- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- eI-134-422/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00851-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Janina Vitunskienė, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- A. J.
- Atsakovas
- Druskininkų savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- Druskininkų savivaldybės Socialinių paslaugų centrui
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Jolantos Medvedevienės ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjo A. J. atstovams pagal įstatymą K. J. ir J. J., pareiškėjų atstovei advokatei D. G.-K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. ir jo atstovų pagal įstatymą K. J. ir J. J. skundą atsakovei Druskininkų savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Druskininkų savivaldybės Socialinių paslaugų centrui dėl rašto dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. J., atstovaujamas atstovų pagal įstatymą K. J. ir J. J. (toliau – ir pareiškėjai), kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2018 m. balandžio 3 d. rašto Nr. S12-1136-20.3. dalis, kuriose teigiama, jog „atsižvelgiant į Jūsų lūkesčius ir paslaugų poreikius buvo priimti atitinkami sprendimai ir teikiamos paslaugos Jūsų šeimai“, taip pat jog „informuojame, kad administracija Jūsų pateiktą informaciją kaupia ir analizuoja, tačiau tai nesudaro pagrindo keisti ir / ar priimti naujus sprendimus dėl Jūsų teikiamų paslaugų“ (toliau – Skundžiamos rašto dalys, Skundžiamas raštas); 2) įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo suteikti A. J. vaikų psichologo, psichoterapeuto paslaugas Druskininkų socialinių paslaugų centre įsikūrusiame Vaikų dienos centre (toliau – ir Prašomos paslaugos); 3) įpareigoti atsakovę per mėnesį nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo paskirti Druskininkų socialinių paslaugų centre įsikūrusiame Vaikų dienos centre atsakingą specialistą, kuris būtų įgijęs socialinės pedagogikos ar socialinio pedagogo kvalifikacijos laipsnį (toliau – ir Atsakingas specialistas).
Pareiškėjo atstovai pagal įstatymą ir jiems atstovaujanti advokatė skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog A. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), yra nustatytas (duomenys neskelbtini) (F84.0), (duomenys neskelbtini) (F70.0), (duomenys neskelbtini) (F82.0) ir (duomenys neskelbtini) (Q87.1). Nepaisydama A. J. negalios ir specialiųjų poreikių, Druskininkų savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovė, Savivaldybės administracija, Administracija) neužtikrina jam paslaugų, kurios galėtų patenkinti jo specialiuosius poreikius, ir galimybės gyventi visavertį gyvenimą, lavinti gebėjimus ir ugdytis pagal individualius poreikius, socializuotis bendruomenėje, gauti būtinas reabilitacines priemones.
Nurodė, jog 2017 m. spalio 10 d. pareiškėjai kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administraciją su prašymu paskirti jų šeimai specialiąsias socialines paslaugas – sūnaus A. J. dienos socialinę globą institucijoje. Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. SPS-222 buvo atsisakyta patenkinti prašymą ir skirti dienos socialinę globą. Sprendimu taip pat buvo nutarta nutraukti bendrųjų socialinių paslaugų (informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo) teikimą bei tęsti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo Vaikų dienos centre paslaugas iki 2021 m. spalio 9 d. 2018 m. sausio 18 d. Savivaldybės administracijos direktorei buvo pateiktas skundas dėl Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. SPS-222 neteisėtumo ir nepagrįstumo (dėl atsisakymo suteikti prašomas socialines paslaugas pagrindo ir motyvų, sprendimą pasirašiusio asmens įgaliojimų trūkumo, kartu pareiškėjams nepateikto komisijos siūlymo ir poreikių vertinimo, kuriais formaliai remtasi sprendime). Savivaldybės administracijos direktorė 2018 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. V35-61 sudarė Druskininkų savivaldybės asmens (šeimos) socialinių poreikių vertinimo komisiją (toliau – ir Komisija), kuriai pavedė pakartotinai nustatyti pareiškėjų šeimos socialinių paslaugų poreikį. 2018 m. sausio 25 d. pareiškėjų šeima dalyvavo susitikime su Druskininkų savivaldybės meru. Priėmimo metu buvo išanalizuota galimybė bendradarbiauti su Druskininkų vaikų reabilitacijos sanatorija „Saulutė“, suteikiant A. J. reikalingas paslaugas, taip pat aptarta svarba Druskininkų savivaldybės administracijai pateikti informaciją apie jų sūnui reikalingas socialines paslaugas. Tą pačią dieną įvyko susitikimas su Komisija. Susitikimo metu Komisijai pareiškėjai papasakojo apie sūnaus sveikatos būklę ir sunkumus, su kuriais šeima susiduria, taip pat psichiatro, psichoterapeuto, kineziterapeuto, ergoterapeuto paslaugų poreikį. Susitikimo pabaigoje Komisijos pirmininkė E. R. patikino, kad bus ieškoma būdų išspręsti problemas. Susitikimo metu Komisijos iniciatyva buvo daromas garso įrašas.
