- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-14
- Bylos Nr.
- 1A-78-360-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00404-2009-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas (pirm.), Dalius Jocys, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- R. K.
- Advokatai
- Osvaldas Martinkus
- Kategorijos
Pranešėjas Savinijus Katauskas Baudž. byla Nr. 1A-78-360/2014
Teisėja Violeta Balčiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00404-2009-4
2014 m. kovo 14 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. K., pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 str. 2 d. ir nuteistas 100 MGL (13000 litų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 2 p. a) papunkčio numatytomis bausmių keitimo taisyklėmis, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2009-08-11 iki 2009-08-18 (7 dienos), vieną suėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirta galutinė 86 MGL (11180 litų) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. nuteistas už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 10 d., laikotarpiu nuo 13 val. iki 14 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, Švedijos Karalystėje, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje kelyje E6 link Geteborgo miesto, tiksli vieta tyrimo metu nenustatyta, iš tyrimo metu nenustatyto asmens be važtaraščių ir kitų nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautus daiktus:
laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 20 d. 17 val. iki 2009 m. birželio 21 d. 15 val. iš namų valdos sklypo, Vastgotagatan 17, Stenstorp, Švedijos Karalystėje, tyrimo metu nenustatyto asmens pavogtą A. J. (J. A.) priklausiusį 1999 Švedijos kronų, t. y. 639,68 Lt, vertės kalnų dviratį „Carrera“, rėmo numeris (duomenys neskelbtini),
2009 m. liepos 27 d., laikotarpiu nuo 02.00 val. iki 08.10 val., iš garažo, esančio Ringvagen 5, Falkoping, Švedijos Karalystėje, tyrimo metu nenustatyto asmens pavogtą T. S. (S. T.) priklausiusį 20000 Švedijos kronų, t. y. 6400 Lt, vertės krosinį motociklą „Suzuki/ (duomenys neskelbtini) rėmo Nr. (duomenys neskelbtini),
laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 27 d. 12.45 val. iki 2009 m. liepos 27 d. 20 val. iš garažo, esančio Tornestorpsvagen 8, Skovde, Švedijos Karalystėje, tyrimo metu nenustatyto asmens pavogtus A. N. (A. N.) priklausiusius 15000 Švedijos kronų, t. y. 4800 Lt, vertės krosinį motociklą „HONDA CRF70“, rėmo Nr. (duomenys neskelbtini), 18000 Švedijos kronų, t. y. 5760 Lt, vertės krosinį motociklą „HONDA (duomenys neskelbtini) rėmo Nr. (duomenys neskelbtini), 50000 Švedijos kronų, t. y. 16000 Lt, vertės krosinį motociklą „HONDA (duomenys neskelbtini)“, rėmo Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 Švedijos kronų, t. y. 640 Lt, vertės žoliapjovę „Stihl“, 8000 Švedijos kronų, t. y. 2560 Lt, vertės krūmapjovę „Jonsared“, 2500 Švedijos kronų, t. y. 800 Lt, vertės motorinį pjūklą „Husqvarna“,
laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 30 d. 23 val. iki 2009 m. liepos 31 d. 11 val. iš garažo, esančio Aby 1 Saleby 1, Lidkoping, Švedijos Karalystėje, tyrimo metu nenustatyto asmens pavogtą A. P. (A. P.) priklausiusį 48000 Švedijos kronų, t. y. 15360 Lt, vertės motociklą „VER TIPO (duomenys neskelbtini) rėmo Nr.VTREC2000J0970032, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 2 d. 23.30 val. iki 2009 m. rugpjūčio 3 d. 7 val. iš garažo, esančio Skogsdalsvagen 8, Skovde, Švedijos Karalystėje, tyrimo metu nenustatyto asmens pavogtą A. W. (W. A.) priklausiusį 