- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-11-25
- Bylos Nr.
- 1-217-376/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ryšardas Skirtunas
- Nukentėjusysis
- I.K.
- Kaltinamasis
- O.K.
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
O.K., gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv.: (duomenys neskelbtini), teistas:
2001-12-21 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal BK 16 str. 2 d. ir 271 str. 2 d., 42 str., (galiojusį iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 9 mėnesiams be baudos su 1/3 dalies jam priklausančio turto konfiskavimu, 2002-07-05 paleistas iš bausmės atlikimo vietos atlikus bausmę; 2003-12-09 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d. 40 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, nustatant įpareigojimus nuteistajam;2004-11-29 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 64 ir 65 str., laisvės atėmimu 1 metams ir 1 mėnesiui, apie paleidimą žinių nėra; 2005-02-23 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 4 mėnesiams. 2006-04-14 paleistas iš bausmės atlikimo vietos atlikus bausmę; teistumas nėra išnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir 259 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Kaltinamasis O.K. 2008 m. kovo 11 d., apie 11 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su A.K. metu, smogė pastarajam peiliu vieną smūgį į kairę šlaunį, padarydamas jam vieną durtinę – pjautinę, kiaurinę kairės šlaunies žaizdą su šlaunininės arterijos ir venos sužalojimais, kvalifikuojamą sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu ir sukėlė A.K. mirtį bei keturias pjautines žaizdas kairėje šlaunyje, kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrukdymu. Taigi nurodytais veiksmais kaltinamasis O.K. nužudė A.K.
Taip pat O.K. 2008-03-10, apie 12.00 val., čigonų tabore, esančiame S.Dariaus ir S.Girėno 185, Vilniuje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo, gabeno į 37 butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir iki 2008-03-11 laikė nedidelį kiekį psichotropinių ir narkotinių medžiagų – heroino likučius, 0,033 g amfetamino ir 0,013 g metamfetamino, kurios 2008-03-11 buvo paimtos įvykio vietos apžiūros metu.
Apklaustas teisme kaltinamasis O.K. kaltu prisipažino iš dalies, parodė, kad įvykio dieną jis miegojo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Apie 11 val. pas jį užėjo trys asmenys, tarp jų buvo ir A.K. Pastarieji pradėjo jį kaltinti dėl magnetolos vagystės bei gąsdinti, kad nuveš jį į mišką išsiaiškinti dėl šio reikalo. Tačiau jis pasakęs, kad magnetolos nevogęs, todėl du vyrai išvažiavo, o A.K. liko. Vėliau jis pastebėjęs, kad nėra jo mobiliojo ryšio telefono, tada A.K. pasakė, kad kol jis neatiduos magnetolos, tol negaus telefono. Paskui jis nuėjo į virtuvę, norėjo pavalgyti, paėmė agurką ir peilį. Kai grįžo į kambarį, A.K. bandė jam įspirti koja, o jis, norėdamas atremti pastarojo smūgį, smūgiavo vieną kartą peiliu į koją. Atmušdamas pastarojo smūgį, pamiršo, kad rankoje turi peilį. Ikiteisminio tyrimo metu nepasakė, jog A.K. bandė jam spirti koja, nes buvo šoko būsenoje ir išsigandęs to, kas atsitiko, todėl pasakė, jog dūrė tyčia, norėdamas jį pagąsdinti.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo O.K. dalinio prisipažinimo jo kaltę visiškai įrodo sekantys įrodymai:
Apklausta teisme nukentėjusioji I.K. (nužudytojo A.K. motina) parodė, kad 2008-03-11 rytą ji išėjo į darbą, grįžusi sūnaus namie nerado. Jos vyro mama V.K. pasakė, kad sūnus išvažiavo kartu su A. ir Z. Parodė, kad kaltinamąjį O.K. pažįsta, jis lankėsi pas juos namuose, kartais pastarasis pykosi su jos sūnumi, tačiau dėl ko ji nežino, nužudymo aplinkybių taipogi nežino.
