Kauno apygardos teismo nutartis

2008-12-01 · Byla Nr. 1Sk-422

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-01
Bylos Nr.
1Sk-422
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Cemnolonskienė (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Romas Aikevičius
Nuteistasis
V. V.
1Sk-422-81/08
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2008 m. gruodžio 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Romo Aikevičiaus ir Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei , teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. V. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. nutarties, kuria atmestas Kybartų pataisos namų administracijos teikimas dėl nuteistojo V. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos.

Kolegija, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V., gim. 1975-10-15 Kaune, nuteistas Jonavos rajono apylinkės teismo 2007-06-13 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso /toliau – LR BK/ 300 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 64 str. 3 d., bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2002-08-26 nuosprendžiu, Kauno apygardos teismo 2002-10-08 nutartimi, Jonavos rajono apylinkės teismo 2003-09-19 nutartimi ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Bausmės pradžia nuo 2007-06-13. Bausmės pabaiga 2009-06-12.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2008-10-28 nutartimi Kybartų pataisos namų administracijos teikimą atmetė, motyvuodamas tuo, jog šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį būtų nepasiekti LR BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai, neįgyvendinta bausmės paskirtis, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. V. skunde prašo suteikti galimybę pradėti naują gyvenimą. Nurodo, kad pataisos namų administracijos charakterizuojamas teigiamai, pasiryžęs nepradėti nusikalstamo gyvenimo. Tvirtina, kad išėjęs dirbs UAB „Daita“, kaltu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir atlygino žalą. Teigia, kad buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos ir tuo laikotarpiu padarė nusikaltimą, tačiau dėl šios aplinkybės negalima atmesti Kybartų pataisos namų administracijos teikimo, nes tai būtų vertinama kaip pakartotinė bausmė už tą patį nusikaltimą.

Teismo posėdyje prokurorė prašo nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo V. V. skundas turi būti atmestas.

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 str. numato galimybę, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

LR BK 41 str. 2 d., apibrėžiančioje bausmės paskirtį, nurodyta, jog viena iš bausmės paskirčių yra nubausti nusikalstamą veiką padariusi asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. LR BVK 8 str. 1 d. numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį.

Nuteistasis V. V. bausmę atlieka nuo 2007-06-13, pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas teigiamai, bausmės atlikimo metu 1 kartą baustas drausmine tvarka, skatintas 1 kartą, drausminė nuobauda panaikinta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos teismas vadovaujasi LR BVK 8 str. įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, todėl vertinamas nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu ir taip pat kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, jų tarpe ir padarytos veikos, nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik jeigu įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, pabrėžtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, atsižvelgė į teigiamai charakterizuojamą nuteistojo asmenybę pataisos namuose, į psichologinės tarnybos išvadą, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į tai, kad nusikalto eilę kartų. Teismas įvertino tai, kad nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už vieno tyčinio nusikaltimo, kurį padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos laikotarpiu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad lygtinai paleisti asmenis galima esant dviem sąlygom: 1) kai nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą minimalią bausmės dalį; 2) nuteistąjį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Pastarąją sąlygą kaltinamasis pažeidė ir nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo, bei įrodė, kad jo negalima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Pažymėtina, kad teismas turi teisę, bet ne pareigą, lygtinai paleisti asmenis iš laisvės atėmimo vietos. Šios teismo pakartotinės teisės neįgyvendinimas negali būti vertinamas kaip bausmė už tą patį nusikaltimą, kaip kaltinamasis V. V. nurodo savo skunde, nes pagal LR BVK 158 str. 3 p. asmenys, kurie neatlikę visos teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės buvo anksčiau lygtinai atleisti nuo šios bausmės prieš terminą ir neatliktos bausmės dalies metu vėl padarė tyčinį nusikaltimą, lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami. Šias aplinkybės kartu įvertinus, nepalankiai charakterizuojamas nuteistojo elgesys ir asmenybė lygtinio atleidimo nuo neatliktos bausmės atžvilgiu.

Be to, įvertintina ir tai, kad atlikta daugiau nei 2/3 bausmės dalis. Šios aplinkybės, net įvertinus pataisos namų administracijos charakteristiką, psichologinės tarnybos išvadą, tas aplinkybes, jog nuteistasis nori pasitaisyti ir teisėtais būdais integruotis į socialinį gyvenimą, neduoda pakankamo pagrindo spręsti, jog nuteistasis jau pasitaisė tiek, jog toliau jį galimą taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos būtų nepasiekti bausmės tikslai. Be to, būtų pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis šiuo metu dar negali būti lygtinai paleistas iš pataiso įstaigos, pagrįsta.

Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti LR BVK 157 str. ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Teismo išvados motyvuotos , pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių teisėjų kolegijai nekelia.

Apylinkės teismas išsamiai ištyrė Kybartų pataisos namų administracijos teikimą dėl nuteistojo V. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos, objektyviai įvertino nuteistojo charakteristiką bei jo elgesį visos bausmės atlikimo metu. Nutartis teisėta ir pagrįsta. Teisinių argumentų ir pagrindų ją naikinti nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d.1 p.,

nutaria:

nuteistojo V. V. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008-10-28 nutartį..

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė Regina CemnolonskienėTeisėjai: Romas AikevičiusAlgirdas Jaliniauskas