- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-12
- Bylos Nr.
- I1-6173-342/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01543-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Aušrelė Mažrimienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 20.5.1Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
- 37.3Kalinamųjų ir suimtųjų teisės
- 37.6Kiti su bausmių vykdymo ir suėmimo sąlygomis susiję klausimai
- 55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, (toliau – ir atsakovė) 1 000 Eur neturtinės žalos.
Pareiškėjas nurodo, jog yra nuteistas ir nuo 2019-02-12 bausmę atlieka Marijampolės pataisos namuose (toliau – ir Pataisos namai). Teigia, kad atvykus į Pataisos namus, informavo administraciją, kad bausmę pageidauja atlikti būdamas vienas kameroje arba su kitais nuteistaisiais, kurie yra ramaus būdo. Tvirtina, jog administracija atsakė, kad dabar visur vyksta remontas ir nėra tuščių vienviečių kamerų. Paaiškina, kad atvykus į Pataisos namus, buvo patalpintas į kamerą Nr. 2, kurioje buvo laikomi 5-7 nuteistieji. Teigia, kad 2019-03-27 iš kameros Nr. 2 visi 7 nuteistieji buvo perkelti į kamerą Nr. 13. Tvirtina, jog kartu su kitu nuteistuoju atsisakė eiti į kamerą Nr. 13, todėl buvo sumuštas pareigūnų ir jėga įmestas į kamerą Nr. 13, kurioje išbuvo iki 2019-04-11, nes dėl psichologinio smurto buvo priverstas išeiti iš kameros. Nurodo, jog nuo tos dienos buvo patalpintas į kamerą Nr. 2, nes joje jau buvo atliktas remontas. Paaiškina, kad nurodytoje kameroje iš pradžių buvo laikomi 4 nuteistieji, o vėliau patalpinti dar 2. Teigia, jog nurodytoje kameroje prasidėjo psichologinis spaudimas; vienas nuteistasis sumuša kitą. Pažymi, kad iš kameros buvo išvesti 3 nuteistieji, kurie labiausiai smurtavo, tam, jog viskas būtų neviešinama. Atkreipia dėmesį, kad kameroje Nr. 2 liko 3 nuteistieji, iš kurių vienas vėliau etapuojamas į teismą. Paaiškina, kad kameroje likus 2 nuteistiesiems, neapsikentęs psichologinio smurto, 2019-12-11 sužeidė kitą nuteistąjį kosmetinėmis žirklėmis, todėl 20 parų buvo uždarytas į baudos izoliatorių.
Nurodo, kad iš baudos izoliatoriaus buvo išleistas 2019-12-31 ir perkeltas į kamerą Nr. 18, į kurią atsisakė eiti, nes joje sukelti nuteistieji iš kameros Nr. 13, kurie naudojo psichologinį smurtą. Pažymi, kad į nurodytą kamerą atsakė eiti, todėl buvo uždarytas kameroje Nr. 9. Teigia, kad 2020-01-02 jam buvo skirta 15 parų baudos izoliatoriuje, kur jis bausmę atliko vienas kameroje Nr. 9. Paaiškina, kad atlikus bausmę, buvo keliamas į kamerą Nr. 16, į kurią atsisakė eiti, nes jo į kamerą neįsileis. Atkreipia dėmesį, jog žodžiu ir raštu prašė laikyti kameroje Nr. 9, bet buvo atsakyta, jog tai izoliatoriaus kamera. Nurodo, kad 2020-01-17 buvo skirtas papeikimas, todėl buvo laikomas drausmės izoliatoriaus kameroje Nr. 9. Pažymi, kad rašė skundus, jog yra nepagrįstai baudžiamas, tačiau niekas nereagavo. Teigia, kad 2020-02-03 parašė skundą į prezidentūrą ir Teisingumo ministeriją, kurios gavusios skundus kreipėsi į Pataisos namų administraciją, kuri po to sureagavo. Tvirtina, jog pareigūnas prašė atsiimti skundus ir už tai pažadėjo, kad bus laikomas vienas kameroje Nr. 9. Atkreipia dėmesį, kad kameroje Nr. 9 yra laikomas iki šios dienos. Kelia klausimą kodėl nuo 2019-12-31 iki 2020-02-20 buvo kankinamas, būnant baudos izoliatoriuje negalėjo apsipirkti, nebuvo skiriama išmoka, negalėjo siųsti laiškų. Pažymi, kad serga cukriniu debetu, todėl reikia pirkti maistą, saldainius gliukozės reguliavimui, tačiau buvo nuimta išmoka, kadangi buvo laikomas baudos izoliatoriuje.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atkreipia dėmesį, kad teisės aktai nenumato nuteistiesiems atliekantiems laisves atėmimo bausmę kalėjimo rėžimo sąlygomis laikymo kameroje po 1 nuteistąjį. Nurodo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatas.
