- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- A20.-522-763/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00069-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą patenkinti iš dalies
- Teisėjas
- Rimvydas Petrauskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras
- Advokatai
- Ilona Ivašauskaitė
- Kategorijos
- 8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Rūtai Lazauskienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei Janinai Brovko, užsieniečiui A. T., jo atstovei advokatei Ilonai Ivašauskaitei, vertėjai Lenai Zavirinai, išnagrinėjo administracinę bylą pagal VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio A. T. sulaikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Užsieniečių registracijos centro administracija teikime prašo sulaikyti užsienietį- (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį A. T.. Teikime pažymima, kad Migracijos departamentui netenkinus šio užsieniečio prašymo dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, atmetus užsieniečio apeliacinį skundą ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2020-01-22 priėmus neskundžiamą nutartį, užsieniečio statusas pasikeitė, šiuo metu jis yra neteisėtai Lietuvos Respublikoje ir jo atžvilgiu pradėta užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į jo kilmės šalį išsiuntimo procedūra.
Užsieniečių registracijos centro atstovė Janina Brovko teismo posėdyje palaikė teikimą, nes atstovės nuomone, užsienietį būtina sulaikyti, priešingu atveju jis gali vėl neišvykti iš Lietuvos Respublikos, kaip tai jau buvo atsitikę.
Užsienietis A. T. teismo posėdyje paaiškino, kad jis prieš pusantrų metų, turėdamas vizą, į Lietuvą atvyko verslo reikalais ir visą laiką gyveno nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), kurio nuoma tebegalioja iki š.m. kovo 5d. Į Lietuvą atvyko dėl skolos, susigrąžinimo, kurią verslo partneriai jau įpusėjo jam sugrąžinti. Dėl šios priežasties šiuo metu jam nėra pavojaus sugrįžti į savo tėvynę, nors anksčiau toks pavojus buvo. Jis turi banko kortelę, kurioje yra pakankamai pinigų pragyvenimui mėnesiui ar daugiau, taip pat turi ir gyvenamąją vietą aukščiau paminėtu adresu Vilniuje. Nuomos sutartį be problemų gali prasitęsti dar vienam mėnesiui. (duomenys neskelbtini) liko gyventi jo šeima –žmona su keturiais nepilnamečiais vaikais, kuriems padeda jo artimi giminaičiai. Jo pasas yra Migracijos departmente, teismo sprendimas ar kitas dokumentas, kuriuo jis įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos, jam pateiktas nebuvo išskyrus tai, kai beveik prieš dvi paras į jo nuomojamą butą atvykę Valstybės sienos apsaugos pareigūnai parodė teismo sprendimą, kurio pagrindu jis ir buvo sulaikytas. Jis turi pinigų, turi kur gyventi, jis tikrai niekur nebėgs ir nesislėps, todėl prašo jo nesulaikyti, o skirti alternatyvią sulaikymui priemonę.
Užsieniečio atstovė advokatė Ilona Ivašauskaitė nurodė, kad jos atstovaujamam užsieniečiui gali būti skiriama ir alternatyvi sulaikymui priemonė kas savaitę atvykti registruotis į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą, nes šio užsieniečio tapatybė nustatyta, jis turi pinigų pragyvenimui Lietuvoje ir gyvenamąją vietą, nekelia jokio pavojaus nei valstybei, nei visuomenei.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkinamas iš dalies.