Nurodė, jog 2018 m. vasario 20 d. vyko antrasis susitikimas su Komisija ir Savivaldybės administracija, kurio metu pakartotinai buvo aptarti 2018 m. sausio 25 d. susitikimo klausimai, įskaitant klausimą dėl reikiamų paslaugų (specialistų), taip pat aptarti Vaikų dienos centro atsakingo darbuotojo, su kuriuo galėtų bendrauti tėvai, nebuvimas bei darbuotojų kvalifikacijos trūkumas dirbant su vaikais. Posėdžio metu buvo taip pat daromas garso įrašas, bet Druskininkų savivaldybės administracija pareiškėjams atsisakė jį pateikti. Tą pačią dieną pareiškėjams buvo įteikta 2018 m. vasario 15 d. socialinių poreikių vertinimo išvada, kuria A. J. buvo rekomenduojamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos Druskininkų savivaldybės Socialinių paslaugų centro Vaikų dienos centre.
Pažymėjo, jog nepaisant to, kad Administracija nuolatos žadėjo ir atliko veiksmus, siekdama A. J. užtikrinti specialiuosius poreikius atitinkančias paslaugas, tačiau 2017 m. lapkričio 6 d. ir 2018 m. kovo 1 d. sprendimais atsisakė suteikti pareiškėjų šeimos prašomą kompleksinę specialistų (psichologo, psichoterapeuto ir kitų specialistų) pagalbą. Poreikių vertinimo išvadose atskirai taip pat nebuvo aptariamas paskirtų socialinių paslaugų kokybės klausimas. Tačiau ir po minėtų sprendimų priėmimo Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja 2018 m. kovo 8 d. informavo el. laišku pareiškėjus, jog savivaldybė toliau deda visas pastangas, kad visos Vaikų dienos centro rekomenduojamos paslaugos būtų užtikrintos (turint omenyje rekomendacijose pažymimas psichiatro, psichologo paslaugas, neurologo paslaugas, rekomendacijas dėl kineziterapijos ir ergoterapijos, įgūdžių lavinimo ypatybių), taip pat kad savivaldybė nuolat siekia paslaugų kokybės, konsultuojasi su atsakingomis valstybės institucijomis. Tai pareiškėjams sukūrė pagrįstą lūkestį toliau tikėtis, kad jų šeimos problemos dėl socialinių paslaugų kokybės bus išspręstos ar bent bus imtasi aktyvių veiksmų mėginant jas išspręsti, ir nebuvo teisinio pagrindo nepasitikėti Administracija ir ginčyti teisme minėtus sprendimus, juolab kad sprendimuose buvo sprendžiamas tik socialinių paslaugų rūšies suteikimo klausimas, nevertinant suteikiamų paslaugų kokybės. Tačiau 2018 m. balandžio 3 d. buvo gautas Druskininkų savivaldybės administracijos direktorės raštas, kuriuo atsisakyta patenkinti pareiškėjų prašymą suteikti kompleksinę specialistų pagalbą, įskaitant psichologo ir psichoterapeuto paslaugas Druskininkų savivaldybės Socialinių paslaugų centro Vaikų dienos centre, taip paneigiant pareiškėjų šeimos teisę į kokybiškas socialines paslaugas.
Nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 13 straipsnio 1 dalį, savivaldybė atsako už socialinių paslaugų teikimo savo teritorijos gyventojams užtikrinimą planuodama ir organizuodama socialines paslaugas, kontroliuodama bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę. Atsisakymas suteikti Prašomas paslaugas prieštarauja Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai nuostatai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai šios teisės normos taikymo praktikai, pagal kurią savivaldybėms tenka imperatyvi pareiga pagal nustatytą socialinių paslaugų poreikį skirti socialines paslaugas asmeniui, Įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintiems Socialinių paslaugų valdymo, skyrimo ir teikimo principams, iš esmės atitinkantiems numatytus Europos Komisijos (Socialinės apsaugos komiteto) Europos socialinių paslaugų kokybės gairėse (angl. Voluntary European Quality Framework for Social Services), taip pat prieštarauja Neįgaliųjų konvencijos (toliau – ir Konvencija) 19 straipsnyje, 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoms nuostatoms dėl neįgaliųjų įtraukimo į bendruomenę, integravimosi joje, neįgalių asmenų lygių teisių ir galimybių užtikrinimo, neatitinka Jungtinių Tautų Neįgaliųjų komiteto (toliau – ir Komitetas) 2016 m. Lietuvai pateiktų Rekomendacijų dėl tinkamo Konvencijos įgyvendinimo, 2012 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtos Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2013–2019 metų programos, 2010 metais Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbtų rekomendacijų taikyti kompleksines gydymo, reabilitacijos paslaugas, 2011 metais Europos Parlamento priimtos rezoliucijos. Dėl kompleksinių paslaugų nebuvimo negalias turintys asmenys tampa fizine, psichologine ir socialine našta jų šeimos nariams, pagalba šiems neįgaliesiems nėra sisteminė.
