- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-01-22
- Bylos Nr.
- 1-37-354/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10611-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė
- Nukentėjusysis
- V. S., A. P.
- Civilinis ieškovas
- M. J.
- Kaltinamasis
- N. S.
- Advokatai
- Modestas Švažas, Naina Lanzbergienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, faktinė gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas: 1) 2006-03-06 Šiaulių apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 181 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn., vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d. bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 6 mėn.; 2) 2006-04-04 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 1 m. 8 mėn., subendrinus su 2006-03-06 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 181 str. 2 d. paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 m., vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 m.; 3) 2006-12-21 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 253 str. 1 d., 284 str. 1 d., subendrinus su 2006-03-06 ir 2006-04-04 teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 m. 6 mėn., 2009-04-27 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai neatlikęs 11 mėn. 29 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 147 str. 1 d., 264 str. 1 d., 259 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis N. S., pasinaudodamas nukentėjusiojo V. S. pažeidžiamu bei panaudodamas apgaulę, verbavo jį bei organizavo jo gabenimą, siekdamas, kad nukentėjusysis užsienio valstybėje būtų išnaudojamas nusikalstamoms veikoms daryti, taip pat vertė V. S., A. P. bei M. J. ne gydymo tikslais vartoti psichotropinę medžiagą bei neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga, neturėdamas tikslo jos platinti, o būtent:
2016 metų gruodžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis dienomis, ne mažiau kaip dviejų susitikimų Šiaulių mieste su V. S. metu, pasinaudodamas nukentėjusiojo V. S. pažeidžiamumu – jo sunkia materialine padėtimi, jaunu amžiumi bei socialinių įgūdžių stoka, panaudodamas apgaulę – žadėdamas gerą finansinį atlygį, apgyvendinimą bei materialinį aprūpinimą ir tokiu būdu siekdamas palenkti V. S. valią, kad jis užsienio valstybėje būtų perduotas kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims kontroliuoti bei jų būtų išnaudojamas nusikalstamų veikų darymui, įkalbinėjo jį vykti į (duomenys neskelbtini) vykdyti vagystes iš parduotuvių, t. y. tokiu būdu verbavo V. S. ir gavęs jo sutikimą vykti, organizavo V. S. gabenimą iš (duomenys neskelbtini) miesto 2017 sausio mėn. pradžioje į nenustatytą vietovę (duomenys neskelbtini), tačiau nukentėjusysis V. S. nebuvo nugabentas, nes atsisakė vykti, t. y. tokiais savo veiksmais N. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 147 str. 1 d.;
2017 m. kovo 4 d., laikotarpiu nuo 14.00 val. iki 16.40 val., savo gyvenamoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), svetainės kambaryje, su savimi laikydamas beisbolo lazdą ir tokiu būdu grasindamas fiziniu susidorojimu, vertė V. S., A. P. bei M. J. ne gydymo tikslais vartoti psichotropinę medžiagą – amfetaminą, paduodamas šią psichotropinę medžiagą takeliais supiltą į lėkštutę ir liepdamas ją traukti per nosį, dėl to nukentėjusieji V. S., A. P. bei M. J. ne gydymo tikslais, traukdami per nosį suvartojo šią psichotropinę medžiagą, t. y. tokiais savo veiksmais N. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 264 str. 1 d.;
2017 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai įgijo nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – klonazepamo, kurią neteisėtai laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o 2017 m. kovo 5 d., laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 11.35 val., šį nedidelį kiekį – 0,004 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, laikydamas savo striukės kišenėje, neteisėtai gabeno po Šiaulių miestą iki tol, kol 2017 m. kovo 5 d. 11.35 val. kratos jo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metu šį nedidelį kiekį – 0,004 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, savanoriškai pateikė policijos pareigūnams, t. y. tokiais savo veiksmais N. S. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 str. 2 d.
Įrodymai, jų vertinimas, kaltinamojo veikų juridinė kvalifikacija
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis N. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. sausio pradžioje jis buvo suplanavęs V. S. išvežti į (duomenys neskelbtini). V. S. sutiko, pastarajam jis sakė, kad (duomenys neskelbtini) reikės vogti brangius gėrimus. Jis žinojo, kad V. S. materialinė padėtis yra sunki. Jis (kaltinamasis) organizavo išvykimą, surado (duomenys neskelbtini) asmenis, kurie būtų priėmę V. S. gyventi, surado autobusą, kuriuo V. S. būtų vykęs į (duomenys neskelbtini). V. S. jis pažadėjo, kad finansinis atlygis bus neblogas, sakė, kad pastarasis (duomenys neskelbtini) bus viskuo aprūpintas. Tačiau vėliau V. S. atsisakė vykti, ir jis (kaltinamasis) supyko. Viskas buvo taip, kaip parašyta kaltinamajame akte.
2017 m. kovo 4 d. jis susitiko su T. R., o pastarasis suorganizavo jo (kaltinamojo) susitikimą su V. S.. Jis (N. S.) buvo piktas, norėjo papriekaištauti, kad nukentėjusysis nevažiavo į (duomenys neskelbtini), be to, jam buvo pažadėjęs padėti remontuoti butą. V. S. atėjo su A. P.. V. S. sakė, kad tai jo brolis. Pradžioje į butą parsivedė juos du. Jiems pasakė, kad surastų M. J., nes šis turėjo jam atlikti buto remontą. Su V. S. jis nuėjo iki M. J. buto ir pastarąjį parsivedė. Viskas vyko dienos metu, nuo 14 val. iki 16.30 val. Jo bute visi vartojo narkotikus. Jis lėkštėje padarė amfetamino dozes. Jis jau prieš tai buvo vartojęs narkotikus, buvo pavargęs. Rankoje jis turėjo beisbolo lazdą, mano, kad jie (nukentėjusieji) turėjo jo išsigąsti. Visi trys nukentėjusieji vartojo narkotines medžiagas, tai galėjo daryti iš baimės. Negali paaiškinti, kodėl liepė vartoti narkotines medžiagas. Jis neturėjo planų nukentėjusiuosius pripratinti prie narkotinių medžiagų. Nežinojo, kad tarp jų buvo nepilnamečių. Vėliau į butą atėjo M. J. tėvai ir pastarąjį išsivedė. Jis tik vėliau sužinojo, kad M. J. parašė tėvams SMS. Nepamena, ar laikydamas beisbolo lazdą ką nors sakė nukentėjusiesiems, gal ką nors ir pasakė. Jis niekam nesudavė lazda. Mano, kad nukentėjusieji turėjo pagrindo bijoti, jog jis gali suduoti.
2017 metais jis laikė tabletes „Clonazepam“. Jas įsigijo pas iš matymo pažįstamą asmenį (duomenys neskelbtini), prie turgaus. Tabletes pirko, kad geriau miegotų, tačiau jam gydytojas nebuvo jų išrašęs. Tabletes nešiojosi striukės kišenėje. Pareigūnams tabletes pateikė jis pats, nes pareigūnai klausė, ar jis turi draudžiamų medžiagų.
Su civiliniu ieškiniu sutinka, tik mano, kad per didelė suma. Palieka įvertinti teismui. Matėsi, kad M. J. buvo išgandęs, mano, jog dėl to rašė žinutes.
V. S. neturėjo finansinių galimybių pats vykti į (duomenys neskelbtini). Jis pastarajam paaiškino, kad užsidirbs. Dėl važiavimo – tai buvo tik jo (V. S.) sprendimas, nori važiuoja, nori ne. Po to V. S. apsigalvojo, sakė, kad nevažiuoja dėl mamos sveikatos. Tačiau jam (kaltinamajam) atrodė, kad nukentėjusysis meluoja, ir pranešė paskutiniu momentu. Narkotinė medžiaga buvo sudėta į lėkštę. Nepamena, ar suvartojus narkotines medžiagas, jis liepė išplauti lėkštę. Iki tol, kol nukentėjusieji atėjo, jis vartojo narkotikus ir alkoholį, tai turėjo įtakos jo veiksmams.
Nukentėjusiuosius jis pažinojo iš anksčiau. Žinojo, kad pastarieji turėjo problemų su policija, yra nuskriaudę kitus. Nori nukentėjusiųjų atsiprašyti. Tegu jie pamiršta, kas buvo, ir gyvena toliau. Jis nežino, ar iki bylos baigties galėtų atlyginti nukentėjusiajam žalą. Iš to įvykio padarė išvadas. Laisvėje jis visą laiką dirbdavo užsienyje. Šiuo metu jis turi susiradęs darbą, jei būtų paleistas į laisvę. Savo elgesį vertina neigiamai, labai gailisi. Šiuo metu narkotinių medžiagų nevartoja. Nebuvo vedęs, vaikų neturi.
Kaltinamajam N. S. visiškai pripažinus savo kaltę ir nustačius, kad nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, kaltinamajam bei jo gynėjui ir prokurorui sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 str.).
