Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB Kumpeliukas, neturintis galiojančių administracinių nuobaudų, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalį, 126 straipsnio 4 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. balandžio 1 d., apie 20.52 val., Kaune, Įkalnės aklg. ties namu Nr. 6, S. D., būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis (1,99 promilės) neblaivumas, vairavo transporto priemonę – automobilį Volvo S80, valst. nr. (duomenys neskelbtini) Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. D. kaltės dėl pažeidimo nepripažino ir paaiškino, kad 2016 m. balandžio 1 d. su drauge D. K. važiavo į svečius pas jos brolį. Automobilį vairavo būdamas blaivus. Leidžiantis nuo Raudondvario kalno, S. D. vairuojamą automobilį per ištisinę liniją bandė aplenkti geltonos spalvos Mazda automobilis. Kadangi iš priekio važiavo kitas automobilis, aplenkti nepavyko, todėl automobilis Mazda važiavo iš paskos. S. D. nuvažiavo į Įkalnės akligatvį. S. D. sustojo, išsitraukė raktelius, paėmė iš draugės alaus „Carlsberg“ skardinę ir jo atsigėrė. Tuo metu pribėgo agresyviai nusiteikęs jaunuolis, atplėšė dureles, pradėjo šaukti. Pamatęs alų rankoje, jaunuolis pradėjo kažkam skambinti. S. D. su drauge išlipo iš automobilio ir pradėjo eiti. S. D. pasimetė, todėl prie automobilio išgėrė dar brendžio. Draugės brolis vėlavo, o po 10-15 min. atvažiavo policija. Neblaivumas buvo nustatytas praėjus apie 20 min. nuo paskutinio išgėrimo. Pareigūnams aiškino, kad automobilį vairavo blaivus, įvyko nesusipratimas. Asmenį, kuris privažiavo prie automobilio, S. D. pažįsta, buvo jį įspėjęs dėl chuliganiško vairavimo, jis gyvena tame pačiame miestelyje.

Liudytoja D. K. parodė, kad protokole nurodytu laiku važiavo pas brolį į svečius. Automobilį vairavo S. D., D. K. sėdėjo keleivio sėdynėje. Važiuojant nuo Raudondvario kalno, D. K. matė, kad susigretino kita mašina, lygtai bandė lenkti, tačiau iš priekio važiavo kita mašina ir vairuotojui nepasisekė aplenkti. Nuvažiavę iki brolio namų, sustojo. S. D. paėmė iš D. K. skardinę alaus ir kelis gurkšnius išgėrė. Tuo metu atbėgo jaunuolis, atplėšė automobilio duris, pradėjo rėkti, pamatė alaus skardinę ir, nuėjęs nuo mašinos, pradėjo kažkam skambinti. S. D. susinervino ir automobilyje pradėjo gerti brendį. Tada jie išlipo iš mašinos ir ėjo link brolio namų. S. D. nešėsi rankose butelį brendžio, eidamas dar gurkšnojo. Brolis paskambino bei pasakė, kad nespėjo grįžti, todėl jiems reikėjo palaukti. Belaukiant atvažiavo policija. Kai atvažiavo policija, D. K. butelį brendžio nunešė į automobilį.

Liudytojas T. Š. parodė, kad 2016 m. balandžio 1d. važiavo iš Kulautuvos į Kauną. Kadangi vienoje vietoje buvo kelio darbai, todėl kiek pastovėjęs, pradėjo važiuoti iš paskos automobilio. Po to norėjo jį aplenkti, tačiau pamatė, kad automobilis nelabai telpa savo eismo juostoje ir važiuoja vingiuodamas. Vienu momentu vos išvengė susidūrimo. T. Š. pagalvojo, kad arba vairuotojui pasidarė blogai su sveikata arba jis vairuoja automobilį, būdamas neblaivus, todėl apie automobilį pranešė pagalbos telefonu bei visą laiką važiavo iš paskos automobilio. Vienu momentu bandė automobilį stabdyti su šviesomis, tačiau jis nestojo. Kiek pavažiavęs, automobilis sustojo, o T. Š. savo automobilį pastatė taip, kad minėtas automobilis negalėtų išvažiuoti. T. Š. nuėjo prie automobilio ir vairuotojui pradarius dureles, T. Š. pajuto stiprų alkoholio kvapą bei paklausė vairuotojo ar jam viskas gerai. Vairuotojas jam pasirodė „minkštas“ ir apdujęs, todėl T. Š. kilo mintis, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Nei atidarius automobilio duris, nei vėliau vairuotojui bei moteriai, kuri buvo dar labiau neblaivesnė ir įžūlesnė, išlipus iš automobilio, liudytojas jų rankose nematė nei butelio, nei jokio maišelio. T. Š. patvirtino, jog nuo automobilio sustojimo iki policijos atvažiavimo vairuotojas jokio butelio rankose nelaikė ir nieko negėrė. Išlipęs vairuotojas su moterimi norėjo kažkur nueiti, tačiau tuoj pat, t.y. praėjus 6-7 min. nuo jų sustojimo, atvažiavo policijos pareigūnai ir patikrino vairuotojo girtumą. Tai buvo atsakomybėn traukiamas asmuo.

