- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-30
- Bylos Nr.
- 2-489/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis, Artūras Driukas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baklis“, "Baklis" Ekranas "Otega"
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Otega“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Gintaro Pečiulio
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Baklis“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 3 d. nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Baklis“ turto areštą civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Otega“ ieškinį atsakovams bankrutavusiai akcinei bendrovei „Ekranas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Baklis“ dėl nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Otega“ ieškiniu prašė teismo priteisti 400 000 Lt sumokėto avanso iš pagrindinio atsakovo LAB „Ekranas“ ir subsidiariai atsakingo atsakovo UAB „Baklis“, kuris yra pagrindinio atsakovo bankroto administratorius. Nurodė, kad 2008 m. vasario 20 d. LAB „Ekranas“ kreditorių komitetas nutarė parduoti ieškovui likviduojamos įmonės pastatų turtinį kompleksą už ieškovo pasiūlytą pinigų sumą. Ieškovas, vykdydamas susitarimą, į LAB „Ekranas“ sąskaitą pervedė 400 000 Lt avansą. Tačiau LAB „Ekranas“ bankroto administravimo paslaugas teikiantis atsakovas UAB „Baklis“ ilgą laiko tarpą nesugebėjo parengti galutinio pasiūlymo, delsė vykdyti kreditorių ko0miteto nutarimą. Kaip vėliau paaiškėjo, LAB „Ekranas“ apskritai neturėjo teisės parduoti pastatų kitam teisės subjektui, nes nebuvo gauti atitinkami leidimai. Be to, 2008 m. balandžio 22 d. ieškovas pateikė komercinį pasiūlymą likviduojamai įmonei įsigyti visą įmonės neparduotą kilnojamąjį turtą, tačiau bankroto administratorius nepateikė trumpalaikio kilnojamojo turto sąrašo, duomenų apie veikiančius įrengimus, susijusius su energetiniu, vandens, dujų ir kitu ūkiu, už kuriuos ieškovas buvo įsipareigojęs sumokėti nustatytą kainą; atsakovai atsisakė patvirtinti, kad sutarties sudarymo dienai nėra paslėptų parduodamo turto trūkumų; ieškovui nebuvo pateikti detalizuoti turto atlaisvinimo ir chemikalų utilizavimo terminai, tvarka. Esant tokioms aplinkybėms bei sumažėjus nekilnojamojo turto kainoms rinkoje, ieškovas pateikė patikslintą komercinį pasiūlymą pirkti LAB „Ekranas“ turtą mažesne kaina. Tuomet LAB „Ekranas“ bankroto administratorius UAB „Baklis“ atsisakė parduoti likviduojamos įmonės turtą ir grąžinti avansą ieškovui. Ieškovo nuomone, už nepagrįstai gautas lėšas ir savavališką šių lėšų naudojimą atsakinga ne tik įmonė, kuriai pervestos šios lėšos, bet ir bankroto administratorius, kuris vienasmeniškai priėmė neteisėtus sprendimus bankroto procese ir, remiantis Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio šeštąja dalimi, turi pareigą atlyginti dėl jo kaltės atsiradusius nuostolius.
Ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui UAB „Otega“ prašė teismo atsakovui LAB „Ekranas“ ir šios įmonės bankroto administratoriui, subsidiariai atsakingam atsakovui UAB „Baklis“, taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovams nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas, o jų nesant ar esant nepakankamai, šio atsakovo nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2009 m. kovo 3 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies. Teismas areštavo atsakovui UAB „Baklis“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas jį ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti tretiesiems asmenims, o jo neturint ar turint nepakankamai, areštuoti įmonės pinigines lėšas ne didesnei kaip 400 000 Lt sumai. Teismas leido atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų mokėti darbo užmokestį darbuotojams, privalomus mokėjimus valstybės biudžetui, įmokas į valstybinio socialinio draudimo fondą bei atsiskaityti su ieškovu. Ieškovo prašymą dėl LAB „Ekranas“ turto arešto teismas atmetė. Nutartį motyvavo tuo, kad bankrutavusios įmonės turto didelė dalis įkeista bankams. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bankrutavusi įmonė ūkinės-komercinės veiklos nevykdo, šiuo metu vykdo turimo turto pardavimą, kuris dėl didelės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto apimties, kilnojamojo turto specifikos bei vykusių ginčų yra užsitęsęs, o gautas pinigines lėšas kaupia atsiskaitymui su kreditoriais įstatymo nustatyta eile bei naudoja būtinoms administravimo išlaidoms padengti. Areštavus bankrutavusios įmonės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, būtų sutrikdytas bankroto procedūrų vykdymas, o tai padidintų administravimo išlaidų dydį bei pažeistų įmonės kreditorių interesus. Įmonės piniginių lėšų areštas sustabdytų likvidavimo procedūrą ir pagal Įmonių bankroto įstatyme nustatytą eiliškumą vykdomą atsiskaitymą su likviduojamos įmonės kreditoriais. Teismas taip pat įvertino aplinkybę, kad patenkinus ieškinį, UAB „Otega“ būtų įtraukta tik į trečiąją kreditorių sąrašo eilę ir su ieškovu, kaip galimu kreditoriumi, būtų atsiskaitoma iš sukauptų lėšų, pardavus likviduojamos įmonės turtą. Tačiau teismo nuomone, dėl ieškinio didelės sumos yra pagrindas areštuoti kito atsakovo – LAB „Ekranas“ bankroto administratoriaus UAB „Baklis“ turtą.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Baklis“ atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, o ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:
Ieškinio sumos dydis negali būti vienintelis ir pakankamas pagrindas taikyti atsakovo turto areštą. Be to, teismui areštavus atsakovu patraukto galimai subsidiaraus skolininko turtą, ieškovas įgijo nepagrįstą pranašumą šio atsakovo atžvilgiu.Ieškovas neįrodė, kad egzistuoja grėsmė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pasunkėtų ar taptų neįmanomas ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas. Ar tokia grėsmė iš tiesų egzistuoja, nustatoma išanalizavus atsakovo turtinę padėtį. Tačiau ieškovas neįrodinėjo UAB „Baklis“ sunkios turtinės padėties, o teismas, nevertinęs šios aplinkybės, areštavo atsakovo turtą. Įmonės bankroto administratorius nėra ir negali būti atsakingas pagal pareikštą reikalavimą. Tarp ieškovo ir bankroto administratoriaus nėra jokių teisinių santykių, todėl ieškinys turėtų būti reiškiamas tik LAB „Ekranas“. Be to, nėra teisės normos, iš kurios būtų galima kildinti bankroto administratoriaus subsidiarią civilinę atsakomybę. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio šeštoji dalis gali būti taikoma tik tuomet, jeigu įmonės bankroto administratorius žalą padaro administruojamai įmonei. Pastebi ir tai, jog administratorius apskritai nėra atsakingas tretiesiems asmenims pagal prievoles, kurios atsirado administruojant turtą, išskyrus, jeigu jis veikė savo vardu (CK 4.244 str. 1 d.). Bankroto administratoriaus turto areštas iš esmės sutrikdytų šios įmonės veiklą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovo UAB „Baklis“ atskirąjį skundą ieškovas UAB „Otega“ pirmosios instancijos teismo nutartį prašo palikti nepakeistą, o atsakovo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo šiuos motyvus:
Ieškinyje išdėstytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai įrodo, kad LAB „Ekranas“ bankroto administratorius UAB „Baklis“ nepakankamai sąžiningai ir rūpestingai atliko savo pareigas, nevykdė kreditorių komiteto nutarimo dėl likviduojamos įmonės turto pardavimo ieškovui, nepagrįstai atsisakė grąžinti ieškovo sumokėtą avansą.Teismų praktikoje vyrauja pozicija, jog didelė ieškinio suma savaime gali padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką.Ieškovas teismo nutartį dėl atsakovo UAB „Baklis“ turto arešto pateikė vykdyti antstoliui, kuris aprašė šio atsakovo turtą. Antstolio sudarytas turto aprašas įrodo, kad UAB „Baklis“ nuosavybės teise turi tik vieną registruotiną daiktą – automobilį. Ši aplinkybė įrodo, jog UAB „Baklis“ turtinė padėtis yra bloga ir tai gali padidinti ieškovui galimai palankaus sprendimo neįvykdymo riziką.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundais atmestinas.
Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos ribas nustato apeliacinis (atskirasis) skundas bei atsiliepimas į šį skundą (CPK 320, 338 str.). Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, remdamasis principu tantum devolutum quantum appelatum, tikrina tik apelianto skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, ir tik apelianto atžvilgiu.
Nagrinėjamoje byloje apelianto (atsakovo UAB „Baklis) netenkina pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria areštuotas jo turtas. Atskirąjį skundą atsakovas iš esmės grindžia tuo, kad jis nėra atsakingas pagal pareikštą reikalavimą, nes reikalavimas turėtų būti reiškiamas tik bankrutuojančiai įmonei, o ne jos administratoriui, taip pat, jog didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu, ieškovui neįrodžius sunkios atsakovo turtinės padėties.
Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta šiuos apelianto atskirojo skundo argumentus.
Pirma, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėjami klausimai, susiję su ginčo esme, o tik siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Apelianto argumentas, kad jis nėra atsakingas pagal pareikštą reikalavimą procesiškai reiškia, jog apeliantas įrodinėja, kad jis yra netinkamas atsakovas byloje. Tačiau atsakovo tinkamumo ar netinkamumo, pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimai sprendžiami ne šioje proceso stadijoje, o nagrinėjant bylą iš esmės. Ieškinio pareiškimas netinkamam atsakovui yra pagrindas ieškinį atmesti (CPK 45 str.). Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo vertinti šių apelianto išdėstytų argumentų pagrįstumo.
Antra, teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005, 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007, 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008). Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, ginčo sumos dydį (ar jis yra didelis, ar ne) turi vertinti, atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį bei kitas reikšmingas faktines aplinkybes. Šioje byloje ieškinio suma 400 000 Lt. Tokia pinigų suma yra didelė, o tai gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus sprendimo neįvykdymo riziką. Ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė jo pasirinkto antstolio sudarytą atsakovo UAB „Baklis“ turto aprašą, iš kurio matyti, kad ši įmonė turi nedidelės vertės registruotino turto bei keletą nedidelės vertės neregistruotinų kilnojamųjų daiktų. Atsakovas nepateikė šiuos duomenis paneigiančių įrodymų (CPK 12 str.). Todėl daryti išvadą, kad nėra grėsmės, jog atsakovas UAB „Baklis“ gali neįvykdyti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo, nėra pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Tuo pačiu pažymėtina, kad toks pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas neužkerta galimybės atsakovui prašyti teismo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikti laidavimą, įkeisti turtą, prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 146, 147, 150 str.). Neatsižvelgiant į tai, ar atsakovas vadovaudamasis CPK 147 straipsnio pirmąja dalimi, pareikš prašymą pirmosios instancijos teismui dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, ar tokio prašymo nepareikš, įstatymas jam suteikia teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, jeigu įsiteisėtų sprendimas, kuriuo ieškinys būtų atmestas (CPK 147 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.