Apklaustas teismo posėdyje liudytojas A.B. parodė, kad įvykio dieną, ryte apie 10 val., pas jį atėjo sūnėnas D.Z. ir pasakė, kad iš automobilio pavogta magnetola. Kaimynystėje gyveno nužudytasis A.K., kuriam grįžus iš įkalinimo įstaigos, jų gatvėje padaugėjo vagysčių, be to, pastarasis jau buvo teistas dėl panašių nusikalstamų veikų, todėl nusprendė nueiti pas jį ir pasišnekėti. A.K. neprisipažino dėl magnetolos vagystės, tačiau pasakė, numano, kas galėjo tai padaryti. Jis pasiūlė nueiti pas tą asmenį, todėl jie ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Užėjęs į butą, jis pamatė lovoje gulintį O.K., tačiau šis pasakęs, jog magnetolos nevogęs. Tada jis su sūnėnu išėjo. Jokio smurto nei O.K. nei A.K. atžvilgiu nevartojo. A.K. pasiliko pas kaltinamąjį. Parodė, kad kaltinamasis nužudytajam atsakinėjo paaukštintu tonu, o A.K. su pastaruoju kalbėjo negrubiai. Prieš tai ant A.K. veido smurto žymių nepastebėjo.
Liudytojas D.Z. iš esmės davė analogiškus parodymus liudytojo A.B. parodymams. Pažymėjo, kad A.K. su A.B. nemušė.
Liudytoja J.S. parodė, kad įvykio dieną buvo namuose, eidama į tualetą, pamatė ant grindų gulintį žmogų, tačiau iš pradžių į jį nekreipė dėmesio. Kai grįžo atgal į butą, žmogus vis dar gulėjo ten pat. Tuomet ji pamatė pamėlusį jo veidą, tačiau nematė, ar jis kraujavo. Grįžusi į kambarį, pasakė dukrai, kuri iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą.
Liudytoja I.E. parodė, kad įvykio dieną, eidama iš prausyklos, apie 11 val., atsitiktinai pamatė iš 37 buto išeinantį vaikiną, kuris buvo susilenkęs ir rankomis laikė susiėmęs koją, pagalbos pastarasis neprašė. Kai antrą kartą ėjo į prausyklą, tas vaikinas gulėjo prie durų, matė kraują, tačiau prie jo nebuvo priėjusi.
Liudytoja V.K. parodė, kad savo anūko A.K. nužudymo aplinkybių nežino. Tą dieną jis išvažiavo iš namų su dviem kaimynais B. ir Z., kurie kaltino jį kažkokia vagyste. Ar įvykio dieną pastarieji mušė jos anūką, ji nežino, nepamena ar ant jo veido buvo mėlynių.
Tikslu patikrinti kaltinamojo O.K. teisme duotus parodymus, sutinkamai su BPK 276 str. 4 d. reikalavimais, teismo posėdžio metu buvo pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti pirminiai parodymai (t. 1, b.l. 111-113), iš kurių seka, kad jis nukentėjusiajam peiliu dūrė į kairę koją, ties klubu, tačiau tikslo nužudyti neturėjo, o norėjo tik pastarąjį pagąsdinti. Tokius parodymus kaltinamasis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b.l. 115-116). Tačiau papildomų apklausų metu kaltinamasis pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad, norėdamas atremti nukentėjusiojo spyrį, netyčia, t.y. gindamasis nuo pastarojo, dūrė jam peiliu į koją (t. 1, b.l. 122-124, 126). Analogiškus parodymus jis davė ir teismo posėdyje.
Atliekant 2008-03-11 lavono apžiūrą (t. 1, b.l. 10-13) nustatyta, kad ant nukentėjusiojo A.K. kairės šlaunies viršutinio vidurinio trečdalio riboje priekiniame paviršiuje yra viena, o išoriniame paviršiuje yra trys iki apie 0,5 cm ilgio durtinės-pjautinės paviršinės žaizdelės. Kairės šlaunies apatinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje apie 2 cm ilgio durtinė – pjautinė žaizda, iš kurios sunkėsi kraujas. Kairės šlaunies vidutinio apatinio trečdalio riboje vidiniame paviršiuje yra iki 0,3 cm ilgio paviršutinė durtinė-pjautinė žaizdelė. Taip pat nustatyti odos nubrozdinimai veide.