Akcentavo, jog tarptautiniai teisės aktai ir Įstatymas garantuoja kiekvieno asmens (šeimos), kurio poreikiai nustatyti, teisę gauti socialines paslaugas, taip pat teisę gauti kokybiškas socialines paslaugas. Būtent tai suponuoja savivaldybės pareigą ieškoti visų įmanomų būdų suteikti socialines paslaugas savo teritorijoje: keisti socialinių paslaugų apimtį, steigti įstaigas, sudaryti paslaugų teikimo sutartis su šias paslaugas teikiančiais specialistais, siekiant sprendimų veiksmingumo bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis ir socialinių paslaugų gavėjais. Kita vertus, teisinis reglamentavimas ir teismo pozicija leidžia teigti, kad teikiamos paslaugos turi atitikti reikalavimus dėl jų paskirties, paslaugų sudėties ir būtinų specialistų (būti pakankamos pagal poreikį ir kokybiškos).
Pažymėjo, jog Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. SPS-222 A. J. yra paskirtos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos Vaikų dienos centre. Šiuo metu A. J. lanko Vaikų dienos centrą, bet jame nėra suteikiamos psichologo ir psichoterapeuto paslaugos, nepaisant Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintų rekomendacijų dėl vaikų dienos centrų veiklos (toliau – ir Rekomendacijos), kurios nustato aiškius vaikų dienos centro veikimo principus, funkcijas ir tvarką, pagal kurią vaikų dienos centras turi teikti tokias socialines paslaugas, kurios geriausiai atitinka gavėjų interesus ir gerovę, ir svarbiausia būti kokybiškos, t. y. dienos centre turi būti užtikrintos vaikų visapusiško ugdymo ir psichologo ir psichoterapeuto paslaugos. Šiuo metu A. J. lanko Vaikų dienos centrą, bet jame nėra suteikiamos psichologo ir psichoterapeuto paslaugos.
Pareiškėjų teigimu, Prašomų paslaugų poreikį A. J. pagrindžia 2017 m. lapkričio 20 d. „Avevitus“ vaikų raidos centro psichologo išvada, 2017 m. kovo 21 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo epikrizė, 2018 m. balandžio 25 d. UAB „Medea klinika“ neurologo konsultacija, 2018 m. balandžio 23 d. UAB „Analizė“ psichiatrės R. R. išvada.
Atkreipė teismo dėmesį, kad psichoterapija yra svarbiausia autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų įgūdžių ugdymo priemonė (pavyzdžiui, kognityvinė ir elgesio terapija (KET), ABA terapija, muzikos ir dailės terapijos). Būtent psichoterapijos kurso taikymas autizmu sergančiam vaikui padeda ugdyti jo elgesio valdymą grupėse, paklusnumą tam tikrai tvarkai bei savarankiškumą. Nesuteikus šios pagalbos, sergančiam autizmu vaikui sunku prisitaikyti prie socialinės aplinkos, susirasti draugų, įveikti gyvenimiškas kliūtis ir tobulėti kaip visaverčiam asmeniui. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija su skundu nesutiko.
Atsiliepime ir atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog skundžiamas Druskininkų savivaldybės administracijos 2018 m. balandžio 3 d. raštas Nr. S12-1136-(20.3.) „Dėl pateikto prašymo ir informacijos pateikimo“ yra informacinio pobūdžio dokumentas, pareiškėjams nesukeliantis teisinių pasekmių, negalintis būti ginčo objektu administraciniame teisme, todėl dėl pirmojo skundo reikalavimo byla turėtų būti nutraukta.
Tvirtino, jog įstatymas nustato, kad ginčus dėl socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir socialinių paslaugų skyrimo išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka nagrinėja Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pareiškėjai, reikšdami reikalavimą, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo suteikti A. J. vaikų psichologo, psichoterapeuto paslaugas Druskininkų socialinių paslaugų centre įsikūrusiame Vaikų dienos centre, nesilaikė Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje numatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, todėl dėl šio reikalavimo byla nutrauktina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 10 punkto pagrindu. Atsakovės nuomone, net jeigu teismas nuspręstų, kad gali būti reiškiami ir teisme nagrinėjami skundo antrasis ir trečiasis reikalavimai, reikalavimuose nurodyti veiksmai nėra atsakovės kompetencija, jų atlikimo pareigos nenumato teisės aktai. Reikalavimai neaiškūs, neįvykdomi, peržengia teismo kompetencijos ribas.
