- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-28
- Bylos Nr.
- ATP-479-317/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-05211-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutarties A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu A. K. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 1 mėnesiui, t. y. jis nubaustas už tai, kad 2014 m. liepos 7 d., apie 3.15 val., Palangoje, prie Kretingos g. 57, vairavo transporto priemonę „Mazda 3“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 0,78 promilės girtumas) (b. l. 29-30).
A. K., suėjus pusei paskirtojo specialiosios teisės atėmimo laikui, 2015 m. kovo 24 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą (b. l. 33-34). Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi prašymą atmetė, konstatuodamas, jog pareiškėjo atžvilgiu taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas netikslinga, nes nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, kurioms esant būtų pakankamas pagrindas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, be to nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai (b. l. 61-63).
Šalies argumentai
Skunde A. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartį bei grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teismui. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jo asmenybę ir visiškai neatsižvelgė į tai, kad atimta teisė vairuoti transporto priemones labai apsunkino jo padėtį bei kelia jam itin sunkius padarinius. Teigia, kad jo elgesys po nuobaudos paskyrimo leidžia pagrįstai spręsti, jog nuobaudos tikslai buvo pasiekti. Deklaruoja, kad patiriami nepatogumai dėl specialiosios teisės netekimo, apsunkinantys jo ir jo šeimos gyvenimą, jį ne tik nubaudė, tačiau ir buvo didelė pamoka ateityje nedaryti jokių teisės pažeidimų, todėl šiuo atveju buvo pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos skyrimo tikslai. Akcentuoja, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo labai gailisi ir suvokia neigiamą savo elgesio prasmę ir grėsmę tiek sau pačiam, tiek ir aplinkiniams, todėl ateityje pasižada niekada nedaryti teisės pažeidimų, laikytis įstatymų bei bendražmogiškų ir geros moralės principų.
Apeliantas skunde pažymi, kad, vertindamas jo asmenybę apibūdinančius duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė byloje esantiems įrodymams prieštaraujančias išvadas, t. y., kad jis praeityje baustas keliasdešimt kartų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nors iš tiesų byloje esantis išrašas patvirtina, jog šiuo metu galioja tik šešios administracinės nuobaudos, o ir patys pažeidimai nėra šiurkštūs. Be to, anksčiau už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio niekuomet nebuvo baustas. Atkreipia aukštesniojo teismo dėmesį, kad Kauno apylinkės teismas, pripažindamas jį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, netinkamai konstatavo jam nustatytą girtumo laipsnį, t. y. policijos pareigūnams sulaikius jį prie vairo ir nustačius 0,79 promilių neblaivumo laipsnį, nesutikdamas su alkotesterio rodmenimis, iškart iš įvykio vietos nuvyko į gydymo įstaigą, siekdamas nustatyti realų jo apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį. Teigia, kad praėjus valandai po to, kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų, gydymo įstaigoje buvo rasta tik 0,49 promilės etilo alkoholio jo kraujyje. Tačiau, anot apelianto, minėtosios specialisto išvados su kitais medicininiais dokumentais teismo posėdžio metu bylą nagrinėjusiam teismui nepateikė, nes dėl didelio susijaudinimo pamiršo juos su savimi pasiimti į teismo posėdį. Taigi, realiai alkoholio koncentracija jo kraujyje tik nedaug viršijo leistiną normą, tačiau bet kuriuo atveju skunde pripažįsta, kad jo padarytas pažeidimas yra priskiriamas prie ypač šiurkščių, visuomenėje neigiamai vertinamų teisės pažeidimų.
Kita vertus, apelianto nuomone, tiek pažeidimo pobūdis, tiek ir kitų atsakomybei įtakos turinčių aplinkybių nustatymas labiau reikšmingas sprendžiant skirtinos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, o ne ATPK 329 straipsnio nuostatų taikymo ar netaikymo klausimą, kurio esminę reikšmę turi pažeidėjo asmenybės, jo požiūrio į paskirtą administracinę nuobaudą, elgesio nuobaudos vykdymo metu vertinimas ir šiuo vertinimu pagrįstas manymas, ar bus pasiekti administracinių nuobaudų tikslai, ar ne. Todėl padaryto pažeidimo sunkumas savaime nepašalina galimybės trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino. Akcentuoja, kad įstatymų leidėjas nenumato ir išimtinių aplinkybių egzistavimo fakto, kaip vienos iš ATPK 329 straipsnio taikymo sąlygų ar pagrindų. Todėl pirmosios instancijos teismo nurodytas minėtosios normos aiškinimas išimtinių aplinkybių kontekste yra netinkamas, nes asmens teises ribojanti norma yra aiškinama plečiamai. Pažymi, kad analogiškos pozicijos laikomasi ir suformuotoje teismų praktikoje.