Specialisto išvadoje Nr. M 479/08 (01) nustatyta, kad A.K. mirtis įvyko nuo išorinio nukraujavimo, įvykusio dėl kairiųjų šlauninių venos ir arterijos sužalojimo, įvykusio padarant durtinę – pjautinę kiaurinę žaizdą kairėje šlaunyje. Durtinė – pjautinė, kiaurinė kairės šlaunies žaizda su šlauninės arterijos ir venos sužalojimais, padaryta duriančiu – pjaunančiu, galimai peilio geležies pavidalo daiktu, keliolikos minučių – keleto valandų laikotarpyje iki mirties. Sužalojimai dėl šlauninės arterijos ir venos sužalojimų atitinka sunkų sveiktos sutrikdymą. Keturios pjautinės žaizdos kairėje šlaunyje padarytos pjaunančiais daiktais, keliolikos minučių – keleto valandų laikotarpyje iki mirties (t. 1, b.l. 52-63).
Specialisto išvadoje Nr.S 154/08(01) nurodyta, kad nuoplovoje nuo koridoriaus prie 37 buto yra A.K. kraujas su 99,999999999 proc. tikimybe. Ant dviejų medžiagos iškarpų, dviejų kilimo iškarpų, peilio yra A.K. kraujas su 99,999999999 proc. tikimybe (t. 1, b.l. 29-39).
Apklaustas teisme ekspertas J.Plenta patvirtino specialisto išvadoje Nr. M 479/08(01) konstatuotas aplinkybes, nurodė, jog buvo padaryti kojos sužalojimai tuo pačiu metu, nes yra vienodi morfologiniai kriterijai. Pirma žaizda buvo padaryta duriančiu – pjaunančiu daiktu, nes padarytas kiauryminis sužalojimas, kitos žaizdos durtinės, kurios galėjo būti padarytos ištraukiant peilį. Nurodė, kad rūbuose yra pjūvis, kitos žaizdos lokalizuojasi labai arti durtinės žaizdos. Pagrindinė žaizda galėjo būti padaryta vienu smūgiu, bet judinant peilį galėjo būti padarytos ir kitos keturios žaizdos. Ekspertas pažymėjo, kad kiauryminis sužalojimas negalėjo būti padarytas savigynos metu, jis turėjo būti padarytas tiesioginiu poveikiu. Nurodė, kad dėl pagrindinės žaizdos nukraujavimo įvyko mirtis, nuo kitų žaizdų mirtino nukraujavimo nebuvo.
Kaltinamasis pripažino, kad 2008 m. kovo 11 d., apie 11 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su A.K. metu, tikslu atremti pastarojo spyrį, smogė jam peiliu į kairę šlaunį. Tačiau kaltinamasis tiek ikiteisminiame tyrime papildomų apklausų metu, tiek teisme neigė savo pirminius parodymus apie tai, jog tyčia, bet tik norėdamas pagąsdinti, smogė peiliu A.K. į kairiąją koją. Pasak kaltinamojo, pats nukentėjusysis išprovokavo tokį jo elgesį. Be to, kaltinamasis pripažino sudavęs peiliu tik vieną smūgį nukentėjusiajam, o dėl kitų sužalojimų, padarytų pastarajam, neprisipažino. Tačiau teismas išanalizavęs byloje esančius faktinius duomenis, įvertinęs jų patikimumą, kaltinamojo teisme duotus parodymus, kurie nebuvo nuoseklūs, vertina kritiškai. Pažymėtina, kad ekspertas teismo posėdyje, aiškindamas kūno sužalojimų padarymo mechanizmą, nurodė, kad kiauryminis sužalojimas, dėl kurio mirtinai nukraujavo A.K., negalėjo būti padarytas O.K. savigynos nuo A.K. metu, jis buvo padarytas tik tiesioginiu poveikiu – šis paaiškinimas visiškai atitinka kaltinamojo pirminius parodymus, kur jis teigė tyčia smūgiavęs peiliu A.K. Taigi kaltinamojo versiją apie tai, kad pats A.K. bandė jam įspirti, t.y. savo elgesiu išprovokavo jo tokią reakciją bei veiksmus, paneigia eksperto paaiškinimai. Be to liudytojai A.B. ir T.Z. patvirtino, jog būtent kaltinamasis su nukentėjusiuoju kalbėjo paaukštintu tonu, tuo tarpu A.K. su pastaruoju kalbėjęs negrubiai, todėl kaltinamojo išsakyta prielaida apie paties A.K. agresyvius veiksmus skamba neįtikinamai. Vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad pastarasis ikiteisminio tyrimo metu keitė savo parodymus. Taigi yra akivaizdu, kad kaltinamasis, iš dalies keisdamas savo parodymus apie smūgio sudavimo aplinkybes, tiesiog stengiasi sumenkinti savo vaidmenį nusikaltimo padaryme, siekia sušvelninti kilusias pasekmes ir tuo pačiu jam gresiančią bausmę. Dėl išdėstytų motyvų teismas kaltinamojo teisme duotų parodymų nelaiko patikimais ir tiki jo pirminiais, ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes jie visiškai atitinka kitus įrodymus.