Atsakovės teigimu, psichologo ir psichoterapeuto paslaugos yra medicininės, o ne socialinės paslaugos, todėl nepriskiriamos atsakovės kompetencijai. Net jeigu būtų nustatyta, kad pareiškėjai turi teisę reikalauti A. J. suteikti psichologo ir psichoterapeuto paslaugas, pareiškėjų skundas atmestinas, nes socialinės paslaugos yra skiriamos griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų. Socialinių paslaugų skyrimas susideda iš 2 pagrindinių etapų, t. y. poreikio nustatymo ir socialinių paslaugų skyrimo. A. J. pagal teisės aktų reikalavimus buvo nustatytas socialinių paslaugų poreikis ir dėl paslaugų skyrimo priimti sprendimai (individualūs teisės aktai). Socialinės paramos skyrius 2018 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. SPS-68 „Dėl Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. SPS-222 „Dėl socialinių paslaugų J. J. šeimai nutraukimo, skyrimo ir tęsimo“, atsižvelgdamas į Druskininkų savivaldybės asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio vertinimo komisijos 2018 m. vasario 15 d. poreikio vertinimų Nr. 1 ir Nr. 2 rekomendacijas, paliko galioti 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. SPS-222 „Dėl socialinių paslaugų J. J. šeimai nutraukimo, skyrimo ir tęsimo“ ir paskyrė A. J. socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas Druskininkų savivaldybės Socialinių paslaugų centro Vaikų dienos centre iki 2021 m. spalio 9 d. Sprendimai ir 2018 m. vasario 15 d. poreikio vertinimai Nr. 1 ir Nr. 2 yra nenuginčyti (neginčijami), todėl yra galiojantys ir privalomi.
Pažymėjo, jog Druskininkų savivaldybės Socialinių paslaugų centro Vaikų dienos centrą lankantiems vaikams (A. J. lanko šį centrą), esant poreikiui, teikiamos psichologinės pagalbos paslaugos (paslaugas teikia psichologas R. P.) arba pagal Druskininkų savivaldybės Socialinių paslaugų centro ir Druskininkų švietimo centro bendradarbiavimo sutartį vaikai nukreipiami pedagoginei psichologinei pagalbai į Pedagoginę psichologinę tarnybą, tačiau pareiškėjai nesikreipė dėl A. J. psichologinės pagalbos paslaugų suteikimo Druskininkų savivaldybės Socialinių paslaugų centro Vaikų dienos centre. Druskininkų švietimo centro Pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė R. M. A. J. teikė (teikia) psichologo paslaugas. Remiantis VšĮ Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centro 2018 m. vasario 8 d. rašte Nr. G-210 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta informacija, Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centre 2017 m. lapkričio 20 d. A. J. buvo suteikta psichologo konsultacija. Pareiškėjai Druskininkų „Atgimimo“ mokykla siūlė A. J. teikti psichologo asistento paslaugas mokykloje, tačiau pareiškėja šių paslaugų atsisakė.
Tvirtino, jog VšĮ Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centre dirba kvalifikuoti gydytojai psichiatrai. Psichoterapijos paslaugos teikiamos antrinio lygio gydymo įstaigose, į kurias siuntimą, esant pagrindui, išduoda VšĮ Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos skyriaus gydytojai. Atsakovės nuomone, psichoterapijos paslaugos nėra socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugų, kurios paskirtos A. J., dalis.
Pabrėžė, jog Druskininkų savivaldybės Socialinių paslaugų centre dirba reikiamos kvalifikacijos darbuotojai, todėl skundas nesudaro pagrindo skirti naujus darbuotojus. Be to, teisės aktai nenumato pareiškėjams teisės reikalauti priimti į darbą ar iš jo atleisti Druskininkų savivaldybės Socialinių paslaugų centro darbuotojus. Atsakovės nuomone, Savivaldybės administracija tinkamai organizuoja socialinių paslaugų teikimą, siekia maksimaliai patenkinti gyventojų poreikius. Konkrečiu atveju buvo maksimaliai bendraujama su pareiškėjais ir jų atstovais, dedamos pastangos patenkinti jų poreikius pagal teisės aktų nustatytą kompetenciją, tačiau aukšti ir su teisės aktais nesuderinami pareiškėjų reikalavimai negali būti patenkinami. Šių reikalavimų patenkinimas reikštų ne tik teisės aktų pažeidimą, bet ir sistemos (biudžeto, žmogiškųjų išteklių) nepagrįstą naudojimą vieno asmens interesais, nepaisant kitų savivaldybėje gyvenančių 92 neįgalių vaikų interesų. Prašė bylą nutraukti arba skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Druskininkų savivaldybės Socialinių paslaugų centras rašytiniuose paaiškinimuose teismui nurodė, jog pareiškėjų pretenzijos dėl socialinių paslaugų neteikimo ir jų netinkamos kokybės yra subjektyvaus pobūdžio, nepagrįstos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Dėl Skundžiamo rašto panaikinimo
Administracinėje byloje kyla ginčas dėl Druskininkų savivaldybės administracijos 2018 m. balandžio 3 d. rašto Nr. S12-1136-20.3. dalių, kuriose nurodyta, kad „atsižvelgiant į Jūsų lūkesčius ir paslaugų poreikius buvo priimti atitinkami sprendimai ir teikiamos paslaugos Jūsų šeimai“ bei „informuojame, kad administracija Jūsų pateiktą informaciją kaupia ir analizuoja, tačiau tai nesudaro pagrindo keisti ir / ar priimti naujus sprendimus dėl Jūsų teikiamų paslaugų“, teisėtumo ir pagrįstumo; įpareigojimo A. J. suteikti vaikų psichologo, psichoterapeuto paslaugas Druskininkų savivaldybės Socialinių paslaugų centre įsikūrusiame Vaikų dienos centre (toliau – ir Centras, Vaikų dienos centras), jame paskirti Atsakingą specialistą, kuris būtų įgijęs socialinės pedagogikos ar socialinio pedagogo kvalifikacijos laipsnį.