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo N. S. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
Nukentėjusysis V. S. (V. S.), ikiteisminio tyrimo metu apklaustas 2017 m. kovo 4 d., parodė, kad jis gyvena kartu su mama pastarajai priklausančiame bute. Kartu dar gyvena už jį jaunesni du jo broliai bei sesuo. Jis buvo įstojęs ir mokėsi suvirinimo specialybės (duomenys neskelbtini), tačiau nuo sausio mėnesio nebesimoko. Iš ten išėjo savo noru ir šiuo metu niekur nedirba, darbo biržoje registruotas. Tiek jį, tiek kitus šeimos narius išlaiko dirbanti mama. Už brolius ir seserį mama gauna pašalpą. Iš viso šeimoje yra 8 vaikai, tačiau kiti jau yra pilnamečiai ir gyvena atskirai. Tėtis bei patėvis mirę. Kai labai susinervina ar susijaudina, būna, kad jaučia stiprius širdies permušimus, aptemsta akyse, praranda sąmonę ir kas tuo metu vyksta, nepamena, bet dėl to į gydytojus nesikreipė ir nesigydė. Pas psichiatrus ar psichologus nesilankė. Iš užsienio kalbų šiek tiek moka anglų kalbą, tačiau užsienyje nėra buvęs. Prieš pusę metų susipažino su vyru, vardu N.. Buvo girdėjęs, kad N. buvo įkalinimo įstaigoje, kad ten turi pažinčių ir dabar „skaitosi prie bachūrų“. Yra buvęs N. bute dar tuo metu, kai šis gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis N. supažindino su M. J.. Matė, jog šie pradėjo artimai bendrauti, N. pastarajam padėdavo, apgindavo. Gal 2016 metų gruodžio mėnesį jis su M. buvo pas N. bute, esantį (duomenys neskelbtini), ten klijavo tapetus. Taip pat susitikimo su N. gruodžio mėn. metu N. jam pradėjo sakyti, kad jis (V. S.) galėtų lėkti dirbti į užsienį, kad ten nulinė rizika, kad viskas ten bus normaliai, kad jį ten pasitiks žmonės, kad gerus pinigus ,,kals“. Su N. pasiūlymu važiuoti jis lyg ir sutiko. Po kurio laiko jam paskambinęs N. pasakė ateiti pašnekėti. Jam nuėjus, N. vėl pradėjo pasakoti apie užsienį ir pasakė, kad į užsienį jis (V. S.) turės važiuoti sauso 2 dieną. Paklausus, ką ten turės darytis, N. pasakė, kad reiks vogti, kad eis kartu su kitais ir iš parduotuvių vogs brangius alkoholinius gėrimus, pasakė, kad už kelionę nereikės mokėti, kad, kai ,,pasikels ant pinigų“, turės jam atiduoti. Sakė, kad už kelionę sumokės tie, kurie jį pasitiks. Pasakė, kad jis turės važiuoti į (duomenys neskelbtini), kad užsakytas ,,mikriukas“, ir vairuotojas žinos, kur jį nuvežti. Iš to pokalbio jis suprato, kad jam nėra galimybės išsisukti, kad teks važiuoti ir, jei nori iš jo (N. S.) buto išeiti, turi su viskuo sutikti. Jis taip ir padarė. Kai grįžo į namus, viską papasakojo mamai, kad jis važiuos į (duomenys neskelbtini) dirbti. Jo mama paskambino seseriai ir pastaroji su vyru atvyko su juo pasikalbėti. Sesers vyras jam pasakojo, kad jo pažįstamas buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini) dirbti, o kai ten nuvyko, buvo priverstas eiti vogti, kad išvykus ten, neįmanoma sugrįžti. Visą šią istoriją jam pasakojo, kad perkalbėtų jį dėl vykimo. Likus dienai iki išvažiavimo, 2017 m. sausio 1 d. jam paskambino N. ir pasikvietė pas save pakalbėti. Nuėjęs pas N. į namus, pastarajam pasakė, kad mamai bloga sveikata, dėl to jis nevažiuos. T. N. pradėjo keiktis, sakyti, kad jis yra ,,žertva“, kad jam (N. S.) pridarė problemų, kad vis vien turės važiuoti, kad, jei kažkoks žmogus nesusitvarkys dokumentų ir negalės išvažiuoti, jis važiuos vietoj to žmogaus, o galiausiai įsiutęs pasakė dingti iš akių. Kol buvo N. bute, N. jo nemušė, bet buvo agresyvus ir garsiai šaukė. Po to karto, kai išėjo iš N. buto, pastarojo jis vengė ir slapstėsi, nors N. jam rašydavo ir skambindavo.
2017 m. kovo 4 d., apie 13.30 val., jam parašė T. R., kvietė susitikti ir pašnekėti. Jie susitarė susitikti prie (duomenys neskelbtini) mokyklos. Į susitikimą jis nuėjo kartu su broliu A. P., kuriam 16 metų. Eidamas su broliu, nuo garažų pusės pamatė palengva ateinantį T., kuris buvo išsigandęs, bandė kažką abstrakčiai kalbėti. Pamatęs, jog T. kažkaip keistai žiūri jam per petį, atsisukęs pamatė ten stovintį N. su A. B.. N. jam pasakė: „Ateik čia, snargly“, ir nurodė eiti kartu su juo. Jiems visiems einant, N. pradėjo sakyti, kad „ko čia, snargly, vaikštai rėmą išmetęs, kas tau davė leidimą čia taip vaikščioti“. Tai, kad A. yra jo brolis, N. nesakė. Eidami nuo N. nebėgo, nes pastarasis juos būtų išgaudęs ir tada tikrai primušęs. E. N. vieną kartą jam delnu trenkė per pakaušį. Visiems atėjus iki buto, N. liepė eiti į vidų ir nusiauti batus. Jam ir A. P. stovint kambaryje, o T. ir A. B. sėdint ant lovos, N. iš virtuvės atnešė ir vidury kambario padėjo dvi kėdes, po to liepė jam ir broliui sėstis. Tada atsinešė iš balkono beisbolo lazdą ir stovėdamas šalia, mosikuodamas prie veido ta beisbolo lazda liepė jam „šniokšti“, tai yra vartoti amfetaminą, kuris jau buvo padėtas lėkštutėje ant stalo. Amfetamino galėjo būti kokie 2–3 gramai. N. lėkštutėje iš amfetamino padarė takelį ir liepė traukti. Kai jis įtraukė, lėkštutę N. padavė A. P. ir pasakė, kad šis trauktų. Pasipriešinti N. bijojo, nes šis mosikavo beisbolo lazda. Po to, kai jis su broliu suvartojo po pirmą takelį amfetamino, N. pasakė, kad iš namų jie turi išvilioti M., o jei to nepadarys, jis tiek jį (V. S.), tiek jo brolį čia pat ant sienos pakars. Tuo metu N. jau žinojo, kad A. P. yra jo brolis. Jis per bendrą draugą O. F., kuris gyvena tame pačiame name kaip M., susitarė susitikti su M.. Su M. susitiko pastarojo namo 5 aukšte. Kalbant su M., atėjo N., kuris, neleidęs M. nei persirengti, nei apsiauti batų, liepė eiti kartu su juo į butą. Visą kelią N. grasino M., įžeidinėjo tiek jį, tiek M.. Nuėjus į butą, N. M. liepė eiti nusiplauti kojas. Bute N. grasino primušti M., jį bei A. P.. Padavė T. beisbolo lazdą ir liepė juos mušti, sakė, kad, jei mažai muš, gaus ir jis. M., bijodamas, kad bus sumuštas ar kaip kitaip sužalotas, pradėjo N. sakyti, kad padės suremontuoti butą. Vėliau pradėjo kalbėti apie (duomenys neskelbtini) ir N. jo klausė, dėl kokios priežasties jis ten neišvažiavo, o jis atsakė, kad dėl mamos sveikatos. M. vėl pradėjus kalbėti apie remontus, N. jam ir M. liepė eiti į kitą kambarį ardyti lovos, o jo brolis A. P. liko kitame kambaryje, kur buvo nuo pradžių. Būdamas tame bute, brolis sakė, kad jaučiasi keistai, kad nuo to pamėginimo jam buvo blogai. N. nurodžius, jis ėjo į ,,sklepą“ pažiūrėti, ar ten yra laisvos vietos lovai. Tad pasinaudodamas proga, parašė O., kad šis nueitų iki M. tėvų ir pasakytų, kad jų neišleidžia N.. O. į tai nereagavo ir pagalbos kviesti nėjo. Vėliau nunešus išardytą lovą į ,,sklepą“, M. parašė tėvui į telefoną, kad juos pagrobė. Kai išnešė lovą, N. M. pasakė, kad darys jam (N. S.) remontus, ir kol nepadarys, anksčiau neišeis, o po to bus „subaladoti“. Kol buvo N. bute, pastarasis, tik atėjus M., liepė vartoti amfetaminą. Būnant bute, į duris paskambino, ir N. atidarius duris, suprato, kad atėjo M. tėvai. M. tėvas pasakė, kad N. išleistų vaikus, tačiau N. atsakė, kad nieko čia nėra. M. tėvas pasakė, kad yra M., tik tada N. pakvietė M.. Po to, M. tėvas iš buto išsivedė jį bei jo brolį A. P.. Nuėjus iki M. namų, pastarojo tėvams papasakojo, kas nutiko, ir šie iškvietė policijos pareigūnus. Dėl šio įvykio jaučiasi nukentėjęs, jam padaryta moralinė žala (1 t., 77–82 b. l.).
Nukentėjusysis V. S., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas 2017 m. rugpjūčio 29 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad draugui T. R.pasiūlius susitikti bei pakalbėti, jis su broliu išėjo į lauką ir susitiko su T. R., ten buvo N. ir A.. N. jį su broliu nusivedė pas save į butą bei liepė pakviesti M. J.. Jis pakvietė M. ir grįžo į butą pas N.. N. buvo pasiėmęs beisbolo lazdą, jiems grasino ir liepė vartoti narkotines medžiagas. N. liepė traukti, o jam pasakius, kad netrauks, sakė: „Trauk, senas narkomane“. N. stovėjo su beisbolo lazda, todėl bijojo netraukti, galėjo jam su lazda trenkti. Narkotines medžiagas N. liepė vartoti jam, jo broliui A. P. bei M. J., todėl jie jas ir vartojo. Narkotinės medžiagos buvo milteliai, tai buvo amfetaminas. Narkotines medžiagas vartojo ir pats N.. Tuo metu tiek jis, tiek M. J. bijojo N. S.. Iki tol M. narkotinių medžiagų nebuvo vartojęs. Pavartoję šių medžiagų, ėjo ardyti lovos, juos prižiūrėjo N.. T. R. bei A. B. sėdėjo kitame kambaryje. Kiti veiksmai jų atžvilgiu nebuvo naudojami, grasinimų nesulaukė. Bute buvo gal 2–3 valandas. Visą laiką bandė susisiekti su M. tėvais. Pastarieji atėję juos išsivedė iš buto. N. pažinojo apie 1–1,5 metų, jo bijojo, kadangi šis buvo aršus ir turėjo didelių pažinčių. N. jį gąsdino, buvo supykęs, kad neišvyko į užsienį. N. jam buvo sakęs važiuoti į (duomenys neskelbtini) užsidirbti. Su N. pasiūlymu jis pradžioje sutiko, nes tikėjosi, kad ten bus darbas, tačiau sužinojęs, kad reiks vogti, atsisakė vykti. N. dėl to supyko, jį apšaukė. Kelionei pinigų neturėjo, viską organizavo N., būtų vykęs pastarojo lėšomis. N. jam sakė, kad jis turės eiti į parduotuves ir iš ten vogti alkoholinius gėrimus, kuriuos perduotų jo laukiančiam žmogui. Kiek būtų taip uždirbęs, nežino. Į užsienį turėjo išvykti 2017 m. sausio 1–2 d. Pokalbiai dėl išvykimo vyko gruodžio mėnesį. Buvo 2 susitikimai. N. jam sakė, kad jį nuveš, įsodins ir ten jį pasitiks. Turėjo vykti mikroautobusiukiu, už kelionę būtų sumokėję vietoje. Jam sakė, kad jis gyvens su kitais žmonėmis, kad uždirbs gerus pinigus. Kai jis sutiko važiuoti, N. pasakė, kad reiks važiuoti vogti. Nuo kelionės į užsienį jį atkalbinėjo sesers vyras. N. parašė žinutę, kad nevažiuos, nes mamai blogai su širdimi, guli ligoninėje. Grasinimų, smurto dėl to iš N. nesulaukė, tik šis supyko, rėkė. Tuo metu jis pajamų neturėjo, gyveno pas mamą, tėtis miręs, šeimoje yra 4 vaikai. Gyveno iš mamos pajamų, kuri nedirba, gauna socialines išmokas. Jo paties materialinė padėtis sunki, pinigų neturėjo ir mama jų nebūtų davusi. Koks ten būtų buvęs atlygis, nebuvo įvardyta, tik pasakyta, kad uždirbs gerus pinigus. Tikslios dienos, kai bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vyko įvykis, nepamena. Narkotinės medžiagos buvo patiektos ant lėkštutės, iš miltelių padarytos kelios linijos ir jis įtraukė vieną liniją. Viską patiekė N.. Buvo susuktas popierius. Matė, kaip M. ir jo (V. S.) brolis A. P. traukė tas medžiagas. Iki to laiko N. jo brolio A. P. nepažinojo. Bandė atsisakyti vartoti tas medžiagas, tačiau N. vis tiek liepė jas traukti (1 t., 95–97 b. l.).
