Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, lenkė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu vaiko priežiūros atostogose, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. 2018 m. lapkričio 2 d., apie 21.15 val., Vilniuje (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,02 promilės etilo alkoholio).

Šiais savo veiksmais J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamoji J. B. teisiamajame posėdyje savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad labai susipyko su sugyventiniu. Jai būnant išgėrus paskambino uošvienė, paklausė, ar gali ją pasiimti, nes vėlai baigs darbą. Ji pasakė, kad yra išgėrusi, bet ji gal negirdėjo, prašė vis tiek pasiimti. Ji sutiko, išvažiavo ir tada ją sustabdė policijos pareigūnai. Buvo išgėrusi gal pusę butelio 0,5 l brendžio, alkoholį vartojo namie, viena. Važiavo su WV Golf automobiliu, kuris priklauso jos sugyventiniui. Vaikas buvo su ja kartu automobilyje, neturėjo kur jo palikti. Žino, kad blogai padarė, nereikėjo vairuoti. Anksčiau yra bausta už alkoholio vartojimą viešoje vietoje. Prašo atleisti pagal laidavimą ir perduoti motinai, nes su ja daug bendrauja, išsipasakoja, ji vienintelis šeimos narys, su kuria geriausiai sutaria. Dėl šio įvykio buvo mintis „koduotis“, tačiau kol kas laukia, kaip seksis pas psichologą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajai ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji J. B. parodė, kad 2018 m. lapkričio 2 d., vakare, svečiuodamasi savo sugyventinio V. M. tėvų namuose, esančiuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), viena vartojo alkoholinius gėrimus – brendį. Išgėrus alkoholio, jai paskambino sugyventinio mama D. M. ir paprašė ją parvežti iš darbo. Iš pradžių ji atsisakė, nes buvo vartojusi alkoholį, tačiau, po jos įkalbinėjimų, sutiko parvežti ją iš darbo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini) Parvežti D. M. ji važiavo su sugyventiniui priklausančiu automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiuojant Žirmūnų gatve, ją sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrinę jos blaivumą, nustatė 2,08 prom. girtumą. Ji labai gailisi, jog padarė nusikalstamą veiką. Taip pat paaiškina, kad sugyventinis šiuo metu yra išvykęs į užsienį ir jo leidimu ji naudojasi jam priklausančiu minėtu automobiliu (b. l. 20-21).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. M. parodė, kad ji yra J. B. anyta. Ji apie 21.00 val. laukė Julijos, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuri pas ją atvažiavo su savo automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir turėjo ją paimti, ir jos kartu būtų važiavusios namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Ji į kiemą, aukščiau minimu adresu, įvažiavo po 21.00 val. ir paskui jos automobilį atvyko pareigūnai, kurie ją sustabdė. Julija buvo patikrinta alkotesteriu ir nustatytas girtumas. Ji nežinojo, kad marti automobilį vairuoja girta ar ruošiasi važiuoti. Julija pasakė, kad susipyko su vyru, dėl to išgėrė. Ji automobilyje vežė savo 4 mėnesių sūnų Andrių, dėl jo pareigūnai iškvietė medikus. Medikai ją ir vaiką išvežė į Antakalnio ligoninę profilaktiniam patikrinimui. Vaikas sveikas, dėl to medikai ją su juo išleido namo. Ji prižiūrės vaiką, Julija jo nemaitina (b. l. 32).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja B. S. parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinėje. 2018 m. lapkričio 2 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu R. S. ir vyriausiuoju patruliu R. M. apie 21.07 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, jog nuo Šilo kalno link Šilo tilto važiuoja VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas įtariamas neblaivus. Apie 21.15 val. ties (duomenys neskelbtini), sustabdė minėtą automobilį patikrinti. Jai ir R. S. priėjus prie automobilio, už vairo sėdėjo ir jį vairavo, kaip vėliau paaiškėjo, J. B., (duomenys neskelbtini). Ji paprašė, kad vairuotoja pateiktų automobilio dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą, nuo moters sklido stiprus alkoholio kvapas, ji kalbėjo nerišliai, taip pat paklausus moters, ar ji vartojo alkoholį, ji tai patvirtino. Kartu su moterimi automobilyje buvo jos kūdikis A. M., (duomenys neskelbtini), kuris gulėjo priekyje keleivio vietoje, vaikiškoje kėdutėje. Kai patikrino moters blaivumą alkotesteriu, jai buvo nustatytas 2,08 promilių girtumas. Tada prie jų priėjo moteris D. M., kuri, kaip vėliau paaiškėjo, yra vaiko močiutė, ji paaiškino, kad kūdikiu negalės pasirūpinti, nes gyvena S. B. g. ir neturi kaip nuvežti vaiko, todėl buvo iškviesti medikai. Į įvykio vietą atvyko V9032, kurie laukė medikų kartu su vaiku ir močiute. J. B. sulaikė ir pristatė į Priklausomybės ligų centrą, vėliau į Vilniaus m. 2 PK. Automobilį VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė stovėti adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, namo kieme (b. l. 34).

