Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-07-18 · Administracinė byla Nr. I-5542-428/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-07-18
Bylos Nr.
I-5542-428/2019
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
R. V. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-5542-428/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00978-2019-0Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.1 (S)
-REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 18 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė,sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,

dalyvaujant pareiškėjui R. V. J.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-3, 77-78).

Pareiškėjas teismo posėdžio metu skundą palaikė ir nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017-06-26 iki kreipimosi į teismą dienos (2019-04-30) buvo laikomas Alytaus pataisos namų 7 lokalinio sektoriaus 6 būryje netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad minėtu laikotarpiu ankštoje 30 kv. m ploto gyvenamojoje patalpoje buvo įrengtos 9 vietos, o patalpos plotą dar labiau mažino baldų užimamas plotas, taigi pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Bendro naudojimo sanitarinio mazgo įrenginiais (6 klozetai, 1 pisuaras, 9 praustuvės) naudojosi 150 nuteistųjų, dėl to kilo nepatogumų laukiant eilėse. Patalpose buvo šalta, prausykloje karštas vanduo neteikiamas, o dušinėje leidžiama praustis tik kartą per savaitę grafike nustatytu laiku. 150 lokalinio sektoriaus nuteistųjų per nustatytą laiką (3 val.) nespėdavo nusiprausti po dušu, be to, ne visi dušo purkštuvai veikė, o ant grindų kaupėsi vanduo. 7 lokalinis sektorius įrengtas virš metalo apdirbimo dirbtuvių, dėl to kilo pavojus pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Patalpų vidaus apdailai naudojamos medžiagos nėra lengvai valomos ir dezinfekuojamos, dėl to plito buitiniai parazitai. Pasivaikščiojimo kiemelis mažas. Minkštas inventorius susidėvėjęs, nešvarus ir nedezinfekuotas. Minėtos kalinimo sąlygos sukėlė nepatogumus, sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, skausmus, depresiją, nepilnavertiškumo jausmą.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas, Alytaus pataisos namai, atsiliepime (b. l. 7-13) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, jog minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta. Akcentavo, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko pataisos namuose, t. y. įstaigoje, kuri nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga. Bendrabučio tipo patalpose nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigūno, laisvai judėti įstaigos teritorijoje, sportuoti pataisos namų teritorijoje įrengtose krepšinio, futbolo, tinklinio, pliažo tinklinio aikštelėse. Alytaus visuomenės sveikatos centras ne kartą tikrino pataisos namus dėl sveikatos saugos reikalavimų atitikties nustatytiems reikalavimams, tačiau pažeidimų nebuvo nustatyta, šią aplinkybę patvirtina Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per atveriamus langus, o patalpas valo patys jose laikomi asmenys. Virš darbo cechų gyvenamųjų patalpų nėra įrengta. 7 lokalinio sektoriaus sanitariniuose mazguose įrengtos 9 praustuvės, 5 unitazai, 1 pisuaras, o patalpose gyveno iki 157 nuteistųjų. 8 lokalinio sektoriaus sanitariniuose mazguose įrengtos 8 praustuvės, 4 kojų plautuvės, 7 tualetai, 7 pisuarai. Minėtais sanitariniais įrenginiais naudojosi ne daugiau kaip 77 asmenys. Nuteistieji po šiltu dušu prausiasi kartą per savaitę. Visuose sanitariniuose mazguose įrengta mechaninė ventiliacija. Alytaus pataisos namuose esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas ir nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą, atitinkančią higienos normoje nustatytus reikalavimus. Pataisos namai yra sudarę sutartį su UAB „Alytaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ dėl dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos darbų atlikimo. Šios įmonės paslaugomis pataisos namai naudojasi reguliariai. Pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, jis konkrečiai neįvardijo atsakovo kaltės ir priežastinio ryšio. Pareiškėjas nenurodė, kuo yra grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę netinkamomis sąlygomis Alytaus pataisos namų bendrabučio tipo patalpose laikotarpiu nuo 2017-06-26 iki kreipimosi į teismą dienos (2019-04-30).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Alytaus pataisos namai arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis dėl neužtikrintos minimalios gyvenamojo ploto normos bendrabučio tipo patalpose.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kamerų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas į šias bendrabučio tipo gyvenamąsias patalpas: nuo 2017-06-29 iki 2017-07-04 – 18 būrio (8 lokalinis sektorius) 9 miegamąjį, kurio plotas 35,00 kv. m, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, taigi vienam asmeniui teko 3,88 kv. m ploto; nuo 2017-07-04 iki 2019-01-16 – 6 būrio (7 lokalinis sektorius) 3 miegamąjį, kurio plotas 28,16 kv. m ploto, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, taigi vienam asmeniui teko 3,12 kv. m ploto; nuo 2019-01-16 iki 2019-04-30 – 6 būrio (7 lokalinis sektorius) 1 miegamąjį, kurio plotas 30,29 kv. m ploto, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, taigi vienam asmeniui teko 3,36 kv. m ploto (b. l. 14-16). Daroma išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo patalpose buvo užtikrinta Taisyklių 11¹.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma.

Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybe, kad didelę gyvenamųjų patalpų dalį užėmė baldai. Tačiau, teismas pažymi, kad pagal Taisykles skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą, neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį Nr. A-575-1731/2014). Konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, pareiškėjo argumentai dėl baldų užimamo ploto ir dėl to kilusių nepatogumų atmetami kaip nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 16 punktas nustato, kad oro temperatūra gyvenamojoje patalpoje turi būti 18-28°C. Nors byloje nėra konkrečių duomenų apie gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą ginčo laikotarpiu, tačiau teismas pažymi, jog pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė šias aplinkybes, konstatuodamas, kad, jo nuomone, patalpose buvo šalta. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog įstaiga užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų laikymąsi ir oro temperatūra atitinka nustatytus reikalavimus. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo paaiškinimais apie gyvenamųjų patalpų oro temperatūros atitiktį nustatytiems reikalavimams, todėl jais remiasi. Kita vertus, pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nenurodė, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad oro temperatūra neatitiko nustatytų reikalavimų, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo sveikatos būklės pablogėjimą dėl šių aplinkybių. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl nepakankamos oro temperatūros iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmetami.

Pareiškėjas nurodė, kad 7 lokaliniame sektoriuje nebuvo pakankamai praustuvių, unitazų, pisuarų. Pažymėjo, kad dušu leidžiama naudotis kartą per savaitę, tačiau nuteistieji nespėdavo nusiprausti per nustatytą laiką, reikėjo laukti eilėse prie sanitarinių įrenginių.

Remiantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punktu, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims suteikiama galimybė vieną kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu. Pareiškėjas neneigia, kad buvo vedamas praustis po šiltu dušu kartą per savaitę, todėl atsakovo atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo šioje dalyje nenustatyta.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose 2017-06-07 Teisingumo ministro įsakymu Nr. V-245, nurodyta, kad prausykloje turi būti įrengta po vieną praustuvę ne daugiau kaip 15 asmenų, tualete – klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras ne daugiau kaip 15 asmenų.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad 6 būrio prausykla naudojosi 157 nuteistieji, joje įrengti 6 klozetai, 1 pisuaras, 9 praustuvės. Įvertinęs būriuose laikytų nuteistųjų skaičių ir sanitariniuose mazguose įrengtų sanitarinių įrenginių skaičių, teismas sprendžia, kad unitazų, pisuarų, praustuvių skaičius 6 būrio prausykloje neatitiko Aprūpinimo inventoriumi normoje nustatytų reikalavimų (sanitarinių įrenginių nuteistiesiems trūko), dėl ko pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų dėl eilių prie sanitarinių mazgų. Tačiau byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui būtų tekę laukti eilėse prie sanitarinių mazgų ar dušinės. Bylos duomenimis, pareiškėjas nesikreipė į atsakovą dėl patiriamų nepatogumų naudojantis sanitariniu mazgu, dušine ar sugedusių dušo ragelių bei ant grindų besikaupiančio vandens. Teismas pažymi, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytas neigiamas poveikis asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių (nepakankamo aprūpinimo inventoriumi (sanitariniais įrenginiais)) būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmetami.