2017-03-06 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. S. yra vartojęs psichoaktyvias medžiagas – amfetaminą, marihuaną (1 t., 86 b. l.).
Gyventojų registro duomenimis V. S. gyvena kartu su mama V. S., o tėvas V. S. (V. S.) miręs (duomenys neskelbtini). V. S. turi 3 seseris bei 4 brolius, iš jų 2 broliai bei 1 sesuo yra nepilnamečiai (1 t., 87–90 b. l.).
Iš Sodros sistemos išrašo matyti, kad V. S. nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 2016 m. liepos 14 d. dirbo AB „R.“, kur jo pajamos tuo laikotarpiu buvo 373,22 Eur (2 t., 37 b. l.).
Iš Darbo biržos sistemos išrašo matyti, kad V. S. nuo 2017 m. kovo 14 d. registruotas (duomenys neskelbtini) teritorinės darbo biržos (duomenys neskelbtini) skyriuje ir nedarbo draudimo išmokos negauna (2 t., 38 b. l.).
Nukentėjusysis A. P., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas 2017 m. kovo 6 d., parodė, kad 2017 m. kovo 4 d., apie 13.30, jam einant kartu su broliu V. S. link ,,A.“, sutiko brolio „klasioką“ T. R., kuris pradėjo kalbėti, tempti laiką. Tada pamatė, kaip iš už namo kampo ateina N. su dar vienu draugu, kurio vardas A.. Išgirdo, kaip N. jo broliui V. pasakė: „Einam“, o jam – „o ožių mums nereikia, einam kartu”. N. ėjo šalia V., abu kalbėjo, o šalia jo ėjo A. ir T.. Matė, kaip N. vedasi jo brolį, o jis prisibijodamas ėjo paskui juos. Nuėjus visiems į N. namus, esančius (duomenys neskelbtini), girdėjo, kaip N. užrakino buto duris ir pradėjo gąsdinti V. S.. Suprato, kad N. norėjo brolį išvežti į užsienį, pyko ant jo, kad neatsiliepia. Matė, kad brolis išsigando, drebėjo. T. N. nuėjo į balkoną ir iš ten pasiėmė beisbolo lazdą, kurią sukinėdamas paklausė T., ką daryti. T. N. pasakė, kad „pasigailim, tu geras žmogus esi“. Vėliau N. V. pasakė, kad pakviestų M.. N. svarstė, kaip išsikviesti M., V. liepė, kad M. rašytų žinutę: „Išeik į lauką, reik pasikalbėti“. Vėliau V. pasiskambino M., jis girdėjo, kaip jiedu susitarė susitikti bendrabučio 5 aukšte. Paskui N., A. B. ir jo brolis V. išėjo iš buto, o jis liko su T.. Maždaug po 10–15 minučių į butą sugrįžo brolis, N., A. ir M.. Bebūnat bute, M. priminė, kad kažkada buvo šnekėję, jog padės suremontuoti butą. Tuomet N. M. bei V. nusivedė į kitą kambarį, kur jie pradėjo tvarkyti lovą. Pamena, kad vienu momentu N. buvo išėjęs iš kambario ir iš virtuvės atnešė lėkštę, kurią padėjo ant stalo. N. tą lėkštę padavė V. ir pasakė: „Šauk“. V. atsakė, jog ,,nešaus“, tuomet N. jam pasakė: ,,Šausi, ryžas“. ,,Šauti“ reiškė sušniokšti vieną liniją narkotikų. N. atneštoje lėkštutėje buvo kortelė ir susuktas popierėlis, kad per jį galėtų traukti. N. padarė tris linijas amfetamino ir liepė traukti. Matė, kad brolis, būdamas išsigandęs, sutraukė. Po to N. V. pasakė, jog perduotų savo draugui, t. y. jam. Prieš tai jis su V. N. buvo sakę, kad jie ne broliai, o draugai. Nors jis N. sakė, kad nėra bandęs ir nenori, tačiau N. sakė: ,,Šauk“. Bijodamas jo, sušniokštė vieną eilutę. Jis buvo kambaryje su N., A. ir T., o V. su M. kitame kambaryje tvarkė lovą. Kai V. su M. nešė išardytą lovą į ,,sklepą“, jis girdėjo, kaip N. su T. šnekėjo apie nacius, ir matė, kaip N. suko beisbolo lazdą. Kol V. su M. nešiojo baldus į ,,sklepą“, V. susisiekė su draugu O. F., kuris, kaip suprato, susisiekė su M. tėvais. Šie atėjo į N. butą jų pasiimti. Nuo to momento, kai jie atėjo į butą ir iki kol pasirodė M. tėvai, galėjo praeiti maždaug 2,5 valandos. M. tėvai atėjo apie l6 val. Jiems paskambinus į buto duris, N. priėjo prie durų ir A. liepė paimti lėkštę su ,,amfa“, ją nunešti į virtuvę ir nuplauti. Pradarius duris, girdėjo, kaip M. tėvai N. klausė, kur vaikai. Tai išgirdęs, M. išėjo iš kambario. Paskui išėjo V., o po to ir jis. Kaip suprato, N. broliui žadėjo surasti darbą užsienyje, šnekino jo brolį važiuoti dirbti į užsienį. Po paskutinio pokalbio apie darbą užsienyje brolis į namus parsinešė didelę „tašę“ ir paaiškino, kad ją rūbams susidėti davė N. (1 t., 102–105 b. l.).
Nukentėjusysis A. P., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas 2017 m. rugsėjo 22 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad su broliu V. S. išėjus į lauką, jam paskambino T. R., kuris norėjo apie kažką pakalbėti. Jiems susitikus, netrukus atėjęs N. su savo draugu juos nusivedė į namus. Tas butas buvo ,,T.“, gatvės nežino. N. jiems pasakė autis batus ir sėstis. Bute jie atsisėdo, N. „sušniaukštė“ narkotikų –„amfos“. Kiek jis (N.) tos ,,amfos“ turėjo, nematė. Tos „amfos“ N. liepė ,,šauti“ ir jam, V. S. bei M.. „Šauti“ – reiškia „šniaukšti amfos“. Taip pat N. juos gąsdino. Visi ,,šniokštė“, tačiau jis savo noru to nebūtų daręs. Narkotikus vartojo, nes išsigando, kai N. pradėjo grasinti. Jiems atėjus į butą, N. liepė V. S. parašyti žinutę, kad išeitų M.. Nežino, kokiu tikslu jį kvietė. Rašyti M. buvo liepta prieš narkotikų ,,šniokštimą“. Parašius žinutę M., jo brolis V. S. bei N. su savo draugu išėjo, o jis tuo metu liko bute su T. R.. Po kurio laiko išėjusieji grįžo kartu su M.. N. V. davė „sklepo“ raktą, kad iš ten pasiimtų įrankius ir pradėtų tvarkyti lovą. Kai jie tvarkė, jis bandė rasti bendrą kalbą, kad jam ir draugams nieko nepadarytų. Jis, T. R. ir N. ėjo parūkyti, o parūkius, N. jam pagrasino beisbolo lazda, t. y. užsimojo lyg trenktų ta lazda, bet netrenkė. Gal norėjo pasižiūrėti, ar jis bailiukas. V. su M. vaikščiodami į ,,sklepą“, sugebėjo paskambinti M. tėvams, kurie atvažiavo ir juos išsivedė iš buto. Tada buvo paskambinta policijai. Bute buvo vartojama „amfa“, kuri buvo padėta į lėkštę ir padalyta į kelias dalis. „Amfą“ vartojo tiek jo brolis V. S., tiek jis, tiek M. ir pats N.. To įvykio metu nepilnametis buvo tik jis, o kiek metų buvo kitiems, nežino. Iki šio įvykio N. nepažinojo. N. jo amžiaus negalėjo žinoti, nes kalbos apie jo amžių nebuvo. Taip pat nebuvo kalbama apie tai, jog jis yra nepilnametis.
Vieną dieną jo brolis V. S.grįžo su mėlyna „taše“ ir kalbėjo su mama apie darbą užsienyje. Nepamena, ką jis ten turėjo dirbti. Apie darbą užsienyje brolis su mama kalbėjo prieš tą įvykį, kai vartojo narkotikus. Brolis apie darbą užsienyje daugiau nieko nekalbėjo, tik po to jo brolis V. vengė kelti ragelį N., dėl to darbo užsienyje. Įvykio datos, kai bute vartojo narkotikus, neprisimena, jau buvo pavasaris (1 t., 110–112 b. l.).
2017 m. kovo 4 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. P. yra vartojęs psichoaktyvias medžiagas (amfetaminą) (1 t., 99 b. l.).
