Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, sekretoriaujant Neringai Pustovit,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. B. skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinėn atsakomybėn patraukta S. B. prašo teismo pakeisti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato 2009-03-02 nutarimą Nr. E740470, kuriuo jai atimta teisė vairuoti transporto priemones trims mėnesiams arba paskirti švelnesnę nuobaudą.

Minėtu nutarimu S. B. nubausta pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2009-02-14, apie 12 val. 45 min., nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiavo šalutiniu keliu, kelyje Panevėžys–Skaistgiriai–Pušalotas nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui, dėl ko susidūrė ir abu automobilius sugadino.

teismo posėdžio metu S. B. aiškino, kad išvažiuodama į pagrindinį kelią atidžiai apsižvalgė, nukentėjusiojo automobilis buvo maždaug už 400 metrų nuo sankryžos, link sankryžos automobiliai važiavo apie 80 km/h greičiu. Sutiko, kad ji iš dalies kalta dėl autoįvykio, tačiau kitą vairuotoją taip pat laikė pažeidusiu kelių eismo taisykles.

Nukentėjusysis A. N. prašė skundą atmesti. Nurodė, kad važiavo apie 80 km/h greičiu. Iš toli pamatė atvažiuojantį S. B. automobilį, šis nepristabdžiusi ties pagrindiniu keliu suko į kairę. Tuo metu iki jo automobilio buvo apie 15 metrų. Jis bandė stabdyti, tačiau išvengti įvykio nepavyko. Pažymėjo, kad 16-17 metų dirba Panevėžio autobusų parke.

Institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, bei protokolą surašiusios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų negauta. Teismo pranešimai išsiųsti dvi savaitės iki posėdžio atsakomybėn traukiamo asmens nurodytais adresais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato patrulis K. T. surašė S. B. 2009-02-14 administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 15) už tai, kad ji 2009-02-14, apie 12 val. 45 min., kelyje Panevėžys–Skaistgiriai–Pušalotas, vairuodama automobilį „Toyota Auris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nelygiareikšmių kelių sankryžoje išvažiuodama iš šalutinio kelio, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui, susidūrė su juo ir abu automobilius sugadino. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato 2009-03-02 nutarimu S. B. skirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams (b. l. 4).

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. S. B. veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį dėl to, kad ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 158 punktą, įpareigojantį nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantį vairuotoją duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

ATPK 9 straipsnio 1 dalis numato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinio teisės pažeidimo įrodymui gali būti naudojami bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi pareigūnai įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra administracinis teisės pažeidimas ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmę teisingam bylos išsprendimui. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 straipsnis).

Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus: administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 15), eismo įvykio vietos schemą (b. l. 17), Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus vyresniojo patrulio K. T. 2009-02-14 tarnybinį pranešimą (b. l. 18), nukentėjusiojo A. N. 2009-02-14 paaiškinimą (b. l. 19) bei jo paaiškinimus teismo posėdyje, teismas daro išvadą, kad S. B. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo įrodyta. Minėti įrodymai neprieštarauja tarpusavyje ir vieningai patvirtina, kad S. B. 2009-02-14, apie 12 val. 45 min., kelyje Panevėžys–Skaistgiriai–Pušalotas vairuodama automobilį „Toyota Auris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nelygiareikšmių kelių sankryžoje išvažiuodama iš šalutinio kelio, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui, susidūrė su juo ir abu automobilius sugadino. Be to, S. B. teismo posėdyje neginčijo savo kaltės dėl padaryto pažeidimo, tik išreiškė nuomonę, jog ir kito automobilio vairuotojas turėtų būti pripažintas kaltu dėl eismo įvykio. S. B. teigė, kad prie sankryžos artėjantys automobiliai važiavo apie 80 km/h greičiu. Tai saugus, leistinas, pavojaus nekeliantis greitis. Todėl akivaizdu, kad S. B. iš šalutinio kelio išsuko per daug vėliau, kad galėtų pravažiuoti pirmiau nei nukentėjusiojo automobilis. Atstumas tarp sankryžos ir nukentėjusiojo vairuojamo automobilio buvo nepakankamas, kad ji galėtų saugiai baigti manevrą. Todėl ji privalėjo vykdytii KET 158 punkte nurodytą pareigą.

Pažymėtina, kad byloje nesprendžiamas klausimas dėl nukentėjusiojo A. N. kaltės. Kiekvienas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje priimamas dėl konkretaus asmens. Šiuo atveju nutarimas priimtas S. B. atžvilgiu. Nagrinėjant skundą svarstomas asmens, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas, o ne kitų eismo įvykio dalyvių kaltės klausimas.

Iš ATPK 127 straipsnio 2 dalies nuostatos matyti, kad už šiame straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą yra numatytos alternatyvios nuobaudos, t. y. skiriama arba bauda nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių. Remiantis ATPK 30 straipsnio 2 dalimi, skiriant nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas laiko, kad S. B. už jos padarytą pažeidimą turėjo būti paskirta ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda, o ne teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Nors administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu priimant nutarimą buvo nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte (pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda), skiriant nuobaudą reiktų įvertinti ir kitas aplinkybes: tai, kad šis S. B. padarytas pažeidimas nėra itin pavojingas, anksčiau padaryti pažeidimai nesukėlė žalos (vairavimas neįjungus šviesų, pėsčiojo pareigų nesilaikymas, automobilio stovėjimo taisyklių pažeidimas). Be to, griežtesnės alternatyvios nuobaudos paskyrimas, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šiuo atveju pažeidėjai sukeltų sunkias neigiamas pasekmes, kurios būtų neadekvačios padaryto pažeidimo pavojingumo laipsniui: pažeidėja negalėtų atlikti pareigų, susijusių su jos darbu (b. l. 6-8), todėl netektų vienintelio pragyvenimo šaltinio bei negalėtų vykdyti įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartis (b. l. 9-12). Teismas laiko, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, gali būti pasiekti ir paskyrus švelnesnę ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą – piniginę baudą. Piniginė bauda neabejotinai atliks auklėjamąją ir prevencinę funkcijas, kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktai S. B. iškils neigiamos materialinio pobūdžio pasekmės.

ATPK 30² straipsnis nustato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Įvertinus S. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nustatytą ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte, bei tai, jog atsakomybę lengvinančių aplinkybių, išvardintų ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nenustatyta, darytina išvada, jog S. B. skirtina maksimali ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

nutarė:

S. B. skundą iš dalies tenkinti.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato 2009-03-02 nutarimą Nr. 740470, kuriuo S. B. paskirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams, pakeisti ir skirti švelnesnę nuobaudą – 200 Lt (du šimtai litų).

Nutartis per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.