Pats kaltinamasis neneigė fakto, jog smūgiavo vieną kartą peiliu nukentėjusiajam į kairiąją šlaunį, tačiau atlikus lavono apžiūrą, apžiūroje dalyvavęs teismo-medicinos specialistas konstatavo eilę kūno sužalojimų. Atlikus ekspertinį A.K. lavono tyrimą specialistas nurodė, kad buvo padaryta durtinė – pjautinė, kiaurinė kairės šlaunies žaizda su šlauninės arterijos ir venos sužalojimais, keliolikos minučių – keleto valandų laikotarpyje iki mirties, taip pat padarytos keturios pjautinės žaizdos kairėje šlaunyje pjaunančiais daiktais, keliolikos minučių – keleto valandų laikotarpyje iki mirties. Tačiau iš eksperto paaiškinimų, duotų teismo posėdyje, seka, kad pagrindinė viena žaizda ir mirtį nesukėlusios keturios smulkesnės žaizdos galėjo būti padarytos vienu smūgiu, bet judinant peiliu po suduoto smūgio ar traukiant peilį iš pagrindinės žaizdos. Taigi teismas O.K. pašalina iš kaltinimo keturių smūgių peiliu sudavimą A.K. Tuo pačiu ekspertas pažymėjo, kad kiauryminis sužalojimas pagal savo mechanizmą negalėjo būti padarytas savigynos metu, jis buvo padarytas tiesioginiu poveikiu. Kalbant apie kaltinamojo kaltę pagal BK 129 str. 1 d., svarbu yra tai, kad kaltinamasis smūgio sudavimo peiliu nukentėjusiajam į kairiąją šlaunį faktą iš esmės pripažino. Tuo tarpu ekspertas J.Plenta, atlikęs nukentėjusiojo A.K. lavono ekspertizę, konstatavo, kad mirtis įvyko būtent nuo durtinės pjautinės kairės šlaunies arterijos ir venos sužalojimo, kas komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu. Šie sužalojimai visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos veide, pjautinės žaizdelės šlaunyse, durtinės žaizdelės dešiniame dilbyje, kairėje alkūnės duobėje – įtakos mirčiai neturėjo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas tiki kaltinamojo O.K. parodymais apie suduotų smūgių kiekį, tačiau kritiškai vertina jo parodymus apie smūgio padarymo aplinkybes bei mechanizmą, nes ekspertas tiek savo išvadoje, tiek teismo posėdyje, įvertinęs padarytų sužalojimų mechanizmą, kategoriškai patvirtino, kad smūgis nukentėjusiajam A.K. buvo padarytas tiesioginio poveikio metu, bet ne kaltinamojo savigynos nuo nukentėjusiojo metu.
Nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Nagrinėjamojoje byloje nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Byloje esantys įrodymai (tiek specialisto išvadoje, tiek eksperto paaiškinimuose neginčytinai konstatuota, kad nukentėjusiojo mirtis įvyko dėl pagrindinės žaizdos nukraujavimo, nuo kitų žaizdų mirtino nukraujavimo nebuvo) neginčytinai patvirtina, kad kaltinamojo veiksmu - tyčiniu duriu peiliu į šlaunį A.K. buvo padaryta durtinė – pjautinė kiaurinė žaizda su šlauninės arterijos ir venos sužalojimu, nuo kurio nukentėjusysis nukraujavo ir mirė. Tokiu būdu dėl kaltinamojo veiksmų – tyčia peiliu padaryto sužalojimo į kairiąją šlaunį – kilo padariniai – A.K. mirtis. Taigi tarp kaltinamojo veikos ir nukentėjusiojo mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia.
Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir norėjo ją atimti.
Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui.
Pagal susiformavusią teismų praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pavyzdžiui, kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo bei kitas aplinkybes.
Iš specialisto išvados (t. 1, b.l. 176) matyti, kad kaltinamajam O.K. yra diagnozuotas priklausomybės opioidams sindromas, tačiau jis esminės įtakos asmens gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti neturi. Taip pat nurodyta, kad objektyvių duomenų apie tai, kad įtariamasis galėjo būti laikino psichinės veiklos sutrikimo būsenoje įvykio metu, nėra, todėl nebuvo tikslinga skirti pastarajam teismo psichiatrijos ekspertizę. Vadinasi nusikaltimo padarymo metu, O.K. suprato savo atliekamų veiksmų pavojingumą ir esmę bei galėjo juos valdyti.
Pagal byloje nustatytas aplinkybes O.K. tyčia smogė peiliu nukentėjusiajam vieną smūgį į kairiąją šlaunį, padarydamas 4 pjautines žaizdas kairėje šlaunyje, kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu ir vieną durtinę – pjautinę, kiaurinę kairės šlaunies žaizdą su šlauninės arterijos ir venos sužalojimais, kvalifikuojamą sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu ir sukėlė A.K. mirtį. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis, suduodamas peiliu smūgį nukentėjusiajam į koją, veikė netiesiogine, neapibrėžta, nekonkretizuota tyčia, esant bet kokių pasekmių prielaidai, t. y. tyčia suduodamas peiliu į koją, O.K. suprato, kad savo veiksmu kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę ir, nors to nenorėjo, sąmoningai leido padariniams (mirčiai) atsirasti (BK 15 str. 3 d.). Pažymėtina, kad kaltinamasis tyčia peiliu suduodamas smūgį A.K. į kairiąją šlaunį, suprato savo veiksmų pavojingumą, tačiau buvo abejingas padariniams, kurie galėjo atsirasti, todėl atsako pagal faktiškai sukeltus padarinius (BK 129 str. 1 d.). Nors kaltinamasis nurodo nenorėjęs nužudyti A.K., tačiau suduodant pastarajam smūgį, juolab peiliu, turėjo galimybę bei galėjo ir privalėjo numatyti galimas pasekmes.
Tarp kaltinamojo padarytos veikos – smūgio A.K. peiliu sudavimo ir jo mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi nukentėjusysis mirė nuo smūgio sukeltų sunkių sužalojimų.
Tokiu būdu teismo ištirtų bei išanalizuotų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis O.K. įvykdė inkriminuotą nusikaltimą, jo veiksmai pagal BK 129 str. 1 d. yra kvalifikuoti tinkamai, nes yra neginčytinai įrodyta, kad jis nužudė A.K.
2. Neteisėto disponavimo narkotine bei psichotropine medžiaga epizodas:
Apklaustas teisme kaltinamasis O.K. dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti prisipažino pilnai ir parodė, kad narkotikus vartoja jau penkerius metus, narkotines ir psichotropines medžiagas dieną prieš nužudymą pirko iš čigonų Vilniaus tabore, vartojo juos namuose. Švirkštus su narkotikų likučiais pareigūnai rado jo namuose.
BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už baudžiamąjį nusižengimą – neteisėtą nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. O.K. kaltė pagal BK 259 str. 2 d. be jo prisipažinimo yra įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma: 2008-03-11 įvykio vietos apžiūros protokolu, kurio duomenys patvirtina, jog 37 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo rasti polietileninis maišelis su baltos spalvos milteliais, šaukštas su miltelių likučiais ir 3 vnt. švirkštų (t. 1, b.l. 3-21); specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad ant dviejų tuščių vienkartinių švirkštų, 2008-03-11 rastų įvykio vietos apžiūros metu, vidinių paviršių rasti narkotinės medžiagos – heroino pėdsakai. Ant vieno tuščio vienkartinio švirkšto, vidinių paviršių rasti psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakai. Baltos spalvos medžiagos nuo valgomojo šaukšto, paviršių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurios masė yra 0,033 g. Baltos spalvos medžiagos nuo plastikinio maišelio, vidinių paviršių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė yra 0,013 g (t. 1, b.l. 46-47).