Liudytoja V. S., ikiteisminio tyrimo metu apklausta 2017 m. gegužės 26 d., parodė, kad yra V. S. ir A. P. mama. Iš viso ji augina 8 vaikus. Iš jų sūnūs A. bei R., dukros J. bei V. kartu su jais nebegyvena. R. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. V., kuriam (duomenys neskelbtini) m., D., kuriam (duomenys neskelbtini) m., A., kuriam (duomenys neskelbtini) m., bei dukra S., kuriai (duomenys neskelbtini) m., gyvena kartu su ja 4 kambarių bute. Gyvena kukliai, vaikus išmaitina iš savo atlyginimo, nors dabar 3 mėnesiai, kai ji nedirba dėl sveikatos problemų, nes labai serga, yra po insulto, po operacijų ir dirbti negali. Šiuo metu gauna pašalpas. Verčiasi kaip išgali. Abu savo vyrus – vaikų tėvus yra palaidojusi. Kai dirbo, tai jos mėnesio pajamos buvo apie 420 eurų, o dabar mėnesio pajamos yra apie 400 eurų. Sunku gyventi, nes reikia mokėti antstoliams, ne visada susimokėti užtenka pinigų. Sūnus V. šiuo metu nesimoko, niekur nedirba, lanko kursus, į kuriuos jį siuntė iš darbo biržos. V. (duomenys neskelbtini) metų suėjo 2016 m. lapkričio mėnesį. Praėjus mėnesiui, jis, grįžęs į namus, pasakė, kad išvažiuoja dirbti į (duomenys neskelbtini). Iki tol V. jai nebuvo užsiminęs, kad ketina ten važiuoti. V. norėjo padėti išlaikyti šeimą ir jai paaiškino, kad važiuos dirbti, kad pinigus siųs namo, kad bilietus į (duomenys neskelbtini) jam nupirks, o kai nuvažiuos, jį (duomenys neskelbtini) kažkas pasitiks. Tada jai kilo įtarimas, kad čia kažkas negerai. Pradėjus klausinėti smulkiau, kur ir su kuo jis važiuos, kokį darbą ten dirbs, pas ką ir kur gyvens, V. jai normaliai nieko paaiškinti negalėjo, tik pasakė, kad, kai nuvažiuos į (duomenys neskelbtini), tada ir sužinos, ką jis ten dirbs. Dėl tokio V. apsisprendimo ji sunerimo ir bandė jį atkalbinėti nuo kelionės, nes įtarė, kad sūnų kažkas nori išvežti į vergiją vogti. Apie tai, kad V. ketina išvažiuoti į (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną pasakė savo dukrai V.. Pastaroji su savo vyru atvažiavo kitą dieną ir bandė V. įtikinti, kad šis niekur nevažiuotų. Ji verkė ir sūnaus prašė, kad jis nevažiuotų, aiškino jam, kad jos sveikata labai prasta. Tuo metu T. V. paaiškino, kad žino, jog kažkoks jo pažįstamas buvo kažkada išvežtas į (duomenys neskelbtini) vogti, jam ten niekas nedavė valgyti, pinigų ir tam vyrui pavyko pabėgti iššokus pro langą. Į tokius jų aiškinimus V. pratylėjo ir nieko nesakė. Po pokalbio V. su vyru išvažiavo į savo namus, o ji kitą dieną vėl pradėjo V. aiškinti, kad jis niekur nevažiuotų, verkė, prašė jo pasilikti. Kažkaip V. prakalbo ir pasakė: ,,Aš privalau važiuoti, nes mane užmuš“. Iš sūnaus elgesio suprato, kad jis žinojo, jog (duomenys neskelbtini) nedirbs, o vogs. Suprato, kad V. labai bijo tų žmonių, kuriems pažadėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini). Praėjus kelioms dienoms, ji namuose pastebėjo mėlynos spalvos sportinę didelę „tašę“. V. jai pasakė, kad ją davė N. susidėti daiktams, kurie bus reikalingi (duomenys neskelbtini). Tada ji ir išgirdo vardą N.. Ji to žmogaus nepažįsta ir nėra mačiusi. Suprato, kad V. bijo N., kuris ir norėjo jos sūnų išvežti vogti į (duomenys neskelbtini). Vieno pokalbio metu V. jai pasakė: ,,Jei aš nevažiuosiu, tai gali čia su durim įeiti, jo draugelių pilna visur, aš net nežinau, ką čia mums gali padaryti.“ Nuraminus V., šis jai pasakė, kad niekur nebevažiuos. Iki šiol sūnus nesipasakoja, į kokį miestą jį būtų išvežę, tik aiškino, kad jau nupirkti bilietai, ir jam bus blogai, kad nebevažiuoja. Kaip ji suprato, bilietus jam nupirko N.. Į (duomenys neskelbtini) sūnus turėjo važiuoti gal 2016 metų gruodį, o gal 2017 metų sausį. Maždaug prieš porą mėnesių kažkuris iš jos vaikų, ar tai V., ar tai A., jai pasakė, kad N. juos pagavo (duomenys neskelbtini) mieste ir laikė bute, o kartu su jais buvo ir jų draugas M.. Juos visus tris tame bute surado ir iš ten išvadavo M. tėvas. Tuo metu ji gydėsi ligonėje, kardiologiniame skyriuje. Ar tai V., ar tai A. jai aiškino, kad jiems prievarta buvo liepta uostyti kažkokius narkotikus, paaiškino, kad namuose nė vienas narkotikų nevartoja. A. šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje (duomenys neskelbtini) (1 t., 123–126 b. l.).
(duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus informacijoje Nr. (duomenys neskelbtini) apie A. P. gyvenimo ir auklėjimo sąlygas nurodyta, kad nepilnametis A. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su motina V. S., gim. (duomenys neskelbtini), broliais – D. S. (D. S.), gim. (duomenys neskelbtini), V. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir seserimi S. P., gim. (duomenys neskelbtini). Vaiko tėvas V. P. (duomenys neskelbtini) mirė. Motina V. S. niekur nedirba, turi neįgalumą po širdies kraujagyslių operacijos. V. S. teigimu, jos ir sūnaus A. P. santykiai yra geri, konfliktų nebūna, su vaikais motina daug kalbasi, bendrauja, išsprendžia visus kilusius nesklandumus. V. S. šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šeimai nebuvo taikytos prevencinės poveikio priemonės. V. S. su vaikais gyvena iš (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės nuomojamame keturių kambarių socialiniame su visais komunaliniais patogumais bute. A. P. skirtas vienas kambarys (apie 18 kv. m.), kurį jis dalijasi su broliais D. S. bei V. S.. Seseriai S. P. skirtas atskiras kambarys. Nepilnamečiui A. P. sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos. Bute švaru, tvarkinga. A. mokosi „S.“ gimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje, mokymosi pasiekimai vidutiniški. A. P. nebuvo nustatyta globa/rūpyba (1 t., 118–119 b. l.).
Iš Darbo biržos sistemos išrašo matyti, kad V. S. nuo 2017 m. balandžio 24 d. registruota (duomenys neskelbtini) teritorinės darbo biržos (duomenys neskelbtini) skyriuje ir nedarbo draudimo išmokos negauna (1 t., 196 b. l.).
Iš „Sodros“ sistemos išrašo matyti, kad V. S. nuo 2016-06-20 iki 2016-07-22 dirbo UAB „B. G.“, kur jos pajamos tuo laikotarpiu buvo 67,35 Eur. Nuo 2016-07-23 iki 2016-09-07 dirbo UAB „N. V.“, kur jos pajamos tuo laikotarpiu buvo 81,36 Eur. Nuo 2016-10-25 iki 2017-04-21 dirbo UAB ,,N.“, kur jos pajamos 2016 m. spalio mėnesį buvo 92,56 Eur, 2016 m. lapkričio mėnesį – 482,36 Eur, 2016 m. gruodžio mėnesį – 371,6 Eur, 2017 m. sausio mėnesį – 276, 66 Eur. Laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki 2017-03-21 atlyginimas nebuvo mokamas, o 2017 m. kovo mėnesį išmokėta atleidimo iš darbo išmoka – 239,13 Eur (1 t., 198–200 b. l.).
(duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. S., gyv. (duomenys neskelbtini), nuo 2016-01-01 iki dabar buvo mokamos socialinės išmokos ir iki 2016-05-01 buvo suteiktos kompensacijos už būsto šildymą, karštą ir geriamą vandenį. Prie šio rašto pateiktoje 2017-08-25 pažymoje apie pajamas Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. S. nuo 2016-01-01 iki 2017-08-31 buvo paskirta socialinė pašalpa, išmoka vaikui, parama mokinio reikmėms įsigyti, šalpos našlaičių pensija. 2017-08-25 pažymoje apie suteiktas būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas, nurodyta, kad V. S. laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-08-31 buvo skiriamos kompensacijos už geriamąjį vandenį, būsto šildymą, už karštą vandenį (2 t., 50–51 b. l.).
Liudytoja V. M., ikiteisminio tyrimo metu apklausta 2017 m. birželio 8 d., parodė, kad 2016 m. gruodžio mėnesį ar 2017 m. sausio mėnesį, tikslesnės datos nepamena, telefonu jai paskambino sunerimusi mama ir paprašė, kad ji su vyru atvažiuotų pas pastarąją į namus. Mama jai aiškino, kad brolis V. nutarė važiuoti dirbti į (duomenys neskelbtini). Iki šio skambučio, nebuvo girdėjusi, kad brolis būtų planavęs išvažiuoti į (duomenys neskelbtini). V. nėra buvęs jokioje užsienio šalyje, jam tik 2016 m. lapkričio mėnesį suėjo (duomenys neskelbtini) metų. Po skambučio ji su vyru nuvažiavo į mamos namus, kur buvo mama ir V.. Ji, mama ir T. pradėjo kalbėti su V., norėdami išsiaiškinti, kur jis tiksliai išvažiuoja, kokius darbus dirbs (duomenys neskelbtini). V. aiškino, kad nori padėti mamai, nori uždirbti pinigų pragyventi, nes mamai sunku išsiversti su gaunamais pinigais. Pokalbio metu V. paaiškino, kad bilietai į (duomenys neskelbtini) jau nupirkti ir jis turi važiuoti. Pasakojo, kad bilietus jam nupirko N.. Ji to vaikino asmeniškai nepažįsta ir iki to pokalbio apie jį nieko nežinojo. Kokį darbą jis ten turės dirbti, V. taip ir nepasakė, nutylėjo, po to nukreipė pokalbio temą. Tada ji su savo vyru T. pradėjo jam pasakoti, kad niekas niekam už dyką bilietų neperka. V. aiškino, kad jį veža vogti į (duomenys neskelbtini). Jos ir vyro bendras pažįstamas tokiu pat principu buvo išvežtas vogti į (duomenys neskelbtini) dar 2009 metais. Tiek ji, tiek jos vyras V. pasakojo istoriją, kaip buvo nutikę bendram jų pažįstamam, kad šis neturėjo ko valgyti, grįžo po pusės metų numetęs 20 kg, kad jam liepė vartoti narkotikus ir panašiai. V. klausėsi ir tylėjo. Pokalbio metu matė ir iš V. elgesio suprato, kad jis bijo tų žmonių, kurie nori jį išvežti. V. vis kartojo: ,,Aš nebegaliu atsisakyti, aš nebegaliu atsisakyti“. Tą kartą ji iš V. elgesio bei kalbų suprato, jog jis tikrai žinojo, kad jį veža ne dirbti, o vogti. Vėliau, praėjus keletui dienų, jai paskambino mama ir pasakė, kad pavyko V. atkalbėti dėl išvažiavimo į (duomenys neskelbtini). Dar po dienos jai vėl nuvažiavus pas mamą į namus, V. pasisakė, kad į (duomenys neskelbtini) nevažiuos, kad jis ten būtų buvęs išvežtas vogti, kad (duomenys neskelbtini) jį būtų pasitikęs kažkoks žmogus, jam butų išnuomoję butą dviem mėnesiams. Už nuomą ir kitas jo išlaidas būtų sumokėję žmonės, kurie jį norėjo išvežti vogti į (duomenys neskelbtini). Mama neturi tiek pinigų, kad būtų galėjusi duoti V., jog jis galėtų važiuoti į (duomenys neskelbtini), ten išsinuomoti butą ir galėtų pragyventi. 2017 m. kovo mėnesį ji vėl sulaukė mamos skambučio. Iš mamos sužinojo, kad V. su A. buvo uždaryti kažkokiam bute (duomenys neskelbtini) ir jiems buvo liepta vartoti narkotikus. Mama jai sakė, kad V. bei A. buvo pagrobęs tas pats N., kuris V. norėjo išvežti dirbti į (duomenys neskelbtini). Tame pačiame bute kartu su broliais buvo pagrobtas ir M., juos visus išgelbėjo M. tėtis (1 t., 130–132 b. l.).
