Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-04-16 · Administracinė byla Nr. I-5315-208/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-04-16Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-03-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-04-16
Bylos Nr.
I-5315-208/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04865-2014-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
D. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Trečiasis asmuo
Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Sergejus Chiminas
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-5315-208/2015Proceso Nr. 3-61-3-04865-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, dalyvaujant pareiškėjui D. B., pareiškėjo D. B. atstovui advokatui Sergejui Chiminui, atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui J. V. (J. V.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

D. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4) prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK), 10 000 EUR (34 528 Lt) neturtinės žalos.

Pareiškėjas paaiškino, kad neturtinę žalą kildina dėl netinkamų laikymo sąlygų Vilniaus apskrities VPK areštinėje nuo 2010-01-03 iki 2010-01-05 kaip įtariamasis, nuo 2010-01-05 iki 2010-01-21 atlikinėjant administracinį areštą, nuo 2010-03-07 iki 2010-03-09, nuo 2010-03-14 iki 2010-03-16, nuo 2010-03-17 iki 2010-03-19, nuo 2010-04-07 iki 2010-04-09, nuo 2010-06-30 iki 2010-07-02, nuo 2013-07-07 iki 2013-07-08, nuo 2013-09-17 iki 2013-09-19 kaip įtariamasis. Nurodė, kad dėl higienos normų neužtikrinimo Vilniaus apskrities VPK areštinėje jis kreipėsi į įvairias institucijas, tačiau iš jų gavo tik formalius atsakymus. Pažymėjo, kad nuo 2006-08-28 jis yra įtrauktas į Vilniaus priklausomybės ligų centro profilaktinę įskaitą, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (F11.2), pripažino, kad yra narkomanas. Vilniaus apskrities VPK areštinėje jam nebuvo suteikta būtina neatidėliotina medicininė pagalba, kai po sulaikymo prasidėdavo abstinencijos priepuoliai. Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2014-02-13 rašte Nr. 13-15(2.1.) nurodė, kad atlikus patikrinimą nustatyta, kad dirbtinė dieninė ir naktinė apšvieta Vilniaus apskrities VPK areštinės kameroje Nr. 5, kurioje jis buvo laikomas 2013 m., neatitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 (toliau – ir HN 37:2009) reikalavimų, langas vėdinimui nepritaikytas, todėl jį kankino galvos skausmai, vargino pastovus pykinimas, kamerų ventiliacija nebuvo efektinga, nesant tinkamai įrengto sanitarinio mazgo, pastoviai sklido nemalonūs kvapai, be to, sanitarinis mazgas neužtvertas, nebuvo elektros rozečių. Gyvenimas aukščiau nurodytomis, žeminančiomis sąlygomis padarė jo sveikatai neigiamą poveikį. Prašė atnaujinti senaties terminą dėl teisinio neišprusimo – nežinojo, kad jam gali būti suteikta nemokama teisinė pagalba, nežinojo, kad laikymą netinkamomis sąlygomis galima skųsti, prašant atlyginti neturtinę žalą.

Vilniaus apskrities VPK su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 39–45).