Teigia, kad remiantis nuteistojo susirašinėjimo apskaitos kortelės duomenis, pareiškėjas atlikdamas bausme Marijampolės PN turi galimybę bendrauti laiškais, juos siunčia ir gauna. Nurodo, kad pareiškėjas sistemingai atsisakinėjo atlikti bausmę paskirtose kamerose ir už tai buvo baustas perkeliant į kamerų tipo patalpas. Pažymi, kad pateikia Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020-02-21 raštą Nr. 2S-628 dėl R. K. skundo išnagrinėjimo, kuriame yra detaliai išnagrinėta kiekviena paskirta pareiškėjui nuobauda jas Kalėjimų departamentas laiko pagrįstas ir nemato pagrindo, kad būtų reikalingas jas panaikinti Kalėjimų departamentas įvertinęs davusių valstybės statutinių tarnautojų pasirašytais tarnybiniais pranešimais, kuriuose pateiktos faktines pareiškėjo padarytos pažeidimų aplinkybes, taip pat nurodyta kad pareiškėjas savo pasiaiškinimuose nenurodė konkrečių asmenų dėl ko negali atlikti bausmę administracijos paskirtoje kameroje, tik nurodė viename pasiaiškinime, kad patyrė psichologini spaudimą, tačiau jo nedetalizavo. Teigia, kad remiantis Marijampolės PN Resocializacijos skyriaus 2020-07-08 psichologės pažyma Nr. 55/04-550, pareiškėjas dėl to, jog Marijampolės PN nebuvo laikomas kameroje vienas ir patytė psichologinį smurtą, nėra kreipęsis.
Nurodo, jog remiantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos 2020-01-30 pažyma Nr. 1S-249, pareiškėjas visos bausmės atlikimo metu Pataisos namuose į Kriminalines žvalgybos skyrių bei į Sveikatos priežiūros tarnybą, dėl patiriamų traumų ar sužalojimų nesikreipė.
Pažymi, jog pareiškėjo 2019-03-28 skundas Nr. 49/07-697, kuriame skundžiami pareigūnų veiksmai dėl to, kad buvo jėga perkeltas į kamerą Nr. 13 patvirtina, jog jame yra pareiškėjo įrašyta „atsakymą žodžiu gavau, raštiškai atsakymo nereikia”.
Nurodo, kad vadovaujantis Sveikatos priežiūros administratoriaus, 2020-07-14 pažyma pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019-02-12 iki 2020-06-23 į sveikatos priežiūros specialistus dėl patirto psichologinio smurto, kreipęsis nebuvo. Taip pat vadovaujantis minėta pažyma pareiškėjui, kuris serga cukriniu diabetu yra skirtas tinkamas gydymas bei maitinimas. Mano, jog vien ta priežastis jog pareiškėjas yra pasipiktinęs ir turi neigiamą požiūrį į visą bausmių vykdymo sistemą, nėra pagrindas neturtines žalos atlyginimui, nes neturtinė žala tai ne bet koks pasipiktinimas ar paprasčiausias sukeltas nepatogumas, o asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasiniai sukrėtimai emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, Teismo įvertinti pinigais.
Teigia, kad remiantis pateiktais duomenimis, tinkamai laikosi visų numatytų teisės aktų reikalavimų, bei tinkamai juos įgyvendina. Pabrėžia, kad pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių ir neteisėtų atsakovo pareigūnų veiksmų (neveikimo), kurie realiai (objektyviai) pareiškėjui galėjo sukelti tokio laipsnio neigiamas pasekmes kurias butų galima įvardinti kaip nežmogiškas kalinimo sąlygas, bendravimo galimybių sumažėjimą, asmens kankinimą ir, kad tai būtų pakankamas pagrindas reikalauti neturtinės žalos, kuri gali būti vertinta pinigais, atlyginimo.
Šalies argumentai
Argumentuoja, jog pareiškėjas savo skunde prašo atlyginti neturtinę žalą, tačiau nenurodo, kokių išgyvenimų jis asmeniškai patyrė, kokiais faktais ta žala pasireiškė ir kaip pasireiškė priežastinis ryšys tarp atsakovų priimtų sprendimų ir atsiradusios žalos. Pažymi, kad neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų kalinimo buitinės sąlygos. Buitinių sąlygų ar su tuo susijusių problemų nesikreipė į psichologes, kurios turi reikiamą kompetenciją įvertinti asmens negatyvių psichinių išgyvenimų apimtis ir siūlyti direktoriui sprendimus dėl pagalbos tokiam asmeniui. Mano, kad nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei įvardinta šios žalos piniginė apimtis, neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo. Yra įsitikinusi, kad veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teises aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybe. Pažymi, kad nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, kurią jis galimai patyrė kalint Pataisos namuose.
Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija” reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą, taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas” reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).
CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą anksčiau minėtų viešosios atsakomybės sąlygų. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą (žr., pvz., LVAT 2013-11-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (žr., pvz., LVAT 2013-04-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013-12-16 nutartį administracinėje byloje A662-2009/2013; 2013-11-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013 ir kt.).
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., LVAT 2007-03-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11 ir kt.). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 25 straipsnis, 56 straipsnio 4 dalis, 67 straipsnis, 71 straipsnis).
Dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimą byloje V. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98 ir kt.).
Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimą byloje P. prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 28524/95). Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, svarbu įvertinti ir nustatyti, ar atsakovės atstovo (pareigūnų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės pažymių, taip pat tai, ar šie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.
