- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-21
- Bylos Nr.
- 1S-398-177/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Šiukšta, Violeta Ražinskaitė, Kęstutis Jucys
- Kaltinamasis
- P. R.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Jucio, Violetos Ražinskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Lino Šiukštos,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo P. R. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria kaltinamajam P. R. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą nustatant nuo 2017 m. lapkričio 22 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje P. R. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2017 m. vasario 13 d. apie 12.30 val. Vilniuje, kieme prie (duomenys neskelbtini) namo, konflikto metu tyčia sudavė A. O. (A. O.) peiliu du kartus į krūtinę ir vieną kartą į sėdmenis, padarydamas durtines-pjautines žaizdas kairėje krūtinės ląstos pusėje su krūtinės organų pažeidimais bei durtinę-pjautinę žaizdą kairiame sėdmenyje, dėl to nukentėjusysis nuo patirtų sužalojimų įvykio vietoje mirė.
1.1. Be to, P. R. kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2017 m. vasario 13 d. apie 12.30 val. Vilniuje, kieme prie (duomenys neskelbtini) namo, konflikto metu tyčia sudavė R. M. peiliu du kartus į krūtinę ir juosmenį, padarydamas nukentėjusiajam durtines-pjautines krūtinės ląstos kairės pusės ir juosmens kairės pusės žaizdas, tuo nesunkiai sutrikdydamas R. M. sveikatą.
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka P. R. 2017 m. vasario 22 d. sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi kaltinamajam P. R. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
4. Kaltinamasis P. R. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartį ir paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę intensyvią priežiūrą.
4.1. Skunde nurodo, kad pagrindas, kuriuo teismas pratęsė suėmimo terminą, yra deklaratyvus, šališkas, teismas rėmėsi tik prielaidomis. Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 5 straipsnio 3 dalies nuostatas kiekvienas suimtas asmuo turi teisę būti paleistas proceso metu. Konvencijos 6 straipsnis kiekvienam kaltinamajam garantuoja jo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra nurodęs, kad teismas privalo būti ne tik teisingas, nešališkas ir nepriklausomas, bet ir atrodyti toks. Byloje Longborger prieš Švediją šis teismas nurodė, kad būtina ir išoriškai apsaugoti nuomonę apie teismų objektyvų nešališkumą bei nepriklausomumą. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 9 straipsnyje numatyta kiekvieno asmens teisė į laisvę ir saugumą. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teisminio nagrinėjimo laukiančių asmenų laikymas nelaisvėje neturi būti bendroji taisyklė, bet paleidimą gali lemti garantijos, jog tokie asmenys atvyks į teismą, dalyvaus visose kitose teismo proceso stadijose ir prireikus atvyks vykdyti teismo sprendimo. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 1988 m. gruodžio 9 d. rezoliucija Nr. 43/173 patvirtino ,,Visų asmenų, esančių bet kokių formų suėmime ir įkalinime, apsaugos principus“. Šiame dokumente pabrėžiama, kad su įtariamaisiais turi būti elgiamasi, atsižvelgiant į jų statusą, kurį apibrėžia nekaltumo prezumpcija. Tokios pozicijos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, savo praktikoje pažymėdamas, jog besitęsiantis suėmimo terminas gali būti pratęstas, tik esant aiškioms tikro viešo intereso apraiškoms, kuris, įvertinus nekaltumo prezumpciją, nusveria teisę į laisvę. Vien pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką, nepakanka griežčiausiai kardomajai priemonei taikyti. Tiek teisės aktuose, tiek teismų sprendimuose akcentuojama, jog suėmimas turi būti taikomas tik kaip kraštutinė priemonė. Tai nulemia būtinybę taikyti kitas, švelnesnes už suėmimą, kardomąsias priemones. Visa tai rodo, kad kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas nepagrįstai.
