- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-24
- Bylos Nr.
- 2A-330-109/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Aušra Baubienė, Algirdas Remeika
- Ieškovas
- E. P., A. G.-E.
- Atsakovas
- A. G.-E., A. G., A.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybai
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovui E. P., atsakovei A. G.-E.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. G.-E. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-10804-54/2009 pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovei A. G.-E., institucijai teikiančiai išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
Šalies argumentai
ieškovas E. P. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydamas nustatyti tokią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: E. P. su savo sūnumi E. P. bendrauja kiekvieno mėnesio pirmąjį savaitgalį – jis E. P. penktadienį 18 val. pasiima iš jo namų ir grąžina sūnų atsakovei A. G. sekmadienį 18 val. į namus. Taip pat su sūnumi bendrauja tris mėnesio penktadienius - pasiima E. P. iš jo namų penktadienį 18 val. ir grąžina sūnų E. penktadienį 20.30 val. į namus. E. P. savo gimimo dieną birželio 18 d. neporiniais metais praleidžia kartu su tėvu E. P., o poriniais metais - kartu su mama A. G.. Kūčias bei Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas E. P. neporiniais metais praleidžia kartu su tėvu E. P., o poriniais metais - su motina A. G.. Vasaros atostogų metu E. P. praleidžia kartu su E. P. 7 dienas, prieš tai įspėjęs atsakovę A. G. ne vėliau kaip prieš 10 dienų, taip pat ieškovas prašo priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3-5). Nurodė, kad ieškovui gyvenant su atsakove, 2005-06-18 gimė sūnus E. P., kuris dabar gyvena kartu su motina, atsakove A. G., nes nuo 2007 metų pavasario ieškovas su atsakove gyvena atskirai. Ieškovas visuomet norėjo dalyvauti auklėjant savo sūnų E., bendrauti su juo, tačiau atsakovė jam trukdo įgyvendinti tėvo teises bei pareigas, neleidžia matytis su sūnumi. Ieškovas sūnui neigiamos įtakos nedaro, bendravimas su juo vaiko interesų nepažeidžia.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimu (b. l. 56-58) ieškinį tenkino iš dalies, nustatė tokią ieškovo E. P. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. P. tvarką: nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos E. P. su savo sūnumi E. P. bendrauja kiekvieno mėnesio pirmąjį savaitgalį - ieškovas E. P. penktadienį 18 val. pasiima iš jo namų ir grąžina sūnų atsakovei A. G.-E. sekmadienį 18 val. į namus; E. P. su sūnumi E. P. bendrauja tris mėnesio ketvirtadienius - pasiima E. P. iš jo namų ketvirtadienį 18 val. ir grąžina sūnų E. ketvirtadienį 20 val. į namus; E. P. savo gimimo dieną birželio 18 d. neporiniais metais praleidžia kartu su tėvu E. P., o poriniais metais - kartu su mama A. G.-E. Kūčias bei Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas E. P. neporiniais metais praleidžia kartu su tėvu E. P., o poriniais metais - su motina A. G.-E.; vasaros atostogų metu E. P. praleidžia kartu su E. P. 7 dienas, prieš tai įspėjęs atsakovę A. G.-E. ne vėliau kaip prieš 10 dienų. Teismas priteisė iš atsakovės A. G.-E. ieškovui E. P. 102 Lt žyminį mokestį ir 240 Lt už advokato pagalbą, priteisė iš atsakovės A. G.-E. 19 Lt bylinėjimosi išlaidas, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, priteisė iš ieškovo E. P. 5 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.
Pirmosios instancijos teismas vadovavosi nuostata, kad pagrindinis tėvų bendravimo su vaiku ir jo auklėjimo tikslas - išauginti ir parengti vaiką savarankiškai gyventi visuomenėje, šio tikslo siekimas yra vaiko interesų užtikrinimas. Todėl, nagrinėjant vaiko bendravimo su motina ar tėvu, kurie gyvena skyrium nuo jo, bylą, pirmiausia atsižvelgė į vaiko interesus. Vaiko apklausos metu nepilnametis išreiškė norą matytis su ieškovu (b. l. 47). Motina sūnui bendravimą su tėvu riboja (b. l. 29-31). Ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su sūnumi tvarka iš esmės nepažeistų kartu gyvenančios motinos bei vaiko interesų, tačiau ieškovo reikalavimas bendrauti su sūnumi keturis mėnesio penktadienius nuo 18 - 20.30 val. pažeistų nepilnamečio vaiko interesus, nes atsakovė nurodė, kad sūnus apie 20 val. ruošiasi eiti miegoti, taip pat toks bendravimo tvarkos nustatymas apribotų atsakovės teisę matytis su sūnumi penktadieniais, todėl šis ieškovo reikalavimas teismo nebuvo tenkinamas. Teismas atsižvelgė į šalių paaiškinimus, išsakytus teismo posėdžio metu, taip pat į išvadą teikiančos institucijos atstovės byloje pateiktą išvadą ir išreikštą nuomonę teismo posėdžio metu (b. l. 24-26, 54), į CPK 376 str. 3 d. nuostatas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b. l. 60-65) atsakovė A. G.-E. prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimą:
1) panaikinti sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo leidžiant vasaros atostogų metu E. P. praleisti kartu su E. P. 7 dienas, prieš tai įspėjant atsakovę A. G.-E. ne vėliau kaip prieš 10 dienų. Apeliantė nurodo, kad ji dirba, apie savo atostogų laiką sužino likus 30 dienų iki jų. Nuo tada ima planuoti, kaip ir kur jas praleis, taigi ieškovo nurodomas 10 dienų terminas visiškai netinka, nes apeliantės atostogos tuo metu jau gali būti suplanuotos. Be to, vaikui niekada neteko būti su tėvu ilgiau nei keletą valandų, ir pabuvęs ilgiau, jis gali prašyti grįžti namo pas mamą, o atostogų metu ieškovui išsivežus sūnų kur nors toliau, vaikui bus atimta galimybė kada panorėjus grįžti į namus. Tai gali sukelti jam psichologinį diskomfortą;
2) pakeisti sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad E. P. su savo sūnumi E. P. bendrauja kiekvieno mėnesio pirmąjį savaitgalį - E. P. penktadienį 18 val. pasiimdamas iš jo namų ir grąžindamas sūnų atsakovei A. G.-E. sekmadienį 18 val. į namus nurodant, kad E. P. su sūnumi E. P. bendrauja kiekvieno mėnesio pirmąjį savaitgalį pasiimdamas E. P. iš jo namų šeštadienį 12 val. ir grąžindamas jį sekmadienį 20 val. į namus. Apeliantė nuo 2010 m. vasario 1 d. grįžta tęsti studijų ir nuo pirmadienio iki penktadienio jos namuose nebus 7-21 val. Apeliantės vyras dirba pagal individualios veiklos liudijimą, jo darbas įprastai vyksta vakarais nuo 18 val. Todėl vaikas vakarais bus su apeliantės vyru. Kiekvieną penktadienį vyras išvyksta su vaiku į Šiaulius darbo reikalais nuo 15 val. ir anksčiau. Taigi, galimybės, jog ieškovas pasiimtų vaiką savaitgaliui penktadienį nuo 18 val. nėra;
3) pakeisti sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad E. P. su sūnumi E. P. bendrauja tris mėnesio ketvirtadienius - pasiimdamas E. P. iš jo namų ketvirtadienį 18 val. ir grąžindamas sūnų E. ketvirtadienį 20 val. į vaiko namus nustatant, kad E. P. su sūnumi E. P. bendrauja kiekvieno mėnesio antrąjį sekmadienį - pasiimdamas E. P. iš jo namų 18 val. ir grąžindamas sūnų sekmadienį 20 val. į jo namus. Dėl apeliantės grįžimo į studijas ir įtemptos darbo savaitės nėra galimybės, kad ieškovas pasiimtų ir pristatytų vaiką į namus ketvirtadieniais nuo 18-20 val. Vaiką tėvas galėtų pasiimti antrąjį mėnesio sekmadienį. Likę savaitgaliai yra suplanuoti išvykoms vyro darbo reikalais arba pas senelius į Šiaulius;
4) pakeisti sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad E. P. savo gimimo dieną birželio 18 d. neporiniais metais praleidžia kartu su tėvu E. P., o poriniais metais - su motina A. G.-E., Kūčias bei Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas E. P. neporiniais metais praleidžia kartu su tėvu E. P., o poriniais metais - su motina A. G.-E. nustatant, kad kiekvienos šventės antrąją dieną E. P. bendrauja su sūnumi E. P. 2 val., pasiimdamas jį iš namų 18 val. ir gražindamas į namus 20 val. Apeliantė nurodo, kad teismas nesusipažino su vaiko ligos istorija, todėl priėmė netinkamą sprendimą dėl galimybės vaiko tėvui pasiimti vaiką švenčių dienomis. Vaiko tėvas tokiomis progomis lankosi pas savo tėvus, kurie gyvena ne Kaune. Vadinasi apeliantė nebus užtikrinta, jog jis sūnaus neišsiveš. Kadangi vaiko tėvas nieko nežino apie sūnaus sergamumą, nėra susipažinęs su vaiko ligos istorija, turi per mažai žinių apie jo būdo savybes, dienotvarkę, mitybos ypatumus, sveikatą, kitus fiziologinius ir psichologinius poreikius, leisti išsivežti vaiką iš miesto tolygu palikti jam eksperimentuoti savo turimomis skurdžiomis žiniomis ir patirtimi prižiūrint mažametį sūnų.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojančių pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.(CPK 320 straipsnis).
Teisėjų kolegija visiškai sutinka su teismo sprendimo motyvais ir padarytomis išvadomis
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalims gyvenant faktinėje santuokoje 2006 m. birželio 16 d. jiems gimė sūnus E. P. (b.l. 7). Nuo 2007 m. kovo mėn. šalys gyvena atskirai. 2007 m. kovo 20 d. įsakymu iš ieškovo priteistas 300 Lt dydžio sūnaus E. išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (b.l. 9). Šalių sūnus gyvena su atsakove. Atsakovė 2009-05-29 susituokė su K. E. (b.l. 39). Atsakovė ieškovui trukdo įgyvendinti savo kaip tėvo teises ir pareigas, neleidžia matytis su sūnumi (b.l. 11,19, 20,31). Kadangi šalių sūnus gyvena su motina, tai atsakovė turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina ieškovo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, kur gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 str.). CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Todėl nustatant bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką būtina išsiaiškinti visas vaiko auklėjimo galimybes ir išnagrinėti visus klausimus, kuriais tėvai nesutarė. Kiekvieno ginčo atveju galimi skirtingi nagrinėtinų klausimų aspektai, kuriuos iškelia patys tėvai, vaiko teisių apsaugos institucija. Bylos duomenimis tėvai nesutaria dėl maksimalaus skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku. Vaiko motina (atsakovė), dėl vaiko sveikatos būklės (jos teigimu dėl virusinių ligų ir psichologinės būklės), abejoja ieškovo gebėjimais suteikti pagalbą sūnui, paūmėjus ligai ir kt. Dėl šios priežasties nesutinka, jog vaikas maksimaliai bendrautų su tėvu ir pasiliktų nakvoti jo namuose bei būtų paimtas iš jos namų ilgesniam laikotarpiui.
Teisėjų kolegija pažymi, kad maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (CK 3.175 str. 2 d.). Tai konstatavo ir VTAT savo išvadoje (b.l. 24-26). Teismų nustatytos bylos aplinkybės nepatvirtina, kad būtų pagrindas ieškovui nustatyti minimalią bendravimo su vaiku tvarką.
CPK 178 straipsnis, apibrėžiantis įrodinėjimo pareigą, numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.
Apeliantės atsiliepime į ieškinį, parengiamajame bei teismo posėdyje prašoma nustatyti ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka neatitinka jos apeliacinio skundo reikalavimų. Iš esmės apeliantė prašo nustatyti visiškai naują ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką ir savo reikalavimus grindžia aplinkybėmis, kurių nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas.
Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl psichologinio diskomforto sukėlimo vaikui, ieškovui išsivežus sūnų iš įprastinės aplinkos ilgesniam laikui, yra pagrįsti tik jos pačios spėlionėmis. Tai patvirtina jos paaiškinimai teismo posėdyje (b. l. 53).
Siekiant išsiaiškinti šalių vaiko emocinę būklę, teismas, atsakovės prašymu, 2009-07-14
buvo užklausęs UAB ”Corpus Sanum UAB Šeimos klinika” (b. l. 43), iš kurios 2009-09-14 gavo atsakymą, kad atsakovei buvo patarta kreiptis į vaikų psichologą, atsakymo iš vaikų psichologo negavo (b. l. 48). Šioje pažymoje nėra pasisakyta apie vaiko virusinius bei kitokius susirgimus, taip pat negalima nustatyti, ar atsakovė kreipėsi su vaiku į vaikų psichologą, o pati atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų apie vaiko sirgimą virusinėmis ligomis.
Apeliacinės instancijos teismui atsakovė pateikė pažymą, iš kurios matyti, kad ji mokosi Vytauto Didžiojo universiteto teisės fakultete dieniniame skyriuje, vientisųjų studijų 3 kurse, nuo 2009 m. balandžio 24 d. iki 2010 m. vasario 1 d. buvo paėmusi akademines atostogas.
Pažymėtina, kad ieškovei apie jos ketinimą tęsti mokslus po akademinių atostogų buvo žinoma ir anksčiau, tačiau atsakovė šią aplinkybę nutylėjo pirmosios instancijos teisme. Ji nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose nepateikė jokių duomenų apie savo darbą, darbo laiką, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad nuo pirmadienio iki penktadienio jos nebus namuose nuo 7 iki 21 valandos ir teismo nustatyta bendravimo tvarka su vaiku jos netenkina, atmestini kaip neįrodyti. Taip pat pažymėtina, kad vieną iš argumentų, dėl kurių atsakovė nesutinka, kad ieškovas pasiimtų vaiką savaitgaliui penktadieniais nuo 18 valandos, nurodo savo sutuoktinio išvykas su vaiku į Šiaulius darbo reikalais nuo 15 valandos ir anksčiau, o nenorą išleisti sūnų iš namų su vaiko tėvu švenčių dienomis nurodo ieškovo lankymąsi pas savo tėvus ir tikimybę, jog jis sūnų išsiveš kartu, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka orientuota daugiau į jos sutuoktinio interesus ir jos pačios ambicijas, o ne vaiko interesus (b. l. 53). Taip pat pažymėtina, kad atsakovės siekis neleisti sūnui bendrauti su seneliais (ieškovo tėvais) prieštarauja Civilinio kodekso 3.172 straipsnio nuostatoms, nes nėra duomenų, kad vaiko bendravimas su seneliais pažeidžia vaiko interesus.
Ieškovas dirba UAB ”NTSG” Kauno skyriuje nuo 2008-04-30 tinklalapių redaktoriumi. Charakterizuojamas kaip atsakingas, darbštus, pareigingas darbuotojas. Bendradarbių apibūdinamas kaip nekonfliktiška, bendraujanti, atsakinga ir sąžininga asmenybė (b. l. 49, ).
Jis studijuoja Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete žurnalistikos specialybę magistrantūros studijose. Kas mėnesį perveda sūnaus išlaikymui teismo įsakymu priteistą išlaikymą, įsiskolinimų neturi (b. l. 24-26).
Gyvenimo sąlygos ir buities sąlygų patikrinimo aktas patvirtina, kad mažamečiui E. P. lankantis pas tėvą būtų sudarytos sąlygos ilsėtis ir žaisti, kad ieškovo gyvenimo ir buities sąlygos yra geros.(b. l. 27).
Iš vaiko apklausos VTAT, dalyvaujant psichologei ir vaiko motinai matyti, kad šalių sūnus nori matytis ir bendrauti su tėvu (b. l. 47).
Byloje nėra pateikta duomenų, jog teismo nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka prieštarautų vaiko interesams tiek sveikatos, tiek auklėjimo ar priežiūros aspektu, o atsakovė neįrodė, kad sūnaus nuolatinis ir reguliarus gyvenamosios vietos, miegui skirtos patalpos bei supančios aplinkos keitimas neigiamai paveiktų jo psichinę sveikatą. Todėl, teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, ieškovo asmenybės bruožus bei išsilavinimą, VTAT išvadą, jo gyvenimo sąlygas, šalių paaiškinimus teismo posėdyje sprendžia, kad ieškovo pasiūlyta bendravimo su sūnumi tvarka yra objektyvi abiejų tėvų atžvilgiu, nesuteikianti ieškovui jokių prioritetų, ieškovo bendravimo tikslas – dalyvauti sūnaus auklėjime, o ne tik su juo pasimatyti, tuo tarpu atsakovės pasiūlyta bendravimo su sūnumi tvarka suteikia tėvui tik galimybę matytis su sūnumi, tačiau nesuteikia galimybės dalyvauti jo auklėjime, todėl apeliacinio skundo argumentai tiek materialinės tiek procesinės teisės normų atžvilgiu nesudaro įstatyme nustatyto pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 185 straipsnis).
Pažymėtina, kad šeimos teisiniai santykiai dėl tėvų bendravimo su vaikais tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.
Apeliacinės instancijos teismas patyrė 4,05 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetant atsakovės apeliacinį skundą, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą .
Iš atsakovės A. G. –E., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovui E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 128 Lt sumokėtą žyminį mokestį paduodant apeliacinį skundą bei 4,05 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.