Pareiškėjo teiginiai dėl šilto vandens netiekimo prausyklose tinkamai asmeninei higienai palaikyti taip pat atmestini, kadangi teisės aktai nenumato karšto vandens atskiro įrengimo kiekvieno būrio prausykloje.

Dėl pareiškėjo pretenzijų, jog minkštas inventorius nedezinfekuojamas, teismas pažymi, kad remiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimų duomenims (b. l. 18-20, 22-24), Alytaus pataisos namuose yra įrengta dezinfekavimo kamera, kurioje dezinfekuojamas minkštas inventorius ir daiktai. Pataisos namuose taip pat teikiamos skalbimo paslaugos, lovos skalbiniai ir rankšluosčiai keičiami ne rečiau kaip kartą per savaitę. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Alytaus pataisos namuose vedamas Dezinfekuojamo minkšto inventoriaus apskaitos žurnalas (b. l. 18-20). Kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas būtų aprūpintas netinkamu naudojimui minkštu inventoriumi, byloje nėra. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmetami kaip deklaratyvūs.

Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo argumentus dėl buitinių parazitų, kenkėjų plitimo gyvenamosiose patalpose. Tuo tarpu atsakovo atstovas nurodo, kad pataisos namuose yra periodiškai atliekamas kenkėjų naikinimas ir pateikia duomenis, jog ginčo laikotarpiu tarp Alytaus pataisos namų ir UAB „Alytaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ buvo sudaryta deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugų teikimo sutartis (b. l. 58-60). Byloje nenustatyta, kad sutartiniai įsipareigojimai nebūtų vykdomi, ar, kad pastebėti kenkėjai nebūtų naikinami. Teismo vertinimu, atsakovo atstovo pateikti duomenys apie patalpose atliktas deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugas, tame tarpe 6 ir 18 būriuose, paneigia pareiškėjo argumentus dėl kenkėjų plitimo (b. l. 95-61). Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl kenkėjų plitimo ar nepakankamo naikinimo. Pažymėtina, jog pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau duomenų apie patikrinimus pagal pareiškėjo skundus, ar pareiškėjo kreipimąsi į pataisos namų administraciją dėl minėtų aplinkybių, byloje nėra. Teismo vertinimu, bylos įrodymai paneigia pareiškėjo argumentus dėl kenkėjų plitimo, o skundo argumentai dėl minėtų aplinkybių laikomi deklaratyviais ir atmetami.

Dėl pareiškėjo argumentų apie gyvenamųjų ir buitinių patalpų nešvarą, pelėsio plitimą (nehigienines sąlygas) teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose. Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Iš bylos duomenų matyti, kad valymo priemonėmis nuteistieji aprūpinami (b. l. 22-24). Pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas.

Pareiškėjas nurodė, kad patalpų sienų būklė buvo bloga, nebuvo galimybės jų nuvalyti. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie netinkamai įrengtas gyvenamąsias patalpas, netinkamą patalpų sienų būklę, tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas. Atsikirsdamas į pareiškėjo argumentus atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad visos patalpos remontuojamos pagal poreikį. Kita vertus, kaip jau buvo minėta, reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas Alytaus pataisos namuose, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėjas dėl šios skundo dalies neįrodė kaltų atsakovo pareigūnų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.

Pažymėtina, kad teisės aktai taip pat nereglamentuoja pataisos namų pasivaikščiojimo kiemelių plotų ir prausyklų konstrukcinių ypatumų, todėl pareiškėjo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas pažymėjo, kad buvo apgyvendintas virš gamybinio cecho. Atsakovo atstovas atsiliepimu paneigė pareiškėjo argumentus ir pažymėjo, kad virš darbo cechų gyvenamųjų patalpų nėra. Bylos duomenimis taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Alytaus pataisos namų administraciją dėl užteršto oro, triukšmo ar kitų nepatogumų dėl Alytaus pataisos namuose esančių dirbtuvių. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmetami kaip deklaratyvūs.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 -04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė nepatogumus, sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, skausmus, depresiją, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Konkrečių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, byloje nėra.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Alytaus pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. V. Jakuškos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Medvedevienė