Bylos duomenimis, Skundžiamas raštas buvo priimtas, atsakant į pareiškėjos J. J. 2018 m. kovo 5 d. ir 2018 m. kovo 30 d. prašymus. Iš 2018 m. kovo 5 d. prašymo turinio matyti, jog pareiškėja juo prašė pateikti tam tikrą informaciją, susijusią su jos sūnaus socialinių įgūdžių ugdymu (ugdymo planus, anketas), reiškė pretenzijas dėl socialinių darbuotojų veiklos, jų profesinės etikos reikalavimų laikymosi, reikalaujant šeimos asmens duomenų, išreiškė abejonę teikiamų socialinių paslaugų efektyvumu, ją teikiančių asmenų kompetencija, prašė nurodyti tam tikrus teisės aktus ir pateikti jų išaiškinimą ir pan. 2018 m. kovo 30 d. prašymu prašė pateikti 2018 m. vasario 20 d. Druskininkų savivaldybėje įvykusio posėdžio protokolo kopiją, 2018 m. sausio 25 d. Socialinių paslaugų poreikio vertinimo komisijos posėdžio garso įrašą ir protokolo kopiją.
Kaip matyti iš teismui skunde pareikštų reikalavimų, pareiškėja nekelia ginčo dėl minėtais prašymais nepateiktų dokumentų ar negautos kitos informacijos, tačiau Skundžiamą raštą ginčija, siekdama tam tikrų socialinių paslaugų Savivaldybės finansuojamomis lėšomis, reikalavimus iš esmės grįsdama Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, jog savivaldybė atsako už socialinių paslaugų teikimo savo teritorijos gyventojams užtikrinimą planuodama ir organizuodama socialines paslaugas, kontroliuodama bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę, grįsdama bendromis nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų, reglamentuojančių socialinių paslaugų teikimo principus, nuostatomis.
Socialinių paslaugų teikimas priskiriamas prie savarankiškų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatytų) savivaldybės funkcijų (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 12 punktas).
Socialinių paslaugų sampratą, tikslus ir rūšis, socialinių paslaugų valdymą, skyrimą ir teikimą, socialinės globos įstaigų licencijavimą, finansavimą, mokėjimą už socialines paslaugas bei ginčų, susijusių su socialinėmis paslaugomis, nagrinėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo nuostatos. Įstatymo 6 straipsnyje numatytos socialinių paslaugų rūšys: 1) bendrosios ir 2) specialiosios. Socialines paslaugas, jų turinį pagal atskiras socialinių paslaugų rūšis bei socialinių paslaugų įstaigų tipus apibrėžia Socialinių paslaugų katalogas, patvirtintas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos (6 straipsnio 2 dalis). Įstatyme įtvirtinta, jog bendrosios socialinės paslaugos teikiamos asmeniui (šeimai), kurio gebėjimai savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime gali būti ugdomi ar kompensuojami atskiromis, be nuolatinės specialistų pagalbos teikiamomis paslaugomis (7 str. 1 d.). Bendrosioms socialinėms paslaugoms priskiriamos informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, sociokultūrinės paslaugos, transporto organizavimo, maitinimo organizavimo, aprūpinimo būtiniausiais drabužiais ir avalyne bei kitos paslaugos (7 str. 2 d.).
Specialiųjų paslaugų teikimą reglamentuoja Įstatymo 8 straipsnio nuostatos, kuriose įtvirtinta, jog specialiosios socialinės paslaugos teikiamos asmeniui (šeimai), kurio gebėjimams savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime ugdyti ar kompensuoti bendrųjų socialinių paslaugų nepakanka (8 str. 1 d.). Specialiosioms paslaugoms priskiriama: 1) socialinė priežiūra; 2) socialinė globa (8 str. 2 d.). Socialinė priežiūra yra visuma paslaugų, kuriomis asmeniui (šeimai) teikiama kompleksinė pagalba, kuriai nereikia nuolatinės specialistų priežiūros (8 str. 2 d.). Socialinei priežiūrai priskiriamos pagalbos į namus, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo, laikino apnakvindinimo bei kitos paslaugos (8 str. 4 d.). Įstatymas socialinę globą apibrėžia kaip visumą paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė pagalba, kuriai reikia nuolatinės specialistų priežiūros (8 str. 5 d.); socialinė globa pagal trukmę skirstoma į dienos, trumpalaikę ir ilgalaikę (8 str. 6 d.).