13000 Švedijos kronų, t. y. 4160 Lt, vertės krosinį motociklą „Suzuki“, rėmo Nr. (duomenys neskelbtini), dvi poras 1800 Švedijos kronų, t. y. 576 Lt, vertės motociklininko ilgaaulių batų „Alpin Star“, 250 Švedijos kronų, t. y. 80 Lt, vertės ilgaaulius batus be pavadinimo, 3500 Švedijos kronų, t. y. 1120 Lt, vertės motociklininko šalmą „Airoho“, 2000 Švedijos kronų, t. y. 640 Lt, vertės motociklininko šalmą „HJC“, 500 Švedijos kronų, t. y. 160 Lt, vertės apsaugos priemonę pečiams „EVS“, 300 Švedijos kronų, t. y. 96 Lt, vertės apsaugos priemonę keliams „Fly“,
laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 9 d. 23 val. iki 2009 m. rugpjūčio 10 d. 18 val. iš garažo, esančio Varpet, Varpet, HJO, Švedijos Karalystėje, tyrimo metu nenustatyto asmens pavogtą N. R. (R. N.) priklausiusį 39000 Švedijos kronų, t. y. 12480 Lt, vertės krosinį motociklą „HONDA (duomenys neskelbtini)“, rėmo Nr. (duomenys neskelbtini), 5000 Švedijos kronų, t. y. 1600 Lt, vertės galinį ratą su auksiniu ratlankiu ir „Enova“ padanga, 4000 Švedijos kronų, t. y. 1280 Lt, vertės priekinį ratą „Michelin“, 2500 Švedijos kronų, t. y. 800 Lt, vertės motorinį pjūklą „Husqvarna 2.54 XPG“, 300 Švedijos kronų, t. y. 96 Lt, vertės motorinį pjūklą „Jonsered 5.10“, 5270 Švedijos kronų, t. y. 1686,40 Lt, vertės krūmapjovę „Stihl FS250“,
laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 6 d. 17 val. iki 2009 m. rugpjūčio 8 d. 16 val. iš sandėlio, esančio S. L. 1, Skovde, Švedijos Karalystėje, tyrimo metu nenustatyto asmens pavogtą M. J. (J. M.) priklausiusius 20000 Švedijos kronų, t. y. 6400 Lt, vertės krosinį motociklą „Kawasaki KX250L“, rėmo (duomenys neskelbtini), 2000 Švedijos kronų, t. y. 640 Lt, vertės krūmapjovę „Stihl“, 20000 Švedijos kronų, t. y. 6400 Lt, vertės krosinį motociklą „Yamaha YZ250F“, VIN: (duomenys neskelbtini),
laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 25 d. 21 val. iki 2009 m. liepos 26 d. 10 val. iš dirbtuvių, esančių Klavasten, Klavasten, Varing, Švedijos Karalystėje, tyrimo metu nenustatyto asmens pavogtą F. J. (J. F.) priklausiusį 27500 Švedijos kronų, t. y. 8800 Lt, vertės motociklą „(duomenys neskelbtini) SX“, rėmo Nr. (duomenys neskelbtini).
Iš viso neteisėtai įgijo 312 419 Švedijos kronų, tai yra 99 974,08 Lt, vertės nusikalstamu būdu gauto turto.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistojo R. K. gynėjas advokatas O. Martinkus prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 04 d. nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Tvirtina, jog apylinkės teismas neteisingai taikė materialines teisės normas, t. y. pripažino, kad R. K. krovinį, kurį sudarė motociklai, dviratis, žoliapjovė ir kiti daiktai, turėjo atvežti į Klaipėdą ir perduoti kitiems asmenims, t. y., kad jo interesą sudarė 1000 eurų atlyginimas už krovinio atvežimą, bet padarė neteisingą išvadą, kad tokiu būdu jis tą krovinį įgijo (nuosavybėn) ir gabeno, t. y. naudojo vogtus daiktus (kaip savo). Tokia teismo išvada prieštarauja BK 189 str. sampratai, kuri suponuoja, kad kaltininkas žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą įgytų nuosavybėn, tuo pagrindu jį naudotų, valdytų ir juo disponuotų kaip savo. Nuosavybės turinį sudaro daikto valdymas, naudojimas ir disponavimas, t. y. asmuo daiktą valdo, naudoja ir disponuoja juo kaip savo (CK 4.37 str. 1 d.). R. K. savo nuosavybėn daiktų įgijęs nebuvo, jų nevaldė ir nenaudojo kaip savo nuosavų ir aiškiai suvokė, kad daiktai priklauso kitiems asmenims, su kurių žinia bei sutikimu jis juos gabeno kaip vežėjas.
