Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusų tautybės, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 83 straipsniu, 87 straipsniu, 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimą ir elgesio apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant jį per tą laiką kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, tęsti mokslą arba dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo programose bei uždrausti be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant jį per tą laiką kiekvieną dieną nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti mokslą, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo programose bei uždrausti be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą. Į bausmės laiką įskaitytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu įskaitytas laikas ir bausmės dalis, atliktą pagal šį nuosprendį;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., tęsti mokslą ar darbą, tęsti gydymąsi nuo priklausomybės, taip pat minėtu laikotarpiu uždrausti be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, keisti gyvenamą vietą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis subendrinti dalinio sudėjimo būdu V. S. (V. S.) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. ir 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes, ir paskirti jam subendrintą galutinę bausmę – 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimą, bausmės vykdymą atidedant 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti mokslą, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo programose, tęsti gydymąsi nuo priklausomybės bei uždrausti be bausmės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą. Į bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai bei atlikta bausmės dalis;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Bausmė sumažinta vienu trečdaliu, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d., 2017 m. lapkričio 29 d., 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiais V. S. skirtomis ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartimi subendrintomis vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės – vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį – tris mėnesius šiuo nuosprendžiu V. S. skirtos laisvės atėmimo bausmės ir V. S. skirta galutinė subendrinta vienerių metų ir vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant atviroje kolonijoje. LITEKO duomenimis, nuosprendis neįsiteisėjęs, apskųstas Vilniaus apygardos teismui. Turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. pagrobė svetimą turtą įsibraudamas į patalpą, o būtent:

jis, 2018 m. kovo 19 d., laikotarpyje nuo 9.00 val. iki 12.00 val., atėjęs prie V. P. namų, esančių (duomenys neskelbtini), laužtuvu išlaužė namo duris, pro jas pateko į namo vidų ir pagrobė kambaryje, ant indaujos buvusius, neturinčius vertės mobilaus ryšio telefonus „SAMSUNG GTY 5500“ ir „Sony Ericsson Wolkman“, vyrišką auksinę apyrankę 1000 eurų vertės, 10 eurų vertės gintaro imitacijos karolius, iš spintos pagrobė 15 eurų vertės barzdaskutę „Braun 130S-1“, ir šiais savo veiksmais, įsibraudamas į patalpą, V. P. padarė 1025 eurų turtinę žalą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. S. kaltu prisipažino pilnai, gailėjosi ir parodė, kad gyvendamas (duomenys neskelbtini) 11 mėnesių, ne kartą buvo nuėjęs pas (duomenys neskelbtini) gyventoją V. P., kuris gyvena netoli (duomenys neskelbtini). Mama atsiųsdavo pinigus, reabilitacijos centro darbuotojas nupirkdavo cigarečių, o jis tas cigaretes nešdavo parduoti V. P., nes norėdavo išgerti alkoholio, apie pasekmes negalvojo. (duomenys neskelbtini) nebuvo griežta priežiūra, išeiti į miestelį buvo įmanoma, prašydavo gyventojų, kad nupirktų cigarečių, alkoholio. To prašė ir V. P.. Kartą, kai mama atsiuntė pinigų ir jis nunešė atiduoti V. P. skolą, jis pamoralizavo, kad ne pinigai svarbiausia, nes namuose turi 4500 eurų, o laikytis pažado juos grąžinti. V. S. pasakė, kad ta mintis apie pinigų sumą pas V. P. jam neišėjo iš galvos. Matė, kad V. P. turi ir auksinių grandinėlių, nors namuose pas jį aplinka nėra tvarkinga. 2017 m. kovo 19 d. atsikėlęs ryte pagalvojo, kad rytojaus dieną jo turi atvažiuoti paimti mama ir jis išvažiuos gyventi laisvai, tam reikia lengvų pinigų, tad sugalvojo nueiti pas V. P. į namus ir paieškoti tų pinigų, kuriuos jis gyrėsi turįs, bei juos pavogti. Kai (duomenys neskelbtini) darbuotojas L. Z. buvo išvykęs, tai buvo2018 m. kovo 19 d. ryte, jis išėjo pasivaikščioti su kita reabilitacijos centro gyventoja E. į miestelį. Turėjo tikslą pažiūrėti, ar yra prie namų V. P. automobilis. E. apie savo planą nieko nesakė. V. P. automobilio prie namų nebuvo, žinojo, kad jis gyvena vienas, taigi, kai sugrįžo su E. į (duomenys neskelbtini), jis, niekam nesakęs, paėmė iš (duomenys neskelbtini) sandėliuko metalinį laužtuvą, laikotarpyje nuo 9 iki 12 valandos (tikslios valandos pasakyti negali), vienas nuėjo pas V. P. į namus. Laužtuvą užkišo už durų ir tokiu būdu duris atidarė. Įėjęs į P. namus pradėjo ieškoti pinigų, jų nerado, tai paėmė mobilaus ryšio telefonus „SAMSUNG GTY 5500“ ir „Sony Ericsson Wolkman“, vyrišką auksinę apyrankę 1000 eurų vertės, 10 eurų vertės gintaro imitacijos karolius, iš spintos pagrobė 15 eurų vertės barzdaskutę „Braun 130S-1“. Visus daiktus susidėjo į savo striukės kišenes. Išeidamas duris laužtuvu atgal įstatė į staktą ir grįžo į (duomenys neskelbtini). Laužtuvą padėjo atgal į sandėliuką, į spintelę. To, kad apvogė V. P., niekam nepasakojo. Pavogtame telefone SIM kortelės nebuvo, tad į telefoną įsidėjo savo turėtą SIM kortelę ir iš telefono davė paskambinti E., nežino, ar ji paskambino, ar ne, jai pasakė, kad ji neklausinėtų, iš kur gavo telefoną, tad jai nieko apie tai nepasakojo. Pavogtą iš V. P. grandinėlę numetė (duomenys neskelbtini) kieme, ant kampo einant prie pavėsinės, į krūmus, kad niekas nerastų. Kai į (duomenys neskelbtini) atėjo V. P., įtardamas, kad jis galėjo įvykdyti vagystę, vogtą grandinėlę iš krūmų paėmė, suvyniojo į servetėlę, kad nesusibraižytų, nes ketino parduoti ir paslėpė megztinyje.

Teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai neprieštarauja ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo V. S. duotiems parodymams (t. 2, b. l. 7-11, 15-16).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltei padarius kaltinamajame akte nurodytus veiksmus, įrodinėti reikšmingi ne tik kaltinamojo parodymai, liudytųjų paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kiti byloje esantys ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai.

Iš byloje esančio protokolo-pareiškimo nustatyta, kad 2018 m. kovo 19 d. V. P. kreipėsi su pareiškimu, jog 2018 m. kovo 19 d., apie 12 val. 55 min., grįžęs į namus, esančius (duomenys neskelbtini), pastebėjo, jog ties užraktu yra apgadintos gyvenamojonamo durys, yra laužimo pėdsakai, tačiau durų užraktas nepažeistas, tvarkingas. Atrakinus duris ir įėjus į namo vidų bei apžiūrėjus gyvenamąsias patalpas, pasigedo auksinės grandinėlės, moibiliojo ryšio telefonono ir 4400 eurų (t. 1, b. l. 1-2).

Iš įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra gyvenamasis, medinis namas, vieno aukšto, su mansarda. Teritorija aplink gyvenamąjį namą neaptverta. Joje pristatyta daug senų, nenaudojamų automobilių. Nuo (duomenys neskelbtini) link gyvenamojo namo veda takelis. Jis yra pažliugęs. Takelio purve matomi sportinės avalynės pėdsakų fragmentai. Šie avalynės pėdsakų fragmentai nufotografuoti. Gyvenamojo namo įėjimo durys yra medinės, rakinamos cilindriniu užraktu. Užraktas nepažeistas, sveikas, veikiantis. Ant medinių durų, ties užraktu matomas laužimo pėdsakas, 3X0,3 cm, ties rankena matomas laužimo pėdsakas, 5X0,3 cm. Įėjus pro duris, patenkame į patalpą, kurioje sukrauti įvairūs namų apyvokos daiktai, įrankiai, statybinės medžiagos. Iš šios patalpos, pro duris, esančias dešinėje, patenkama į kitą gyvenamąją patalpą. Įėjus, durų kairėje guli krūva tuščių plastikinių butelių. Tarp sienos ir dujinės viryklės šioje butelių krūvoje įstatytas elektrinis virdulys. Jame, pasak pareiškėjo, jis laikė pinigus 4400 eurų. Pinigai pavogti. Atidarius elektrinį virdulio dangtelį, matoma, kad jame guli dvi 10 eurų vertės kupiūros, keturios 1 euro vertės monetos ir viena 2 eurų vertės moneta. Pinigai, 26 eurai, atiduoti savininkui, o elektrinis virdulys paimtas iš įvykio vietos detalesniam ištyrimui, supakuotas į kartoninę dėžę, Nr. 1. Kairėje pusėje nuo durų yra virtuvės zona. Joje virtuviniai baldai, indai, maisto produktai, namų apyvokos daiktai. Dešinėje pusėje nuo durų stovi spinta, stalas. Nuo spintos, pasak pareiškėjo, buvo pavogtas mobilusis telefonas. Virtuvės zoną ir gyvenamąją zoną skiria mūrinis židinys. Gyvenamajame kambaryje, ant grindų stovi išrikiuoti batai, sukrautos knygos, įvairūs namų apyvokos daiktai. Ant baldų visur prikrauta drabužių. Ant vienos knygų krūvos, pasak pareiškėjo buvo padėta jo auksinė grandinėlė, ji pavogta. Patalpose netvarkinga. Apžiūrėjus gyvenamąsias patalpas, kitų nusikalstamos veikos pėdsakų ir įrankių nerasta ir nepaimta (t. 1, b. l. 7-22).

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straispnio 2 dalį

Dėl bausmės skyrimo

Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalis numato sankciją už joje numatytą nusikalstamą veiką – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Teismas, skirdamas kaltinamajam V. S. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą nuosavybei (BK 11 straipsnio 4 dalis), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę – V. S. anksčiau teistas keturis kartus už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms bei turtiniams interesams (t. 2, b. l. 57-58), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. nuosprendis LITEKO duomenimis apskųstas Vilniaus apygardos teismui, kaltinamsis baustas administracine tvarka vieną kartą už alkoholio vartojimą, kai tai daro jaunesni nei dvidešimties metų asmenys, galiojančių nuobaudų neturi (t. 2, b. l. 87), gydytas psichiatrinėje ligoninėje (t. 2, b. l. 156) nuo priklausomybės psichoaktyvioms medžiagoms gydomas (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 161). Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta tik kaltinamajam paskyrus už padarytus nusikaltimus terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamomis veikomis padarytą žalą, kuri nėra žymi, į tai, jog nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgtina ir į tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė gydomas nuo priklausomybės narkotikams (duomenys neskelbtini), kurioje buvo sudarytos sąlygos laisvai išeiti į miestelį. Įvertinus aptartas aplinkybes, V. S. už nusikalstamos veikos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis – vieneri metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka kaltinamajam V. S. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu V. S. taikytas laikinas sulaikymas nuo 2018 m. kovo 20 d., 12 val. 20 min., iki 2018 m. kovo 21 d., 13 val. 48 min. (t. 1, b. l. 153-154, t. 2, b. l. 43), t. y. viena diena, įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti V. S. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad V. S. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė vieną tyčinį nusikaltimą, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog V. S. šiuo metu yra gydomas priklausomybių reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini), jo parodymais teisiamojo posėdžio metu po gydymo (duomenys neskelbtini) ir nusikaltimo už kurį teisiamas, pradėjo vartoti narkotikus, suprato, kad pats savo ligos įveikti nebegali, kas galimai reiškia ir gyvenimo pabaigą, paprašė šeimos dar kartą jam padėti, todėl buvo nuvežtas gydyti į VŠĮ Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę, po gydymo surastas kitas reabilitacijos centras, kuriame priežiūra yra griežta, be galimybės išeiti, nori keisti gyvenimo būdą, todėl suaugusių mokyklos nemetė, negalėdamas lankyti jos, mokosi nuotoliniu būdu. Iš (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad V. S. yra gydomas nuo 2018 m. birželio 23 d., planuojama gydymo trukmė – 12-18 mėn. (t. 2, b. l. 161). Iš (duomenys neskelbtini) pateiktos charakteristikos matyti, jog V. S. mokosi (duomenys neskelbtini), yra uždaras, bendrauja sunkiai, bet bendradarbiauja su mokytojais ir mokiniais. Mama rūpinasi jo mokymosi rezultatais, bendradarbiauja su administracija (t. 2, b. l. 162). Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui, kartu nustatant įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 2 dalies 3, 5 punktuose.

