Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti ir deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista (teistumas išnykęs),

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. T., 2021 m. liepos 23 d., apie 23 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,46 promilių girtumas), konflikto su tėvu J. T. metu, laikydama rankoje raudonos spalvos virtuvinį peilį ir norėdama jam įdurti į pilvą, pastarajam nuo smūgio išsisukus ir pargriovus ją ant grindų, ji tyčia suėmė pastarajam už sėklidžių ir stipriai suspaudė, tuo padarydama nukentėjusiam J. T. žaizdą kapšelyje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais veiksmais A. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamoji A. T., apklausta teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies ir parodė, kad įvykio metu gėrė stiprius vaistus ir daug ko neatsimena. Įvykio datos neatsimena, tos dienos vakare grįžo namo išgėrusi, virtuvėje darė valgyti, kilo kažkoks konfliktas. Iš pradžių konfliktas vyko virtuvėje, paskui persikėlė į vonią. Jai tuo metu pasirodė, kad buvo grėsmė ir kad ji gynėsi, tačiau ji buvo išgėrusi (pamiegojusi pripūtė vieną promilę) ir dar tuo metu vartojo stiprius vaistus. Ji atsimena tik konfliktą ir kaip jai būnant vonioje pasirodė, kad J. T. norėjo ją paimti už kaklo, ji pradėjo kratytis ir tada sugriebė jam už kapšelių. Jai atrodė, kad ji nieko blogo nepadarė ir ji ramiai nuėjo miegoti, tačiau ją pažadino pareigūnai. Ji ir policijai pasakė, kad savo kaltę pripažįsta, tačiau ji neatsimena aplinkybių dėl peilio. Ji neatsimena, kaip tas peilis atsirado jos rankose, negali to pripažinti, nes neatsimena. Gal taip ir buvo, bet ji neatsimena, tačiau ji tik tuo, ką pasakė tėvas. Taip pat jos mama pasakė, kad viską matė iš šono, ji mamos žodžiais tiki. Ji sutinka, kad, atsižvelgiant į jos charakterį, ji galėjo taip pasakyti žodžiais, bet ji negalėjo imtis veiksmų, mosikuoti su peiliu. Jos tėvas neturi pagrindo ją apkalbėti, ji tiki tėvu, kad viskas taip ir galėjo būti. Žodžiais ji galėjo pasakyti, jie ne vieną kartą barėsi pakeltu tonu.

Kaltinamoji A. T., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, pirminės apklausos metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad ji gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini), kartu su abiem savo tėvais J. T. ir M. T.. 2021 m. liepos 23 d., vakare, tikslaus laiko neprisimena, sugrįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi buvo mieste, išgėrė 3 bokalus alaus. Grįžus į namus, tėtis sėdėjo virtuvėje, kažką žiūrėjo planšetiniame kompiuteryje ir gėrė alų. Jam būnant virtuvėje, ji į ją taip pat užėjo, pasiėmė peilį ir pradėjo darytis sumuštinius. Tėtis, pamatęs, kad ji gaminasi sau valgyti, pradėjo jai priekaištauti, liepė uždaryti šaldytuvą, sakė, kad ji nieko ten nepadėjo, kad galėtų imti, priekaištavo, kad ji valgo jų maistą. Ji matė, kad tėtis yra išgėręs, todėl iš pradžių nekreipė į jį dėmesio. Tuomet ji įsivėlė į žodinį konfliktą, sakė, kad viską jam atpirks. Tačiau kilusio žodinio konflikto metu susinervino, padėjo sumuštinių lėkštę jam prieš akis ant stalo ir pasakė, kad pats valgytų. Išėjo iš virtuvės, nuėjo į savo kambarį. Ji ruošėsi eiti miegoti, nuėjo į vonią praustis. Nuėjus į vonią, paskui ją atėjo tėvas, kuris pradėjo priekaištauti dėl vandens, kad jo nenaudotų, žodinis konfliktas ir toliau tarp jų tęsėsi. Tuomet J. T. pradėjo stumdytis, pradėjo ją laikyti už rankų ir viena ranka apvijo jos kaklą, o ji norėdama išsivaduoti, laisva ranka sugriebė jam už sėklidžių. Tik tuomet kai sugriebė, jis ją paleido, tuo metu atbėgo ir motina, kuri tėvą nuo jos atitraukė. Ar motina matė konfliktą, nežino, tačiau ji buvo atėjusi ne vieną kartą jų raminti. Ji nuėjo į savo kambarį, nuėjo miegoti. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir ją pažadino, liepė važiuoti kartu su jais į komisariatą. Ji prisipažįsta dėl to, kad suėmė ir suspaudė savo tėvui už sėklidžių, tačiau tai darė dėl to, nes jis ją laikė ir ji norėjo, kad paleistų. Peiliu tėvui negrasino, dėl šio veiksmo neprisipažįsta (b. l. 112).

Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamoji A. T. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta ir gailisi. 2021 m. liepos 23 d., dienos metu ji grįžo į namus adresu (duomenys neskelbtini), tą dieną ji buvo išgėrusi, mieste vartojo alkoholinius gėrimus, kiek alaus išgėrė, dabar neprisimena, yra ankščiau nurodžius savo apklausoje. Jai grįžus namo, virtuvėje buvo tėtis J. T., kuris tuo metu naršė planšetiniame kompiuteryje. Kai ji užėjo į virtuvę norėdama pasigaminti sau vakarienę, tarp jos su tėčiu įvyko žodinis konfliktas, kurio metu J. T. jai sakė, kad neimtų maisto produktų iš šaldytuvo. Ji labai susierzino, paliko maisto produktus ir išėjo į savo kambarį, kur ruošėsi eiti miegoti. Jai nuėjus į vonią, ką ten veikė, ji negali prisiminti, paskui ją atėjo tėvas, kuris pradėjo priekaištauti dėl vandens, kad jo nenaudotų, žodinis konfliktas ir toliau tarp jų tęsėsi. Tada tėvas priėjo jai iš nugaros ir apglėbė ją rankomis per pečius ir per kaklą, ji tuo metu negalėjo pajudėti. Ji savo dešine ranka sugrėbė jam vieną kartą už sėklidžių ir stipriai suspaudė, tuo metu turėjo ilgus nagus, todėl galėjo ir apdraskyti sėklides. Tėvas galėjo pajusti fizinį skausmą, nes atbėgusi mama pamatė daug kraujo ir norėjo tėvui suteikti pirmąją pagalbą. Kadangi ji buvo išgėrusi nuėjo į savo kambarį miegoti, po kurio laiko ją pažadino policijos pareigūnai ir išsivežė į areštinę. Nori papildyti, kad apie peilį ji nieko neprisimena, prisipažįsta dėl sėklidžių sužalojimo, tiki savo tėvais, kad taip galėjo pasielgti, dėl to labai gailisi, savo tėvo ji atsiprašė. Ligonių kasoms išlaidas atlygino, su Sodra sudarė sutartį dėl žalos atlyginimo, dabar kiekvieną mėnesį mokės įmokas iki 2023 metų (b. l. 121).

Nukentėjusysis J. T., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykio metu namuose, virtuvėje dukra buvo išgėrusi, triukšmavo, daužė indus. Žodis po žodžio įvyko grumtynės, jis norėjo, kad ji nusiramintų, o ji ne taip suprato. Ji laikė rankose peilį ir sakė, kad durs, bet veiksmo nebuvo. Judesys buvo, bet ne tiksliai. Ji šaukė, bet nepuolė. Jis iš jos peilį atėmė, norėjo, kad ji nusiramintų, norėjo ją nuvesti į kambarį, bet nepavyko ir jie kartu parvirto ant žemės. Dukra buvo agresyvi jam suspaudė kapšelius, jis buvo pargriuvęs ant žemės. Po to vonioje jis žiūrėjo, kas nutiko, padarė tamponą, nes bėgo kraujas. Jis nežino, kiek tiksliai buvo valandų, buvo tamsus paros metas. Nebuvo savaitgalis, nes kitą dieną jam reikėjo į darbą. Jo žmona iškvietė greitąją, jis pasakė, kad tai padarė dukra, daugiau aplink nieko nebuvo. Jį išvežė į Lazdynų ligoninę, po įvykio jis turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Dukra taip pasielgė dėl girtumo. Jis nepasakytų, kad dukra dažnai išgeria, dabar išvis negeria. Jis patvirtina, kad šiuo metu ji gydosi ir jie šiandien važiuos į Priklausomybės ligų centrą.