Gynėjo O. Martinkaus nuomone, aplinkybė, kad R. K. nebuvo išrašęs krovinio važtaraščio, nesudaro pagrindo jo veiksmus vertinti kaip nusikalstamus. Priešingai, būtent ši aplinkybė parodo, kad R. K. atsisakė klastoti dokumentus, nes krovinio siuntėjas atskleisti siuntėjo ir gavėjo tapatybes nepageidavo. Nors šie krovinio siuntėjų veiksmai ir galėjo sukelti tam tikrų įtarimų, tačiau daiktai buvo naudoti, daug emigrantų iš Lietuvos dirba Norvegijoje ir Švedijoje, jie dažnai siunčia artimiesiems į Lietuvą įvairius naudotus daiktus, kurių Skandinavijos šalyse galima įsigyti pusdykiai, o kartais net ir veltui, todėl ši abejonė neperaugo į R. K. įsitikinimą, jog šie daiktai yra gauti nusikalstamu būdu. Tuo labiau, kad krovinio siuntėjai veikė atvirai, t. y. dienos metu ieškojo vairuotojų, kurie galėtų pervežti daiktus už atlygį, krovininių automobilių stovėjimo aikštelėje. Net ir suderėto atlygio suma, kuri šiek tiek mažesnė už tuščio krovininio automobilio perkėlimą keltu į Lietuvą, abejonių sandorio teisėtumu nekėlė. R. K. įsitikinimu ir supratimu, tai buvo paprastas buitinis sandoris, kurio jis nesureikšmino. Tokį jo supratimą patvirtina ir R. K. elgesys. Jis davė išsamius ir nuoseklius paaiškinimus tiek sulaikius krovinį, tiek ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu. Kad daiktų paslėpti nesistengė, nustatyta ir muitinės pareigūnų parodymais. Todėl R. K. veiksmuose nėra ir jam inkriminuoto nusikaltimo subjektyvinės pusės, t. y. tyčios gabenti žinomai nusikalstamu būdu įgytą turtą.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).
Siekiant išsamiai ir nešališkai išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, kurio metu ištyrė iš Švedijos Karalystės gautus duomenis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 str. 2 d. sugretinimo su Švedijos Karalystėje numatytu nusikaltimu.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo R. K. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.
Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo gynėjo advokato O. Martinkaus apeliacinis skundas nepagrįstas, skundo argumentai nepaneigia motyvuotų nuosprendžio išvadų, kurias pirmosios instancijos teismas padarė, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) 20 str.), priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes ir nesudaro pagrindo jį panaikinti.
BK 189 str. 2 d. numatyta atsakomybė tam, kas įgijo, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes žinodamas, kad tas turtas ar vertybės gauti nusikalstamu būdu. Ši nusikalstama veika yra formalioji, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, naudojimosi juo arba jo realizavimo. Subjektyvioji nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, naudojimo ar realizavimo pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suprasti, jog įgyja nusikalstamu būdu gautą turtą, juo naudojasi arba jį realizuoja, ir to norėti. Šiam nusikaltimui svarbu tai, kad kaltininkas žino, jog turtas, kurį jam perduoda naudotis kitas asmuo, yra gautas nusikalstamu būdu. Asmens žinojimas turi būti patvirtinamas byloje nustatytų aplinkybių visuma. Teisėjų kolegija pažymi, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais ir kaltės turinys atskleidžiamas byloje surinktų įrodymų viseto analize. Bylos teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismo ištirti ir įvertinti įrodymai patvirtina, kad padarytoje veikoje yra ir objektyvūs, ir subjektyvūs BK 189 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymiai.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sugretinęs visus byloje esančius duomenis, tai yra kaltinamojo R. K., liudytojų G. G., O. M., A. R. parodymus ir kitą byloje esančią rašytinę medžiagą, tinkamai atskleidė nuteistojo R. K. padarytos nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius - suvokimą, kad R. K. įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą. Apylinkės teismo nustatytos aplinkybės - daiktų įgijimo aplinkybės, gabenimui reikalingų dokumentų nebuvimas, o taip pat konkrečių duomenų apie asmenis, kurie pasiūlė pervežti krovinį, nebuvimas, paties nuteistojo R. K. parodymai, jog tam tikrų įtarimų sukėlė visos šios aplinkybės, tačiau parvežti krovinį sutiko, nenorėdamas grįžti iš Švedijos tuščiomis ir tokiu būdu patirti nuostolius. Už krovinio parvežimą jam nepažįstami jaunuoliai pažadėjo 1000 eurų, kuriuos turėjo sumokėti asmenys atvykę pasiimti krovinio. Duomenis apie asmenis, kurie turėjo pasiimti krovinį, taip pat nenustatyti. Visos šios aplinkybės paneigia apelianto gynėjo argumentus, neva tai R. K. nežinojo ir nesuprato apie nusikalstamą įgyjamų daiktų gavimo būdą. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad R. K. pasikrovęs krovinį be dokumentų įgijo minėtus daiktus, nes įgijimas yra bet kokios formos sandoris (žodinis, rašytinis, patvirtintas notaro), kuriuo neteisėtu būdu gautas turtas perduodamas kaltininkui. Byloje nustatyta, kad R. K. buvo transporto įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrasavininkiu, pats gabendavo krovinius, todėl žinojo ir turėjo suprasti, kad gabenamam kroviniui yra būtini dokumentai, o jei asmenys jų nepateikė, tai pagrįstai turi kilti įtarimas, kad daiktai gali būti vogti. R. K. davė savo telefono numerį, kad su juo galėtų susisiekti asmenys, kurie turėjo iš jo pasiimti krovinį ir su juo atsiskaityti. Šios aplinkybės taip pat patvirtina faktą, kad buvo siekiama išvengti asmenų identifikavimo, kas taip pat turėjo sukelti įtarimą dėl gabenamų daiktų teisėtumo. Byloje taip pat nustatyta, kad R. K. turi „A“ kategorijos vairuotojo pažymėjimą, kas suteikia jam teisę vairuoti galingus motociklus, be to, anksčiau R. K. buvo baikerių klubo nariu, todėl pagrįsta apylinkės teismo padaryta išvada, kad nuteistasis matydamas į jo vilkiką kraunamas motociklų dalis ir kitus daiktus supakuotus į maišus, turėjo suprasti ir įtarti, kad krovinys gali būti nelegalus bei tai, kad motociklai yra brangūs daiktai ir jiems reikalingi dokumentai. Nors R. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jam buvo kilęs įtarimas dėl krovinio, tačiau vis tiek nuteistasis sutiko daiktus paimti, nes jam buvo pažadėtas atlygis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai atskleidė nuteistojo R. K. padarytos nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius – suvokimą, kad įgijo aiškiai nusikalstamu būdu įgytą turtą ir to norėjo.
Apygardos teismas daro išvadą, kad visos apylinkės teismo nustatytos aplinkybės sudaro logišką ir nuoseklią grandinę bei patvirtina, kad R. K. tyčia padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje nustatyta, kad šios nusikalstamos veikos atveju kaltininkas turi suvokti, kad jo įgytas, naudojamas ar realizuojamas turtas buvo gautas nusikalstamu būdu, t. y. padarius vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą. Šiam nusikaltimui svarbu tai, kad kaltininkas žino, jog turtas, kurį jam perduoda naudotis kitas asmuo, yra gautas nusikalstamu būdu. Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas nusikaltimo, padaryto įgyjant turtą, aplinkybes. Užtenka nustatyti tai, kad kaltininkas įgydamas turtą supranta, jog įgyja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir to nori. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-652/2012). Pažymėtina, jog apie kaltės turinį sprendžiama ne vien tik iš subjektyvių paties kaltininko paaiškinimų, tačiau teismas vertina visus objektyvius bylos duomenis, atsižvelgia į kaltininko atliktus veiksmus, jų tikslą ir pan.
Byloje nustatytos aplinkybės, kad krovinys buvo įgytas be jokių dokumentų, kaltinamajam buvo pasiūlyta pačiam užsipildyti krovinio gabenimo važtaraščius, nurodant išgalvotas krovinio gavėjo pavardes, telefonu buvo pranešta, jog krovinį Klaipėdos uoste pasitiks automobilis įjungtais žibintais, pakraunant krovinį buvo paprašyta pavažiuoti atokiau iš stovėjimo aikštelės, kaltinamasis slėpė nuo muitinės pareigūnų aplinkybę, jog gabena išardytus motociklus bei kitus naudotus daiktus, nurodydamas, kad veža europaletes, turėdamas vairuotojo pažymėjimą suteikiantį teisę vairuoti galingus motociklus, todėl turėjo suvokti gabenamų daiktų vertę, veikti nusikalstamai norėjo, nes jam už tai buvo pažadėtas atlygis, sudaro logišką ir nuoseklią grandinę patvirtinančią, kad R. K. tyčia padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad R. K. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 str. 2 d., subjektyvieji ir objektyvieji požymiai, nes jis suvokė, kad įgijo didelės vertės turtą ir to norėjo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas nurodydamas, kad R. K. ne tik įgijo, bet ir gabeno, t.y. naudojo vogtus daiktus ir to norėjo, nepagrįstai išplėtė kaltinimo ribas. R. K. įtarimas buvo pareikštas ir kaltinamasis aktas surašytas tik dėl vieno iš alternatyvių BK 189 str. 2 d. numatytų požymių – didelės vertės nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo. Todėl apygardos teismas iš kaltinimo pašalina, jog R. K. gabeno, t.y. naudojo vogtus daiktus. Ši aplinkybė nesudaro pagrindo naikinti žemesniojo teismo nuosprendžio.