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog A. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), yra nustatytas (duomenys neskelbtini) (F84.0), (duomenys neskelbtini) (F70.0), (duomenys neskelbtini) (F82.0) ir (duomenys neskelbtini) (Q87.1). Nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. iki 2021 m. spalio 8 d. (iki sukaks 18 metų) A. J. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (Neįgalumo pažyma MNL-3 Nr. 4353).
Iš ginčo pobūdžio spręstina, jog pareiškėjai nesutinka su Savivaldybės administracijos socialinių darbuotojų socialinių paslaugų poreikio jų sūnui įvertinimu ir nesavarankiškumo lygio nustatymu ir dėl to nepaskirtomis atitinkamomis socialinėmis paslaugomis.
Teismo vertinimu, pareiškėjų nurodytos aplinkybės dėl atsakovės bendradarbiavimo, dėl susitikimų, posėdžių metu išreikšto ketinimo geranoriškai spręsti socialinių paslaugų šeimai skyrimo klausimus galėjo būti vertinamos kaip reikšmingos, teismui sprendžiant termino atnaujinimo individualių administracinių aktų ginčijimui klausimą (ABTĮ 30 str.), tačiau nepaneigė jų pareigos, nesutinkant su pirmiau nurodytais sprendimais, juos skųsti teismui.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą įpareigoja veikti tik pagal įstatymo jam suteiktus įgaliojimus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog administraciniai aktai, kol jie įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti, yra teisėti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1497/2012, 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1033-520/2016).
Nepasinaudojus teise ginčyti sprendimus, kuriais buvo išspręstas klausimas dėl A. J. socialinių paslaugų poreikio, jo savarankiškumo lygio nustatymo, nebegali būti kvestionuojamas iš naujo šių paslaugų nesuteikimo (netinkamos kokybės socialinių paslaugų suteikimo minėtų sprendimų pagrindu) klausimas, todėl darytina išvada, jog Savivaldybės administracija Skundžiamu raštu teisėtai ir pagrįstai atsisakė iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymus, nurodydama, jog jau buvo priimti sprendimai ir suteiktos socialinės paslaugos, kurių keisti nėra pagrindo.
Įvertinęs Skundžiamą raštą byloje nustatytų aplinkybių visumos kontekste, teismas sutinka su atsakovės pozicija, jog Skundžiamas raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuriame pateikta informacija dėl anksčiau pareiškėjams priimtų administracinių aktų, išdėstytos jų priėmimo aplinkybės, todėl Skundžiamų rašto dalių, kuriose teigiama, kad „atsižvelgiant į Jūsų lūkesčius ir paslaugų poreikius buvo priimti atitinkami sprendimai ir teikiamos paslaugos Jūsų šeimai“ ir „informuojame, kad administracija Jūsų pateiktą informaciją kaupia ir analizuoja, tačiau tai nesudaro pagrindo keisti ir / ar priimti naujus sprendimus dėl Jūsų teikiamų paslaugų“, panaikinimas teisinių pasekmių, nenuginčijus pirmiau nurodytų individualių administracinių aktų, pareiškėjams nesukurs, todėl nėra pagrindo Skundžiamų rašto dalių panaikinimui.
Dėl įpareigojimo suteikti socialines paslaugas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006, 2013 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-387/2013, 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-442/2014). Konkrečiu atveju byloje nustatyta, jog Savivaldybės Socialinių paslaugų skyrius atliko teisės aktais nustatytus veiksmus pagal kompetenciją, priimdamas pirmiau nurodytus individualius administracinius aktus, kurių teisėtumo ir pagrįstumo pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčijo.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, teismas pažymi, jog tokio pobūdžio reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, koks yra suformuluotas teismui, t. y. įpareigoti A. J. suteikti vaikų psichologo, psichoterapeuto paslaugas (teismo posėdžio metu pareiškėjai akcentavo, jog siekia specializuotų psichoterapeuto, kuris dirba su kognityvine elgesio terapija, paslaugų) Druskininkų savivaldybės Socialinių paslaugų centre įsikūrusiame Vaikų dienos centre, jame paskirti Atsakingą specialistą, kuris būtų įgijęs socialinės pedagogikos ar socialinio pedagogo kvalifikacijos laipsnį, nebuvo pareikštas atsakovei.