Teismas pažymi, jog šio nuosprendžio priėmimo metu V. S. yra nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. nuosprendžiu, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmė sumažinta vienu trečdaliu – dviem mėnesiais. Minėtu nuosprendžiu V. S. skirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d., 2017 m. lapkričio 29 d., 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiais V. S. skirtomis ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartimi subendrintomis vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės – vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį – tris mėnesius 2018 m. birželio 19 d. nuosprendžiu V. S. skirtos laisvės atėmimo bausmės ir V. S. skirta galutinė subendrinta vienerių metų ir vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant atviroje kolonijoje. 2018 m. birželio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis nėra įsiteisėjęs, todėl šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės su anksčiau skirta bausme nebendrina.

Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą (toliau – ir BPK) kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už pastarųjų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu V. P. 2018 m. kovo 19 d. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti jam iš kaltinamojo V. S. turtinės žalos 5420 eurų (t. 1, b. l. 49). 2018 m. gegužės 2 d. civilinį ieškinį patikslino, nurodydamas, jog mažina turtinės žalos dydį iki 580 eurų (t. 1, b. l. 39-40). Teisiamojo posėdžio metu 2018 m. rugsėjo 18 d. civilinį ieškinį patikslino, prašydamas iš kaltinamojo priteisti ir neturtinę žalą, kurią įvertino 500 eurų (t. 2, b. l. 163-165). Pateiktame civiliniame ieškinyje nurodydamas turtinės žalos dydį, V. P. paaiškino, kad kai tyrėja N. K. grąžino jam pavogtą auksinę grandinėlę ant rankos, jos atidžiai neapžiūrėjo ir nematė apgadinimų. Grįžęs namo pastebėjo, kad kiekvienas grandinėlės narelis pažeistas nežymiai kažkokiu daiktu per vidurį įbraukiant, o vienas narelis prie pat užsegimo stipriai sulankstytas. Iki pavagiant grandinėlę ant jos šių apgadinimų nebuvo. Dėl apgadintos grandinėlės patyrė 580 eurų turtinę žalą. Pagrįsdamas neturtinės žalos dydį, V. P. nurodė, kad dėl neteisėtų V. S. veiksmų patyrė emocinę depresiją, nesaugumo jausmą, išgyveno nemigo naktis. Po nusikalstamos kaltinamojo veikos padarymo patyrė stresą apklausose policijoje, emocinę depresiją ruošiantis teismo posėdžiui.

Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atmestinas, o ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies.

Spręsdamas klausimą dėl turtinės žalos, teismas atkreipia dėmesį, jog nukentėjusysis teismo posėdžio metu parodė, jog grandinėlę pirko padėvėtą iš R. Š.. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. Š. tai patvirtino ir parodė, jog dirbinį paveldėjo iš brolio (t. 1, b. l. 129-130). Fotonuotraukos, kurioje būtų užfiksuota naujo dirbinio išvaizda, nėra. Kaip atrodė grandinėlė prieš vagystę V. P. vaizdinės medžiagos taip pat neturi. 2018 m. balandžio 20 d. papildomos nukentėjusiojo V. P. apklausos metu jis nurodė, jog grandinėlė neapgadinta, dėl jos jokių pretenzijų neturi (t. 1, b. l. 38). 2018 m. balandžio 20 d. nutarimu grandinėlė nukentėjusiajam V. P. grąžinta (t. 1, b. l. 55-56). 2018 m. gegužės 5 d. papildomos nukentėjusiojo V. P. apklausos metu jis nurodė, jog grandinėlės 2018 m. balandžio 20 d. atsiimdamas iš policijos komisariato neapžiūrėjo, nes apsidžiaugė atgavęs ją (t. 1, b. l. 39-40). 2018 m. liepos 10 d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos N. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2018 m. kovo 18 d. apžiūrint vyrišką grandinėlę ant rankos, priklausančią V. P., neužfiksuoti nežymūs galimai įbrėžimai ant kiekvieno grandinėlės narelio, nemanė, kad jie padaryti tyčia, jie buvo tolygūs, ant kiekvieno narelio, atsiimdamas apyrankę V. P. patvirtino, kad pretenzijų neturi (t. 1., b. l. 63-64). D. G., juvelyras-ekspertas, pagal specialybę dirbantis 25 metus, 2018 m. liepos 17 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog apyrankė yra pūsto geltonos spalvos metalo, pirmas ir antras jos narelis įlenktas, kiti įbrėžimai yra labai simetriški, todėl, jo nuomone, padaryti ne žmogaus, o gamykliniai. Aukso laužo vieno gramo kaina yra 19.90 eurų, o naujo dirbinio – nuo 50 iki 70 eurų (t. 1, b. l. 132-133). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, jog grandinėlę pavogė, ketindamas ją parduoti. Iš vagystės vietos nešėsi ją kišenėje, grįžęs į (duomenys neskelbtini), paslėpė krūmuose, o įtarus V. P., kad vagystė yra jo darbas, išsigando, jog grandinėlė nesaugiai paslėpta, ją suvyniojo į servetėlę ir paslėpė „džemperyje“. Visuma aplinkybių rodo, jog nėra įrodyta, kad kaltinamasis V. S. apgadino nukentėjusiojo grandinėlę, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atmestinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2K-68/2014 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptą teismų praktiką panašiose bylose. Pažymėtina ir tai, kad paprastai neturtinė žala kyla iš pažeistų neturtinių asmeninių teisių: - sveikatos pažeidimo, gyvybės atėmimo, garbės pažeidimo. Šių neturtinių teisių pažeidimas paprastai sukelia gilius emocinius sukrėtimus. Turtinė žala paprastai kyla dėl turto praradimo, ir ji atstatoma turtu. Turtinių teisių pažeidimas negali sukelti tokių gilių emocinių sukrėtimų, kaip pažeidimas neturtinių teisių.

