- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-30
- Bylos Nr.
- N-575-2860-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-23-3-00825-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo B. A., atstovaujamo advokato O. B., apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutarimo B. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kelmės rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 26 d. nutarimu pripažino B. A. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir skyrė jam subendrintą administracinę nuobaudą – 5000 (penkių tūkstančių) litų baudą su automobilio „Chevrolet Camaro“ konfiskavimu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinis teisės pažeidimo protokolas B. A. buvo surašytas už tai, kad jis 2010 m. spalio 31 d., 12 val. 35 min., Mackevičiaus gatvėje, Kelmės mieste, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą automobilį „Chevrolet Camaro“ ir nepakluso uniformuoto pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Nurodė, jog B. A., be kita ko, paaiškino, kad nematė ir negirdėjo, jog policijos pareigūnai stabdė jo vairuojamą automobilį, nes automobilio langai yra tamsinti, o automobilio salone tuo metu labai garsiai grojo muzika. Pažymėjo, jog B. A. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą buvo įrodyta, o iš byloje esančio policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad B. A., kurį jį stabdęs pareigūnas P. B. pažįsta iš matymo, buvo stabdomas šviesos ir garso signalizacijos pagalba, o jis, pažiūrėjęs į pareigūnus nesustojo, tačiau padidinęs greitį nuvažiavo, be to, jis pareigūnams vėliau nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo. Nurodė, jog B. A. teistas, eilę kartų baustas už įvairius administracinės teisės pažeidimus, daugiausia už Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimus pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį, 130 straipsnį, 129 straipsnį. Akcentavo, jog analogiškų grubių ir pavojingų pažeidimų darymas, KET nesilaikymas, demonstruoja absoliutų B. A. įstatymų ignoravimą, o jo kaltės pripažinimas nelaikytinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nesant kito svarbaus elemento – nuoširdaus gailėjimosi. Taip pat pažymėjo, jog B. A. yra neįgalus, todėl jam neskirtinas areštas, tačiau – skirtinos maksimalios sankcijoje už padarytus pažeidimus numatytos baudos.
II.
B. A., atstovaujamas advokato O. B., nesutikdamas su Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 61 – 62), kuriuo prašo skundžiamą nutarimą pakeisti, sumažinant jam paskirtas pinigines baudas ir netaikant automobilio konfiskavimo. Apeliaciniame skunde nurodo, jog jam paskirtos nuobaudos turėtų būti švelninamos dėl to, kad jis yra neįgalus, o jo darbingumas sudaro tik 55 procentus. Pažymi, jog automobilį buvo įsigijęs todėl, kad norėjo jį parduoti ir tuo pačiu užsidirbti lėšų šeimos išlaikymui, nes kito darbo dėl savo neįgalumo jis dirbti negali. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pažeidimus jis padarė būdamas blaivus.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariatas atsiliepimu į B. A. apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu B. A. buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje numatytų pažeidimų padarymą.
Ginčo dėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui inkriminuoto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje numatytų pažeidimų padarymo nėra ir teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl B. A. kaltės padarius minėtus pažeidimus. Tačiau B. A. apeliaciniame skunde keliamas administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, t. y. jis mano, jog nagrinėjamu atveju jam paskirtąją administracinę nuobaudą galima būtų švelninti, sumažinant jam paskirtas pinigines baudas ir netaikant automobilio konfiskavimo.
ATPK 30¹ straipsnis inter alia numato, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007 ir kt.). Teisėjų kolegija, patikrinusi šios bylos medžiagą ir apelianto argumentus, pripažįsta, kad tokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių B. A. už padarytuosius pažeidimus turėtų būti taikoma išskirtinai švelni nuobauda, šioje byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, jog tai, kad B. A. yra neįgalus bei jam inkriminuotus pažeidimus padarė blaivus, pagrindo taikyti išimtinį ATPK 30¹ straipsnį nesuteikia. Be to, bylos medžiaga nustatyta, kad B. A. nuolat daro KET pažeidimus: iš byloje esančios 2010 m. lapkričio 2 d. pažymos apie asmens baustumą matyti, kad jis ne vieną kartą yra baustas už ATPK 128 straipsnio 1 dalį, 130 straipsnį ir 129 straipsnį (b. l. 6 – 38), kas neigiamai apibūdina jo asmenybę, rodo, jog asmuo atitinkamų išvadų nepadarė ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių.
Pridurtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti eismo bei visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Tokių pasekmių atsiradimas (šiuo atveju – negalėjimas parduoti konfiskuoto automobilio ir taip užsidirbti) pats savaime taip pat neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir įvertinus byloje surinktus duomenis, konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
B. A., atstovaujamo advokato O. B., apeliacinio skundo netenkinti.
Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.