2021 m. liepos 24 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad J. T., pageidaujantis pareikšti apie įvykį, parodė, kad 2021 m. liepos 23 d., apie 23 val., namuose, (duomenys neskelbtini), kai buvo virtuvėje, tarp jos ir dukters A. T. kilo konfliktas dėl maisto gaminimo, kurio metu ji, laikydama rankoje peilį, puolė jį, norėjo įdurti jam į pilvą, bet jis nuo smūgio išsisuko, nugriovė ją ant grindų ir atėmė peilį, tuo metu dukra sugriebė ranka jam už sėklidžių ir stipriai jas traukė, dėl ko sėklidės pradėjo kraujuoti, dėl šių veiksmų jam buvo sukeltas fizinis skausmas.

Nukentėjusysis J. T. parodė, kad jis kartu su žmona M. T. ir dukra A. T. gyvena (duomenys neskelbtini). Apie 22.40 val. į namus grįžo neblaivi dukra A. T.. Tuo metu žmona nuėjo miegoti, o jis buvo virtuvėje, kažką žiūrėjo per planšetinį kompiuterį. Apie 23 valandą į virtuvę atėjo duktė, pradėjo gaminti valgyti, pjaustė kažkokius sumuštinius, jis jai kažką pasakė, kaip geriau padaryti sumuštinius, tai jai nepatiko, todėl tarp jų kilo konfliktas, kurio metu ji, laikydama rankoje raudonos spalvos virtuvinį peiliuką, kurio geležtė buvo maždaug 10 cm ilgio, kažką šaukdama puolė jį, norėjo įdurti jam į pilvą, bet jis kažkaip nuo smūgio išsisuko, ji nepataikė, jis ją nugriovė ją ant grindų ir atėmė peilį. Tuo metu, kai ji gulėjo ant grindų, šaukdama muistėsi, sugriebė ranka jam už sėklidžių ir stipriai suspaudusi jas traukė, dėl ko jis pajautė fizinį skausmą, pasakė jai kad ji paleistų, tačiau ji neklausė, tada į virtuvę atėjo žmona ir juos išskyrė. Po konflikto pamatė, kad jam kraujuoja sėklidės, todėl žmona paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Kol atvyko policija ir medikai, žmona sutvarkė virtuvę, išvalė grindis, kurios buvo kraujuotos. Kai atvyko medikai, jie nuvedė jį į greitosios pagalbos automobilį ir nuvežė į Lazdynų ligoninę, kur jam buvo diagnozuota kapšelio ir sėklidžių žaizda. Medikai susiuvo žaizdą padarė lygtai šešias siūles ir išleido gydytis į namus. Policijos pareigūnai sulaikė dukrą ir pristatė į policijos įstaigą. Dukra prieš jį smurtauja jau ne pirmą kartą, tačiau ikiteisminis tyrimas dėl minėtų įvykių pradėtas nebuvo.

Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), šiuo adresu yra trijų kambarių butas. Įėjus į butą, patenkame į koridorių, kurio dešinėje yra įėjimas į virtuvę. Virtuvės kairėje yra šaldytuvas, kampe yra virtuvės baldų komplektas, prie kurio yra virtuvės stalas ant stalo yra arbatinukas, telefonas, akiniai, nuotrauka. Virtuvės dešinėje yra kriauklė, dvi spintelės, viryklė, tarp viryklės ir kriauklės ant spintelės stovi metalinis dėklas, kuriame sudėti stalo įrankiai, peiliai, tarp kurių yra raudonos spalvos virtuvinis peiliukas, 18,5 cm ilgio, geležtės ilgis apie 8,5 cm. Ant peliuko kraujo žymių nesimato. Virtuvė yra sutvarkyta, grumtynių žymių nesimato. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra (b. l. 8-16).

2021 m. liepos 24 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad smurtą galimai patyręs asmuo yra J. T., smurtą patyrusio asmens sužalojimai – kraujuojanti žaizda/nubrozdinimas tarpkojo srityje, asmuo yra akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs. Smurtu įtariamas asmuo – J. T. dukra A. T., taip pat akivaizdžiai neblaivi, nustatytas 1,46 prom. girtumas (b. l. 24-27).