Nagrinėjamu atveju nustatant nukentėjusiajam V. P. priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į eilę bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes. Pirmiausia teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusysis dėl nusikaltimo patyrė stresą, nesaugumo jausmą, kad į jo namus vėl bus įsilaužta, patyrė nepatogumą vykdamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Šie dvasiniai išgyvenimai priežastiniu ryšiu tiesiogiai susiję su kaltinamojo veiksmais. Tačiau teismas įvertina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų dėl nukentėjusiojo sveikatos sutrikimo, neigiamų sveikatos prognozių ateičiai, liekamųjų reiškinių. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiojo elgesys taip pat buvo rizikingas. Jis bendravo su reabilitacijos centre gydomu nuo priklausomybės psichoaktyvioms medžiagoms kaltinamuoju, įsileisdamas į namus pirkdavo iš jo daiktus, žinodamas, kad gauti pinigai jam reikalingi alkoholiui, kaip teisiamojo posėdžio metu parodė, tai vertino kaip pagalbą narkomanui, be to, parodė, jog pats pasakė kaltinamajam V. S., jog namie laiko daug grynųjų pinigų, nors turėjo įvertinti, kad bendrauja su besigydančiu nuo priklausomybių asmeniu, kuris savo valios pastangomis negali valdyti savo potraukių. Įvertinant minėtas aplinkybes, taip pat kaltinamojo turtinę padėtį, tai yra tai, kad kaltinamasis ir šiuo metu gydosi reabilitacijos centre, mokosi gimnazijoje, teismas konstatuoja, jog neturtinės žalos piniginės išraiškos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių pagrindu, nukentėjusiajam V. P. nustatytinas vieno šimto penkiasdešimt eurų (150 Eur) atlygintinos neturtinės žalos dydis. Teismo vertinimu, būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis paprašė priteisti iš kaltinamojo kelionės išlaidas pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 punktu, proceso išlaidas sudaro liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti. Remiantis BPK 104 straipsnio 1 dalimi, proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Šių išlaidų atlyginimo tvarką ir jų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.

Teismas nustatė, kad nukentėjusysis V. P. vyko pagal iškvietimą pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus (t. 1., b. l. 27-29, 30-31, 34-35, 38, 39-40, 59), pateikė vykimo šiomis datomis: 2018-03-19, 2018-03-20, 2018-03-26, 2018-04-20 ir 2018-05-02, išlaidas pagrindžiančius dokumentus (t. 2. b. l. 166-167). Kelionės išlaidos apskaičiuojamos, remiantis Teisėjų tarybos 2015 m. gruodžio 18 d. Nr. 13P-156-(7.1.2) nutarimu patvirtintomis Kelionių automobiliais išlaidų apmokėjimo metodinėmis rekomendacijomis, pagal kurias lengviesiems automobiliams su dyzeliniais varikliais bazinės degalų sunaudojimo normos apskaičiuojamos pagal šią formulę:

.

