- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-11-05
- Bylos Nr.
- A2.6.-8833-888/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-07760-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Šeputienė
- Pažeidėjas
- J. Š.
Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014 m. rugsėjo 1 d. 14 val. 58 min. Kaune, Ariogalos ir Koklių g. sankryžoje, J. Š., vairuodamas automobilį MITSUBISHI LANCER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, ir atsitrenkė į kitą transporto priemonę taip ją apgadindamas. Po eismo įvykio nesutarus su kitos transporto priemonės vairuotoja dėl eismo įvykio aplinkybių, nepranešė policijai ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 220 punktų reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo padarytą pažeidimą pripažino iš dalies ir teismui paaiškino, jog jis išlipo iš automobilio, apžiūrėjo, kad automobiliai neapgadinti, kontaktas buvo nedidelis, o vairuotoja paprasčiausiai išsigando. Kadangi yra senyvo amžiaus, nesuprato, ką daryti, pasimetė, todėl iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Buvo blaivus. Savo elgesį vertina kritiškai, gailisi. Yra pensininkas, gauna 1200 litus pensijos, todėl prašo skirti kuo mažesnę nuobaudą.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
J. Š. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., įrodyta byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (2 b.l.), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialisto V. O. tarnybiniu pranešimu, kuriame jis nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 1 d. Kaune, Koklių g. – Ariogalos g. sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis OPEL VECTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Jo vairuotoja B. S. paaiškino, kad važiavo Koklių g. ir prieš sankryžą su Ariogalos g. sustojo, nes pamatė į Koklių g. įsukantį raudonos spalvos automobilį, kuris laiku nespėjo sustoti ir atsitrenkė. Po smūgio iš raudonos spalvos automobilio MITSUBISHI LANCER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išlipo vairuotojas, kurio nuomone, eismo įvykio nebuvo, jis teigė neturintis laiko, sėdo į savo automobilį ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Ant OPEL VECTRA automobilio priekinio bamperio matyti raudonos spalvos dažų likučiai, įbrėžimai ant priekinio valstybinio numerio (2 b.l.), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio Č. S. J. tarnybiniu pranešimu, kuriame jis nurodė, jog iš VPK budėtojo gavo pranešimą apie eismo įvykį ir nuvyko į eismo įvykio vietą. Įvykio vietoje rastas apgadintas automobilis OPEL VECTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Jo vairuotoja B. S. paaiškino, kad iš Ariogalos gatvės atvažiavęs automobilis MITSUBISHI LANCER, sukdamas į dešinę, atsitrenkė į jos automobilio priekį (3 b.l.) eismo įvykio vietos schema bei papildomais duomenimis, iš kurių matyti, kad buvo galimai įlenktas automobilio OPEL VECTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valstybinio numerio ženklas, smulkūs įbrėžimai ant priekinio bamperio (4 b.l.), B. S. paaiškinimu dėl eismo įvykio, iš kurio matyti, kad ji važiavo iš Koklių g. į Ariogalos g. ir prieš sankryžą sustojo, nes pamatė į Koklių g. įsukantį raudonos spalvos automobilį, kuris atsitrenkė į jos automobilio priekį. Padaręs eismo įvykį vyriškis išlipo, pasakė, kad nieko čia nepadarė, įsėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Buvo apgadintas OPEL VECTRA automobilio valstybinis numeris, matosi raudoni taškai ant automobilio, nubraukimas ant priekinio buferio apačios, įskilę dažai, taškiniai dažų nubrozdinimai (6 b.l.), V. A. paaiškinimu, iš kurio matyti, kad 2014 m. rugsėjo 1 d. apie 14.30 val. ji ėjo Ariogalos gatve ir matė, kaip iš automobilio išlipo aukštokas pagyvenęs vyriškis, kuris ginčijosi su kitos mašinos vairuotoja, šaukė, kad nieko čia neatsitiko, ir sėdęs į automobilį, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo (7 b.l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktu, iš kurio matyti, kad ant automobilio MITSUBISHI LANCER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai – tamsios spalvos dažų likučiai ant priekinio bamperio 29 cm – 32 cm aukštyje. Išvada: apgadinimai atitinka OPEL VECTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimus (raudonos spalvos dažų likučiai ant priekinio bamperio 30 cm aukštyje). Automobilis dalyvavo eismo įvykyje (12 b.l.), fotonuotraukomis, iš kurių matyti transporto priemonių OPEL VECTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir MITSUBISHI LANCER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimai (13-15 b.l.).
Byloje esančiais įrodymais yra nustatyta, kad J. Š. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.
Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).
Byloje nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 1 d. 14 val. 58 min. Kaune, Ariogalos ir Koklių g. sankryžoje, J. Š., vairuodamas automobilį MITSUBISHI LANCER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį. J. Š. sukelto eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis OPEL VECTRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
KET 231.1 punktas numato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka. Pagal KET 234 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos pripažino tik iš dalies, nurodė, jog automobilių kontaktas buvo silpnas, automobiliai jam atrodė nesugadinti, todėl jis iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, tačiau tokia jo pozicija vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, ir nelaikoma pagrindžiančia jo nekaltumą, kadangi teisės pažeidėjo duotus parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai bei objektyvūs duomenys. Įvertinus liudytojų B. S. ir V. A. nurodytas aplinkybes, taip pat įvertinus kliudytam automobiliui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, padarytus apgadinimus ant abiejų automobilių, kurie yra akivaizdūs ir aiškiai matomi, atsižvelgiant į vairuotojo elgesį po eismo įvykio – kad jis pasakęs, jog nieko čia nepadarė, sėdo į automobilį ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos, darytina išvada, kad yra visiškai įrodyta, jog J. Š. matė ir suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, apgadino svetimą automobilį, tačiau iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą, ir pasišalino iš įvykio vietos, nesutaręs dėl padarytos žalos atlyginimo ar nepranešęs policijai ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad J. Š. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, todėl jis yra baustinas.
Teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013).
J. Š. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog teisės pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 str. 1 d. 10 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš byloje esančios vairuotojo pažymėjimo kopijos ir išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad J. Š. per beveik 30 metų vairavimo stažo laikotarpį nėra nei karto baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas parodo, jog jis laikosi saugaus eismo keliais principų ir reikalavimų. J. Š. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs ir nesukėlė sunkių pasekmių, apgadinto automobilio savininkui padaryta nežymi žala. Pažeidėjas yra senatvės pensininkas, jo gaunama pensija tesudaro 1200 litų per mėnesį. Pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos jis nesutrukdė policijai išaiškinti eismo įvykio aplinkybių ir jo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą. Nėra duomenų, kad J. Š. eismo įvykį būtų padaręs būdamas neblaivus.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padarytų pažeidimų pobūdį, padarinius, J. Š. asmenybę, elgesį po pažeidimo padarymo, jo materialinę padėtį, darytina išvada, kad paskyrus nors ir minimalią Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytą nuobaudą, ji nebus adekvati padaryto pažeidimo pavojingumui bei jos asmenybei, nes J. Š. padarytas teisės pažeidimas - eismo įvykio vietos palikimas, nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui, todėl daroma išvada, kad yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas. J. Š. skirtina Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, jos dydį nustatant mažesnį negu sankcijoje numatytas minimumas, ir papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 284 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., 302⁴ str.,
nutaria:
J. Š. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirti 100 Lt (vieno šimto litų) (28 eurų) baudą.
J. Š. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., padarymą paskirti 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) (289 eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) (289 eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 6030. Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.