Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešajame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-535-1/2006 pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Dalminta“, dėl nuostolių priteisimo, ir pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Dalminta“ priešieškinį ieškovui Kauno miesto savivaldybei dėl neteisėto nuomos sutarties nutraukimo ir dėl atliktų darbų kainos užskaitymo į nuomos mokestį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Kauno miesto savivaldybė kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Dalminta“ 73 025,74 Lt (45 932,07 Lt nesumokėtų nuomos mokesčių bei 27 093,67 Lt palūkanų) už laikotarpį nuo 1999 m. kovo 31 d. iki 2004 m. balandžio 30 d., bei 58 025,10 Lt už laikotarpį nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. kovo 1 d. (55 811,66 Lt nesumokėtų nuomos mokesčių bei 2 213,44 Lt palūkanų), iš viso 131 050,84 Lt. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo 24163,42 Lt patirtų nuostolių už laikotarpį nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. kovo 1 d. taip pat prašė: įpareigoti atsakovą grąžinti aikštelę esančią Kuršių g. 2A, Kaune ir pasirašyti perdavimo – priėmimo aktą; įpareigoti atsakovą per vieno mėnesio laikotarpį savavališką statinį (veterinarijos laboratoriją), esančią aikštelėje Kuršių g. 2A, nugriauti ir atstatyti buvusią asfaltuotos aikštelės dangą. Be to prašė įpareigoti atsakovą atlyginti ieškovo 181 005 Lt išlaidas, patirtas išvežant gruntą ir atliekas. Ieškovas nurodė, kad 1998 m. kovo 24 d. sudarė su atsakovu automobilių stovėjimo aikštelės terminuotą nuomos sutartį (toliau tekste – nuomos sutartis), kurią papildė 2001 m. rugsėjo 4 d. papildomu susitarimu. Papildomu susitarimu buvo padidintas išnuomojamas plotas ir dėl to padidėjo nuomos mokestis. Atsakovui aikštelė buvo perduota 1999 m. kovo 31 d. Nuomos sutartimi šalys sutarė, jog nuomos mokestis bus mokamas iki kiekvieno einamojo ketvirčio pabaigos. Atsakovas įsipareigojimų nevykdė, t.y. nuo 1999 m. II ketvirčio nemokėjo nuomos mokesčio ir iki 2004 m. balandžio 30 d. įsiskolino 45 932,07 Lt nuomos mokesčio bei, už prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.210 str.), priskaičiuotų 27 093,67 Lt palūkanų. Atsakovas atsisako mokėti nuomos mokestį motyvuodamas tuo, jog vyksta teisminis ginčas, tačiau joks teisės aktas nesuteikia tokios teisės atsakovui. Pagal nuomos sutarties 4.2 punktą šalys įsipareigoja įspėti viena kitą apie sutarties nutraukimą prieš pusę metų. Atsakovas 2002 m. kovo 24 d. raštu buvo įspėtas apie sutarties nutraukimą, jei nesumokės skolos geruoju. Be to, ieškovas turėjo teisę nutraukti nuomos sutartį dėl esminio jos pažeidimo (CK 6.217 str. 1 d.). Ieškovas iš esmės negavo to ko tikėjosi, nuomos mokestis yra esminė sutarties sąlyga, kurią pažeidė atsakovas, todėl ieškovas turėjo pagrindą vienašališkai nutraukti nuomos sutartį. Ieškovas pateikdavo PVM sąskaitas atsakovui nuomos mokesčio mokėjimui ir privalėdavo sumokėti PVM mokestį valstybei, todėl, dėl atsakovo kaltės, ieškovas nuolat patiria kiekvieną mėnesį didėjančius nuostolius. Ieškovas nuo 2004 m. balandžio 30 d. nutraukė nuomos sutartį, tačiau atsakovas iki šiol neatlaisvino ir negrąžino nuomos objekto – aikštelės. Dėl šios priežasties ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovas sumokėtų nuomos mokestį už laiką, kurį pavėluotai grąžintas daiktas bei privalo atlyginti dėl to patirtus nuostolius (CK 6.499 str. 2 d.). Tokiu būdu, laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. kovo 1 d. atsakovas įsiskolino dar 58 025,10 Lt (55 811,66 Lt nuompinigių bei 2 213,44 Lt palūkanų). Taip pat per šį laikotarpį ieškovas patyrė 24 163,42 Lt nuostolius, atsiradusius dėl nuomos sutartyje sutartų 3,53 Lt/m² nuompinigių ir Kauno miesto tarybos 1999 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 61 patvirtintos minimalios pradinės nuomos 5 Lt/m² kainos asfaltuotoms aikštelėms. Be to, atsakovas išsinuomotoje aikštelėje Kuršių g. 2A, Kaune, neturėdamas nustatyto leidimo, nelegaliai pastatė statinį - veterinarijos laboratoriją, todėl atsakovas įpareigotinas nugriauti nelegalų statinį (CK 4.103 str.). Ieškovas taip pat nurodė, jog statybos leidime (išduotas 2001-01-04 d.) yra suteikta ieškovui teisė statyti troleibusų ir autobusų galinio apsisukimo aikštelę adresu Kuršių g. 49A, Kaune, tačiau ieškovas iki šiol statybos rangos sutarties šiam objektui statyti nėra sudaręs. Be to, statybos teritorija nėra perduota atsakovui. Ieškovas nurodė, jog jo sudaryta komisija 2005 m. sausio 25 d. akte nustatė, jog žemės sklypas Kuršių g. 49A paverstas savavališku statybinių ir buitinių atliekų sąvartynu. Atsakovas šiame sklype atliko statybos darbus, todėl jis atsakingas už susidariusią padėtį minėtame žemės sklype ir privalo atlyginti ieškovui 181 005 Lt grunto ir statybinių atliekų pašalinimo išlaidas. Dėl atsakovo priešieškinio ieškovas nurodė, jog nuomos sutartyje nurodomo užskaitymo pagrindas grindžiamos atsakovo 97 121,59 Lt investicijos, tačiau jos nėra pagrįstos leistinomis įrodinėjimo priemonėmis – buhalterinės apskaitos dokumentais. Atsakovas išlaidas grindžia statybine ekonomine ekspertize, tačiau pati ekspertizės išvada neatitinka jai įstatymo keliamų reikalavimų: nėra žinių apie ekspertų įspėjimą dėl baudžiamosios atsakomybės, į teismo užduotus klausimus atsakyta formaliai, nemotyvuotai, išvada neatskleidžia klausimo esmės, t.y. neatsakyta į užduotus klausimus. Be to, ieškovas nesudarė rangos sutarties dėl objekto statybos, neperdavė jokių dokumentų, statybos aikštelės ir pan., todėl negalėjo vykti jokie statybos darbai. Ieškovas išnuomodamas aikštelę atsakovui nesuteikė teisės joje statyti nelaikino pobūdžio statinio - veterinarijos laboratorijos, kuri pastatyta pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, nesant statybos leidimo, todėl atsakovas neturi teisės nei naudotis, nei disponuoti nelegaliu statiniu. Atsakovo pateiktas statybos leidimas yra netinkamas, nes išduotas 1996 m. gruodžio 12 d., o aikštelės nuomos sutartis sudaryta tik 1998 m. kovo 24 d. Dėl šių aplinkybių ieškovas turėjo pagrindą nutraukti nuomos sutartį ne tik 4.1.2, bet ir 4.1.1. punkto pagrindu.