Baudžiamojoje byloje neginčijamai yra nustatyta, jog R. K. inkriminuota nusikalstama veika buvo padaryta Švedijos Karalystės teritorijoje. BK 5 str. numato, kad Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys už užsienyje padarytus nusikaltimus atsako pagal šį kodeksą. Patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už užsienyje padarytus nusikaltimus sąlygos yra įtvirtintos BK 8 str., kurio pirmoje dalyje nurodoma, kad asmuo, padaręs užsienyje nusikaltimus, numatytus šio kodekso 5 ir 6 straipsniuose, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu padaryta veika pripažįstama nusikaltimu ir už jos padarymą baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos valstybės ir Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Taigi BK 8 str. 1 d. įtvirtinta abipusio veikos baudžiamumo sąlyga suprantama kaip reikalavimas, kad asmenys nebūtų traukiami baudžiamojon atsakomybėn už užsienyje padarytą veiką, jei veika, kurios padarymu jie kaltinami, jos padarymo vietos valstybėje nepripažįstama nusikaltimu (užsienio valstybės baudžiamieji įstatymai nenumato analogiško nusikaltimo) arba toje valstybėje už tokių veikų padarymą nebaudžiama (užsienio valstybės baudžiamieji įstatymai numato analogišką nusikaltimą, tačiau egzistuoja aplinkybės, kurioms esant nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamojon atsakomybėn netraukiamas).
Šiuo konkrečiu atveju iš baudžiamosios bylos duomenų yra matyti, jog Švedijos Karalystės baudžiamieji įstatymai, kaip nustatyta iš gauto atsakymo į teisinės pagalbos prašymą, numato panašų nusikaltimą kaip ir tas, kuriuo R. K. nuteistas šioje baudžiamojoje byloje. Tiek Lietuvos Respublika, tiek Švedijos Karalystė numato baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamu būdu gauto didelės vertės turto įgijimą. Lietuvos Respublikos BK numato laisvės atėmimo bausmę iki 4 metų, o Švedijos Karalystė iki 6 metų, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pripažinęs R. K. kaltu pagal BK 189 str. 2 d. ir paskyręs 100 MGL dydžio baudą BK 5 str. ir 8 str. normų nepažeidė, todėl naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-04 nuosprendžio nėra jokio teisinio pagrindo.
Kolegijos nuomone, nuteistajam R. K. už nusikaltimo, numatyto BK 189 str. 2 d., padarymą paskirta bausmė atitinka BK 41, 54 str. reikalavimus ir nėra per griežta, jos švelninti nėra pagrindo. Teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad R. K. įvykdė vieną apysunkį nusikaltimą, į tai, kad nusikalto pirmą kartą, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi nuolatinį darbą. Be to, teismas skirdamas bausmę įvertino tai, kad nėra R. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Šiuo atveju R. K. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, už kurį buvo galima skirti ne tik baudą, bet ir areštą arba laisvės atėmimą iki 4 metų. Teismas paskyrė baudą. Vadovaujantis BK 47 str. 3 d. 3 p. bauda už apysunkį nusikaltimą numatyta iki 1000 MGL dydžio. Teismas paskyrė 100 MGL. Už nusikalstamą veiką apylinkės teismas skyrė baudą mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl ją švelninti nėra jokio teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė nuteistajam R. K. tinkamą bausmę, atitinkančią pamatinius baudžiamosios teisės principus, – bausmės teisingumą ir jos individualizavimą.
Remdamasi tuo, kas nustatyta, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pripažįsta, jog teismas, priimdamas nuosprendį, atsižvelgė į surinktų duomenų visumą, juos tinkamai analizavo ir padarė teisėtas bei pagrįstas išvadas. Nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu, jog būtų galima padaryti priešingas išvadas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str., teisėjų kolegija
nutaria:
nuteistojo R. K. gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus apeliacinį skundą atmesti.