Liudytojas T. K. parodė, kad 2016 m. balandžio 1 d. buvo gautas pranešimas apie automobilį, kurį vairuoja galimai neblaivus vairuotojas. Pranešėjas nurodė, jog automobilis važiuoja iš Raudondvario link Kauno m. Raudondvario plentu, o pranešėjas važiuoja iš paskos automobilio ir pasakė, kurioje vietoje automobilis sustojo. Pareigūnai nuvažiavo į nurodytą vietą ir joje laukiantis pranešėjas nurodė į prie automobilio buvusį asmenį, teigdamas, jog jis vairavo automobilį. Buvo nustatyta vairuotojo asmenybė bei patikrintas jo girtumas. Vairuotojas neigė, jog vairavo automobilį.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. D. protokole nurodė, kad automobilio nevairavo, administracinio teisės pažeidimo protokolą pasirašyti atsisakė (b. l. 1-2), asmens blaivumo testas, iš kurio matyti, kad S. D. 2016 m. balandžio 1 d., 20.52 val. nustatytas 1,99 promilės neblaivumas. Asmens blaivumą tikrino R. V. (b. l. 3), alkotesterio patikros sertifikatas, iš kurio matyti, kad alkotesterio Alcotest 6810 leidžiama maksimali paklaida ± 1,7 procento. Patikros sertifikatas galioja iki 2016 m. birželio 18 d. (b. l. 4), policijos pareigūnų T. K., R. V. tarnybiniai pranešimai dėl KET pažeidimo, iš kurių matyti, kad 2016 m. balandžio 1 d., apie 20.30 val., buvo gautas pranešimas apie galimai neblaivų automobilio Volvo, valst. nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją. Minėtą automobilį kartu su pranešėju policijos pareigūnai rado Įkalnės aklig. ties namu Nr. 6. Pranešėjas T. Š. nurodė minėto automobilio vairuotoją – tai S. D.. S. D. nustatytas 1,99 promilės neblaivumas. S. D. su pažeidimu nesutiko ir pasirašyti ant protokolo, laikino vairuotojo pažymėjimo ir šaukimo šaknelės atsisakė (b. l. 5; 6), J. Š. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad, važiuodamas iš Kulautuvos, pastebėjo galimai neblaivų vairuotoją. J. Š. paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pasekė automobilio vairuotoją. Automobiliui sustojus, pranešėjas priėjo paklausti vairuotojo, ar jam viskas gerai. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas. J. Š. nurodė, kad tiksliai matė, jog prie vairo sėdi vyriškis, o šalia – keleivio pusėje – sėdėjo moteris (b. l. 7), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 8), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 12), pažyma apie asmens finansinę būseną (b. l. 13), įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas apie fizinį asmenį (b. l. 14), vairuotojo pažymėjimo kopija (b. l. 15).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. D. kaltės dėl vairavimo transporto priemonės, esant neblaiviam, nepripažino, nurodydamas, kad automobilį vairavo visiškai blaivus, o alkoholinius gėrimus vartojo po to, kai sustojo kieme ir daugiau automobilio nevairavo. S. D. nurodė, kad iki neblaivumo patikrinimo, išgėrė alaus iš skardinės ir šiek tiek brendžio. Liudytoja D. K. patvirtino S. D. iškeltą versiją. Tačiau tokius jų teiginius, t.y., kad S. D. vairavo blaivus, o tik automobiliui sustojus, vartojo alkoholinius gėrimus, visiškai paneigia teismo surinkti ir ištirti įrodymai. Liudytojas T. Š. parodė, kad 2016 m. balandžio 1d. persekiojant automobilį bei jam sustojus, jis nuėjo prie automobilio ir vairuotojui pradarius dureles, T. Š. pajuto stiprų alkoholio kvapą bei paklausė vairuotojo ar jam viskas gerai. Vairuotojas jam pasirodė „minkštas“ ir apdujęs, todėl T. Š. kilo mintis, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Nei atidarius automobilio duris, nei vėliau vairuotojui bei moteriai, kuri buvo dar labiau neblaivesnė ir įžūlesnė, išlipus iš automobilio, liudytojas jų rankose nematė nei butelio, nei jokio maišelio. T. Š. patvirtino, jog nuo automobilio sustojimo iki policijos atvažiavimo vairuotojas jokio butelio rankose nelaikė ir nieko negėrė. Pažymėtina, kad šis liudytojas nurodė, jog automobilio Volvo vairuotojas jau jam sustabdžius automobilį atrodė neblaivus ir patvirtino, jog atidarius dureles, pasklido stiprus alkoholio kvapas. Iš byloje esančio J. Š. paaiškinimo (b. l. 7) matyti, kad jis buvo nurodę, jog sustojus jo ir įtartinai važiavusiam automobiliui, J. Š. priėjus paklausti vairuotojo ar jam viskas gerai, nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Nenustatyta, jog J. Š. ir S. D. būtų anksčiau pažįstami. Nėra nustatyta, jog J. Š. turėtų priešiškumą S. D. atžvilgiu ar suinteresuotumą bylos baigtimi. Iš bylos duomenų matyti, kad J. Š. kilus įtarimui, jog automobilį gali vairuoti neblaivus asmuo, vykdydamas pilietinę pareigą ir siekdamas, kad būtų išvengta sunkesnių pasekmių, apie tokį vairuotoją pranešė policijai, todėl abejoti liudytojo J. Š. parodymais nėra pagrindo ir J. Š. parodymai pripažįstami patikimais S. D. kaltės įrodymais. Iš byloje esančių policijos pareigūno T. K. tarnybinio pranešimo bei jo parodymų, duotų teismo posėdžio metu. matyti, kad gavus pranešimą apie važiuojantį automobilį, kurio vairuotojas yra galimai neblaivus, bei nuvykus į nurodytą vietą, pranešėjas T. Š. nurodė asmenį, kuris vairavo automobilį ir tai buvo S. D., kuriam buvo nustatytas 1,99 girtumas. Bendraujant su pareigūnais, S. D. aplamai neigė vairavęs automobilį. Liudytojas T. K. patvirtino, kad atvykus ir bendraujant su vairuotoju, nei jo automobilyje, nei rankose nematė jokių maišelių ar butelių. Iš liudytojo T. Š. parodymų matyti, kad jiems sustojus, policijos ekipažas atvyko tuoj pat, t.y. praėjus apie 6-7 min., todėl nustatytos aplinkybės prieštarauja S. D. paaiškinimams ir D. K. parodymams, kad tik sustojus automobiliui, S. D., sėdėdamas automobilyje, gėrė alų, po to vaikščiojo ir gėrė brendį. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad S. D. nustatytas pakankamai didelis girtumas, t.y. vidutinis 1,99 promilių girtumas.

Įvertinus byloje surinktus ir aukščiau aptartus įrodymus, daroma išvada, kad yra pilnai įrodyta, jog S. D. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį.

Administracinio teisės pažeidimo protokole S. D. veika kvalifikuota ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnį 8 dalį, tačiau tokia jo veika neaprašyta, teismas pažeidimo nenustatė, todėl šioje dalyje administracinė teisena S. D. atžvilgiu nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1p.).

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

S. D. galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimu siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalies sankcijos ribose bei papildoma nuobauda-teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 straipsniu, 30 straipsniu, 30² straipsniu, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 650 Eur (šešių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalį S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.