Teismo nuomone, O.K. parodymai apie jo priklausomybę nuo narkotinių bei psichotropinių medžiagų yra vienas iš faktinių bylos duomenų, kartu su kitais įrodymais patvirtinančių, kad kaltinamasis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinių bei psichotropinių medžiagų. Juolab, kad byloje yra Vilniaus priklausomybės ligų centro pažyma, patvirtinanti O.K. priklausomybę nuo opioidų (t. 1, b.l. 172).
Taigi įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad O.K. veiksmai pagal BK 259 str. 2 d. yra kvalifikuoti teisingai, nes teisme buvo visiškai įrodyta, kad jis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai disponavo nedidėliu kiekiu narkotinės ir psichotropinės medžiagos.
Nukentėjusioji I.K. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteiti iš kaltinamojo 7000 Lt turtinės ir 40000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 86-87). Tačiau teismas nukentėjusios civilinį ieškinį tenkina tik iš dalies.
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų teisių gynimo būdų. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas pirmiausia atsižvelgia į ginamos vertybės specifiką, į žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).
Teismas pažymi, kad neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Nagrinėjamojoje byloje dėl padarytų O.K. nusikalstamų veiksmų buvo atimta žmogaus gyvybė. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Žmogaus gyvybė – tai viena iš didžiausių ir neįkainuojamų įstatymo ginamų vertybių. Juolab, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusioji I.K. su mirusiuoju asmeniu – A.K. buvo susijusiu ypatingu ryšiu (motina ir sūnus), todėl, teismo manymu, jai yra padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu, patirtais dvasiniais išgyvenimais. Įvertinant nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus dėl sūnaus netekties, svarbu yra tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog nukentėjusioji I.K. turėtų daugiau vaikų. Tokios aplinkybės liudija, kad nukentėjusioji dėl sūnaus netekties patyrė gilius išgyvenimus, skaudžias emocines ir dvasines kančias.
Nukentėjusioji prašo priteisti jai 40000 Lt neturtinės žalos, tačiau teismo nuomone, prašomos priteisti žalos dydis yra pernelyg didelis ir neprotingas, lyginant su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymas nenustatydamas atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palieka teismui. Pažymėtina, kad priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertintą pinigais. Taigi teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį įvertina tas aplinkybes, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė dvasines kančias, neigiamas emocijas, stresą, taip pat atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį (jis niekur nedirba, duomenų apie jo turimą turtą nėra), teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus, besiformuojančią teismų praktiką bei į tai, kad nukentėjusiajai, kaip ji nurodo yra padaryta ir turtinė žala. Tuo pačiu teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis įvykio dieną buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų (t. 1, b.l. 56), praeityje buvo ne vieną kartą teistas, nedirbo, nebuvo visumoje teigiama asmenybė, todėl teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies, priteisdamas jai 30000 Lt.
Pagal BPK 44 str. 10 d., 109 str., nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos, patyręs turtinės žalos, turi teisę į jos atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji I.K. prašo priteisti 7000 Lt dydžio turtinę žalą. Tačiau civilinis ieškovas privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu. Vadinasi, nukentėjusioji privalėjo įrodyti jai nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį. Kaip matyti iš bylos duomenų, šios pareigos ji neįvykdė, nors 2008 m. spalio 1 d. vykusiame teismo posėdyje buvo žadėjusi pateikti dokumentus, patvirtinančius patirtos turtinės žalos dydį. Nukentėjusioji savo pažado neįvykdė, todėl neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo bei negavus papildomų duomenų, teismas negali tiksliai apskaičiuoti turtinės žalos dydžio. Esant tokioms aplinkybėms, teismas, remdamasis BPK 115 str. 2 d. nuostatomis, pripažįsta nukentėjusiajai I.K. teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Sutinkamai su BPK 94 str. 1 d. 4 p., esantys prie bylos: siūlas nuo kilimo iš kambario, paklodės iškarpa, tepinėlis, paimtas koridoriuje prie 37 buto, tepinėlis, paimtas nuo sienos kambaryje prie išėjimo į prieškambarį, kilimo iškarpa, pilkos spalvos kilimo iškarpa, raudonos spalvos pledas, peilis, O.K. dešinės ir kairės rankų nuoplovos, 3 vnt. švirkštų, šaukštelis, polietileninis maišelis, paimti įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 41-42, 48-49) turi būti sunaikintini, taip pat sunaikintina prie bylos esanti kompaktinė plokštelė su garso įrašu iš BPC.