Nukentėjusysis M. J., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas 2017 m. kovo 6 d., parodė, kad anksčiau nėra vartojęs narkotikų ir į priklausomybės įskaitas neįrašytas. 2017 m. kovo 4 d. padėjo tėčiui bute daryti remontą, kai „klasiokas“ V. S. jam parašė SMS į mamos L. telefoną, norėdamas susitikti. Tai galėjo būti apie 14–15 val. Su V. susitiko namo laiptinėje, 5 aukšte. Bekalbant su juo, prie jų atėjo N., kurį jis pažinojo apie mėnesį laiko. Su N. jis nebendraudavo, tik būdavo kompanijoje kartu su V.. N. jam pasakė eiti į apačią pasikalbėti. Nulipus visiems trims į namo pirmą auštą, pamatė N. draugą, kurio nepažinojo, matė pirmą kartą. N. jiems pasakė, kad reikia eiti pas jį į namus pasišnekėti. Jį bei V. N. parsivedė į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini). N. eidamas pyko, kad nei jis, nei V. nekelia telefono. Įėjus į butą, kambaryje pamatė A. P. ir T. R.. Buto duris užrakino N.. Bute buvo jis, V. S., A. P., T. R., N. ir dar vienas N. draugas. Tada prasidėjo grasinimai bei mosikavimai beisbolo lazda, tačiau ja smūgių nesudavė. Bute buvo du kambariai, visi pradžioje buvo viename kambaryje. N. T. R. klausė, ką daryti su jais. Vėliau V. nukreipė temą, kad reikia nueit į kambarį ir išardyti lovą. Tuo metu, kai N. ir T. R. išėjo į balkoną parūkyti, jis iš mamos telefono, kurį buvo pasiėmęs su savimi išeidamas į laiptinę, paskambino O. F., kurio paprašė pakviesti tėvus.
Paaiškino, kad, kai jie atėjo pas N. į butą, kambaryje ant stalo buvo padėta lėkštutė su narkotinėmis medžiagomis. Kokios tai buvo narkotinės medžiagos, nežino, jos buvo miltelių pavidalu. N. sakė: „(necenzūrinis žodis) darožkės“, vertė juos (miltelius) vartoti. Bijodamas, kad gali būti sumuštas, vartojo tuos miltelius, traukė juos per nosį. Vienu momentu, kai jis su V. iš buto nešė daiktus į „sklepą“, tėvams parašė SMS, kad juos pagrobė. Būdamas kambaryje išgirdo, kaip į duris kažkas paskambino. N. jas atidarius, išgirdo tėčio balsą ir nuėjo prie durų, o paskui jį išėjo V. bei A.. Tėtis atėjo su mama bei O.. Būdamas N. bute buvo išsigandęs (1 t., 147–150 b. l.).
Nukentėjusysis M. J., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas 2017 m. rugpjūčio 29 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad su N. S. susipažino per draugus. Namie darė remontus, kai jam paskambino V., norėdamas susitikti. Išėjo į laiptinę pakalbėti su V., matė, kad šis buvo išsigandęs. Užbėgo N. ir pasakė eiti į apačią pasikalbėti. Nuėjo į apačią, ten buvo ir jo draugas. N. pasakė eiti pas jį į namus, prasidėjo grasinimai, kad sulaužys. Nuėjo į N. namus, o ten jau buvo V. brolis. N. klausinėjo, kur buvo dingęs, kodėl slapstosi nuo jo. Pasakė: „Eik, (necenzūrinis žodis) darožkę“, tai reiškia, pavartoti narkotikų ir jis juos vartojo. Tada prasidėjo lovos ardymai. Ardydami lovą sugalvojo, kad reikia kviesti pagalbą. Paskambino O., šis parodė jo tėvams, kur jie yra. Viskas buvo šiais metais, mėnesio, dienos nepamena. Adreso, kur gyvena N., nežino, ten gal (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) gatvė. Atėjęs į butą rado T. bei V. brolį. Nežino, kodėl N. jo ieškojo, kodėl kalbėjo, jog slapstosi, nes bendri reikalai jų nesiejo. Vartojo amfetaminą, anksčiau nebuvo to daręs. Žinojo, kad amfetaminas yra balti milteliai. Buvo lėkštutė su baltomis linijomis. Nematė, kas tą lėkštutę paruošė. Vartojo jis, V. brolis, V. ir N.. Jis vieną liniją sutraukė, liko dar trys. N. liepė vartoti narkotines medžiagas, stovėjo su beisbolo lazda ir liepė vartoti. V. bei jo broliui irgi buvo liepta vartoti. Narkotinių medžiagų poveikį juto, buvo apsvaigęs, išmušė prakaitas, pusę nakties nemiegojo. Jis pirmą kartą vartojo. Nežino, kaip būtų reagavęs N., jei būtų atsisakęs vartoti narkotines medžiagas, gal būtų puolęs. Kiti N. draugai nevertė vartoti, nieko nedarė. Nuo narkotinių medžiagų pasidarė aktyvus. Bute buvo apie porą valandų. Iš turėto telefono parašė SMS O., kuris žinojo, kur gyvena N., ir tai parodė jo tėvams. Atėjo tėvai, N. jį pakvietė, po to atėjo V. bei pakvietė brolį. Atvykus tėvams, sąmyšio nebuvo, tik N. sakė A. išplauti indą su narkotinėmis medžiagomis. Nežino, ar šis išplovė. Bijo N. S.. Šiandien irgi jo bijo, grasinimų nesulaukė. Anksčiau bendraudavo, buvo normalus žmogus. Žino, kad jis yra agresyvus, bet nežino, kas jam atsitiko. Tuo metu jis mokėsi.
V. pasakojo, kad N. jam (V.) siūlė važiuoti į (duomenys neskelbtini), jis to nelabai norėjo, bet jam N. liepė. Tiesiog buvo pasakyta, kad važiuos į (duomenys neskelbtini), ir viskas. V. sakė, kad važiuos vogti. Mano, kad, jei būtu atsisakę vartoti narkotines medžiagas, būtų buvę sumušti. Narkotines medžiagas vartojo per nosį (1 t., 153–155 b. l.).
2017 m. kovo 4 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. J. yra vartojęs psichoaktyvias medžiagas (amfetaminą, marihuaną) (1 t., 142 b. l.).
Liudytoja L. V., ikiteisminio tyrimo metu apklausta 2017 m. rugpjūčio 9 d., parodė, jog ji yra M. J. mama. 2017 m. kovo 4 d. ji, jos vyras R. J. bei sūnus M. buvo namuose, virtuvėje darė remontą. Po pietų, apie 14 val., sūnus pasakė, kad išeina iki tualeto, kuris yra kitose patalpose nei jų butas. Gal po valandos ar pusvalandžio ji su vyru pasigedo M.. Nubėgusi iki tualeto, ten sūnaus nerado, tad grįžusi atgal į kambarį apie tai pasakė vyrui. Po kurio laiko vyras savo telefone rado SMS žinutę, kurios tekstas buvo trumpas: ,,Mane pagrobė“. Suprato, kad sūnus nejuokauja, ir jam kažkas nutiko, nes iki tos dienos, tokių žinučių jis nebuvo rašęs. Nubėgus pas M. draugą O. F., pastarajam pasakė, kad gavo žinutę iš M., ir klausė, gal šis ką nors apie tai žino. O. jai pasakė, kad ir jis gavo tokią žinutę, bet nesuprato, galvojo, kad M. juokauja. O. paklausus, ar žino, kas galėjo pagrobti jos sūnų, šis atsakė, kad taip galėjo pasielgti jam pažįstamas asmuo, pasakė, kad žino, kur šis gyvena, ir gali tai parodyti. Ji ėjo kartu su vyru iki (duomenys neskelbtini). O. jiems parodė buto duris pirmame aukšte dešinėje. Po to vyras pradėjo skambinti į buto duris, tačiau jų ilgai niekas neatidarė. Supratę, kad jų nenori įsileisti, ji su vyru prie durų pradėjo garsiai kalbėti, jog kvies policiją. Tik po to duris atidarė N. S.. Anksčiau, iki to įvykio, jo nepažinojo. Kai N. atidarė buto duris, ji su vyru pradėjo klausti, kur vaikai. Į tai N. atsakė: ,,Kokie vaikai?“ Prieškambaryje pamačiusi M. batus, N. pasakė: ,,Pakviesk M.“. Vaikai prie durų atėjo patys. M. išlindo pirmas, susitraukęs, išsigandęs, lyg bijodamas ką pasakyti. Po M. atėjo jo buvęs „klasiokas“ V. S.. Tuomet jos vyras garsiai paklausė: ,,Ar dar yra ten?“ V. S. atsakė, kad dar yra jo brolis A.. Kažkurio metu N. pradėjo aiškinti, kad vaikai patys atėjo daryti remonto, tačiau į tokius paaiškinimus jie nekreipė dėmesio, pasiėmė visus tris vaikus ir išėjo į namus. Apie tai, kad buvo pagrobti vaikai, pranešė policijai. Belaukiant policijos pareigūnų, V. jai paaiškino, kad į butą nei jis, nei jo brolis, nei M. savo noru nėjo, o buvo privilioti N.. Visi vaikai aiškino, kad po to, kai buvo atvilioti į butą, jų iš ten neišleido, jiems grasino bei liepė vartoti narkotikus. Sakė, kad narkotikai buvo lėkštėje sustumdyti juostelėmis ir juos turėjo traukti per nosį. N. V., A. ir M. grasino rankose laikydamas peilį ar beisbolo lazdą. Dar vaikai paaiškino, kad N. liepė sutvarkyti jo bute buvusią lovą. Kaip M. susipažino su N., ji nežino. M. jai pasisakė, kad tą dieną N. bute per prievartą vartojo narkotikus, kad N. jam liepė šniokšti narkotikus per nosį, o kadangi jis buvo labai išsigandęs ir bijojo, narkotikus vartojo. Iki tol narkotikų jis nebuvo bandęs (1 t., 42–45 b. l.).