Bendrojo pagalbos centro registruojamų įvykių išraše nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 2 d., 21.05 val. gautas privataus asmens pranešimas apie tai, kad nuo Šilo kalno link Šilo tilto važiuoja galimai neblaivus vairuotojas automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotoja neblaivi, GMP 0827 brigada, vaiką A. M. 4 mėn. kartu su močiute D. M. išvežė į Antakalnio vaikų ligoninę (b. l. 6).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilio VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas nuo 2018 m. liepos 27 d. yra V. M., (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilnius (b. l. 11).

VšĮ „Emprekis“ 2018 m. lapkričio mėn. žinyne „Vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje“ duomenimis, lengvojo automobilio VW GOLF TDI, variklio darbinis tūris 1896 cm³, variklio galia: 66kW/89 AG, 1996 metų gamybos, kaina su PVM yra 760 Eur (b. l. 13).

2018 m. lapkričio 2 d. alkotesterio duomenimis, J. B. 21:17:39 val. nustatytas 2,08 promilių girtumas (b. l. 10).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2018 m. lapkričio 5 d. specialisto išvadoje Nr. T-A 10939/2018(01) nurodyta, kad J. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,02 promilės etilo alkoholio (b. l. 44).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamosios teisme duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamosios J. B. kaltė, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamoji J. B. apklausiama teisiamajame posėdyje savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad labai susipyko su sugyventiniu. Jai būnant išgėrus paskambino uošvienė, paklausė, ar gali ją pasiimti, nes vėlai baigs darbą. Ji pasakė, kad yra išgėrusi, bet ji gal negirdėjo, prašė vis tiek pasiimti. Ji sutiko, išvažiavo ir tada ją sustabdė policijos pareigūnai. Buvo išgėrusi gal pusę butelio 0,5 l brendžio, alkoholį vartojo namie, viena. Važiavo su WV Golf automobiliu, kuris priklauso jos sugyventiniui. Vaikas buvo su ja kartu automobilyje, neturėjo kur jo palikti. Be to, tokius kaltinamosios parodymus patvirtina ir teisme atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka išvardinti įrodymai: liudytojų D. M., B. S. parodymai, alkotesterio kvito pažyma, policijos registro išrašas, specialisto išvada.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamosios J. B. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo nekelia abejonių, aptartų įrodymų pakanka teismo apkaltinamajai išvadai padaryti, kad kaltinamoji J. B. vairavo kelių transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, ir šie jos veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, požymius.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą. Bylos nagrinėjimo metu, kaltinamoji J. B. pateikė teismui prašymą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant motinos K. N. atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotoja prašantis būti asmuo – K. N. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad Julija yra jos dukra, prašo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, čia pirmas kartas ir daugiau tai nepasikartos, ją prižiūrės. Negerai ji padarė, kalbėjo su ja apie šį įvykį, sakė, kad negražu taip, kad mažas vaikas. Padeda dukrai auginti vaiką. Po savaitės dukra su šeima kraustysis gyventi pas ją, ateityje dukrai padės finansiškai.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. B. yra teisiama pirmą kartą, jos padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai.

Dėl būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, susijusių su J. B., pažymėtina, kad teismui nekyla abejonių, kad šioje byloje yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktuose numatytos sąlygos, t. y. J. B. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką, nusikalstama veika nebuvo padaryta žalos.

Teismas sutinka su prokurorės nurodytomis abejonėmis, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta sąlyga, t. y. ar yra pagrindo manyti, kad J. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismo vertinimu, nenustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta sąlyga – yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. J. B. padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, jai gan didelis girtumo laipsnis (2,06 promilių girtumas), tačiau ji, suvokdamas, kad yra neblaivi ir žinodama, jog tokios būklės vairuoti negalima, vis tiek vairavo transporto priemonę. Be to, akcentuotina, kad neblaivi vairuodama automobilį J. B. kartu su savimi priekinėje keleivio sėdynėje vežėsi savo vos 4 mėnesių amžiaus vaiką, taigi kėlė grėsmę ne tik savo ir aplinkinių gyvybei bei sveikatai, tačiau ir savo vaiko gyvybei ir sveikatai. Tokiais savo veiksmais J. B. ne tik parodė abejingumą įstatymų reikalavimams, bet ir savo kaip motinos pareigoms bei motinystės institutui. Tik didelio atsitiktinumo dėka įvykio metu nenukentėjo žmonės (ypač vaikas, kurį kartu vežėsi kaltinamoji) ir kaltinamoji išvengė sunkesnių padarinių.