Dėl atsakovo 97 121,59 Lt išlaidų pagrįstumo. Atsakovas juridinis asmuo, todėl savo turėtas išlaidas privalo įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, t.y. buhalterinės apskaitos dokumentais. Atsakovas nepateikė tinkamų įrodymų pagrindžiančių 97 121,59 Lt išlaidas, susijusias su troleibusų galinio apsisukimo aikštelės įrengimu, todėl teismas, tenkindamas atsakovo reikalavimą dėl 97 121,59 Lt įskaitymo į nuomos mokestį, pažeidė CPK 185 straipsnį, dėl to priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą.Dėl atliktos statybinės ekonominės ekspertizės. Ekspertų išvados prieštarauja Statybos techninių reglamentams: STR 1.08.01:1998 „Statybos darbai“ 5.1., 6.3 ir 7.1.1 punktams ir STR 1.07.02:1999 „Žemės darbai“ 19.1 punktui, bei STR 1.02.04:1997 „Statybos vadovo ir specialiųjų darbų vadovo veikla“. Ekspertai, remdamiesi atsakovo 2004 m. lapkričio 25 d. raštu nustatė, kad statybai reikia 4815 m³ grunto, nors šis teiginys akivaizdžiai prieštarauja tų pačių ekspertų paskaičiavimui, jog iš viso buvo atvežta grunto su statybinėmis ir buitinėmis atliekomis 3291 m³. Kita vertus pažymėtina, kad atsakovas pateikė įrodymus, jog atvežė 6500 m³ grunto bei atliekų. Išvadose ekspertai teigia, kad atsakovas atvežė trūkstamo grunto kaip buvo numatyta projekte, tačiau atsakovas negalėjo atlikti ir priimti atliktų darbų pagal numatytą projektą anksčiau, nei buvo parengtas pats projektas, ar net anksčiau nei gautas projektavimo sąlygų sąvadas. Be to, ekspertai neatsakė į visus teismo pateiktus klausimus, tokius kaip - ar atliekant darbus nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Taip pat teismas nustatė, kad ekonominės ekspertizės duomenys patvirtina, jog atsakovas atliko darbų, kurių vertė 75 142 Lt, prie šių darbų vertės teismas priskaičiavo ir kitas išlaidas, tačiau, sudėjus teismo sprendime nurodomas išlaidas, susidaro 9 983,59 Lt suma, kurią pridėjus prie ekspertų nustatytos sumos gauname 85 125,59 Lt sumą, o ne teismo nurodytą 97 121,59 Lt sumą. Be to, ekspertizė skaičiuota 2004 m. liepos 1d. kainų lygiu, o ne darbų atlikimo metu buvusių kainų lygiu, t.y. 1999 m. – 2002 m. kainų lygiu, t.y. atsakovas gauna didesnę kompensaciją, nei patyrė išlaidų. Dėl šių aplinkybių teismas neturėjo pagrindo vadovautis statybinės ekonominės ekspertizės išvadomis ir nepagrįstai sudarė sąlygas atsakovui praturtėti be jokio teisinio pagrindo.Dėl nuomos mokesčio pervedimo gera valia. Teismas neteisingai paskaičiavo palūkanas. Laikotarpiu nuo 1999 m. II ketvirčio iki 2006 m. kovo 1 d. ieškovas priskaičiavo be palūkanų nesumokėtų nuomos mokesčių 201 213,34 Lt, o atsakovas sumokėjo 99 769,61 Lt, net ir priskaičiavus tariamas atsakovo išlaidas 97 121,59 Lt, atsakovas 2006 m. kovo 1 d. buvo nesumokėjęs 4 322,14 Lt. Pažymėtina, kad atsakovo mokėjimai 99 769,61 Lt buvo atlikti praėjus daugiau kaip 5 metams po aikštelės perėmimo, o ne nuomos sutartimi sutartu laiku. Pagal nuomos sutartį, nuomos mokesčiai turėjo būti mokami kas ketvirtį, todėl akivaizdu, jog remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi už pavėluotą sumokėjimą privalo būti mokamos 5 procentų metinės palūkanos – 29 307,11 Lt.Dėl vienašališko nuomos sutarties nutraukimo. Nuomos sutarties 4.1 punktas nustato, kad nuomos sutartis gali būti nutraukta jei atsakovas nevykdo nuomos sutarties 3.3 punkto, kuris nustato, jog nuomos mokestis turi būti mokamas kas ketvirtį, reikalavimų. Pagal nuomos sutarties 4.2 punktą apie sutarties nutraukimą šalys turi pranešti prieš pusę metų. Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jei kita sutarties šalis neįvykdo arba netinkamai įvykdo sutartį ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Esminį sutarties pažeidimą įrodo šie faktai: prasidėjus teisminiam ginčui sąžiningas asmuo būtų sumokėjęs neginčijamą dalį ir laiku mokėjęs nuomos mokestį. Tačiau atsakovas teisminį nagrinėjimą panaudojo kaip atsisakymą vykdyti nuomos sutartį ir viso teisminio nagrinėjimo laikotarpiu (du metus) nevykdė nuomos sutarties sąlygų. Įstatymai nesuteikia teisės sustabdyti nuomos mokesčio mokėjimą už dabartinį laikotarpį, kai yra nagrinėjamas teisminis ginčas dėl apmokėjimų už ankstesnius laikotarpius. Tuo labiau, kad griežtas mokėjimo sąlygų laikymasis yra esminė sutartie sąlyga, nes ieškovas išrašęs sąskaitą sumokėjęs PVM mokestį valstybei. Be to, atsakovas nemokėjo ne tik nuomos mokesčio, bet ir nuomojamo statinio užimamo žemės sklypo Kuršių g. 2A nuomos mokesčio, tuo esmingai pažeisdamas nuomos sutarties 3.7 punktą. Dėl šių aplinkybių laikytina, jog atsakovas pažeidė nuomos sutartį iš esmės, o ieškovas įgijo teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį (CK 6.217 str. 1 d. ). Ieškovas nutraukė vienašališkai sutartį teisėtai, tačiau atsakovas išsinuomoto daikto negrąžino iki šiol. Kadangi ieškovas teisėtai nutraukė iš esmės nevykdomą nuomos sutartį, o atsakovas stovėjimo aikštelės negrąžino iki šiol, todėl ieškovas, kaip nuomotojas, turi teisę reikalauti, jog atsakovas sumokėtų nuomos mokestį ir atlygintų nuostolius. Už laikotarpį nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. kovo 1 d. tai sudaro 24 163,42 Lt. Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nugriauti veterinarijos laboratoriją ir atstatyti asfaltuotos aikštelės dangą. Pagal nuomos sutartį atsakovas turėjo teisę išsinuomotoje aikštelėje sukurti turgaus prekybines vietas, įrengti paviljonus, suteikti teisę klientams parduoti automobilius, juos saugoti, bei įrengti visuomeninio transporto maršrutų galinio apsisukimo aikštelę, tačiau, neturėdamas tokios teisės nuomos sutartyje ir neturėdamas nustatyto statybos leidimo, atsakovas pastatė pastatą – veterinarijos laboratoriją. Teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovo statinys nėra savavališka statyba, nes yra pastatas pastatytas be statybos leidimo. Atsakovo pateiktas statybos leidimas suteikė atsakovui teisę statyti laikinąją turgavietę, o ne nuolatinį statinį - veterinarijos laboratoriją, be to leidžiama buvo statyti adresu Žemaičių pl. 66, o ne Kuršių g. 2A. Šis atsakovo statinys yra nelegalus, todėl atsakovas neturi teisės juo naudotis ar disponuoti (CK 4.103 str. 2 d. 3 p.). Teismas nepagrįstai konstatavo, jog veterinarijos laboratorija teisiškai registruota ieškovo vardu, todėl ieškovas gali savo nuosavybe disponuoti kaip tinkamas. VĮ „Registrų centras“ duomenys patvirtina, jog ginčijamu adresu nėra įregistruota veterinarijos laboratorija kaip ieškovo nuosavybė. Dėl šių aplinkybių pripažintina, jog ieškovas turėjo teisę nutraukti nuomos sutartį ir nuomos sutarties 4.1.1 punkto pagrindu. Dėl atsakovo darbų žemės sklype teisėtumo. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo argumentus, jog darbai išsinuomotoje aikštelėje pradėti neteisėtai. Teismas nepagrįstai nurodė, jog darbams pradėti statybos leidimas nereikalingas, pakanka tik patvirtinto detaliojo plano. Neįmanoma teisėtai vykdyti statybos darbų neturint savo žinioje žemės sklypo. Žemės sklypo Kuršių g. 49A visuomeninio transporto apsisukimo aikštelei įrengti detalusis planas parengtas 2000 m. vasario 1 d., o ieškovui minėtas žemės sklypas panaudos teisėmis suteiktas 2000 m. birželio 15 d. Leidimas vykdyti statybos darbus ieškovui išduotas 2001 m. sausio 4 d. Atsakovo 2000 m. gruodžio 5 d. prašymas leisti statyti apsisukimo aikštelę žemės sklype Kuršių g. 49A ir atsakovo 2001 m. sausio 2 d. įsakymas, kuriuo paskiriamas statybos darbų vadovas, patvirtina, jog tuo metu aikštelės statybos darbus dar tik buvo rengiamasi atlikti. Atsižvelgtina, kad ieškovas statybos rangovą galėjo pasirinkti tik Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Statybos techninis reglamentas suteikė teisę statybos darbus pradėti kai užsakovas gavo ir perdavė: leidimą statyti suderintą ir patvirtintą statinio projektą bei statybos darbų žurnalą. Iki rangos darbų pradžios turi būti pasirašyta rangos sutartis ir nužymėto statybos sklypo perdavimo aktas. Byloje nėra įrodymų, jog tarp ieškovo ir atsakovo būtų buvusi tinkamai sudaryta rangos sutartis dėl visuomeninio transporto apsisukimo aikštelės statybos žemės sklype Kuršių g. 49A, Kaune.Dėl reikalavimo atlyginti grunto ir atliekų išvežimo iš žemės sklypo Kuršių g. 49A, Kaune išlaidas. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą atlyginti grunto ir atliekų išvežimo išlaidas, nes neva nuostoliai atsirado dėl paties ieškovo kaltės pastarajam neteisėtai nutraukus nuomos sutartį su atsakovu. Foto nuotraukos, darytos prieš pateikiant ieškinį įrodo, jog atsakovas žemės sklypą Kuršių g. 49A, Kaune buvo pavertęs šiukšlių sąvartynu. Vėliau, po trejų metų po ieškinio pateikimo, ieškovo sudarytos komisijos atliktas patikrinimas įrodo, jog sąvartynas praktiškai liko nepakitęs, t.y. atsakovas nieko nedarė ir paliko nesutvarkytą aikštelę.Dėl įpareigojimo suderinti su atsakovu tolimesnio nuomos mokesčio mokėjimo už aikštelės Kuršių g. 2A nuomos tvarką. Teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą suderinti su atsakovu nuomos mokesčio mokėjimo tvarką, nes tokia tvarka jau numatyta nuomos sutartyje. Sutarties laisvės principas suteikia teisę asmenims patiems nuspręsti su kuo sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis sudaryti sutartį, svarbu, jog nebūtų prieštaravimų imperatyvioms įstatymų normoms. Teisėtai sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią. Nuomos sutarties 3.3 punkte numatyta, jog atsakovas turi sumokėti nuomos mokestį ne vėliau kaip iki einamojo ketvirčio pabaigos, t.y. prievolė atsiranda einamojo ketvirčio pabaigoje ir ji nepasibaigia tol, kol neįskaitomas priešpriešinis atsakovo reikalavimas ieškovui. Kadangi nuomos mokesčio mokėjimo tvarka sutarta nuomos sutartyje, todėl teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą suderinti jo mokėjimo tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Pagal L. A. Teismo suformuotą praktiką „esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes“ (LAT CBS 2000 m. balandžio 3 d. nutartis, c.b. Nr. 3K-3-406/2000).

Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nusistovėję įrodymų pakankamumo ir faktų įrodytinumo kriterijai (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. prieš Lietuvos Respublikos knygų prekybos valstybinės įmonės „Knyga" Raseinių filialą; bylos Nr. 3K-3-260/2001, Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prieš J. M., bylos Nr. 3K-3-462/2002; Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. prieš T. E., bylos Nr. 3K-3-516/2004). Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatyme yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią apie tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas gali konstatuoti tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl jų egzistavimo, todėl dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo nėra reikalaujama teismo įsitikinimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių (faktų) buvimą tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo, negu kad jų nebuvo.

Dėl vienašališko nuomos sutarties nutraukimo

Aikštelės nuomos sutarties (1 t., b.l. 11) 3.1 p. šalys susitarė, kad „Nuomotojas“ išnuomoja aikštelę 49 metams. Sutarties 3.3 p. šalys sutarė, kad „Nuomininkas įsipareigoja mokėti paskaičiuotą nuomos mokestį – t. y. 4 599,37 Lt ir PVM – t.y. 827,89 Lt kartą per ketvirtį, bet ne vėliau kaip iki einamojo ketvirčio pabaigos“.

Sutarties 3.6 p. šalys numatė, kad „UAB „Dalminta“ per tris metus nuo aikštelės eksploatavimo pradžios, pagal Kauno miesto naują transporto išvystymo schemą, savo sąskaita įrengia troleibusų galinio apsisukimo aikštelę Kuršių gatvės gale. Troleibusų galinio apsisukimo aikštelės kaina (sąmata pridedama) užskaitoma kaip nuomos mokestis – t.y. atitinkamą laiką nuomininkas nemoka nuomos mokesčio “.