Teismas pažymi, jog Savivaldybės administracija, viešojo administravimo subjektas, nagrinėja klausimus ir atlieka tik tuos veiksmus, kuriuos pagal teisės aktais priskirtą kompetenciją jai pavesta atlikti ir dėl to priimti sprendimus teisės aktų nustatyta tvarka. Socialinių paslaugų poreikio vertinimas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintu Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašu bei Socialinės globos poreikio vaikui su negalia nustatymo metodika. Socialinė parama teikiama užpildant socialinei paramai gauti reikalingas blankų formas (SP), patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. A1-183. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 259 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą“ 3 punktu, Socialinės apsaugos ir darbo ministras 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 yra patvirtinęs Socialinių paslaugų katalogą (toliau ir – Katalogas), kuriame apibrėžiamos socialinės paslaugos, jų turinys pagal socialinių paslaugų rūšis ir socialinių paslaugų įstaigų tipus. Kataloge išdėstomos socialinių paslaugų rūšys, jos apibūdinamos pagal kriterijus (apibrėžimas, tikslas, gavėjai, teikimo vieta, paslaugos teikimo trukmė / dažnumas, paslaugos sudėtis, paslaugas teikiantys specialistai). Paslaugoms suteikiamas kodas, kuris naudojamas Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS), pateikiami socialinių paslaugų įstaigų tipai.
Iš byloje esamų duomenų spręstina, jog pareiškėjų poreikis jų sūnui suteikti vaikų psichologo, psichoterapeuto paslaugas Druskininkų savivaldybės Socialinių paslaugų centre įsikūrusiame Vaikų dienos centre, jame paskirti Atsakingą specialistą, kuris būtų įgijęs socialinės pedagogikos ar socialinio pedagogo kvalifikacijos laipsnį, galimai buvo išreikštas posėdžių, susitikimų su Administracijos darbuotojais metu, tačiau nebuvo pareikštas teisės aktų nustatyta tvarka (užpildant socialinei paramai gauti reikalingą formą, nurodant socialinių paslaugų tipą pagal Katalogą) ir tokio pobūdžio, koks yra reiškiamas skunde teismui, nebuvo išnagrinėtas viešojo administravimo subjekto. Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjai J. J. buvo žinoma Prašymo-paraiškos socialinėms paslaugoms pildymo tvarka, tai patvirtina į bylą pateikti duomenys, be to, pareiškėja buvo atstovaujama advokatės. Pažymėtina, jog administracinio akto priėmimas, konkrečiu atveju socialinių paslaugų skyrimas, yra Savivaldybės administracijos prerogatyva, teismas negali perimti viešojo administravimo subjekto funkcijų, todėl, remiantis pirmiau išdėstytais argumentais, reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus negali būti tenkinamas.
Dėl socialinių paslaugų kokybės
Pareiškėjai tvirtino, jog jų netenkina Administracijos ir Centro kai kurių darbuotojų ir jo administracijos veiklos kokybė, susijusi su jos sūnui ir šeimai teikiamomis socialinėmis paslaugomis. Iš pareiškėjų skundo turinio ir jų paaiškinimų spręstina, jog socialinių paslaugų nekokybiškumą pareiškėjai ginčija tuo požiūriu, jog nebuvo paskirta dienos socialinė globa jų sūnui Vaikų dienos centre teikiant kompleksinę nuolatinę specialistų priežiūros reikalaujančią pagalbą dienos metu 2017 m. spalio 10 d. J. J. Prašymo-paraiškos Nr. 8279 pagrindu, kad Poreikių vertinimo išvadose atskirai nebuvo aptariamas paskirtų socialinių paslaugų kokybės klausimas. Kaip minėta, pareiškėja skundė Socialinės paramos skyriaus 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. SPS-222, kuriuo buvo netenkintas 2017 m. spalio 10 d. jos pateiktas prašymas, tačiau po pakartotinio socialinių paslaugų poreikio vertinimo neišnaudojo galimybių priimto Socialinės paramos skyriaus 2018 m. kovo 1 d. sprendimo Nr. SPS-68, kuris buvo priimtas atlikus pakartotinį socialinių paslaugų poreikio vertinimą, nuginčijimui, todėl jos prašymu inicijuota procedūra, taip pat ir dėl paslaugų kokybės, yra pasibaigusi ir, sprendimų neginčijant, nebegali būti kvestionuojama iš naujo.
Netgi vertinant reikalavimą dėl paslaugų kokybės kitu požiūriu, t. y. pagal 2018 m. kovo 5 d. pareiškėjos prašyme, kuriuo reiškė pretenzijas dėl socialinių darbuotojų veiklos, jų profesinės etikos reikalavimų laikymosi, išdėstytą turinį, matyti, jog pareiškėja šia apimtimi Skundžiamo rašto neskundžia. Be to, iš pareiškėjos J. J. ankstesnių prašymų ir Savivaldybės administruojamos įstaigos Socialinių paslaugų centro administracijos atsakymų matyti, jog šiuos klausimus pareiškėja kėlė iki skundžiamo šioje byloje rašto priėmimo, į kuriuos buvo atsakyta. Tai patvirtina Socialinių paslaugų centro direktoriaus 2017 m. spalio 26 d. atsakymo Nr. S-509 turinys, Druskininkų savivaldybės administracijos 2018 m. sausio 26 d. atsakymas Nr. S12-330-21.3., kurio 6 punkte konstatuota, jog Druskininkų savivaldybės administracijoje ir jai pavaldžiame Druskininkų savivaldybės Socialinių paslaugų centre dirba tinkamos kvalifikacijos darbuotojai. Minėti viešojo administravimo subjekto priimti individualūs administraciniai aktai teisės aktų nustatyta tvarka neapskųsti, todėl laikytina, jog dėl pareiškėjos nagrinėjamu klausimu jau yra priimti viešojo administravimo subjekto sprendimai, kurių nenuginčijus, nėra pagrindo kvestionuoti pakartotinio šio klausimo nagrinėjimo.