Žemesnės instancijos teismas
Iš pareiškėjo skundo galima daryti išvadą, kad jis neturtinę žalą kildina iš to, kad jis kameroje buvo laikomas ne vienas, buvo ne kartą perkeltas į baudos izoliatorių, prieš jį buvo naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas; nuo 2019-12-31 iki 2020-02-20 buvo kankinamas, nes būnant baudos izoliatoriuje negalėjo apsipirkti, nebuvo skiriama išmoka, negalėjo siųsti laiškų.
Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamų nuobaudų rūšis ir tvarką reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnis, 143 straipsnis. Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: papeikimas; didžiausios pinigų sumos už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazines socialinės išmokos dydžio suma iki trijų mėnesių; draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių įsigijimą; vienos bazinės socialines išmokos dydžio įmoka į socialines paramos nuteistiesiems fondą. Nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriama nuobauda - perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki trisdešimt parų, o nepilnamečių nuteistųjų - iki penkių parų. BVK 145 straipsnyje įtvirtinta, jog nuteistieji, atliekantys BVK 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą, į darbą nevedami; perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teises gauti pasimatymų (išskyrus teisę susitikti su advokatu), perduodamų daiktų taip pat paskambinti telefonu (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina BVK 101 straipsnyje nurodytą teisę); jiems neleidžiama įsigyti ir (ar) turėti asmeninių daiktų, išskyrus drabužius, avalynę higienos reikmenis ir kanceliarines prekes. Šioje dalyje nurodytiems nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, kasdien vieną valandą, o nepilnamečiams, neįgaliesiems kuriems nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis ir ligoniams (pagal gydytojo išvadą) - dvi valandas pasivaikščioti. Nuteistieji, atliekantys BVK 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą, laikomi rakinamose kamerose.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamos bylos dalykas yra neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui pagrįstumas, o ne pareiškėjui skirtų nuobaudų teisėtumas ir pagrįstumas. Nustatyta, kad Kalėjimų departamentas pareiškėjo skundus, susijusius su jo nurodytomis nuobaudomis atmetė kaip nepagrįstus (b. l. 15 – 17). Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO” nustatė, kad nurodytas sprendimas įstatymų nustatyta tvarka ir terminais nebuvo apskųstas teisme. Iš administracinės bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas nurodytų nuobaudų per įstatymuose nustatytus terminus teismui neskundė; byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui skirtos nuobaudos įstatymų nustatyta tvarka buvo panaikintos, todėl spręstina, kad jos yra galiojančios. Dėl nurodytų priežasčių visi pareiškėjo argumentai dėl patirtos neturtinės žalos, susijusios su nuobaudų pareiškėjui paskyrimu, laikomi nepagrįstais, kadangi nėra nustatyta neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų.
Dėl laikymo su kitais asmenimis, pažymėtina, kad teisės aktuose nėra numatyta, kad asmenys, atliekantys bausmę įkalinimo įstaigoje, esant jų pageidavimui, privalo būti laikomi po vieną kameroje. Dėl nurodytos priežasties darytina išvada, kad šie atsakovės atstovo veiksmai (pareiškėjo laikymas kamerose su kitais asmenimis) nėra neteisėti. Įrodymų, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, į bylą nepateikta, o tam tikri su įkalinimu susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Dėl kitų pareiškėjo argumentų, kad prieš jį buvo naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas, serga debetu ir negalėjo įsigyti tinkančio maisto, saldumynų tam pažymėtina, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas) (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Tik įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Atsakovės į bylą pateikti įrodymai - 2020-07-08 pažyma (b. l. 28) bei 2020-07-14 pažyma (b. l. 29), patvirtina, jog pareiškėjas dėl to, kad buvo laikomas vienas ar patyrė psichologinį smurtą, nėra skundęsis. 2020-07-14 pažyma taip pat patvirtina, jog pareiškėjui buvo suteiktas reikiamas gydymas ir maitinimas dėl cukrinio diabeto. Dėl pareiškėjo nurodyto fizinio smurto pažymėtina, kad Kalėjimų departamento 2019-05-15 raštas (b. l. 89 – 90) patvirtina, jog pareiškėjo skundas dėl specialių priemonių prieš jį panaudojimą buvo išnagrinėtas. Pareiškėjas neteikia duomenų, kad įstatymų nustatyta tvarka nurodytas raštas buvo apskųstas. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO” nenustatė, kad toks skundas teisme buvo nagrinėtas. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė, kad atsakovės atstovas atliko neteisėtus veiksmus (buvo prieš jį naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas, negalėjo įsigyti tinkamo maisto, saldumynų).
Konstatuotina, kad šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Įrodymų, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, į bylą nepateikta. Teismas daro išvadą, jog skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą (ABTĮ 56 straipsnis). Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. nesant vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje V. de H. prieš Olandiją pareiškimo Nr. 16034/90 , 1997-12-19 sprendimą byloje H. prieš Suomiją pareiškimo Nr. 20772/92 , 1999-01-21 sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją pareiškimo Nr. 30544/96 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.