Iš šalių tarpusavyje suderintos sąmatos (1 t. b.l. 184) matyti, kad šalių patvirtinta sąmatos suma – 509 256 Lt.

Iš susitarimo dėl 1998 m. kovo 24 d. sutarties 3.6 p. pakeitimo matyti (1 t. b.l. 135), kad šalys 2001 m. kovo 16 d. susitarė pakeisti sutarties 3.6 p. ir nustatė tokią šio punkto redakciją: kad „Nuomininkas iki 2005 m. gruodžio 31 d. pagal Kauno miesto transporto išvystymo schemą, įrengia savo sąskaita troleibusų galinio apsisukimo aikštelę Kuršių g. 49A. „Nuomotojui“ pareikalavus raštu „Nuomininkas“ įrengia šią aikštelę per 6 mėnesius nuo raštiško reikalavimo pateikimo. Troleibusų galinio apsisukimo aikštelės kaina (sąmata pridedama) užskaitoma kaip nuomos mokestis, t.y. atitinkamą laiką nuomininkas nemoka nuomos mokesčio “.

Iš susitarimo (1 t., b.l. 5) matyti, kad šalys pakeitė sutarties 3.3 p. ir išdėstė jį taip: „Nuomininkas“ įsipareigoja mokėti apskaičiuotą nuomos mokestį – t.y. 6 449,73 Lt ir PVM – t.y. 1160,95 Lt kartą per ketvirtį, bet ne vėliau kaip iki einamojo ketvirčio pabaigos“.

Ginčo šalys šiuos nuomos sutarties punktus aiškina skirtingai ir teisingas sutarties aiškinimas turi esminę reikšmę ginčo sprendimui. Teismas, aiškindamas sutartis remiasi aukščiau minėta L. A. Teismo suformuota teismų praktika.

Pagal sutarties 3.6 p. atsakovas įsipareigojo iki 2005 m. gruodžio 31 d. savo sąskaita įrengti troleibusų galinio apsisukimo aikštelę. Aikštelės įrengimo sąmata - 509 256 Lt. Pagal sumos dydį tai sudaro daugiau kaip 16 metų aikštelės nuomos mokestį. Atsakovo įsipareigojimo įrengti aikštelę laikotarpis nuo 2001 m. kovo 16 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d., t.y. mažiau negu 5 metai. Kolegijos nuomone, atsakovas sutartimi prisiėmė materialinius įsipareigojimus esmingai didesnius negu priklausytų sumokėti nuomos mokestis per atitinkamą laikotarpį. Todėl nelogiška manyti, kad atsakovas įsipareigojo tuo pat metu daryti didžiules investicijas ir papildomai mokėti nuomos mokestį. Atsakovas vykdydamas sutartį turėjo ne vėliau kaip iki 2005 m. gruodžio 31 d., ieškovui raštu pareikalavus, per 6 mėn. įrengti aikštelę savo lėšomis. Ieškovo pareiga padaryti įskaitymus už nuomos mokestį turėjo kilti atsakovui užbaigus įrengti aikštelę arba pasibaigus sutartyje nustatytam aikštelės įrengimo terminui.

Toks sutarties aiškinimas atitinka atsakovo faktinius veiksmus. Jis iki ginčų teisme užvedimo nemokėjo nuomos mokesčio. Pateikdamas priešieškinio pareiškimą (2 t., b.l. 11) atsakovas jį grindė sutarties 3.6 p. nuostatomis.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovui pradėjus įrenginėti aikštelę, atsakovo investicijos viršijo apskaičiuotą nuomos mokestį. Ieškovas statybos darbų vykdymą uždraudė 2002 m. birželio 7 d. (3 t, priedas prie bylos civ. byla Nr. 2-1488/2005, b.l. 27). Iki to laiko pagal ieškovo skaičiavimą atsakovas turėjo sumokėti 82 279,35 Lt nuomos mokesčio (1 t., b.l. 8). Atsakovo teigimu jis iki to laiko į apsisukimo aikštelės statybą investavo 97 121,59 Lt. Teismas nustatė, kad buvo investuota 77 865,59 Lt. Taigi, atsakovo investicijos ir ieškovo apskaičiuotas nuomos mokestis buvo iš esmės apylygiai.

Aikštelės įrengimo darbai sustabdyti ieškovui uždraudus atlikti šiuos darbus, tačiau sutarties dalis dėl pareigos atsakovui įrengti aikštelę nepakeista ir nenutraukta.

Tai, kad atsakovas kilus ginčams teisme prašė padaryti įskaitymus, nekeičia sutarties esmės.