Vilniaus apskrities VPK prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir nurodė, kad HN 37:2009 taikoma tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems policijos areštinių pastatams ir jų teritorijoms. Veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie HN 37:2009 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Vilniaus apskrities VPK areštinėje kamerų numeracija yra nuolat keičiama, tai yra vidinio areštinės darbo organizavimo dalis ir ji nesusijusi su konkrečių asmenų buvimu areštinėje, todėl tvirtinti, kad pareiškėjo nurodytas patikrinimas buvo atliktas būtent toje kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, nėra pagrindo. Pareiškėjas Vilniaus apskrities VPK areštinėje buvo laikomas trumpą laiką, per 2010-2013 metus viso 30 parų, 1 valandą per parą jam būdavo sudaroma galimybė pasivaikščioti kieme. Buvimo areštinėje metu pareiškėjas buvo apžiūrimas medicinos darbuotojų dirbančių Vilniaus apskrities VPK areštinėje. Pareiškėjas jokių nusiskundimų, prašymų ar pretenzijų dėl savo sveikatos areštinės administracijai nereiškė, medikams nesiskundė. Areštinės sąlygų gerinimas tiesiogiai priklauso nuo valstybės tam tikslui skiriamų asignavimų. Vilniaus apskrities VPK areštinės pastatas yra labai senas, tačiau pastato eksploatacija neuždrausta, pastatas tinkamas sulaikytiems asmenims laikyti. Gavus papildomą finansavimą patalpos periodiškai atnaujinamos. Vilniaus apskrities VPK areštinę periodiškai tikrina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bei Vilniaus visuomenės sveikatos centras, gavus papildomą finansavimą šių tarnybų nustatyti trūkumai yra operatyviai šalinami. Pabrėžė, kad skunde nurodyti pareiškėjo teiginiai neatitinka tikrovės. Vilniaus apskrities VPK areštinės kamerose yra oro šalinimo sistema (ištraukiamoji ventiliacija), languose yra orlaidės, sanitarinių mazgų įrengimas atitinka HN 37:2009 20 p. reikalavimus. Privatumo stoka yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Tvarka ir švara kamerose tiesiogiai priklauso nuo pačių laikomų kameroje asmenų ir jų pastangų siekiant užtikrinti švarą ir tvarką kameroje, jie yra aprūpinami švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Tai, kad Vilniaus apskrities VPK areštinės kamerose nėra rozečių, nėra teisės aktų pažeidimas. Areštinės sveikatos priežiūros ir medicinos pagalbos suteikimo žurnale užfiksuoti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas buvimo Vilniaus apskrities VPK areštinėje metu nuolat buvo apžiūrimas medicinos darbuotojų, jokių nusiskundimų dėl sveikatos neturėjo, abstinencijos priepuolių užfiksuota nebuvo, keliose vietose yra pažymėta, kad pareiškėjas linkęs simuliuoti apendicitą, tačiau jokių sveikatos sutrikimų nenustatyta. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų bei medicininių dokumentų apie galimai patirtą moralinę žalą, emocinį sukrėtimą bei jo padarinius, o visi jo argumentai paremti asmenine nuomone bei subjektyviu aplinkybių vertinimu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, nulėmusiu patekimą į Vilniaus apskrities VPK areštinę. Kartu pažymėjo, kad pareiškėjas į teismą ginti savo nurodytų teisės pažeidimų kreipėsi praėjus daugiau nei metams nuo buvimo Vilniaus apskrities VPK areštinėje, todėl natūralu, kad per šį laikotarpį jo prisiminimai ir nuoskaudos dėl patirtų nepatogumų Vilniaus apskrities VPK areštinėje galėjo nublankti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis nurodo patyręs Vilniaus apskrities VPK areštinėje.

Nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus apskrities VPK areštinėje buvo laikomas nuo 2010-01-03 iki 2010-01-05, nuo 2010-01-05 iki 2010-01-21, nuo 2010-03-07 iki 2010-03-09, nuo 2010-03-14 iki 2010-03-16, nuo 2010-03-17 iki 2010-03-19, nuo 2010-04-07 iki 2010-04-09, nuo 2010-06-30 iki 2010-07-02, nuo 2013-07-07 iki 2013-07-08, nuo 2013-09-17 iki 2013-09-19 (b. l. 1–4, 39–45, 47–55).

Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 str. 1 d., žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LR CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant LR CK 6.250 str. teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). LR CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-03-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1027/2011 yra išaiškinęs, kad žalos atlyginimui pagal LR CK 6.271 straipsnį taikytinas LR CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Vilniaus apskrities VPK prašo taikyti trejų metų senaties terminą. Pareiškėjas prašo atnaujinti senaties terminą dėl jo teisinio neišprusimo.

Skundą teismui pareiškėjas surašė 2014-10-31 (b. l. 1–4), svarbių priežasčių, dėl kurių būtų galima atnaujinti senaties terminą, nenurodė, o jo nurodyta senaties termino atnaujinimo aplinkybė – teisinis neišpusimas, negali būti tinkama priežastimi terminui atnaujinti, kadangi kartu su skundu pareiškėjas yra pateikęs įvairių institucijų atsakymus į jo teiktus skundus, vadinasi, jam, kaip ir kiekvienam žmogui, yra žinomas netinkamų sąlygų skundimas, jis šia savo teise naudojosi, teikdamas skundus įvairioms institucijoms. Todėl, vadovaujantis LR CK 1.127 str. 1 d., 1.131 str. 2 d., senaties terminas taikytinas ir ginčas nagrinėtinas nuo 2011-10-31, konkrečiai dėl laikymo Vilniaus apskrities VPK areštinėje laikotarpiais nuo 2013-07-07 iki 2013-07-08 ir nuo 2013-09-17 ir 2013-09-17 (b. l. 1–4, 39–45, 54, 55). Tokia teismo išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (2015-01-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-46-442/2015).

Dėl pareiškėjo teiginio, jog Vilniaus apskrities VPK areštinėje jam nebuvo suteikta būtina neatidėliotina medicininė pagalba, kai po sulaikymo prasidėdavo abstinencijos priepuoliai pažymėtina, kad pagal Areštinės sveikatos priežiūros ir medicinos pagalbos suteikimo žurnalo duomenis, pareiškėjas, buvimo Vilniaus apskrities VPK areštinėje metu, buvo apžiūrimas medicinos darbuotojų, jokių nusiskundimų dėl sveikatos neturėjo, sveikatos sutrikimų nustatyta nebuvo, abstinencijos priepuoliai neužfiksuoti (b. l. 54, 55). Vadinasi, pareiškėjas išdėstė nepagrįstus ir niekaip neįrodytus teiginius apie netinkamai teiktą jam medicininę pagalbą Vilniaus apskrities VPK areštinėje.

