- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-05
- Bylos Nr.
- 2-1491-862/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasita Kurakienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- R. M.
- Kategorijos
- 2.6.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Donatai Matuzevičienei, dalyvaujant ieškovei A. M., jos atstovei advokatei A. A., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, pareikštą atsakovui R. M., išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. M. po 162,50 EUR iki jo pilnametystės; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus. Nurodė, kad 2010-03-09 šalims gimė sūnus A. M.. Atsakovas savo tėvystę pripažino, tačiau išlaikymo nepilnamečiui vaikui neteikė. Ieškovė nurodo, kad nepilnamečiui vaikui kas mėnesį išleidžia apie 320 EUR: apie 150 EUR maistui, apie 20 EUR vitaminams, vaistams, higienos reikmėms, apie 20 EUR mokymosi reikmenims, apie 30 EUR aprangai, apie 30 EUR laisvalaikiui, apie 50 EUR ugdymui, apie 20 EUR gyvenamojo būsto išlaidoms.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
Išvadą duodanti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškiniui iš esmės neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė yra nepilnamečio A. M. motina, o atsakovas nepilnamečio A. M. tėvas (b.l. 9).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši pareiga tenka tiek vaiko motinai, tiek vaiko tėvui, nesvarbu, su kuriuo iš jų nepilnamečiai vaikai gyvena. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad nei ieškovė, nei atsakovas šiuo metu nedirba (b.l. 14 – 19, 20 – 21). Ieškovei ir atsakovui nuosavybės teise nepriklauso joks kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas (b.l. 22, 23, 24, 25). Teismo turimais duomenimis atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose. Abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, kad jo poreikiai būtų tenkinami kasdien. Atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl privalo dėti visas pastangas tam, kad sūnaus poreikius užtikrintų kasdien, o ne ateityje, ar tada, kai jis to norės. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas turi sveikatos problemų, ar yra kitų priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kurios įtakotų atsakovo darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas ir užtikrinti augančio vaiko poreikius.
Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Nėra pagrindo abejoti ieškovo prašomu priteisti iš atsakovės išlaikymo sūnui dydžiu, kadangi augančiam vaikui nuolat reikalingi didesni drabužiai ir avalynė, priemonės vaiko ugdymui ir lavinimui. Atsakovas yra nusišalinęs nuo rūpinimosi vaiku, niekada išlaikymo jam neteikė, todėl visos vaiko globos pareigos tenka ieškovei. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui periodinį kas mėnesį mokamą 162,50 EUR dydžio išlaikymą iki jo pilnametystės, tenkintinas visiškai.
Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
CK 3.185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. CK 3.190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas. Kadangi su ieškove gyvena šalių nepilnametis vaikas, ieškovei tenka pareiga turtą, kuris yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, tvarkyti uzufrukto teisėmis.
Ieškovei išaiškintina, kad išlaikymą ji gali naudoti išimtinai tik nepilnamečio vaiko interesais (CK 3.203 straipsnis).
Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento. Išlaikymas – tai vaikui augti ir vystytis tinkamų materialinių ir kitų sąlygų sudarymas (aprūpinimas būstu, maistu, drabužiais, mokymosi reikmenimis, galimybių poilsiui sudarymas ir sudarymas sąlygų patenkinti kitus augančio asmens poreikius).<...> Išlaikymas nepilnamečiam vaikui gali būti teikiamas dalį suteikiant tiesiogiai vaikui (aprūpinant jį būstu, maistu, reikmenimis pragyvenimui, mokymuisi, lavinimui ir kt.), arba ją natūra ar lėšomis teikiant netiesiogiai – perduodant kitam tėvui, kuris gautą turtą naudoja vaikui išlaikyti. Jeigu išlaikymas nepilnamečiam vaikui tiesiogiai ar netiesiogiai vieno ar abiejų tėvų yra teikiamas, tai jo interesai tuo metu nepažeidžiami. Jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai, kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų. Kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, bet išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).
Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nepilnamečio vaiko tėvas visiškai vaiku nesirūpina nuo vaiko gimimo 2011 metų. Vilniaus apygardos teismo 2012-05-28 nuosprendis patvirtina, kad atsakovas buvo sulaikytas ir suimtas nuo 2011-05-16. Ieškovė patvirtino, kad atsakovas bausmės vykdymo vietoje nedirba, pajamų negauna, todėl yra pagrindas sutikti su ieškovės argumentais, kad atsakovas nuo 2012-08-26 savo nepilnamečiui sūnui išlaikymo neteikė ir daryti išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisi iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą susidariusį per 3 metus yra pagrįstas.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos taikant minimalios mėnesinės algos dydžio kriterijų, todėl išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas naudojant minimalios mėnesinės algos dydį, kuris buvo nuo 2012 metų rugpjūčio mėnesio iki 2015 metų rugpjūčio mėnesio. Atsakovo pareiga buvo teikti sūnui išlaikymą lygų ½ daliai minimalios mėnesinės algos, kuri nuo 2012 metų rugpjūčio mėnesio buvo 850 Lt, nuo 2013 metų sausio mėnesio buvo 1000 Lt, nuo 2014 spalio mėnesio – 300 EUR, nuo 2015 metų liepos mėnesio – 325 EUR (4x123,09+21x144,81+9x150+2x162,5), todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas visiškai, iš atsakovo ieškovei priteisiant 5208,37 EUR dydžio išlaikymo įsiskolinimą.
Ieškovė Vilniaus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-06-15 sprendimu buvo atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei. Byloje negauta duomenų apie išlaidas patirtas valstybės teikiant ieškovei antrinę teisinę pagalbą.
Patenkinus visiškai ieškovės ieškinį, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis dėl išlaikymo priteisimo 58,50 EUR ir už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo 156,25 EUR (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjant bylą patirta 2,20 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Iš atsakovo priteistina iš viso 216,95 EUR suma bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) periodinį 162,50 EUR (vieno šimto šešiasdešimt dviejų eurų ir 50 centų) dydžio išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mokamą kiekvieną mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-08-26) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovę A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 5208,37 EUR (penkis tūkstančius du šimtus aštuonis eurus ir 37 centus) išlaikymo įsiskolinimą, susidariusi nuo 2012-08-26 iki ieškinio pateikimo teismui dienos.
Priteisti iš atsakovo R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 216,95 EUR (du šimtus šešiolika eurų ir 95 centus) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22 arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.