Liudytoja M. T., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji kartu su vyru J. T. ir dukra A. T. gyvena (duomenys neskelbtini). Apie 19 val. ji grįžo namo, namuose buvo tik jos vyras. Kadangi ji buvo pavargusi, apie 19.30 val. nuėjo miegoti. Apie 23 val. per miegus išgirdo, kad virtuvėje yra kažkoks triukšmas, kažko rėkavo jų dukra A. T.. Ji iš kambario sušuko A. T., kad ji nerėkautų, tačiau A. T. į ją nereagavo, todėl ji atsikėlusi nuėjo į virtuvę. Virtuvėje buvo A. T., kuri prie viryklės darė valgyti, ji A. T. pasakė, kad ši nerėkautų, pasiimtų valgyti ir eitų pas save į kambarį. O jos vyras sėdėjo virtuvėje prie stalo, kažką žiūrėjo planetiniame kompiuteryje. Po kažkiek laiko į virtuvę vėl atėjo A. T. ir pradėjo kabinėtis prie jos ir tėvo. Ji (M. T.) paėmė nuo stalo planšetinį kompiuterį, kad jo kas nors nesudaužytų, ir nunešė jį į kambarį. Po to vėl grįžo į virtuvę, kur pamatė, kad ant grindų grumiasi jos duktė A. T. ir jos vyras J. T., pamatė, kad ant grindų yra kraujo, tada ji juos išskyrė. Kadangi vyrui kraujavo tarp kojų, jis nuėjo į vonią, o jos dukra nuėjo pas save į kambarį. Kadangi jos vyras buvo sužalotas, ji paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė, kas nutiko. Kol atvyko policijos pareigūnai, ji sutvarkė virtuvę, išplovė virtuvės grindis, kurios buvo kraujuotos, nuo viryklės paėmė raudonos spalvos peiliuką, kurį nuplovė ir padėjo į dėklą tarp kitų peilių. Kai atvyko medikai jie jos vyrą nuvedė pas save į automobilį, kur jį apžiūrėjo, o atvykusiems policijos pareigūnams ji paaiškino, kas nutiko, kad dukra puolė jos vyrą. Policijos pareigūnai nuėjo į kambarį, kur sulaikė A. T. ir pristatė į policijos įstaigą, o ji su vyru, kartu su medikais nuvažiavo į Lazdynų ligoninę, kur jos vyrui buvo diagnozuota kapšelio ir sėklidžių žaizda. Kas virtuvėje pirmas pradėjo muštynes, ji nematė, tačiau jos duktė buvo neblaivi, ji elgėsi agresyviai, visą laiką provokavo J. T. (b. l. 92-93).

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2021 m. liepos 23 d., 23.43 val. gautas pranešėjos M. T. pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjos dukra susimušė su savo tėvu, kuriam sėklidžių trauma, kraujuoja. Papildomoje informacijoje apie patikrinimą užfiksuota, kad 2021 m. liepos 23 d., apie 23.40 val., (duomenys neskelbtini), namuose neblaivi A. T. (1,46 prom.) naudojo fizinį smurtą prieš tėvą J. T., t.y. bandė su virtuviniu peiliu suduoti į pilvo sritį, tačiau nepataikė, bei grumtynių metu sugriebė ranka J. T. už kapšelio ir sėklidžių, dėl ko jis aptyrė fizinį skausmą. RVUL diagnozuota kapšo 5 cm žaizda, dešinė sėklidė su dangalais (b. l. 28-30).

2021 m. rugsėjo 9 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas el. paštu iš Bendrojo pagalbos centro gautas skambučio, susijusio su 2021 m. liepos 23 d. įvykiu, garso įrašas. Garso įraše užfiksuotas BPC darbuotojos pokalbis su moterimi, prisistačiusia M. T., kuri sako, kad norėtų iškviesti policiją ir greitąją adresu (duomenys neskelbtini), nes jos dukra susimušė su tėvu, paėmė jam už sėklidžių ir suplėšė, jam labai bėga kraujas (b. l. 37).

2021 m. spalio 1 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas Romas Raudys, susipažinęs su įvykio aplinkybėmis ir jam pateiktais medicininiais dokumentais – J. T. ambulatorinio apsilankymo aprašymu, nurodė, kad J. T. nustatyta žaizda kapšelyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo įvykio metu., t.y. 2021 m. liepos 23 d., ir pagal pateiktus duomenis vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 54).

2021 m. rugsėjo 30 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra raudonos spalvos virtuvinis peilis, ant ašmens yra užrašas „KUHN ROKIN SWITZERLAND“, plastmasine rankena. Viso peilio ilgis 19,5 cm, ašmens ilgis 10 cm, plastikinės rankenos ilgis 9,5 cm (b. l. 84).

Asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu kvite užfiksuota, kad 2021 m. liepos 24 d., 00.44 val., A. T. buvo nustatytas 1,46 prom. neblaivumas (b. l. 101).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. T. kaltė padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Teisme duodama parodymus, kaltinamoji A. T. savo kaltę pripažino iš dalies ir patvirtino, kad ji, įvykio dieną, konflikto su tėvu J. T. metu, būdama išgėrusi, šiam bandant ją paimti už kaklo, sugriebė jam už kapšelių. Tačiau kaltinamoji nepripažino kaltinimo dalies, kurioje nurodyta, kad pastaruosius veiksmus ji padarė konflikto su J. T. metu, laikydama rankoje raudonos spalvos virtuvinį peilį ir norėdama jam įdurti į pilvą, pastarajam nuo smūgio išsisukus ir pargriovus ją ant grindų. Kaltinamoji A. T. nurodė negalinti prisipažinti dėl šių aplinkybių, kadangi aplinkybių, susijusių su peiliu, neatsimena. Vis dėl to, kaltinamoji nurodė, kad taip galėjo būti, tik ji to neatsimena, nurodė, kad ji tiki tuo, ką pasakė tėvas, kadangi jis neturi pagrindo jos apkalbėti, taip pat tiki tuo, ką pasakė mama, kuri matė įvykį iš šono. Nukentėjusysis J. T., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nuosekliai nupasakojo konflikto aplinkybes, nurodė, kad dukra, laikydama rankoje raudonos spalvos virtuvinį peiliuką, kurio geležtė buvo maždaug 10 cm ilgio, kažką šaukdama puolė jį, norėjo įdurti jam į pilvą, bet jis kažkaip nuo smūgio išsisuko, ji nepataikė, jis ją nugriovė ją ant grindų ir atėmė peilį. Tuo metu, kai ji gulėjo ant grindų, šaukdama muistėsi, sugriebė ranka jam už sėklidžių ir stipriai suspaudusi jas traukė, dėl ko jis pajautė fizinį skausmą, pasakė jai kad ji paleistų, tačiau ji neklausė, tada į virtuvę atėjo žmona ir juos išskyrė. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, J. T. nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, o būtent, kad žodinio konflikto metu A. T. laikė rankose peilį ir sakė, kad durs, buvo judesys, tačiau jis nebuvo tikslus, jis iš jos peilį atėmė, norėjo, kad ji nusiramintų ir nuvesti ją į kambarį, tačiau to padaryti nepavyko ir jie kartu parvirto ant žemės. Dukra buvo agresyvi jam suspaudė kapšelius, jis buvo pargriuvęs ant žemės. Taigi, nukentėjusysis J. T. viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nuosekliai nurodė esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įskaitant ir tai, kad A. T. konflikto metu turėjo rankoje peilį, kuriuo norėjo jam įdurti, tačiau jis nuo smūgio išsisuko ir ją pargriovė ant grindų. Teismas neturi pagrindo netikėti ir nesivadovauti nukentėjusiojo J. T. parodymais dėl esminių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Pažymėtina, kad tokio pagrindo teismui nenurodė ir kaltinamoji, priešingai, A. T. teigė, kad tėvas neturi pagrindo jos apkalbėti ir ji tiki tėvo parodymais, nors pati aplinkybių ir neprisimena. Daugiau tiesiogiai įvykį mačiusių ir galinčių paliudyti asmenų byloje nėra. Nors liudytoja M. T. nurodė mačiusi, kaip tarp jos vyro J. T. ir dukters A. T. virtuvėje prasidėjo žodinis konfliktas, tačiau, jam prasidėjus, ji išėjo iš virtuvės. Vėliau grįžusi pamatė, kaip ant grindų grumiasi jos duktė A. T. ir jos vyras J. T., pamatė, kad ant grindų yra kraujo, tada ji juos išskyrė. Taigi, liudytoja M. T. nematė ir negalėjo paliudyti nei aplinkybių, susijusių su A. T. grasinimo peiliu J. T., nei A. T. smurtinių veiksmų prieš J. T.. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad liudytoja M. T. nurodė, kad po įvykio tvarkydama virtuvę, rado ne vietoje (ant viryklės) padėtą raudonos spalvos peiliuką, kas teikia teismui pagrindo manyti, jog šis peilis iš tiesų galėjo būti panaudotas taip, kaip nurodė nukentėjusysis J. T.. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamoji A. T. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš savo tėvą J. T.. Be kaltinamosios, nukentėjusiojo ir liudytojos parodymų, A. T. kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys: pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, garso įrašo bei peilio apžiūros protokolai. Remiantis 2021 m. spalio 1 d. apžiūros protokolo duomenimis ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas Romo Raudžio vertinimu, J. T. dėl pastarojo įvykio nustatyta žaizda kapšelyje. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgiant į išdėstytą, A. T. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, nusikalstama veika baigta, padaryta prieš šeimos narį. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją – ji teista praeityje, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 144-156), bausta administracine tvarka ir turinti galiojančių nuobaudų (b. l. 128-143), nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje (b. l. 126-127), ėmėsi priemonių atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą (iš bylos duomenų matyti, kad ji atlygino 49,04 Eur žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai dėl J. T. gydymo (b. l. 64), taip pat susitarė su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriumi dėl jiems padarytos žalos atlyginimo dalimis (b. l. 80), pačios teigimu jau 9 mėnesius gydosi nuo alkoholio ir narkotikų (aplinkybę, kad kaltinamoji gydosi, patvirtino ir nukentėjusysis J. T.).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąją apibūdinančias aplinkybes, teismas vertina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai A. T. vieną iš švelnesnių BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimą, kurios terminas nustatytinas mažesnis už BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytą šios bausmės vidurkį, bet artimas jam, paskiriant kaltinamajai BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus, kurie, teismo vertinimu, padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į A. T. paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaitytinas kaltinamosios laikinajame sulaikyme išbūtas laikas 2021 m. liepos 24 d., nuo 00.10 val. iki 11.50 val. (1 diena) (b. l. 102, 106), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajai A. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - panaikintina pradėjus vykdyti šį nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Šioje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 49,04 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, susidariusios dėl nukentėjusiojo J. T. gydymo (b. l. 56-57, 60). Byloje esantis pinigų pervedimo kvitas patvirtina, kad kaltinamoji A. T. civiliniam ieškovui atlygino šią sumą (b. l. 64). Vilniaus teritorinės ligonių kasos byloje pateikė pareiškimą, kuriuo nurodė, kad kadangi A. T. atlygino PSDF biudžetui padarydą turtinę žalą, Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisako civilinio ieškinio (b. l. 188). Atsižvelgiant į išdėstytą, procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo iš A. T. nutrauktinas nutrauktinas.