Dėl pareiškėjo teiginio, jog Vilniaus apskrities VPK areštinės kamerose nebuvo rozečių pažymėtina, kad jų įrengimas areštinės kamerose teisės aktuose nėra įtvirtintas. Taisyklių 7.20 p. nustatyta, kad policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis giminaičių arba artimųjų perduotais nešiojamaisiais televizoriais (kurių įstrižainė ne didesnė kaip 41 cm) bei radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais, virintuvais (esant tam būtinoms techninėms sąlygoms). Kadangi Vilniaus apskrities VPK patvirtino, kad Vilniaus apskrities VPK areštinėje rozečių nėra, vadinasi, nėra techninių sąlygų jomis naudotis ir tai atitinka Taisyklių 7.20 p.

Dėl pareiškėjo teiginio, jog Vilniaus apskrities VPK areštinėje nebuvo užtikrintos higienos normos pažymėtina, kad Vilniaus apskrities VPK pagal turimus finansinius resursus, gavęs skirtas lėšas iš valstybės biudžeto atlieka Vilniaus apskrities VPK areštinės kamerų remontą, kamerų būklė atitinka minimalias higienos sąlygas. Abejoti valstybės institucijos pateiktais paaiškinimais nėra pagrindo.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 9.2 p. nustatyta, kad asmenys, laikomi policijos areštinėje, privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos užtikrinimu kamerose (policijos pareigūnų nurodymu eilės tvarka skiriamas atsakingas už kameroje esančios tvarkos palaikymą asmuo). Vadinasi, už kamerų švarą ir tvarką atsakingi patys joje laikomi asmenys, kuriems Vilniaus apskrities VPK areštinė išduoda valymo inventorių.

Vilniaus apskrities VPK areštinės kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, oro šalinimo sistema (ištraukiamoji ventiliacija) atitinka HN 37:2009 20 p. reikalavimus, įtvirtinančius, kad policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą patalpų oro šalinimo sistemą. Be to, Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2014-02-13 rašte Nr. 13-15(2.1.)-2-1853 (b. l. 9–10) nurodė, kad Vilniaus apskrities VPK areštinės kameroje Nr. 5 išmatuotas oro judėjimo greitis atitiko HN 37:2009 reikalavimus. Tame pačiame rašte užfiksuoti dirbtinės dieninės ir naktinės apšvietos neatitikimai, lango nepritaikymas vėdinimui (b. l. 9–10), tačiau pastebėtina, kad Vilniaus apskrities VPK nurodė, jog Vilniaus apskrities VPK areštinėje kamerų numeracija yra nuolat keičiama, tai yra vidinio areštinės darbo organizavimo dalis ir ji nesusijusi su konkrečių asmenų buvimu areštinėje, todėl tinkamai nustatyti, ar Vilniaus visuomenės sveikatos centras patikrinimą atliko toje kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, nėra galimybių. Pagal HN 37:2009 23 p., policijos areštinės kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Vilniaus apskrities VPK patvirtino, kad Vilniaus apskrities VPK areštinėje yra oro šalinimo sistema (ištraukiamoji ventiliacija), languose yra orlaidės. Kartu pažymėtina ir tai, kad HN 37:2009 2 p. įtvirtinta, jog ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems policijos areštinių pastatams ir jų teritorijoms. Veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Be to, Vilniaus apskrities VPK nurodė, kad 1 valandą per parą pareiškėjui būdavo sudaroma galimybė pasivaikščioti kieme. Iš to, kas išdėstyta matyti, kad Vilniaus apskrities VPK areštinėje buvo stengiamasi sudaryti kuo geresnes sąlygas laikomų asmenų laikymo kokybei. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip teisingai nurodė Vilniaus apskrities VPK, pareiškėjo nurodyti patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, nulėmusiu patekimą į Vilniaus apskrities VPK areštinę.

Įvertinus tai, kad nėra įrodymų dėl netinkamų laikymo Vilniaus apskrities VPK areštinėje sąlygų, įrodymų, jog laikymo sąlygos pakenkė pareiškėjo sveikatai, atsižvelgiant į laikymo Vilniaus apskrities VPK areštinėje trukmę, į tai, kad patekimą į Vilniaus apskrities VPK areštinę nulėmė paties pareiškėjo elgesys, nenustatytos neturtinės žalos atsiradimo sąlygos pareiškėjo atžvilgiu, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjas

nusprendė:

pareiškėjo D. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Donatas Vansevičius