Liudytojas R. J., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas 2017 m. kovo 4 d., parodė, kad M. J. yra jo sūnus. Jam būnant namuose su žmona bei sūnumi M., apie 14.30 val., sūnus nuėjo į tualetą ir negrįžo. Po kurio laiko, 15.32 val., sūnus iš mamos telefono Nr. (duomenys neskelbtini) parašė SMS žinutę: „Mane pagrobė“. Apie tai jis pasakė žmonai ir paprašė, jog nueitų iki sūnaus draugo, kuris gyvena toje pačioje laiptinėje, tik antrame aukšte. Galvojo, kad sūnus su draugu juokauja. Netrukus grįžusi žmona pasakė, kad M. draugas E. taip pat gavo panašiais SMS žinutes. Kol jis persirengė, atėjo E.. Kaip suprato, pastarasis buvo gavęs keletą žinučių, kuriose M. buvo nurodęs, kokiame bute jis yra. E. pasakė, kad žino, kur tas butas, ir juos ten nuves. Jį bei jo žmoną E. nuvedė iki buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nuėjus ten, jis keletą kartų skambino į duris, tačiau jų niekas neatidarė. Tuomet stovėdamas prie buto durų garsiai pasakė, kad reikia kviesti policiją. Tada išgirdo, kad rakinamos buto durys, ir jas atidarė kažkoks vyras. Jo į buto vidų neįsileido. Duris atidaręs vyras atrodė apsvaigęs, nesiorientuojantis aplinkoje, stiklinėmis akimis, nors alkoholio kvapo nesijautė. Paklausus, kur „pacaniukai“, vyriškis pradėjo sakyti, kas čia vyksta, ko jis nori, kalbėti nesąmones, kad jie atėjo jam padėti. Nieko nelaukdamas, jis vyriškio paklausė, kur M.. Tada tas vyras suprato, kad jis M. tėvas. Vyriškis šūktelėjo M.. Jis pamatė, kad iš kažkokio kambario ateina M.. Jis M. paklausė, ar pastarasis ten buvo vienas. M. įsidrąsino ir pasakė, kad ten buvo ne vienas. Tuomet jis tam vyrui pasakė, kad kviestų kitus, ir tada iš kambario išėjo V., kuris buvo išsigandęs, ir pasakė, kad ten dar yra jo brolis. Tuomet vėl tam vyrui jis pasakė, kad kviestų kitą vaiką, ir tuo metu iš buto išėjo dar vienas vaikinukas – A.. Visiems išėjus į lauką, jis klausė sūnaus ir tų kitų jo draugų, kas ten buvo. Jie jam paaiškino, kad pradžioje į butą pasikvietė brolius, o kai šie jau buvo bute, jiems buvo liepta į butą įsivilioti ir M.. Sakė, kad bute vyras, kaip suprato, tas pats, kuris jam atidarė duris, juos gąsdino su beisbolo lazda. Tai išgirdęs, jis paskambino 112 ir iškvietė policiją. Atvykusiems policijos pareigūnams jis papasakojo, kas atsitiko. Anksčiau, iki to įvykio, M. narkotinių medžiagų nebuvo vartojęs (1 t., 48–49 b. l.).
Asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką metu R. J. iš jam pateiktų atpažinti 4 nuotraukų atpažino asmenį nuotraukoje Nr. (duomenys neskelbtini), kaip asmenį, kuris jam atidarė buto duris. Nuotraukoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantis asmuo yra N. S. (1 t., 51–55 b. l.).
Savanoriško daiktų pateikimo metu R. J. pateikė mobiliojo ryšio telefoną ,,Sony Xperia“ su įdėta SIM kortele (1 t., 56–57 b. l.).
Apžiūros protokole nurodyta, kad savanoriško daiktų pateikimo metu iš R. J. paimtame mobiliojo ryšio telefone ,,Sony Xperia“ yra iš abonento L., kurio Nr. (duomenys neskelbtini), gauta SMS žinutė: „Mane pagrobė“. Žinutės gavimo laikas – št 15:32 (1 t., 58–61 b. l.).
Liudytojas O. F., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas 2017 m. rugpjūčio 17 d., parodė, kad įvykio dieną buvo namuose, kai iš M. J. gavo SMS žinutę: ,,Mumis pagrobė“. Nepamena, ar M. jam rašė iš savo numerio. Iš pradžių M. nieko neatrašė. Tačiau po kažkiek laiko vėl gavo žinutę, kurios tikslaus teksto nepamena, bet buvo prašoma, jog kviestų tėvus ir ateitų pas N. į namus. Gal po kokių 10 minučių atėjo M. mama, po to, nuėjo iki M. tėvo ir paaiškino, ką jam parašė M.. Tada visi kartu nuėjo iki N. namų, kur M. tėvas pabeldė į buto duris. Jas atidariusio N. M. tėvas klausė, kur vaikai. N., lyg nesupratęs, ko yra klausiamas, klausė: ,,Kokie vaikai“. T. M. tėvas žengė per slenkstį ir pašaukė M. vardu. Iš buto išėjo M., A. P. ir V.. Grįžus į namus, kažkas iškvietė policiją. Iš pradžių į M. žinutes nesureagavo, nes juokingai skambėjo. M. po šio įvykio pasakojo, kad N. buvo atėjęs iki jo buto ir parsivedė į savo namus. Po to, kai M., V. ir A. išėjo iš buto, matėsi, kad jie susijaudinę, yra streso būklės (1 t., 172–174 b. l.).
2017 m. balandžio 3 d. prokuroro nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintu Šiaulių apylinkės teismo teisėjo rezoliucija, leista susipažinti su nukentėjusiojo V. S., liudytojos L. V. (nukentėjusiojo M. J. mamos) naudotų mobiliojo ryšio telefonų abonentų išeinančių bei įeinančių skambučių bei trumpųjų SMS žinučių išklotinėmis, prisijungimų bokšteliais laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 3 d. iki 2017 m. kovo 5 d. (4 t., 87–89 b. l.).
Šiaulių apskrities VPK KP ONTV 4-ojo skyriaus tyrėjos Ž. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog atlikus įeinančių ir išeinančių pokalbių bei SMS žinučių analizę laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 3 d. iki 2017 m. kovo 5 d., nustatyta, kad 2017 m. kovo 4 d. laikotarpiu nuo 14.53 val. iki 15.06 val. V. S. iš MRT, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), bendravo su M. J., MRT, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), po to, M. J. iš MRT Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. kovo 4 d. 15:32 val. siuntė žinutę R. J. į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., 90–91 b. l.).
Liudytojas E. A., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas 2017 m. rugpjūčio 9 d., parodė, kad 2017 m. kovo 4 d. dirbo kartu su būrio vadu G. B.. Vakare buvo gautas pranešimas nuvykti į (duomenys neskelbtini) bendrabutį pas asmenis, kurie kvietė pareigūnus, dėl to, kad į butą (duomenys neskelbtini) buvo nuvilioti ir prievarta laikomi nepilnamečiai. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) bendrabutį, juos pasitiko vienas iš nukentėjusiųjų, kuris paaiškino, kad kartu su dar dviem nepilnamečiais buvo laikomas bute. Visi trys nukentėjusieji jam pasirodė susijaudinę, patyrę didelį stresą, jie vienas per kitą aiškino įvykio aplinkybes, kad buvo verčiami vartoti narkotikus. Sužalojimų ant jų nepastebėjo. Kokias priežastis nukentėjusieji nurodė, dėl ko buvo laikomi prievarta bute, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, neatsimena. Dėl šio įvykio asmenys kreipėsi į policiją bei surašė pareiškimą. Po to, kai pabendravo su nukentėjusiaisiais, kažkuris iš jų nurodė butą, kuriame buvo laikomi. Nuvykus į jų nurodytą butą, jame buvo du jaunuoliai, kurie neneigė, jog pareiškėjai buvo tame bute, tačiau paaiškino, jog pareiškėjai buvo atvykę padėti remontuoti butą, o paskambinus telefonu kažkurio jaunuolio mamai, visi trys iš buto išėjo (1 t., 67–69 b. l.).