Taip pat šioje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė 309,80 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl patirtos turtinės žalos, kuri susidarė dėl J. T. sužalojimo ir nedarbingumo, dėl kurio už J. T. laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2021 m. liepos 28 d. iki 2021 m. rugpjūčio 13 d. J. T. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų buvo paskirta 309,80 Eur ligos išmoka (b. l. 66-67). Kartu su civiliniu ieškiniu pateikti sprendimai skirti ligos išmoką, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 28 d. iki 2021 m. rugpjūčio 13 d. J. T. buvo išmokėta 309,80 Eur ligos išmoka už nedarbingumo laikotarpį (b. l. 70, 72). Atsižvelgiant į tai, kad J. T. nedarbingumas nurodytu laikotarpiu buvo pasekmė sužalojimo, kuris jam buvo padarytas kaltinamosios A. T. veiksmais, darytina išvada, kad tarp A. T. veiksmų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus patirtos žalos yra priežastinis ryšys, todėl šis civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant iš kaltinamosios A. T. 309,80 Eur civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

raudonos spalvos virtuvinis peilis, paimtas apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini) (nukentėjusiojo J. T. gyvenamojoje vietoje), perduotas saugoti į Vilniaus apsk. VPK saugyklą pagal 2021 m. gruodžio 21 d. kvitą B serija BBB Nr. 6PK002573 (b. l. 89) – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas savininkui J. T.;

CD diskas su BPC garso įrašu, saugomas voke prie bylos viršelio – paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 5 punktu, 5 dalies 4 punktu ir 6 dalimi, įpareigojant ją visą bausmės vykdymo laikotarpį: 1) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 2) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 3) tęsti gydymosi nuo alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų programą ir ją baigti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į A. T. paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti jos laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 2021 m. liepos 24 d., nuo 00.10 val. iki 11.50 val. (1 dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajai A. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti šį nuosprendį.

Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio dėl 49,04 eurų turtinės žalos atlyginimo iš A. T. nutraukti.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš kaltinamosios A. T. 309,80 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

raudonos spalvos virtuvinį peilį, paimtą apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti į Vilniaus apsk. VPK saugyklą pagal 2021 m. gruodžio 21 d. kvitą B serija BBB Nr. 6PK002573 – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui J. T.;

CD diską su BPC garso įrašu, saugomą voke prie bylos viršelio – palikti saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, Vilniuje).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.