Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. R. (toliau – D. R.) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2020 m. sausio 15 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį ir nuteistas:

- pagal BK 284 straipsnį, 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu, skiriant D. R. subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu, D. R. skiriant galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į D. R. skirtos bausmės laiką įskaitytas jo sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – po nuosprendžio paskelbimo nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2. Be to, D. R. buvo pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį už tai, kad jis 2019 m. rugsėjo 9 d., apie 00.15 val., viešoje vietoje – -(duomenys neskelbtini), šalia lošimo automatų salono „A. C.“, esančio (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad be priežasties prikibdamas prie R. D. ir suduodamas jam kumščiu ne mažiau kaip 5 smūgius į galvos (veido) sritį, tuo nukentėjusiajam R. D. padarydamas sužalojimus – muštinę žaizdelę dešinio antakio srityje, poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, abiejų akių vokuose, nosies kaulų lūžimą, kurie kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo D. R. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame nuteistojo skunde nėra ginčijama jo kaltė ar jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nesutikti su apylinkės teismo argumentacija šioje dalyje, neturi pagrindo. Šie klausimai apeliacinės instancijos teisme išsamiau nevertinami. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. R. skirta bausme, prašant ją sušvelninti bei nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skunde dėstomus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, todėl bausmės už atskiras BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, o taip pat subendrinta bausmė, jam skirtos teisėtai ir pagrįstai. Apylinkės teismo paskirtos bausmės nėra akivaizdžiai per griežtos ar neproporcingos apelianto padarytų nusikaltimų pobūdžiui bei pavojingumui, todėl jas keisti pagrindo nėra.

8. Bylos duomenims, D. R., veikdamas tiesiogine tyčia, įvykdė vieną nesunkų ir vieną apysunkį baigtus nusikaltimus. Nusikalstamas veikas jis padarė būdamas aštuonis kartus teistas, be kita ko, ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, neišnykus ir esant nepanaikintam teistumui. Tai sudaro pagrindą spręsti apie BK 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto recidyvo nuteistojo veiksmuose buvimą, kas skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai pripažinta D. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga, ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą, todėl šių duomenų ignoravimas sprendžiant asmeniui skirtų bausmių pagrįstumo klausimą, negalimas. Nusikalstamas veikas D. R. pradėjo daryti būdamas jauno amžiaus (nepilnametis), kas rodo, kad jo delinkventinės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių nagrinėjamoje byloje ir naujos nusikalstamos veikos buvo tik loginė jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė. Šių duomenų visuma atskleidžia antivisuomenines D. R. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad apeliantas nusikalto dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Esant šiems duomenims akivaizdu, kad ankstesniais apkaltinamaisiais nuosprendžiais D. R. ne kartą taikyta probacija (bausmės vykdymo atidėjimas) nebuvo pakankama siekiant BK 41 straipsnyje numatytų tikslų, kadangi jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja. Darant šią išvadą įvertintina ir tai, kad praeityje nuteistojo atžvilgiu buvo taikytas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis vėlgi nepateisino, lygtinio paleidimo laikotarpiu padarydamas naują nusikalstamą veiką. Net ir praeityje jo atžvilgiu taikyta terminuota laisvės atėmimo bausmė didesnės įtakos tinkamai nuteistojo elgesio korekcijai neturėjo, todėl sutikti su apelianto teiginiais, jog šiuo atveju yra pakankamas pagrindas su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimui, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

9. Atmetant nuteistojo apeliacinį skundą paminėtina ir tai, kad praeityje D. R. buvo ne tik teistas, bet ir eilę kartų baustas administracine tvarka, jam skirtų piniginių baudų, nors ir teigia vykdantis individualią veiklą, iš ko gauną pajamas pragyvenimui, nemoka. Be to, skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas nuteistasis įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino D. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Analogišku neteisėtu elgesiu apsvaigus nuo alkoholio D. R. pasižymėjo ir praeityje. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nuteistasis pripažino, kad jo neteisėtam elgesiui didelę įtaką daro alkoholis, tačiau, jokių pastangų, siekdamas eliminuoti šį jo elgesį neigiamai charakterizuojantį požymį, tokiu būdu, išvengiant pakartotinio neteisėto elgesio, būdamas laisvėje D. R. nededa. Apeliaciniame skunde teigiama, kad šiuo metu nuteistasis su sugyventine laukiasi jųdviejų vaiko, kas apelianto teigimu, paskatins jį keisti savo gyvenimo būdą. Tačiau, įvertinus tai, kad savo neteisėto elgesio, prasidėjusio dar nuteistajam būnant nepilnamečiu, D. R. teigiama linkme nekoregavo praeityje, abejotina, jog vien tik šeimos egzistavimas sulaikys asmenį nuo tolesnio neteisėto elgesio. Ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo skundžiamu nuosprendžiu D. R. skirtų bausmių švelninimui. Nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu tik laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

10. Aptartos aplinkybės, jas įvertinus nuteistąjį ir jo veiksmų pavojingumą charakterizuojančių duomenų visumoje, nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistajam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas, o kartu ir galutinė subendrinta bausmė, yra per griežtos. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai įvertino nuteistojo kaltės pripažinimą bei nuoširdų gailėjimąsi kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į ją tinkamai atsižvelgė skirdamas nuteistajam bausmes už atskiras nusikalstamas veikas. Už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto apysunkio ir BK 284 straipsnyje įtvirtinto nesunkaus nusikaltimų padarymą, įvertinus dvi jo atsakomybę sunkinančias ir vieną lengvinančią aplinkybes, D. R. buvo paskirtos mažesnės už šiuose straipsniuose numatytos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkį, bausmės. Vertinti šias bausmes kaip aiškiai per griežtas, nėra pagrindo – paskirtos bausmės, nėra per griežtos, jos neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant D. R. skirtas bausmes, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos.

11. Jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti D. R. teisinę padėtį jo atžvilgiu taikant bausmės vykdymo atidėjimą, šioje byloje taip pat nenustatyta. Pagal BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Įvertinus tiek aukščiau aptartą D. R. asmenybę, tiek ir jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jo buvusius teistumus bei baustumus administracine tvarka, praeityje jo atžvilgiu ne kartą taikytą bausmės vykdymo atidėjimo institutą, menkas nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti D. R. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės.

12. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. R. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.