Iš pateikto teikimo, pareiškėjo atstovės, užsieniečio ir jo atstovės paaiškinimų, o taip pat iš užsieniečio asmens bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad 2020-02-25 apie 13.00 val. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - VSAT prie LR VRM) Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūnas priėmė sprendimą sulaikyti (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį A. T., gim. (duomenys neskelbtini) ne ilgiau kaip 48 val., kadangi jis neturėjo galiojančios vizos ar kito dokumento, suteikiančio jam teisę būti Lietuvos Respublikoje (teturėjo pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2015-01-10 ir galiojantį iki 2025-01-09).Buvo nustatyta, kad A. T. neįvykdė VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės 2018-12-14 sprendimo Nr. (2l/20)-l59-1147 dėl jo grąžinimo į (duomenys neskelbtini) Respubliką, kuriuo A. T. buvo įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos per 30 dienų, o terminą pratęsus- iki 2019-02-10. 2019-02-11 A. T. pateikė prieglobsčio prašymą, kurį Migracijos departamentas 2019-02-12 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė nagrinėti iš esmės, išdavė užsieniečio registracijos pažymėjimą bei apgyvendino A. T. jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). 2019-08-29 Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. (15/6-9) 12PR-110 dėl prieglobsčio A. T. nesuteikimo ir jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis nesutiko su minėtu sprendimu ir jį apskundė aukštesnės instancijos teismams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo skundą ir 2020-01-22 priėmė neskundžiamą nutartį, kuria atmetė A. T. skundą. Migracijos departamento 2019-08-29 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) įsiteisėjo, o A. T. prarado prieglobsčio prašytojo statusą ir užsienietis iš Lietuvos Respublikos turėjo išvykti iki 2019-02-10, tačiau jis neišvyko ir nuo 2020-01-22 gyvena Lietuvos Respublikoje neturėdamas galiojančios vizos ar leidimo gyventi.
Tikrinant užsieniečio A. T. teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje-patikrinus VRIS duomenų bazę bei jo asmens dokumentus, buvo išsiaiškinta, kad: minėtas užsienietis į Šengeno valstybių teritoriją buvo atvykęs 2015-09-30 per VSAT prie LR VRM Kenos geležinkelio PKP, turėdamas pasąNr. (duomenys neskelbtini), jis nėra įtrauktas į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, taip pat nėra duomenų apie šio asmens paiešką. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre apie minėtą užsienietį duomenų nėra. Lietuvos nacionalinėje Šengeno informacinėje sistemoje nėra duomenų apie paskelbtą įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo. Konstatuotina, kad šiuo metu nėra pagrindo sulaikyti užsienietį, juolab, kad užsieniečio tapatybė yra nustatyta, jis teisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, nėra duomenų, kad apie dvejus metus gyvendamas Lietuvoje būtų baustas administracinio ar baudžiamojo proceso tvarka, jis visą laiką gyveno vienu ir tuo pačiu adresu, kuriuo nuvykę valstybės sienos pareigūnai jį ir sulaikė, todėl nėra pagrindo netikėti užsieniečiu, jog jis turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir piniginių lėšų pragyvenimui. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, nes anksčiau, pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, jis gyveno nurodytu adresu, niekada nebandė išvykti iš Lietuvos Respublikos ir nebuvo iš jos išvykęs ( jo asmens tapatybės dokumentas-pasas yra Migracijos departamente), taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad užsienietis keltų grėsmę visuomenės ar valstybės saugumui. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad užsieniečiui buvo įteiktas apeliacinės instancijos galutinis teismo sprendimas prieglobsčio suteikimo/nesuteikimo suprantama jam kalba, kurio pagrindu jis ir privalėjo savarankiškai išvykti iš Lietuvos į savo kilmės šalį ar įteiktas koks nors kitas dokumentas įpareigojantis užsienietį tai padaryti. Užsienietis teismo posėdyje nurodė, kad tokio dokumento ir/ar teismo sprendimo iki jo sulaikymo 2020-02-25 gavęs nebuvo, o jeigu ir būtų gavęs, tai išvykti vis tiek nebūtų galėjęs, nes jo pasas yra Migracijos departamente. Iš viso to darytina išvada, kad teikime nurodytais pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 113 str.1d.2p, 2d., užsienietį sulaikyti nėra galimybės, nes jis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, kai neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Taigi asmens sulaikymas yra ultima ratio priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
Iš viso to konstatuotina, kad A. T. atžvilgiu tikslinga taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 115 str.2d.1p. – įpareigojant užsienietį nustatytu laiku periodiškai atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 115 str., 2d.1p., 116 str., 117 str., teismas
nusprendžia:
Iš dalies patenkinti VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio A. T. (A. T.), gim. (duomenys neskelbtini), sulaikymo ir paskirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę įpareigojant kiekvieną antradienį nuo 10.00 val. iki 12.00 val. atvykti į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą (Naugarduko g.100, Vilniuje). Ši priemonė skiriama iki 2020-05-26, bet ne ilgiau kol bus priimti reikiami sprendimai ir jis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.