Lengvinančių ir sunkinančių kaltinamojo O.K. atsakomybę aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamasis neneigė smūgiavęs, tačiau įvykio aplinkybes jis aiškino savo naudai, t.y., teigia, kad pats nukentėjusysis išprovokavo jo tokį elgesį, dėl ko kaltinamasis, siekdamas atremti nukentėjusiojo spyrį, sudavė peiliu pastarajam į kairiąją šlaunį. Tačiau teismas pažymi, kad objektyvių duomenų, patvirtinančių tokias kaltinamojo nurodytas aplinkybes, byloje nėra. Juolab, kad ekspertas teismo posėdyje nurodė, kad kiauryminis sužalojimas negalėjo būti padarytas kaltinamojo savigynos nuo nukentėjusiojo metu, jis buvo padarytas tiesioginiu poveikiu. Taigi nurodytas kaltinamojo prisipažinimas negali būti pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 41 str. ir 54 str., tačiau, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia ir į nusikaltusio asmens elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Byloje esantys duomenys liudija, kad kaltinamasis iš karto po įvykio bandė minimizuoti kilusias pasekmes, t.y. iš savo mobiliojo ryšio telefono iškvietė greitąją medicinos pagalbą, padavė kraujuojančiam A.Knutovičiui rankšluostį.
Kaltinamasis įvykdė dvi nusikalstamas veikas – sunkų smurtinį nusikaltimą, kuris sukėlė negrąžinamus padarinius bei baudžiamąjį nusižengimą. O.K. praeityje buvo teistas 4 kartus, naują nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, buvo baustas administracine bauda, yra įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus (t. 1, b.l. 172). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Tuo pačiu atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis veikė netiesiogine, neapibrėžta ir nekonkretizuota tyčia, bandė švelninti nusikalstamos veikos padarinius. Atsižvelgus į padarytų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis turi būti artimas BK 129 str. 1 d. numatytos sankcijos vidurkiui, o pagal BK 259 str. 2 d. jam skirtina arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., bausmės yra subendrinamos apėmimo būdu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR BPK 297, 298, 301-308 straipsniais, teismas
NUSPRENDĖ:
O.K. pripažinti kaltu pagal LR BK 129 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Jį gi pripažinti kaltu pagal LR BK 259 str. 2 d. ir nuteisti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p. subendrinti paskirtas bausmes apėmimo būdu ir paskirti O.K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią O.K. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Į bausmės atlikimo laiką O.K. įskaityti laikino sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2008 m. kovo 11 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
Iki nuosprendis įsiteisės O.K. laikyti suimtą.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I.K. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš O.K. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) I.K. naudai 30000 (trisdešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo.
Pripažinti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I.K. teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (t. 1, b.l. 41-42, 48-49): siūlą nuo kilimo iš kambario, paklodės iškarpą, tepinėlį, paimtą koridoriuje prie 37 buto, tepinėlį, paimtą nuo sienos kambaryje prie išėjimo į prieškambarį, kilimo iškarpą, pilkos spalvos kilimo iškarpą, raudonos spalvos pledą, peilį, O.K. dešinės ir kairės rankų nuoplovas, 3 vnt. švirkštų, šaukštelį, polietileninį maišelį, paimtus įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini)– sunaikinti; kompaktinę plokštelę su garso įrašu iš BPC – sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą, nuteistajam šis terminas yra skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos.