Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Gediminui Sasnauskui,

viešame teismo išnagrinėjusi D. P. (D. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) einančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini), Vilnius) vadovo pareigas, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, esant mokestinei nepriemokai valstybės biudžetui, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o būtent: bendrovė laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. vasario 17 d. nurodė tretiesiems asmenims, disponuojantiems Bendrovei priklausančiomis lėšomis, atlikti šiuos nurodytus atsiskaitymus, kurie pažeidė VMI interesus: 1) 2017 m. vasario 1 d. atliktas darbo užmokesčio apmokėjimas J. G., suma – 300,41 eurų, nors atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI buvo skolinga 18 229,49 eurų; 2) 2017 m. vasario 2 d. atliktas darbo užmokesčio apmokėjimas G. J., suma – 437,70 eurai, nors Bendrovė VMI buvo skolinga 18 229,49 eurų; 2017 m. vasario 13 d. atliktas darbo užmokesčio apmokėjimas K. S., suma – 338,18 eurų, nors Bendrovė buvo skolinga VMI 18 229,49 eurų; 4) 2017 m. vasario 14 d. atliktas darbo užmokesčio apmokėjimas J. K., suma – 301,16 eurų, nors Bendrovė VMI buvo skolinga 18 229,49 eurų; 5) 2017 m. vasario 15 d. atliktas darbo užmokesčio apmokėjimas V. M., suma – 337,35 eurų, nors Bendrovė buvo skolinga VMI 18 229,49 eurų; 6) 2017 m. vasario 17 d. atliktas darbo užmokesčio apmokėjimas N. R., suma – 321,67 eurų, nors Bendrovė buvo skolinga VMI 18 690,49 eurų. Taip D. P. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo eiliškumą, pagal kurį skolininkas, neturintis pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, o ketvirtąja ir penktąja eile atsiskaityti atitinkamai pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti ir pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Tokiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, atstovaujamo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, Institucija), kaip kreditorės teises bei padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. P. savo kaltės nepripažino bei nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu pradėjo dirbti tik nuo 2017 m. sausio 6 d. ir iki to nieko nežinojo apie bendrovės skolas. Tą pačią dieną jis gavo pranešimą, kad bendrovė delsia apmokėti skolą Sodrai, jis pateikė skolos mokėjimo dalimis grafiką, SODRA jį patvirtino ir 2017 m. sausio 21 d. įsiskolinimas buvo padengtas. Jis dėl informacijos apie skolas kreipėsi į buhalterę ir ši jam nurodė, kad bendrovė daugiau įsiskolinimų neturi. Iki patikrinimo jis bendrovei vadovavo gana trumpą laikotarpį, neturėjo pakankami laiko susipažinti su įmonės veikla, nes teko važinėti po objektus, kurie yra visoje Lietuvoje. Po to 2017 m. vasario 2 d. bendrovės buhalterė išėjo į dekretines atostogas, buvo atliekami eiliniai mokėjimai. 2017 m. vasario 27 d. jis gavo pranešimą iš mokesčių inspekcijos, kad turi jiems pristatyti dokumentus. Pranešė, kad bus atliktas įmonės patikrinimas. Atvykus į mokesčių inspekciją jam įteikė pranešimą apie įsiskolinimą. Mokesčių inspekcijos darbuotoja pasiūlė surašyti prašymą dėl mokėjimo išdėstymo, pasakė, kad prašymas bus patvirtintas ir įmonės veiklos apribojimo nebus, tačiau po to buvo gautas Mokesčių inspekcijos sprendimas netenkinti prašymo, dėl kurio panaikinimo 2017 m. gegužės 3 d. įmonė kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Nurodė, kad jis pirmą kartą eina įmonės vadovo pareigas, šią įmonę administruoja sąžiningai, per jo vadovavimą įmonės skola nedidėjo, o mažėjo ir šiai dienai įmonė Valstybinei mokesčių inspekcijai yra skolinga 17500 eurų. Visa ši skola buvo susidariusi iki to, kai jis pradėjo eiti vadovo pareigas. Įmonė įsiskolinimo Sodrai neturi. D. P. taip pat nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi sutartį su motinine įmone, pagal kurią įmonė teikia apsaugos paslaugas, o jai darbuotojus suteikia „(duomenys neskelbtini)“, taigi jo vadovaujama bendrovė yra kaip rangovas. Jie kreipėsi į motininę įmonę, kad pinigus jie pervestų skoloms padengti. Prašo jo atžvilgiu bylą nutraukti, nes jis vienas šeimoje dirba, žmona yra neįgali. Nurodė, kad jeigu nebūtų mokami atlyginimai darbuotojams, niekas neitų į darbą.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad palaiko pareiškimą ir prašė skirti D. P. baudos, numatytos ANK 120 straipsnio 1 dalyje, vidurkį.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas D. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, nes pažeidė atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, numatytą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos VMI, kaip kreditorės teises.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra numatyta atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą).

ANK nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl vertinant bei nustatant ANK 120 str. 1 d. numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymius, turi būti vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką, tarp jų – ir Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurią skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Nustatyta, kad D. P. nuo 2017 m. sausio 6 d. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Iš VMI 2017 m. kovo 27 d. operatyvaus patikrinimo pažymos ir kitų byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2017 m. vasario 21 d. duomenimis bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 180017,73 eurų, tačiau laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. vasario 17 d. bendrovė vykdė atsiskaitymus, išmokėdama šešiems darbuotojams darbo užmokestį (b.l. 7-13; 14-16). Šių aplinkybių D. P. iš esmės neneigia, nurodydamas, kad jei darbuotojams nebūtų mokamas darbo užmokestis, jie neitų į darbą, prašė įvertinti aplinkybę, jog įsiskolinimas VMI susidarė ne jo vadovavimo laikotarpiu, jis stengiasi padengti šį įsiskolinimą, kreipėsi į VMI dėl skolos išdėstymo, o šiai atsisakius tai daryti, apskundė VMI sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teigia, jog įsiskolinimą SODRAI yra padengęs.

Taigi esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad įmonėje buvo susidaręs lėšų trūkumas, todėl šioje situacijoje turėjo būti vadovaujamasi Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytomis nuostatomis dėl atsiskaitymo eiliškumo tvarkos. O būtent, kiek aktualu nagrinėjamu atveju, mokėjimai pagal kitus mokėjimo dokumentus galėjo būti vykdomi tik padengus mokestinius įsiskolinimus valstybės biudžetui. Tačiau jau minėti duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, esant mokestinei nepriemokai, pažeisdamas Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatą, atliko mokėjimus kitiems kreditoriams.

Minėtų duomenų pagrindu konstatuotina, kad D. P., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, kadangi minėtomis datomis – 2017 m. vasario 1 d., 2017 m. vasario 2 d., 2017 m. vasario 13 d., 2017 m. vasario 14 d., 2017 m. vasario 15 d. ir 2017 m. vasario 17 d., turėdamas skolą VMI, pirmiau atsiskaitė su kitais kreditoriais, t.y. išmokėjo darbo užmokestį J. G., G. J., K. S., J. K., V. M. ir N. R., kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio prasme yra žemiau nei VMI, ir tuo pažeidė kreditoriaus (VMI) teises.

Kaip minėta, pats administracinėn atsakomybėn trauktinas D. P. teismo posėdyje neneigė aplinkybės, jog turėdamas skolą VMI, jis mokėjo darbo užmokestį darbuotojams, nes jo teigimu, priešingu atveju nebūtų užtikrintas įmonės sklandus darbas, kita vertus, jis taip pat paaiškino, jog apie skolą VMI jis nežinojo, kol jam nebuvo įteiktas raginimas sumokėti įsiskolinimą, kai jis atvyko į Valstybinę mokesčių inspekciją. Šios nurodytos aplinkybės esminės reikšmės, sprendžiant jo kaltės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį klausimą, neturi, nes CK 6.930¹ straipsnyje yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Savo ruožtu ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai, taigi ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Savo ruožtu asmens nurodyta aplinkybė, jog jo niekas neinformavo apie skolą VMI, teismo vertinimu, taip pat nešalina jo atsakomybės, kadangi pradėdamas eiti įmonės vadovo pareigas bei eidamas jas, jis privalėjo susipažinti su jos finansine padėtimi, be kita ko, įsiskolinimais.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nustatyti visi ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymiai, todėl D. P. pripažintinas kaltu padaręs šį nusižengimą.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta galimybė skirti baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1400 iki 3000 eurų.

Skirdamas administracinę nuobaudą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad D. P. lengvinančių ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Kita vertus, pažymėtina, jog reikšmingų faktinių aplinkybių, sudarančių nusižengimo sudėtį, D. P. neneigia. Teismas atsižvelgia taip pat į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius asmenį – byloje nėra duomenų apie jo baustumą, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis jis administracine tvarka baustas nebuvo. Reikšmingos ir aplinkybės dėl padaryto nusižengimo pobūdžio bei konkrečios nusižengimo padarymo aplinkybės. Kaip minėta, nors asmens nurodytos aplinkybės, dėl kurių buvo atlikti mokėjimai, nėra pagrindas išvadai, jog nusižengimas nebuvo padarytas, kita vertus, šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo. Konkrečiu atveju pažeidimas siejamas su šešiais atsiskaitymais, kurių sumos – 300,41 Eur, 437,70 Eur, 338,18 Eur, 301,16 Eur, 337,35 Eur, 321,67 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo virš 18 000 eurų. Tad išmokėta kitiems kreditoriams suma, palyginti su įsiskolinimo nėra, labai didelė, juolab kad mokėtas buvo darbo užmokestis darbuotojams. Be to, D. P. bendrovei pradėjo vadovauti nuo 2017 m. sausio 6 d. ir visas šis įsiskolinimas buvo susidaręs dar iki jam pradedant vadovauti įmonei. Pažymėtina ir tai, kad D. P. teismui pateikti dokumentai liudija, kad jis, kaip UAB „Staysafe S. B. sauga“ vadovas, aktyviai stengiasi spręsti klausimus dėl mokesčių mokėjimo laiku, t.y. teikia prašymus dėl skolos išdėstymo, sumoka visą įsiskolinimą VSDFV bei pan. Todėl nurodytų aplinkybių visuma lemia, kad nagrinėjamu atveju net ir minimalios ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytos administracinės nuobaudos skyrimas D. P. neatitiktų proporcingumo principo. Atsižvelgdamas į tai, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, esant pagrindui manyti, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir taikant švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje minimali, sprendžia, kad skiriant administracinę nuobaudą D. P. taikytinos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir jam skirtina švelnesnė administracinė nuobauda, t. y. mažesnė bauda, nei numatyta straipsnio sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

D. P. (D. P.) pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, skirti 200 (dviejų šimtų) eurų baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo bylos Nr. A6-2479-1015/2017 ir įmokos kodą - 1001.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).