4.2. Skundžiamoje nutartyje nenurodyti motyvai, kurie patvirtintų esant suėmimo pagrindus. Tokia nutartis neatitinka Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų. Nors BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas suėmimo pagrindas suformuluotas kaip spėjimas, prognozė, tačiau įstatymas reikalauja, kad tokia prognozė būtų pagrįsta. Skiriant suėmimą šiuo pagrindu, reikia atsižvelgti į BPK 122 straipsnio 2 dalyje, 121 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes. Pratęsdamas suėmimo terminą, teismas neatsižvelgė į tai, jog dėl didelio žiniasklaidos dėmesio ir klaidingos, šmeižiančios informacijos apie įvykio aplinkybes P. R. buvo stipriai sutrikęs. Bijodamas pareigūnų veiksmų, jis nusprendė kelias dienas palaukti, tačiau vėliau pats nuvyko į policijos komisariatą ir paaiškino įvykio aplinkybes. Jis suinteresuotas kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, gynėjas teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti pagreitinto proceso tvarka. Šios aplinkybės rodo, kad teismo išvada, jog jis, siekdamas išvengti gresiančios bausmės, bėgs (slėpsis), yra nepagrįsta.
4.3. Kaltinamasis nieko neteisėto nepadarė, nes pagal galiojančius įstatymus turi teisę ginti savo gyvybę ir turtą. Teismas neįvertino kaltinimo pagrįstumo, ar pareikšti kaltinimai atitinka įvykio aplinkybes. Byloje esantys įrodymai jau ištirti teisiamajame posėdyje. Jie patvirtina, kad nusikaltimas buvo daromas prieš P. R.. Jis yra pareiškęs nušalinimą prokurorui, kuris teismui teikė melagingus duomenis. Į šias aplinkybes teismas taip pat neatsižvelgė. Ikiteisminis tyrimas sufalsifikuotas, atliktas neišsamiai. Sulaikius kaltinamąjį, jis nebuvo pristatytas į medicinos įstaigą, nebuvo nustatyti jam įvykio metu padaryti sužalojimai.
4.4. P. R. teistas, tačiau bausmę jau atliko.
4.5. Tyrimo metu buvo daromas spaudimas jo draugei, jai buvo reikalinga psichologų pagalba, dėl to jų santykiai nutrūko. Teismas neatsižvelgė į jo socialinius ryšius – jis palaiko ryšius su motina, turi mažametį vaiką. Iki suėmimo buvo registruotas darbo biržoje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, paleistas iš suėmimo įsidarbintų.
4.6. Skundžiama nutartis pratęsti suėmimo terminą yra netiesioginis P. R. nuteisimas, dar nepriėmus apkaltinamojo nuosprendžio.
5. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Kaltinamojo P. R. skundas atmetamas.
7. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pratęsdamas kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės suėmimo terminą trims mėnesiams, teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, laikėsi BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
8. Remiantis BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką.
8.1. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis, konstatuoja, kad, nors kaltinamasis P. R. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų neigia, byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog jis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti iš dalies paties kaltinamojo P. R., nukentėjusiojo, liudytojų apklausos protokoluose, apžiūrų, parodymų patikrinimo vietoje, įvykio vietos apžiūros protokoluose, specialistų išvadose, taip pat kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami, tik bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami. Tik baudžiamąją bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas spręs, ar byloje esančių įrodymų pakanka pripažinti suimtąjį kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo.
Iš byloje esančio teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad 2017 m. gruodžio 13 d. teismas išėjo priimti sprendimo, kuris bus skelbiamas 2018 m. sausio 18 d.
9. BPK 122 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta kardomosios priemonės suėmimo sąlyga – suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. P. R. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už vieną iš kurių baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnę laisvės atėmimo bausmę.
10. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas padarė baudžiamosios bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas kardomosios priemonės suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindas.
11. Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
11.1. P. R. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3, 6 d.). Už jam inkriminuojamo labai sunkaus nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Gresiančios bausmės griežtumas yra svarbus elementas, vertinant bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojų, tačiau būtina atsižvelgti ir į kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, vertindamas grėsmę, jog kaltinamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo, apygardos teismas atsižvelgė ne tik į kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą, bet įvertino ir P. R. charakterizuojančius duomenis. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad P. R. jau teistas už smurtinį nusikaltimą, ne kartą baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 150–152, 153–157, 158–164). Šios aplinkybės charakterizuoja kaltinamąjį kaip linkusį nusikalsti ir parodo didesnį jo asmens pavojingumą. Skundžiamoje nutartyje atsižvelgta ir į kaltinamojo socialinius ryšius – jis nesusituokęs, „Sodros“ duomenų bazės išraše užfiksuota, kad oficialiai nėra dirbęs (t. 2, b. l. 165). Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamojo nesaisto tvirti socialiniai ryšiai (šeiminiai ar ekonominiai). Nors jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kur gyvena su motina, nepilnametį vaiką ir šios aplinkybės yra gana svarbios, tačiau nesudaro pagrindo teigti, jog tokie socialiniai ryšiai kaltinamąjį saisto taip, kad neleistų manyti, jog jis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Beje, P. R. turimi socialiniai ryšiai nedarė jo elgesiui teigiamos įtakos ir nesulaikė nuo galimo nusikalstamų veikų padarymo. Apygardos teismas pagrįstai įvertino aplinkybę, jog kaltinamasis P. R. slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, buvo paskelbta jo paieška. Nors kaltinamasis skunde nurodo, kad į policijos pareigūnus kreipėsi ne iš karto po įvykio, nes buvo sutrikęs dėl žiniasklaidoje pasirodžiusios neteisingos informacijos, tačiau apygardos teismas atsižvelgė į tai, jog jis į policijos įstaigą atvyko, tik viešai paskelbus informaciją apie jo tapatybę ir paiešką. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad priešingai, nei nurodo kaltinamasis, Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad jis būdamas laisvėje, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti ar slėptis nuo teismo. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės, jog iki suėmimo jis buvo registruotas darbo biržoje, būdamas laisvėje įsidarbintų, nepaneigia nurodyto suėmimo taikymo pagrindo ir negali būti pakankamos griežčiausią kardomąją priemonę suėmimą pakeisti į švelnesnę.
12. Kaltinamasis skunde nurodo, kad prokuroras buvo šališkas, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais kaltinamojo teiginiais. Byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti prokuroro objektyvumu ar nešališkumu, o skunde nurodomos aplinkybės dėl ikiteisminio tyrimo neišsamumo ir nevisapusiškumo nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas, nes nepatenka į BPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka sprendžiamo klausimo ribas.
13. P. R. laikomas sulaikytas ir suimtas nuo 2017 m. vasario 22 d., todėl maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas, numatytas BPK 127 straipsnio 11 dalyje, nepažeistas. Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo teises, tačiau šiuo atveju, įvertinus nusikalstamų veikų, kurias padaręs kaltinamas P. R., pobūdį ir sunkumą, kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galbūt padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui. Jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo. Kaltinamasis skunde teisingai nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra pažymėjęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Aptariamu atveju viešasis interesas yra netrukdomai ištirti teisme bei teisiškai įvertinti visuomenei pavojingas nusikalstamas veikas, susijusias su nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai padarymu. Jau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog toks P. R. taikomos kardomosios priemonės suėmimo terminas pateisinamas ir atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo.
14. Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos, siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas tinkamai įvertino visumą aplinkybių, kurios reikšmingos, sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės suėmimo kaltinamajam P. R. taikymo. Šiuo metu jo teisės suvaržytos, laikantis Baudžiamojo proceso kodekso numatytų reikalavimų. Teisėjų kolegija, įvertinusi kaltinamojo skunde išdėstytus argumentus dėl kardomosios priemonės suėmimo pakeitimo švelnesne kardomąja priemone, jau aptartas P. R. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, galbūt padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, taip pat kitą baudžiamosios bylos medžiagą, pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog švelnesnės kardomosios priemonės, iš jų ir intensyvi priežiūra, neužtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo, todėl pratęsta kardomoji priemonė suėmimas paliktina galioti.
15. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo naikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
nutaria:
kaltinamojo P. R. skundą atmesti.
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi kaltinamajam P. R. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.