Vertindama sutarties nutraukimo teisėtumą kolegija atsižvelgia į tai, kad atsakovas vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, atliko projektavimo darbus, gavo reikiamus statybos leidimus, realiai pradėjo statybos darbus (užvežė gruntą). Kaip minėta, aikštelės statybos darbai buvo sustabdyti ieškovo reikalavimu (3 t, priedas prie bylos civ. byla Nr. 2-1488/2005, b.l. 27). Ieškovas 1999 m. rugsėjo 8 d. išdavė atsakovui leidimą Nr. 33R troleibusų ir autobusų galinio apsisukimo aikštelės darbams atlikti Kuršių gt. Nr. 49A. ir 2001 m. sausio 4 d. išdavė oficialų leidimą vykdyti aikštelės statybos darbus, tačiau jau 2002 m. birželio 7 d. uždraudė atlikti darbus palikdamas galioti atsakovo sutartinę pareigą iki 2005 m. gruodžio 31 d. įrengti apsisukimo aikštelę. Esant galiojančiai tarp šalių sudarytai sutarčiai dėl automobilių stovėjimo aikštelės Kuršių gt. 2a išnuomavimo atsakovui 49 metams ieškovas 2002 m. kovo 5 d. nutarė šią aikštelę privatizuoti (3 t, priedas prie bylos civ. byla. 2-1488/2005, b.l.27). Tokie ieškovo veiksmai rodo jo nesąžiningumą.

Kadangi atsakovo investiciniai įsipareigojimai viršija ieškovo nurodytą nesumokėtą nuomos mokestį ir atsakovui pagal sutartinius įsipareigojimus nekilo pareiga iki 2004 m. kovo 18 d. (iki vienašališko nuomos sutarties nutraukimo) mokėti nuomos mokestį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino neteisėtu vienašališką nuomos sutarties nutraukimą (3 t., b.l. 20-21).

Dėl atsakovo 97 121,59 Lt išlaidų pagrįstumo. Dėl atliktos statybinės ekonominės ekspertizės. Dėl atsakovo darbų žemės sklype teisėtumo.

Kaip minėta, atsakovui pagal sutartinius įsipareigojimus nekilo pareiga iki vienašališko nuomos sutarties nutraukimo mokėti nuomos mokestį. Nuomos sutartis nebuvo nutraukta tuo pagrindu, kad atsakovas nevykdo įsipareigojimo įrengti apsisukimo aikštelę. Todėl atsakovo išlaidų įrengiant aikštelę pagrįstumas neturi reikšmės sprendžiant ginčą dėl nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo. Tačiau atsakovas priešieškiniu prašo pripažinti, kad atsakovas aikštelės įrengimui yra investavęs 97 121,59 Lt. Toks reikalavimas neprieštarauja įstatymams ir gali būti teisiškai reikšmingas šalių tarpusavio santykiams. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė šį reikalavimą.

Apelianto argumentas, kad atsakovas juridinis asmuo, todėl savo turėtas išlaidas privalo įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, t.y. buhalterinės apskaitos dokumentais, nepagrįstas. Nagrinėjamas ginčas dėl sutarties vykdymo. Tokios rūšies ginčų įrodinėjimo priemonių įstatymai neriboja. Todėl šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus gali įrodinėti visais leidžiamais įrodymais.

Šalys susitarimą dėl apsisukimo aikštelės statybos vykdė. 2000 m. vasario 1 d. ieškovas patvirtino žemės sklypo detalųjį planą ir priėmė sprendimą įrengti sklype Kuršių gt. 49A troleibusų ir autobusų apsisukimo aikštelę (1 t., b.l. 158). 2000 m. birželio 16 d. ieškovas pranešė (1 t., b.l. 155) atsakovui, kad sudarė valstybinės žemės panaudos sutartį ir nurodė atsakovui išsiimti leidimą aikštelės statybai ir 2001 m. sausio 4 d. tokį leidimą išdavė (1 t., b.l. 183).

Iš atsakovo pateiktų mokėjimo dokumentų matyti, kad atsakovas už grunto atvežimą sumokėjo 78 638 Lt. Iš UAB „Kauno komprojekto“ atliktos ekspertizės medžiagos (3 t., priedas prie bylos) matyti, kad projekte buvo numatyta atvežti grunto (geriausia smėlio). Atlikę apmatavimus aikštelėje ekspertai nustatė, kad įvertinus natūralų susigulėjimą iš viso užvežta grunto 3291 m³. Po susigulėjimo smėlio kiekis sudaro 2992 m³. Tačiau pagal projektą turi būti atvežta dar daugiau grunto.

Apklausti apeliacinės instancijos teismo posėdyje visi ekspertai paaiškino, kad atvežtas gruntas tinkamas aikštelės įrengimui, kadangi aikštelės teritorijoje buvo duobės ir jas reikėjo užpilti. Atvežto grunto tankumas panašus į aikštelėje esančio natūralaus grunto tankumą. Vežant smėlį aikštelės įrengimas labai pabrangtų, kadangi smėlio kaina yra 50-200 Lt už 1m³. Projekte smėlio atvežimas nurodytas tik kaip rekomendacija. Grunto kainos atsakovai į sąmatą neįtraukė. Statybinės atliekos gali būti panaudotos kaip gruntas. Ekspertas A. Z. nurodė, kad darė grunto matavimus ekspertizės atlikimo metu (2004 11 10) ir apžiūrėjo aikštelės teritoriją dabar. Į aikštelę po pirminės apžiūros kažkas atvežė statybinio laužo.

Iš ekspertizės išvados matyti, kad 2004 m. liepos 1 d. kainų lygiu paskaičiavus Skaičiuojamosiomis statybos kainomis grunto užvežimas kainavo 75 142 Lt. Iš atsakovo pateiktų mokėjimo dokumentų (2 tomas, 1 priedas) matyti, kad grunto užvežimo darbai buvo atlikti 1999 m. rugsėjo - 2000 m. gruodžio mėn. Ekspertų paaiškinimu nuo 2000 iki 2004 m. skaičiuojamosios kainos padidėjo apie 10%. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje šalys sutiko, kad vertinant 2000 m. kainomis atsakovo atvežto grunto užvežimo kaina galėjo sudaryti 68 000 Lt.