Remiantis išdėstytais argumentais, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir jas patvirtinančius duomenis, darytina išvada, jog nėra pagrindo Skundžiamų rašto dalių panaikinimui ir atsakovės įpareigojimui atlikti skunde prašomus veiksmus. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas, taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Pareiškėjai ir atsakovės atstovas prašo teismą priteisti jų byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2018 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 25, 41, 42, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1833 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmąja instancija, atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, kai pradėtoje ir nebaigtoje nagrinėti pirmąja instancija byloje nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje yra priimta iki šio įstatymo įsigaliojimo. Todėl teismas, spręsdamas pareiškėjo patirtų išlaidų atlyginimo klausimą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) redakcija, galiojusia iki 2019 m. sausio 1 d.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
Netenkinus pareiškėjų skundo, nėra pagrindo jiems priteisti bylinėjimosi išlaidų, todėl šis prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos atstovas advokatas J. Č. prašė teismą priteisti iš pareiškėjų Druskininkų savivaldybės administracijai jos patirtas 2 311,10 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1617,77 Eur už atsiliepimo į skundą parengimą ir 693,34 Eur už atstovavimą 2018 m. rugpjūčio 30 d. ir 2018 m. spalio 16 d. teismo posėdžiuose. Šias išlaidas grindė PVM sąskaitų faktūrų ir jų apmokėjimą patvirtinančių bankų išrašų kopijomis.
Teisė naudotis advokato ar kito atstovo pagalba administraciniame procese pripažįstama vienu iš esminių elementų, padedančių užtikrinti teisę į teisminę gynybą. Profesionalus teisinis atstovavimas administracinėse bylose skirtas ne vien padėti šalims tinkamai išdėstyti ir teisiškai pagrįsti savo poziciją, bet ir veikia kaip sudedamoji teisingumo įgyvendinimo sistemos dalis. Proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTĮ 47 str. 1 d.). Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008.). Taigi ABTĮ neriboja administracinio proceso šalių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatą. Ar yra poreikis byloje naudotis teisine advokato pagalba, priklauso nuo kiekvienos proceso šalies apsisprendimo, tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies.
Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Viešojo administravimo įstatymo 11 str. 1 d.). Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau iš principo šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių. Kita vertus, bylinėjimosi teisme veikla yra specifinė. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus.
Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato. Taigi, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei nutarti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas.
Pagal Druskininkų savivaldybės internetinės svetainės duomenis (https://www.druskininkai.lt/go.php/struktura-ir-kontaktai919326) Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje dirba aštuoni valstybės tarnautojai (vienas iš jų yra vaiko priežiūros atostogose). Šio skyriaus funkcijoms priskirta rengti ieškininių pareiškimų Lietuvos Respublikos teismams, atsiliepimų į ieškininius pareiškimus ir kitų procesinių dokumentų projektus bei atstovauti Savivaldybei, Savivaldybės administracijai Lietuvos Respublikos teismuose ir ginti Savivaldybės, Savivaldybės administracijos teisėtus interesus. Akivaizdu, kad atsakovė turėjo būtinus administravimo resursus atstovauti interesus teisme dėl ginčijamo rašto dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija, išanalizavusi ginčo pobūdį, nenustatė, kad šiuo atveju kilęs teisinis ginčas buvo ypatingai sudėtingas ar tiesiogiai nesusijęs su atsakovo kompetencijai priskirta viešojo administravimo sritimi, todėl prašyti nepriklausomo patarėjo ir atstovo teisės klausimais pagalbos, teismo nuomone, buvo nebūtina.
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje nėra surinkta faktinių duomenų, patvirtinančių prielaidas, kad atsakovė neturėjo nuosavų intelektualinių išteklių, užtikrinančių tinkamą jos steigimo tikslų, be kita ko, įstaigos interesų atstovavimo Lietuvos Respublikos teismuose, įgyvendinimą, ar buvo susiklosčiusi kitokia išskirtinė padėtis, objektyviai lėmusi poreikį naudotis advokato paslaugomis. Atsakovė nepagrindė advokato reikalingumo byloje, todėl jos prašymas dėl teismo išlaidų priteisimo netenkinamas (ABTĮ 40-41 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.