Be to iš bylos medžiagos matyti, jog J. B. ne kartą bausta administracine tvarka, taip pat ir už pasirodymą neblaiviai viešoje vietoje, iš viso bausta tris kartus už pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu (b. l. 40-42). Šios aplinkybės rodo, jog po paskirtų administracinių nuobaudų kaltinamoji neatsisakė savo žalingų įpročių, susijusių su alkoholio vartojimu, ir toliau pažeidinėjo teisės aktų reikalavimus būdama neblaivi. Taigi kaltinamajai paskirtos administracinės nuobaudos nepadarė jokios teigiamos įtakos jos elgesiui ir nesustabdė jos nuo tolimesnių veikų darymo. Šios aplinkybės neigiamai apibūdina kaltinamosios asmenybę bei rodo, kad ji linkusi sistemingai pažeidinėti įstatymų reikalavimus ir išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro. Tokia situacija rodo, jog kaltinamosios elgesys darosi vis pavojingesnis visuomenei ir ji turi problemų, susijusių su alkoholio vartojimu. Nors kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu pateikė pažymą, patvirtinančią, jog ji išklausė 4 akademinių valandų kursą apie alkoholio žalą, tačiau negalėjo paaiškinti, kokių veiksmų ateityje imsis dėl problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, tik nurodė, jog eis pas psichologę, taigi spręstina, jog tokį kaltinamosios veiksmą (minėtų kursų lankymą) iš tiesų nulėmė teisiamajame posėdyje iškeltas klausimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o ne nuoširdus siekis koreguoti savo elgesį ir gydytis nuo problemų, susijusių su alkoholio vartojimu. Visos šios aplinkybės rodo, kad kaltinamoji J. B. iš esmės neturi realaus gyvenimo plano, leidžiančio manyti, kad ji keis savo elgesį, susijusį su alkoholio vartojimu ir iš to kylančiomis pasekmėmis, todėl nesudaro pagrindo manyti, kad kaltinamoji atsisakys žalingų įpročių ir ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nustačius, kad nagrinėjamu atveju nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintos sąlygos, teismas plačiau nepasisako dėl BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytos sąlygos, susijusios su laiduotojos K. N. asmenybe ir jos tinkamumu būti savo dukros laiduotoja, tačiau atkreipia dėmesį, jog laiduotojos asmenybė, kaip teismo posėdyje teisingai nurodė prokurorė, kelia abejonių, nes teisiamojo posėdžio metu K. N. negalėjo paaiškinti, kokiais konkrečiais veiksmais ateityje padėtų dukrai laikytis įstatymų reikalavimų, juo labiau, jog anksčiau ji nesulaikė kaltinamosios nuo administracinių teisės pažeidimų darymo.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai J. B., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta), kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltinamąją charakterizuojančius duomenis – neteista, netekėjusi, dirbanti, šiuo metu vaiko priežiūros atostogose, vidurinio išsilavinimo, bausta administracine tvarka (b. l. 40-42).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad J. B. skirtina BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka J. B. laikinai sulaikyta nuo 2018 m. lapkričio 2 d. 21.15 val. iki 2018 m. lapkričio 3 d. 12.24 val. (b. l. 15, 17). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad J. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, savo kaltę teisme pripažino, anksčiau neteista, taip pat į nustatytą neblaivumo laipsnį (2,02 promilės), jai nustatytinas minėtos baudžiamosios priemonės taikymo termino vidurkis.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo taikymo kaltinamajai J. B. nustatyta, kad ji būdama neblaivi vairavo V. M. priklausantį automobilį. Tai patvirtina tiek kaltinamosios paaiškinimai, tiek ir byloje esantis VĮ „Regitra“ išrašas (b. l. 11). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minimas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus duomenis apie automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę, t. y. 760 Eur, taip pat į tai, kad kaltinamoji teisme pripažino kaltę ir nurodė, jog gailisi, į skirtinos baudos dydį, sprendžia, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamosios J. B. yra proporcinga (adekvati) poveikio priemonė jos padarytam teisės pažeidimui ir asmenybei.

Nors prokurorė prašė skirti BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, šis prašymas nepagrįstas. BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Šioje byloje J. B. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką ne artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, o nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui (BK XXXIX skyrius). Įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje yra numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punkte, tačiau BK 75 straipsnio nuostatos J. B. atžvilgiu netaikytinos. Taigi, nėra pagrindo skirti J. B. įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Dėl kitų klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu J. B. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (b. l. 23-24) – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentas – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 3 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jai 75 MGL dydžio (3750 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. B. skirti galutinę bausmę – 50 MGL dydžio (2500 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaičiuoti J. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. lapkričio 2 d. 21.15 val. iki 2018 m. lapkričio 3 d. 12.24 val. vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikyti J. B. nubausta galutine 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 ir 72 straipsniais, paskirti J. B. baudžiamojo poveikio priemones:

- draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams; baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminą skaičiuoti nuo 2018 m. lapkričio 3 d.

- iš J. B. konfiskuoti automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 760 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt eurų).

J. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Bauda turi būti sumokėta per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant baudžiamosios bylos numerį, įmokos kodas 6801.

Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.