Liudytojas T. R., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas 2017 m. spalio 6 d., parodė, kad su N. S. susipažino per bendramokslį M. J.. Iki šio įvykio N. su M. buvo pažįstami nuo 2016 m. gruodžio mėnesio. Žino, kad iki šio įvykio M. vengė N.. 2017 m. kovo 4 d. jam einant kartu su N. ir B. susitikti su V., N. jam aiškino, kad V. buvo pažadėjęs išvykti į (duomenys neskelbtini). N. sakė, kad V. turėjo važiuoti dirbti, tačiau konkrečiai kokius darbus, nepaaiškino. N. labai supyko ant V., kadangi šis atsisakė vykti į (duomenys neskelbtini), todėl ir norėjo išsiaiškinti su V.. Jis ėjo kartu ir padėjo susitikti su V. tik dėl to, kad to prašė N.. Pastarasis jam pasakojo, kad iš savo pinigų V. nupirko bilietus kelionei į (duomenys neskelbtini), surado žmogų, pas kurį V. turėjo gyventi, davė to žmogaus kontaktus, kad galėtų susitarti dėl atvykimo, bet po to V. persigalvojo. Kiek kainavo kelionės bilietas, kada V. turėjo išvykti į (duomenys neskelbtini), N. jam nesakė. Suprato, kad V. turėjo važiuoti mikroautobusu. Viso to pokalbio metu su N. jis nesuprato, kokius darbus (duomenys neskelbtini) V. būtų dirbęs. N. pasakė, jog sumokėjo pinigus, o V. ,,įstūmė“ jam ragus, dėl to pasidarė gėdos prieš „bachūrus“. Apie 13.55 val. jis kartu su N. ir A. B. prie (duomenys neskelbtini) mokyklos esančių garažų susitiko V. N. su A. B. į sutartą vietą atėjo dviese, o jis prie jų prisijungė vėliau. Įvykio dieną jis naudojosi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). N. paprašytas su V. susisiekė per ,,Mesenger“ programą, jam parašė žinutę ir sutarė susitikimo vietą ir laiką. N. jam aiškino, kad pats skambino V., bet V. jo vengė ir į skambučius neatsiliepdavo, į SMS neatrašydavo. Susitikimo vietoje prie mokyklos V. atėjo kartu su broliu A. P.. Tik susitikus, N. klausė V.: ,,Ko nekeli ragelio, ko neatsiliepi?“. V. jam atsakė, kad pasibaigusi sąskaita. N. jam į tai pasakė, kad pakelti rageliui sąskaita nereikalinga, kad eitų. V. tada dar N. pasiteiravo, kur eina. N. jam paaiškino, kad nesvarbu. N. su V. kalbėjo piktai, griežtu balsu. Asmeniškai jis pats N. bijojo, tad jeigu jis jam paskambindavo ir pasakydavo, kad reikia susitikti, tai tik bijodamas jo, o ne iš draugiškumo, eidavo į susitikimą. Suprato ir matė, kad V. su A. ėjo su N. tik iš baimės. Einant iki buto, N. V. vis klausinėjo, ko šis nekėlė ragelio. Į N. butą nuėjo penkiese: jis, N., A. B., A. P. bei V.. Įėjus į butą, laukines duris N. užrakino. Visi nuėjo į svetainę, o N. iš balkono atsinešė beisbolo lazdą, su kuria niekam netrenkė, tik mosikavo, grasindamas, kad tuoj suduos. N. pyko ant V., kad šis nevažiavo į (duomenys neskelbtini). V. pradėjo atsiprašinėti N., sakydamas kad taip daugiau nebedarys. Po to kažkuriuo momentu N. pradėjo V. klausti, kur yra M., o V. pasakė, kad pabandys surasti M., o po kurio laiko V. su N. ir A. B. išėjo iki M. namų, o jis tuo metu liko N. bute su A. P.. Maždaug už 10 minučių į butą grįžo N., A. B., V. ir M.. Jiems grįžus, visi susėdo svetainėje prie stalo, N. iš virtuvės atnešė lėkštutę su amfetaminu ir tuos narkotikus per nosį pirma liepė traukti V., paskui M., o dar paskui A. P.. A. P. sakė, jog nenori, nėra bandęs, tačiau į tai N. sakė traukti ir viskas, o po tų žodžių, kaip suprato, iš baimės ir A. P. sutraukė vieną eilutę. Vėliau M. N. pasakė, kad gali padaryti remontus ir pradėjo tvarkytis kitame kambaryje, nešti baldus ir panašiai. Tuo metu, kai susitiko su N., matėsi, kad šis jau buvo privartojęs narkotikų, buvo apsvaigęs. Apie 17 val. į N. buto duris paskambino M. tėvai. Duris atidarė N. ir tėvai išsivedė M., V. ir A. P., o po poros minučių išėjo ir jis.
V. gyvena su mama, pastarojo šeimoje daug vaikų, niekur nedirba. Kiek žino, tai V. vykti į (duomenys neskelbtini) pinigų neturėjo. Nors konkrečiai jam nei V., nei N. neaiškino, kokius darbus V. dirbs (duomenys neskelbtini), bet buvo girdėjęs, kad N. veža žmones į (duomenys neskelbtini) vogti (3 t., 197–200 b. l.).
Kratos metu 2017 m. kovo 5 d. N. S. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), N. S. savanoriškai pateikė lapelį su dviem „Clonazepam“ tabletėmis. Tęsiant kratą, kambaryje buvo rasta ir paimta beisbolo lazda (2 t., 57–63 b. l.).
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2017 m. kovo 5 d. kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rastų 2 vnt. tablečių iš lizdinės plokštelės su tekstu ,,CLONAZEPAM“ sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – klonazepamo, kurio masė yra 0,004 g (2 t., 70–71 b. l.).
Iš Šiaulių teritorinės ligonių kasos 2017 m. gegužės 12 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad N. S. yra užsiregistravęs (pasirinkęs šeimos gydytoją) UAB „M.“, esančioje (duomenys neskelbtini) (2 t., 74 b. l.).
UAB „M.“ rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pacientas N. S. jų gydymo įstaigoje nesilankė. Šeimos gydytojui D. K. peržiūrėjus ambulatorinę asmens sveikatos istoriją, nepastebėta jokio įrašo, kuriame būtų paskirti vaistai „Clonazepam“, t. y. vaistai, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – klonazepamo (2 t., 77 b. l.).
2017 m. kovo 5 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pagal 2017 m. kovo 5 d. laboratorijos duomenis N. S. yra vartojęs amfetaminą (3 t., 29 b. l.).
Apžiūros protokole užfiksuota, kad kratos metu paimta beisbolo lazda yra medinė, 92 cm ilgio (2 t., 85–93 b. l.).
Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų ir kurie atskleidžia nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir leidžia spręsti kaltinamojo N. S. baudžiamosios atsakomybės klausimą, visuma neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis N. S. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
BK 147 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pardavė, pirko, kitaip perleido ar įgijo, verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje žmogų panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimdamas galimybę priešintis, arba pasinaudodamas nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudodamas apgaulę, arba priimdamas ar sumokėdamas pinigus, arba gaudamas ar suteikdamas kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo, nesvarbu, ar jis sutiko, būtų išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstinei, fiktyviai santuokai, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitais išnaudojimo tikslais.
Kvalifikuojant veiką pagal BK 147 str. būtina nustatyti, kad nukentėjusio asmens laisvė buvo suvaržyta, palenkiant jo valią bent vienu iš minėto straipsnio dispozicijoje nurodytų valios palenkimo būdų. Taigi, prekybos žmonėmis sudėčiai konstatuoti būtina nustatyti straipsnio dispozicijoje numatytus požymius ir bent vieną nusikalstamą veiksmą (neveikimą) – nukentėjusio asmens valios palenkimo būdą (prievartos elementą).
Kaip matyti iš bylos duomenų – nukentėjusiojo V. S., liudytojų V. S., V. M., T. R. bei paties kaltinamojo N. S. parodymų, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos bei Socialinių reikalų departamento socialinių išmokų ir kompensacijų skyrių pateiktos informacijos, Gyventojų registro, Darbo biržos bei Sodros nurodytų duomenų, kaltinamasis N. S. pasinaudojo nukentėjusiojo V. S. pažeidžiamumu – sunkia materialine padėtimi, jaunu amžiumi bei socialinių įgūdžių stoka, bei panaudodamas apgaulę – žadėdamas gerą finansinį atlygį, apgyvendinimą bei materialinį aprūpinimą, įkalbinėjo, t. y. verbavo, nukentėjusįjį V. S. vykti į (duomenys neskelbtini) siekdamas, kad nukentėjusysis V. S. užsienio valstybėje būtų išnaudojamas nusikalstamoms veikoms daryti – vykdytų vagystes iš parduotuvių, ir gavęs nukentėjusiojo, pasidavusio kaltinamojo piktavališkam pasiūlymui bei psichologiniam spaudimui, sutikimą vykti, organizavo nukentėjusiojo V. S. gabenimą iš (duomenys neskelbtini) miesto į (duomenys neskelbtini). Taigi, byloje surinktais įrodymais patikimai nustatyta, kad kaltinamasis N. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 147 str. 1 d.
Nukentėjusysis V. S. nebuvo nugabentas į (duomenys neskelbtini), nes atsisakė vykti. Tačiau ši aplinkybė sprendžiant dėl kaltinamojo N. S. kaltės padarius aptariamą nusikalstamą veiką, nėra esminė, kadangi prekybos žmonėmis nusikaltimo sudėtis yra formali, šis nusikaltimas laikomas baigtu padarius vieną ar daugiau dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, o padarinių atsiradimas kvalifikavimui reikšmės neturi.
Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 str. 3 d. nurodyta, kad teisėta narkotinių ar psichotropinių medžiagų apyvarta yra šių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įsigijimas, didmeninė ar mažmeninė prekyba, laikymas, gabenimas valstybės viduje, importas ar eksportas norint jas panaudoti sveikatos priežiūros, veterinarijos, teisėsaugos, mokslo bei mokymo tikslams, nepažeidžiant įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų. Teisėtai apyvartai būtina licencija (leidimas) – dokumentas, išduodamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir suteikiantis teisę narkotines ir psichotropines medžiagas įsigyti, laikyti, gabenti valstybės viduje, gaminti, perdirbti, importuoti bei eksportuoti, taip pat didmeninei ar mažmeninei prekybai. Minėto straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad Sveikatos apsaugos ministerija tvirtina narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurioms taikomas šiuo įstatymu nustatytas kontrolės režimas, sąrašus.
Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, patvirtintą Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, Amfetaminas (Amfetamine) yra įtrauktas į psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti net medicinos tikslams, 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos II sąrašą, o klonazepamas (Clonazepam) yra įtrauktas į psichotropinių medžiagų, leidžiamų vartoti medicinos tikslams, 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos IV sąrašą.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose įtvirtinta, kad iki 0,01 g klonazepamo (Clonazepam) laikoma nedideliu kiekiu.
BK 264 str. (Lenkimas vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas) 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padėjo asmeniui įsigyti, vertė, lenkė ar kitaip jį pratino ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas. Taigi lenkimo vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas objektyvieji požymiai – 1) padėjo asmeniui įsigyti, 2) vertė, 3) lenkė, 4) kitaip jį pratino – įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šių veikų.
Nagrinėjamu atveju, remiantis nukentėjusiųjų V. S., A. P. ir M. J., liudytojo T. R., tiesiogiai mačiusio įvykį, liudytojų R. J., L. V., O. F., V. S., V. M., E. A. parodymais bei paties kaltinamojo N. S. paaiškinimais, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktuose nurodytais duomenimis, kratos, savanoriško daiktų pateikimo ir apžiūros protokoluose nurodytomis aplinkybėmis, neginčijamai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje kaltinamasis N. S., grasindamas fiziniu susidorojimu, vertė nukentėjusiuosius V. S., A. P. bei M. J. vartoti psichotropinę medžiagą – amfetaminą. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis vertė nukentėjusiuosius vartoti psichotropinę medžiagą, kadangi nuosekliais ir sutampančiais visų trijų nukentėjusiųjų bei liudytojo T. R. parodymais nustatyta, jog nukentėjusieji akivaizdžiai nenorėjo vartoti psichotropinę medžiagą, tačiau tai darė įbauginti žymiai vyresnio už juos, agresyviai besielgiančio kaltinamojo N. S.. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad kaltinamasis N. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 264 str. 1 d.
BK 259 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų padarymo.
Remiantis bylos duomenims, kratos metu kaltinamasis N. S. savanoriškai pateikė lapelį su dviem „Clonazepam“ tabletėmis, kurių sudėtyje, kaip patvirtinta specialisto išvadoje, rasta 0,004 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo.
Kaip jau nurodyta anksčiau, pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, patvirtintą Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, klonazepamo (Clonazepam) yra įtrauktas į psichotropinių medžiagų, leidžiamų vartoti medicinos tikslams, 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos IV sąrašą, o Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose įtvirtinta, kad iki 0,01 g klonazepamo (Clonazepam) laikoma nedideliu kiekiu.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis N. S. neteisėtai, nes jam nebuvo paskirti vaistai „Clonazepam“, disponavo (įgijo, laikė ir gabeno) 0,004 g klonazepamo, t. y. nedideliu psichotropinės medžiagos kiekiu. Taigi, kaltinamojo N. S. neteisėtas disponavimas psichotropinėmis medžiagomis, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, teisingai kvalifikuojamas pagal BK 259 str. 2 d.
Byloje nustatyti kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų objektyviosios pusės elementai atskleidžia ir padarytų nusikalstamų veikų subjektyviąją pusę, kuri pasireiškė kaltinamojo N. S. tiesiogine tyčia. Akivaizdu, kad kaltinamasis N. S., būdamas normalaus protinio išsivystymo, suaugęs žmogus, suvokė pavojingą sąmoningai ir kryptingai daromų savo veikų pobūdį ir norėjo taip veikti.
Kaltinamasis N. S. prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, atskleidė jų padarymo aplinkybes ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų. Šią aplinkybę teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo N. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir psichotropinių medžiagų, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos, numatytos BK 264 str. 1 d., padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Tokią išvadą teismas daro remdamasis pirmiausia paties kaltinamojo N. S. aiškinimu, kad įvykio metu (2017 m. kovo 4 d.) jis buvo vartojęs tiek psichotropinių medžiagų, tiek alkoholio, ir tai turėjo įtakos jo veiksmams. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 93 nurodyta, kad pagal 2017 m. kovo 5 d. laboratorijos duomenis, N. S. yra vartojęs amfetaminą Nukentėjusieji A. P. ir M. J. taip pat patvirtino, jog įvykio metu kaltinamasis N. S. vartojo amfetaminą, o liudytojas T. R. paaiškino, jog įvykio metu kaltinamasis buvo apsvaigęs. Be to, teismo nuomone, iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad alkoholio bei psichotropinių medžiagų vartojimas paskatino kaltinamojo nusikalstamą elgesį, susilpnino jo savikontrolę.
Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam N. S. teismas vadovaujasi BK 54 str., kuris reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus. Remdamasis minėto įstatymo nuostatomis teismas vertina ne tik kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, požymius, jų turinį bei pobūdį, bet ir kaltinamojo asmenybę. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant šios bylos aplinkybes, teismas atsižvelgia ne tik į tai, kad kaltinamajam N. S. skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet atsižvelgia ir į BK 41 str. nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę ir skirtas bausmei individualizuoti, kadangi bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, tai yra ji skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką.
Vertindamas kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, teismas atsižvelgia į tai, kaltinamasis N. S. padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 147 str. 1 d., 11 str. 5 d.), vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 264 str. 1 d., 11 str. 4 d.) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 259 str. 2 d., 12 str.).
Vertindamas kaltinamojo N. S. asmenybę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo pavojingumą nulemiančius požymius, apibūdinančius jį iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo, nusikalstamų veikų padarymo metu ir po to.
Kaltinamasis N. S. neturi teistumo, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka (3 t., 37–47 b. l.), nedirba ir Darbo biržoje neregistruotas (3 t., 35–36 b. l.). Kaltinamasis N. S. nėra VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registre (2 t., 53 b. l.). Be to, byloje nėra duomenų, kad po inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo kaltinamasis N. S. būtų vėl padaręs nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus.
Atsižvelgęs į išdėstytų aplinkybių, darančių įtaką kaltinamojo N. S. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, buvimą, kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, į tai, kad byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat įvertinęs aplinkybę, kad teisminio nagrinėjimo metu dalį – 50 Eur – neturtinės žalos kaltinamasis N. S. savanoriškai atlygino nukentėjusiajam M. J. (5 t., 46 b. l.), teismas daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam už tyčinių nusikaltimų padarymą sankcijose numatytą bausmę – laisvės atėmimą, nustatant jo dydžius, mažesnius nei sankcijose numatyti tokių bausmių vidurkiai, o už baudžiamojo nusižengimo padarymą skiriant areštą.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d. ir 5 d. 2 p. už atskiras nusikalstamas veikas kaltinamajam N. S. paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu (BK 259 str. 2 d. numatytas baudžiamasis nusižengimas ir BK 264 str. 1 d. bei 147 str. 1 d. numatyti tyčiniai nusikaltimai priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims) bei iš dalies jas sudedant (pagal BK 264 str. 1 d. ir BK 147 str. 1 d.).
Kaip jau minėta, kaltinamasis N. S. savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ str. nuostatomis, sumažinama vienu trečdaliu.
Remdamasis tais pačiais padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę apibūdinančiais bylos duomenimis laisvės atėmimo bausmę teismas kaltinamajam skiria atlikti pataisos namuose (BK 50 str. 3 d.).
Pagal BK 75 str. (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nuostatas, galiojusias nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų. Bausmės vykdymo atidėjimas, kaip bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas.
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad įgyvendinant BK 41 str. 2 d. nuostatas, t. y. siekiant teisingai nubausti kaltinamąjį N. S., atgrasyti jį nuo nusikalstamo elgesio, o taip pat apriboti jo galimybes toliau daryti nusikalstamas veikas, teismo nuomone, būtinas realus kaltinamojo izoliavimas nuo visuomenės, paskiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę, nes švelnesnės bausmės paskyrimas ar bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas sudarytų sąlygas formuoti nebaudžiamumo įspūdį ir leistų kaltinamajam toliau elgtis nereaguojant į teismo sprendimą dėl jo veiksmų. Taip spręsdamas teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis N. S. anksčiau jau yra tris kartus teistas ir nors teistumas išnykęs, ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamojo N. S. teisei priešingas elgesys nebuvo atsitiktinio pobūdžio, o tai, vertinant BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir BK 41 str. numatytus bausmės tikslus, suponuoja išvadą, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad N. S. atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl nėra pagrindo taikyti BK 75 str. (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nuostatas.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. J. teisminio nagrinėjimo metu pateikė teismui civilinį ieškinį prašydamas priteisti jam iš kaltinamojo N. S. 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo (5 t., 44–45 b. l.).
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt.
Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nukentėjusysis M. J. civiliniame ieškinyje nurodo, kad dėl kaltinamojo N. S. veiksmų jis patyrė išgąstį, dvasinius išgyvenimus, nes buvo priverstas vartoti psichotropinę medžiagą, nors iki tol jokių nei narkotinių, nei psichotropinių medžiagų nebuvo vartojęs, po patirtų išgyvenimų jis blogai jautėsi, dabar blogiau miega naktimis.
Neabejotina, jog dėl nusikalstamų kaltinamojo N. S. veiksmų – vertimo vartoti psichotropinę medžiagą – nukentėjusysis M. J. patyrė emocinį stresą, jam buvo sukelta įtampa, bejėgiškumo būsena, bauginanti situacija, kurioje jis prarado saugumo jausmą.
Atsižvelgęs į šias aplinkybes, kartu įvertinęs tai, kad dėl kaltinamojo N. S. nusikalstamo veikimo sunkių padarinių nukentėjusiajam M. J. nekilo, teismas sprendžia, kad teisingumo ir protingumo principus atitinkantis ir neprieštaraujantis nusiklosčiusiai teismų praktikai neturtinės žalos dydis, kuris turi būti atlygintas nukentėjusiajam M. J., yra 500 Eur. Prašomas priteisti neturtinės žalos dydis – 700 Eur, teismo nuomone, nėra adekvatus nukentėjusiojo M. J. patirtiems dvasiniams sukrėtimams. Todėl M. J. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas tenkina iš dalies ir priteisia iš kaltinamojo N. S. nukentėjusiajam M. J. 450 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes dalį – 50 Eur – žalos kaltinamasis jau atlygino savanoriškai (5 t., 46 b. l.).
Iš pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad antrinei teisinei pagalbai teikti nukentėjusiajam M. J. advokato užmokestis yra 224,25 Eur (5 t., 47–48 b. l.). Šias išlaidas teismas pripažįsta proceso išlaidomis ir priteisia iš kaltinamojo N. S. valstybės naudai (BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d.).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – po tyrimo likusi psichotropinė medžiaga – klonazepamas (0,002 g), saugoma PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje, Vilniuje, Liepyno g. 7 (2 t., 72 b. l.), kaip daiktas, kurio apyvarta uždrausta, bei beisbolo lazda, saugoma Šiaulių AVPK daiktų saugykloje pagal 2017-06-29 kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 169 b. l.), kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis, – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 2 p., 4 p.).
Skaitmeninės laikmenos, perduotos teismui kartu su baudžiamąja byla, paliktinos prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308, 313 straipsniais,
nusprendžia:
N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 1 dalį, 264 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirti:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 264 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį areštą 15 parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu bei iš dalies jas sudedant ir N. S. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. S. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką N. S. įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. kovo 5 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. sausio 22 d.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. sausio 22 d.
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo N. S. palikti tą pačią – suėmimą.
Priteisti iš N. S. 450 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. J. ir 224,25 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – po tyrimo likusią psichotropinę medžiagą – klonazepamą (0,002 g), saugomą PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje, bei beisbolo lazdą, saugomą Šiaulių AVPK daiktų saugykloje pagal 2017-06-29 kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Skaitmeninės laikmenas, perduotas teismui kartu su baudžiamąja byla, palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam N. S. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.