A. K. taip pat pažymi, kad atimta teisė vairuoti transporto priemones labai apsunkino jo ir jo šeimos kasdienį gyvenimą bei turėjo įtakos šeimos turtinei padėčiai. Nurodo, kad nors su šeima gyvena Kaune, (duomenys neskelbtini) mikrorajone, tačiau tarp šio mikrorajono ir kitų Kauno rajonų susisiekimas viešuoju transportu yra blogas. Sūnų kas rytą reikia vežti į kitame miesto mikrorajone esantį darželį, tačiau nuolatos susiduria su problema dėl viešojo transporto, nes jokio tiesioginio maršruto iki vaiko darželio nėra, būtina važiuoti su persėdimais, o ir iš gyvenvietės važiuojantis vienintelis autobuso maršrutas važiuoja retai, ko pasėkoje susidaro situacija, kad žmona nuolatos vėluoja į paskaitas arba jis į darbą. Todėl dažnai yra priversti naudotis taksi firmų paslaugomis, o tai labai stipriai atsiliepia ir šeimos pajamoms. Juolab, kad jis yra vienintelis šeimoje dirbantis asmuo, žmona studentė. Teigia, kad jis yra UAB „R. I.“, valdančios kavinę, vienintelis akcininkas ir vadovas, tačiau, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, nebegali realiai vadovauti ir rūpintis savo verslu, kadangi, norint atlikti iki tol jam buvusius kasdienius darbus, būtina turėti teisę vairuoti automobilį, o samdyti žmonių, kurie galėtų už jį vykdyti jam įprastas funkcijas, nėra galimybės, nes tai būtų bendrovei per didelė finansinė našta. Nurodo, kad būtent dėl to bendrovės finansiniai rodikliai pradėjo blogėti, atsirado skolų ir mokestinių nepriemokų, kurių iki tol nebuvo. Nepaisant visų aukščiau nurodytų aplinkybių, apelianto teigimu, teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina ir siekiant pasirūpinti savo mama, kurios sveikatos būklė su metais blogėja. Taigi, teismui grąžinus jam teisę vairuoti transporto priemones, jis turėtų galimybę bandyti išsaugoti sunkioje padėtyje atsidūrusį verslą, o tuo pačiu ir pagerinti šeimos turtinę padėtį bei tinkamai pasirūpinti savo šeimos nariais.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas atsiliepime į skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
A. K. skundas netenkintinas
ATPK 329 straipsnyje nustatyta, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, <...>, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs iš Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Tačiau sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos netaikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus bei kitas aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012Nr. N575-992/2012), iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
Nors A. K. iš tiesų atitinka visus ATPK 329 straipsnyje įtvirtintus formaliuosius pagrindus, nes yra praėję daugiau nei pusė paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiko, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu nepadarė naujų teisės pažeidimų, paskirtą baudą sumokėjo, išklausė Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, tačiau sprendžiant klausimą dėl ATPK 329 straipsnio taikymo galimybės, būtina įvertinti, ar skundo autoriaus atžvilgiu yra teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo materialusis pagrindas, t. y. ar taikant šios specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai.
Aukštesnysis teismas pritaria tiek pačiam A. K., tiek apylinkės teismui, kad apeliantas padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Tokiais savo veiksmais jis sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui. Aukštesniojo teismo nuomone, pareiškėjas, darydamas pažeidimą, būdamas vairuotoju, privalėjo žinoti kokias pasekmes sukelia administracinio teisės pažeidimo padarymas, todėl daro išvadą, jog A. K. paskirta nuobauda nėra per griežta bei šiuo metu nepakankama, kad bausmės tikslas būtų pasiektas.
Daugelis skunde nurodytų aplinkybių buvo įvertintos pirmos instancijos teismo, tame tarpe ir aplinkybė, jog pažeidėjas piktybiškai nesilaiko Kelių eismo taisyklų, yra kelias dešimtis kartų baustas už ATPK pažeidimų darymą, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis. Jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti apylinkės teismo išvadomis byloje nėra. Tokių duomenų teismui nepateikė ir apeliantas. Jo nurodytos aplinkybės, kad suprato savo atsakomybę už padarytą administracinės teisės pažeidimą bei pasekmes, teismo manymu, nelaikytinos pakankamomis pripažinti, kad jo atžvilgiu yra pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir sudarančiomis pagrindą trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Tai, kad apeliantui teisė vairuoti transporto priemones būtina dėl darbinių funkcijų ar rūpinantis šeimos narių gerove, taip pat nelaikytinos aplinkybėmis, dėl kurių turėtų būti trumpinamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.
Kritiškai vertintinas A. K. skundo argumentas, kad apylinkės teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, jog sutrumpinti teisės atėmimo terminą galima tik esant išskirtinėms aplinkybėms, t. y. skundo autoriaus nuomone, ATPK 329 straipsnyje numatytos sąlygos nenurodo būtinybės atitikti išskirtines aplinkybes, kad galima būtų pritaikyti minėtą įstatymo straipsnį. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatytoji minimali, arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. Aktualioje teismų praktikoje ATPK 329 straipsnis prilygsta ATPK 30¹ straipsniui, todėl svarstant klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, visos aplinkybės, turinčios reikšmės nuobaudos individualizavimui, vertintinos kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą, t. y. ATPK 329 straipsnis yra taikomas, tik esant išskirtinėms aplinkybėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N248-1490/08, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).
Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas ir dėl jo neblaivumo laipsnio dydžio, kadangi ši aplinkybė konstatuota įsiteisėjusiame apylinkės teismo nutarime ir negali būti kvestionuojama.
Esant tokioms aplinkybėms, A. K. švelninti administracinę nuobaudą trumpinant jos terminą ir grąžinti jam teisę vairuoti transporto priemones nėra pagrindo, nubaustojo atžvilgiu ATPK 329 straipsnio nuostatos netaikytos pagrįstai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. K. skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.