Apelianto teiginys, kad ekspertų išvados prieštarauja Statybos techninių reglamentams: STR 1.08.01:1998 „Statybos darbai“ 5.1., 6.3 ir 7.1.1 punktams ir STR 1.07.02:1999 „Žemės darbai“ 19.1 punktui, bei STR 1.02.04:1997 „Statybos vadovo ir specialiųjų darbų vadovo veikla“ neargumentuotas. Jį paneigia paties apelianto išduotas leidimas Nr. 33 R žemės užvežimo darbams atlikti. Taip pat apeliantas teigia, kad ekspertai neatsakė į visus teismo pateiktus klausimus, tokius kaip - ar atliekant darbus nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Šis klausimas yra teisės klausimas, kurį turi spręsti teismas, o ne ekspertai. Todėl apelianto argumentai nepagrįsti.

Ekspertizę atliko du UAB „Kauno Komprojektas“ ekspertai ir inžinierius. Iš Atestato (priedas prie ekspertizės akto) matyti, kad šiai bendrovei suteikta teisė atlikti ekspertizes. Iš kvalifikacijos atestatų (priedas prie ekspertizės akto) matyti, kad ekspertai atestuoti atlikti ekspertizes. Ekspertizės aktas išsamus, išvados argumentuotos. Papildomai dėl atliktos ekspertizės ekspertai paaiškino teismo posėdžio metu. Kolegija neturi pagrindo abejoti ekspertizės išvadomis.

Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas užvežė grunto į aikštelės teritoriją. Apelianto argumentą, kad grunto užvežimas buvo neteisėtas, nes užvežimo metu nebuvo išduotas aikštelės statybos leidimas paneigia bylos medžiaga. Kaip minėta, pačioje aikštelės nuomos sutartyje nurodyta, kad atsakovas turi įrengti troleibusų galinio apsisukimo aikštelę. Iš ieškovo išduoto leidimo matyti, kad ieškovas 1999 m. rugsėjo 8 d. išdavė atsakovui leidimą Nr. 33R troleibusų ir autobusų galinio apsisukimo aikštelės darbams atlikti Kuršių gt. Nr. 49A. Leista užvežti į aikštelę 3537m³ grunto. Darbų pabaiga – 2000 m. gruodžio 31 d.

Vertindama aukščiau nurodytą šalių sutartį ir įrodymus kolegija sprendžia, kad atsakovas vykdydamas sutartinį įsipareigojimą įrengti troleibusų ir autobusų galinio apsisukimo aikštelę teisėtai atliko grunto užvežimo darbų už 68 000 Lt.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apelianto atstovė pripažino, kad vykdydamas sutartį atsakovas sumokėjo 9 865,59 Lt už projektavimo darbus ir sutiko, kad šios išlaidos būtų įskaitytos į nuomos mokestį. Šias išlaidas ieškovas buvo pripažinęs ir anksčiau (2 t., b.l. 94).

Įvertinus atsakovo išlaidas užvežant gruntą ir apmokėjimą už projektavimo darbus atsakovo investicijos sudaro 77 865,59 Lt (68000 + 9865,59= 77865,59 Lt). Todėl atitinkamai keistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas.

Dėl palūkanų mokėjimo.

Pripažinus, kad atsakovui pagal sutartinius įsipareigojimus nekilo pareiga iki 2004 m. kovo 18 d. (iki vienašališko nuomos sutarties nutraukimo) mokėti nuomos mokestį, ieškovo apskaičiuotos palūkanos neturi reikšmės sprendžiant ginčą.

Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nugriauti veterinarijos laboratoriją ir atstatyti asfaltuotos aikštelės dangą.

Apelianto teigimu atsakovas neturėdamas tokios teisės nuomos sutartyje ir neturėdamas nustatyto statybos leidimo, pastatė pastatą – veterinarijos laboratoriją. Toks apelianto teiginys nepagrįstas. Jį paneigia Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistų pažymos (4 t., b.l. 124, 127, 130). Iš jų matyti, kad statinys – veterinarijos laboratorija yra laikinas statinys ir pastatyta teisėtai pagal Kauno m. savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriuje suderintą projektą. Todėl statinys nėra savavališka statyba, kaip teigia apeliantas.

Ieškovas nepateikė įrodymų, kad prašoma atstatyti aikštelės danga būtų sugadinta ir tai padarė atsakovas (CPK 178 str.).

Apelianto teiginys, kad ieškovas dėl veterinarijos laboratorijos neteisėtos statybos turėjo teisę nutraukti nuomos sutartį ir nuomos sutarties 4.1.1 punkto pagrindu neturi reikšmės sprendžiant šį ginčą, kadangi šiuo pagrindu sutarties ieškovas su atsakovu nenutraukė (3 t., b.l. 20-21).

Dėl reikalavimo atlyginti grunto ir atliekų išvežimo iš žemės sklypo Kuršių g. 49A, Kaune išlaidas.

Nenustačius atsakovo veiksmų neteisėtumo pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą atlyginti grunto ir atliekų išvežimo išlaidas. Teismo išvada, kad nuostoliai atsirado dėl paties ieškovo kaltės pastarajam neteisėtai nutraukus nuomos sutartį su atsakovu, teisinga.

Foto nuotraukos, darytos prieš pateikiant ieškinį įrodo, jog žemės sklypas dalinai paverstas šiukšlių sąvartynu. Tačiau ieškovas neįrodė, kad tai padarė atsakovas (CPK 178 str.), todėl atsakovui nekyla atsakomybė atsakyti ieškovui. Grunto užvežimas aikštelei įrengti buvo teisėtas ir padarytas vykdant šalių susitarimą. Todėl reikalavimas išvežti gruntą yra nepagrįstas.

8. Dėl įpareigojimo suderinti su atsakovu tolimesnio nuomos mokesčio mokėjimo už aikštelės Kuršių g. 2A nuomos tvarką.

Šis apelianto argumentas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo teisingas. Pripažinus aikštelės nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu, šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sutarties nutraukimo ir privalo vykdyti sutartį tokia tvarka, kaip nustatyta pačioje sutartyje ir numato galiojantys įstatymai. Teismas neturėjo pagrindo papildomai įpareigoti šalis vykdyti sutartį.

Pagal L. A. Teismo suformuotą teismų praktiką „sutarties laisvės principas reiškia šalių teisę nustatyti, papildyti ar pakeisti sutarties sąlygas, kiek to neriboja imperatyviosios teisės normos; įstatymų nurodytais atvejais sutarties sąlygos gali būti nustatomos pagal dispozityviąsias teisės normas (CK 6.154, 6.156 straipsniai)“. „Civiliniuose santykiuose sutarčių laisvės principas reiškia šalių laisvę nustatyti sutarties turinį, t. y. šalių teises ir pareigas, išskyrus nustatytas imperatyviųjų teisės normų“ (LAT CBS 2007 m. gegužės 10 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-203/2007; LAT CBS 2007 m. sausio 29 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-16/2007; LAT CBS 2007 m. rugpjūčio 21 d. nutartis c.b. Nr.3K-3-322/2007 ir kt.).

Apeliantas teisingai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą suderinti su atsakovu nuomos mokesčio mokėjimo tvarką, nes tokia tvarka jau numatyta nuomos sutartyje. Sutarties laisvės principas reiškia šalių teisę nustatyti, papildyti ar pakeisti sutarties sąlygas, kiek to neriboja imperatyviosios teisės normos. Teisėtai sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str.). Kadangi nuomos mokesčio mokėjimo tvarka sutarta nuomos sutartyje, o teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą suderinti jo mokėjimo tvarką, todėl ši sprendimo dalis naikintina ir atsakovo priešieškinio reikalavimas atmestinas.

Kadangi terminas, iki kurio atsakovas įsipareigojo įrengti apsisukimo aikštelę yra pasibaigęs, ši sutarties dalis šalių susitarimu nepakeista, todėl šalys turi teisę pačios suderinta valia spręsti klausimą dėl šios sutarties dalies pakeitimo ar galiojimo.

Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovo Kauno miesto savivaldybės priteistinos 27 Lt (4 t., b.l. 65) išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 str. 1 d.).

Ieškovas įmokėjo į teismo sąskaitą 717,91 Lt ekspertų išlaidoms (už atitraukimą nuo darbo ir atvykimą į teismo posėdį) padengti pagal jų pateiktą sąskaitą (4 t., b.l. 146). Atmetus apeliacinį skundą, iš teismo sąskaitos išmokėtina ekspertizės įstaigai UAB „Kauno komprojektas“ 717,91 Lt (CPK 89 str. 1 ir 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį, kuria ieškovas Kauno miesto savivaldybė įpareigota suderinti su atsakovu UAB „Dalminta“ tolimesnio nuomos mokesčio mokėjimo už aikštelės Kuršių gt. 2A, Kaune nuomą tvarką pagal šalių sudarytą 1998 m. kovo 24 d. nuomos sutartį, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atmesti atsakovo UAB „Dalminta“ priešieškinio reikalavimą įpareigoti ieškovą Kauno miesto savivaldybę nustatyti sutartyje nuomos mokesčio mokėjimo tvarką.

Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad UAB „Dalminta“ troleibusų galinio apsisukimo aikštelės Kuršių g. 49A, Kaune įrengimui investavo 97121,59 Lt, o taip pat dalį, kuria ieškovas Kauno miesto savivaldybė įpareigotas vykdyti šalių sudarytos 1998 m. kovo 24 d. aikštelės Kuršių gt. 2A nuomos sutarties 3.6 punkto sąlygą ir 97121,59 Lt užskaityti kaip UAB „Dalminta“ nuomos mokestį, pakeisti ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:

„Pripažinti, kad UAB „Dalminta“ troleibusų galinio apsisukimo aikštelės Kuršių g. 49A, Kaune įrengimui investavo 77 865,59 Lt (septyniasdešimt septyni tūkstančiai aštuoni šimtai šešiasdešimt penki litai ir 59 ct).“

Likusią Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo Kauno miesto savivaldybės 27 Lt (dvidešimt septynis litus) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

Iš teismo sąskaitos išmokėti ekspertizės įstaigai UAB „Kauno komprojektas“ 717,91 Lt (septyni šimtai septyniolika litų 91 ct) išlaidų.