Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo, šią bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės trukmę įskaityta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 19 d. teismo baudžiamąjį įsakymą atliktos bausmės dalis.

A. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. Š. nuteistas už tai, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. apie 17.07 val., veikdamas bendrininkų grupėje su E. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, o būtent: siekdamas pagrobti svetimą turtą 2019 m. rugsėjo 23 d. apie 17.07 val. parduotuvėje iš dėžės išėmęs dulkių siurblį robotą ir pakišęs jį E. S. po striuke, abu praėjo pro kasas nesumokėję, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį dulkių siurblį robotą "SIURBL DULK ROB ROBOROCK GEN 2 WH ROBOR", kurio vertė 419 Eur.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad šioje byloje A. Š. kaltė, be jo paties prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Spręsdamas klausimą dėl bausmės, teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, A. Š. charakterizuojančių duomenų visumą, anksčiau taikytas bausmes ir jų poveikį, ir sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę sankcijos ribose.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Taigi apeliacinio nagrinėjimo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas Apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo, kaltės klausimai nėra keliami. Nuosprendis ginčijamas tik dėl paskirtos bausmės, prašoma ją švelninti.

6. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

7. Baudžiamajame įstatyme už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės. Išanalizavus baudžiamąją bylą teisėjų kolegijai nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė.

8. Nuosprendžio turinys patvirtina, kad parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytą nusikaltimą, skiriamą bausmę motyvavo. Buvo įvertintas padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), nusikalstamos veikos stadija (nusikaltimas baigtas). Atsižvelgta į tai, kad nuteistasis savo kaltę pripažino, gailėjosi ir tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsižvelgta į dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes – veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistas. Nuosprendyje įvertinti ir nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, sudarantys pagrindą pripažinti, kad nuteistasis yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų, jo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės (bauda, areštas, terminuotas laisvės atėmimas), teigiamos įtakos jos elgesio pokyčiams neturėjo – A. Š. už tyčinius nusikaltimus teistas 15 kartų (12 kartų iki nusikaltimo, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, ir 3 kartus po šio nusikaltimo padarymo), už analogiškus nusikaltimus, kvalifikuotus pagal BK 178 straipsnį, teistas 12 kartų. Nuteistasis nusikaltimus daro sistemingai, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, ne kartą dėl vagysčių baustas ir administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka.

9. Aptartų aplinkybių visuma nuosprendyje buvo įvertinta tinkamai, o nuteistajam paskirta bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį. Už padarytą nusikaltimą A. Š. nors ir buvo paskirta griežčiausios rūšies BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, tačiau šios bausmės trukmė, nors ir esant išimtinai neigiamai nuteistojo charakteristikai, nustatyta ženkliai mažesnė, negu šios bausmės rūšies vidurkis – paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, dar sumažinta vienu trečdaliu. A. Š. paskirtos bausmės rūšis ir dydis atitinka bendrosios ir individualiosios prevencijos tikslus bei teisingumo principą. Dar labiau švelninti bausmę, trumpinant laisvės atėmimo bausmės terminą, ar skirti viešųjų darbų bausmę, kaip to prašoma skunde, esant aukščiau paminėtiems neigiamai nuteistojo asmenybę charakterizuojantiems duomenims, rodantiems, kad ne tik švelnesnės rūšies, bet ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės nebuvo veiksmingos, nėra pagrindo.

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nuosprendyje bausmės skyrimo ir individualizavimo klausimai išspręsti teisingai, baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimai nepadaryti, paskirta bausmė su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme subendrinta teisingai taikant BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių nuostatas . Paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, paskirta tinkamai įvertinus tiek padaryto nusikaltimo, tiek nuteistojo asmenybės pavojingumą, todėl dar labiau švelninti nėra pagrindo. Aptartų, su nuteistojo asmenybe susijusių, aplinkybių, rodančių jo polinkį nusikalsti, visuma neduoda pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl nuteistojo skundas dėl bausmės švelninimo atmetamas, kaip nepagrįstas.

11. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam A. Š., kurias sudaro 99 Eur (2 t. b. l. 44). Nuteistojo A. Š. gynėja advokatė Loreta Daukšienė teismo posėdyje prašė šių išlaidų nepriteisti, kadangi nuteistasis nedirba, turto neturi (2 t. b. l. 50). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Bylos duomenimis nuteistasis A. Š. nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, tačiau objektyvių duomenų apie nuteistojo realią turtinę padėtį byloje nėra. Tokių duomenų su apeliaciniu skundu nepateikė ir nuteistasis. Atsižvelgiant į tai, taip pat į prašomų išieškoti išlaidų sumą, kuri nėra didelė ir yra adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, antrinės teisinės pagalbos išlaidos išieškotinos iš nuteistojo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo A. Š. 99 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.