Remiantis V. P. Teismui pateiktais dokumentais (2018-03-12 kuro pirkimo kvitu Nr. 140431/266, pagal kurį dyzelino 1 litro kaina – 1,081 Eur, 2018-05-02 kuro pirkimo kvitu Nr. 139973/119, pagal kurį dyzelino 1 litro kaina – 1,13 Eur, automobilio Peugot registracijos liudijimu, pagal kurį automobilio variklio darbinis tūris kubiniais metrais – 1,905 m³), pagrindžiančiais jo vykimo automobiliu išlaidas, kai atstumas - (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) - (25,8 x2 = 51,6 km), V. P. patirtos kelionės išlaidos iš (duomenys neskelbtini) į Ukmergės rajono policijos komisariatą sudaro 14,74 eurų, todėl teismas pripažįsta jas proceso išlaidomis, priteistinomis iš kaltinamojo V. S..

2018 m. kovo 21 d. nutarimais kaltinamajam V. S. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (asmens tapatybės kortelė Nr. 14258393) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintinos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (tomas 1, b. l. 55, 60-62, 99-101, 111-113; t. 2, 99, 40-43):

1. Gintarinių karolių imitacijos moteriškas vėrinys ant kaklo, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, barzdaskutė „Braun“ 2018 m. balandžio 20 d. nutarimu grąžinti V. P., geltono metalo grandinėlė ant rankos 2018 m. rugpjūčio 7 d. priduota saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato spec.saugyklą pagal kvitą B serija BBB Nr. URPK001012, grąžintini V. P.;

2. Sportiniai batai, 2018 m. rugpjūčio 8 d. grąžinti V. S. – grąžintini V. S.;

3. Laužtuvas 2018 m. balandžio 27 d. perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato spec. saugyklą pagal kvitą B serija BBB Nr. URPK000950, grąžintinas (duomenys neskelbtini);

4. Tele 2 pildyk kortelė Nr. 89370 06315 13057 43733 2018-08-07, Pildyk čekis, vienkartinė popierinė nosinė, bliuzonas, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato spec. saugykloje pagal kvitą B serija BBB Nr. URPK000951 – sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. S. (V. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 12 (dvylikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. S. ir paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, V. S. į bausmės laiką įskaityti taikytą laikiną sulaikymą nuo nuo 2018 m. kovo 20 d., 12 val. 20 min., iki 2018 m. kovo 21 d., 13 val. 48 min., tai yra, vieną dieną, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, V. S. paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir šešiems mėnesiams.

Remiantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 3, 5, punktais, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu V. S. skirti įpareigojimus:

- gydytis priklausomybės ligas;

- tęsti mokslą.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

2018 m. kovo 21 d. nutarimais kaltinamajam V. S. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo V. P. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atmesti, civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. S. nukentėjusiojo V. P. naudai 150,00 (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų turtinės žalos. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

V. P. vykimo pagal iškvietimą pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus kelionės išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti 14,74 eurų iš kaltinamojo V. S. Vyginto pakarklio naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Gintarinių karolių imitacijos moterišką vėrinį ant kaklo, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, barzdaskutę „Braun“, 2018 m. balandžio 20 d. nutarimu gražintus V. P., geltono metalo grandinėlę ant rankos 2018 m. rugpjūčio 7 d. priduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato spec.saugyklą pagal kvitą B serija BBB Nr. URPK001012, grąžinti V. P.;

2. Sportinius batus, 2018 m. rugpjūčio 8 d. gražintus saugoti V. S., grąžinti V. S.;

3. Laužtuvą 2018 m. balandžio 27 d. perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato spec. saugyklą pagal kvitą B serija BBB Nr. URPK000950, grąžinti (duomenys neskelbtini);

4. Tele 2 pildyk kortelę Nr. 89370 06315 13057 43733 2018-08-07, Pildyk čekį, vienkartinę popierinę nosinę, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato spec. saugykloje pagal kvitą B serija BBB Nr. URPK000951 – sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.