Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, nes veikė būtinosios ginties sąlygomis. Atėjo į kepyklėlę su savo sūnumi, kurioje dirbo A. I. (nukentėjusysis). Šalia jo, metro atstumu stovėjo sūnus E. ir jo draugas M.. Sūnus E. parodė, kad tas žmogus, kuris jį skriaudė, dirba šitoje kepyklėlėje. Kai priėjo kepyklėlę, paklausė E., ar yra tas žmogus. Sūnus pažiūrėjęs atsakė, kad yra ir parodė pirštu į A. I.. Tada A. I. priėjo prie jo, jis pats tada stovėjo prie įėjimo, šalia stovėjo vaikai, ir paklausė A. I., ar pažįsta E., jis iš karto grubiu, agresyviu balsu atsakė, kad pažįsta. Jis kabėjo rusiškai. Tada jis paklausė, ar tampei E. už ausų, jis atsakė „taip, tampiau, o ką tu man padarysi, ar nori gauti pats“. Tada A. I. pradėjo jį pulti, užsimojo. Jis A. I. užblokavo, užsidengė ranka ir iš kairės rankos delnu davė jam į žandą. A. I. tai nenuramino, toliau agresyviai jį puolė, tada iš kairės kumščiu smūgiavo ir pataikė jam į nosį. Pradėjo bėgti kraujas ir jis apsiramino. Tada išėjo iš kepyklėlės. Konfliktas kilo todėl, kad nukentėjusysis skriaudė jo sūnų vaikų žaidimo aikštelėje, yra kita byla, kur kreipėsi į policiją dėl to. Nukentėjusiajam padarė sužalojimus ir juos pripažįsta, bet situacijos pakeisti negalėjo, norėjo tik su žmogumi pakalbėti, bet jis buvo agresyviai nusiteikę ir jis pats pradėjo pulti. Jam grėsė pavojus, nes užsimojo. Jis užsimojo ir trenkė į galvos sritį, bet kaltinamasis su dešine ranka užblokavo, tada su kairės rankos delnu trenkė jam. Jam pačiam sužalojimų nebuvo padaryta. Žodinis konfliktas truko labai trumpai. Paklausė, ar tampei už ausų, atsakė, taip, o kas yra, nori ir tau duosiu, sakė rusiškai ir viskas. Kitaip jis ir negalėjo sureaguoti, jeigu būtų stovėjęs ir nieko nedaręs, būtų jam trenkę į nosį. Tai buvo instinktyvi gynyba. Delnu sudavė, nes jis nesustojo, tada jau kumščiu į nosį sudavė ir tik tada apsiramino. Veiksmas vyko prie kepyklėlės įėjimo durų, šalia stovėjo vaikai. Nukentėjusysis buvo kepyklėlės gale, jį pamatė, pamatė E. ir iš karto agresyviai nusiteikęs priėjo. Jis tarpduryje stovėjo ir A. I. puolė, durys į lauką atsidarė, durys plačios. Atėjo į kepyklėlę ir buvo piktas, nes jo vaiką puolė, tai kaip galima tampyti vaiką už ausies.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis ir civilinis A. I. parodė, kad sekmadienį, 2023-06-09, apie 19 val. nuėjo pasivaikščioti į vaikų aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) su savo (duomenys neskelbtini) dukra. Ten sutiko du vaikinus, kuriuos žino iš seniau, tai E. ir M.. Ten įvyko nemalonus pokalbis su E. ir po to jis pasakė, kad aš pakviesiu tėtį ir tu turėsi problemų. Jis paprašė, kad jis pakviestų tėtį ir pasakė, kad nori su juo pasišnekėti. Po to E. išėjo. Dar kurį laiką jis su dukra buvo aikštelėje, vėliau nuėjo į kepyklėlę, o E. draugui M. pasakė, jeigu ateis E. tėtis, tai tu žinai kur aš esu ir kur mane galima rasti. Jis atėjo į kepyklėlę, ten buvo jo žmona ir mažametis sūnus, kuris miegojo vežimėlyje. Jie pradėjo ruoštis kepyklėlės uždarymui. Stovėjo nugara į duris ir po kažkiek laiko išgirdo triukšmą už savo nugaros. Atsisuko ir pamatė vyrą, ir stovintį už jo E.. Pagalvojo, kad tai E. tėvas ir priėjo. Vyras užėjo į vidų ir stovėjo prie durų. Jis priėjo prie vyro, pagalvojo, kad bus kažkoks pokalbis, galbūt emocionalus. Jis paklausė, ar A. I. kalba lietuviškai, paklausė rusiškai, A. I. atsakė „taip“. Paskui jis sudavė du smūgius į veidą. Jo žmona, kuri nesuprato, kas čia vyksta, puolė prie A. I. šaukdama. Kaltinamasis ją pastūmė, o ji pasakė, kad kvies policiją, o jis pasakė „kviesk ką nori“, apsisuko ir išėjo. Paskui jie iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Tyrimo metu pasakė, kad ne mažiau kaip tris kartus sudavė, bet tai pasakė policininkams, kurie buvo atvažiavę, o paskui pagal pažeidimus jis suprato, kad buvo du smūgiai, kaip standartinis boksininko veidas. Jis pats jokių veiksmų nedarė kaltinamojo atžvilgiu. Jis priėjo ir atstumas buvo per ištiestą ranką, nesitikėjo nieko. Sudavė smūgius skirtingomis rankomis ir kumščiais. Kaltinamasis delnu nesudavė, buvo du smūgiai kumščiu, ir taikyta buvo į nosį. Dėl šito įvykio buvo nedarbingume 2 savaites. Dirba su klientais, su žmonėmis ir neįmanoma tokio darbo dirbti su sulaužyta nosimi ir su mėlynėmis prie akių. Pirmą savaitę šiaip blogai jautėsi, o antrą savaitę dėl estetinių sumetimų negalėjo dirbti. Po smūgio į nosį atsirado aplink akis didelės juodos dėmės. Taip atrodė apie dvi savaites, po dviejų savaičių buvo geltonos dėmės, bet jas galima jau buvo užmaskuoti. Į kepyklėlę ateidavo, nes pas juos viso ciklo kepyklėlė, tai jis turėdavo ateiti ir maitinti mieles, kad nepradingtų, bet kepyklėlė nedirbo tada. Prašo priteisti negautas pajamas pagal vidurkį. Nebuvo atlikta operacija, bet turėjo siuntimą į operaciją, bet kol kas nedarė, planuoja daryti, nes pablogėjo gyvenimo kokybė, miegant blogai kvėpuoja, bendrai blogai jaučiasi dėl to, kad mažiau deguonies gauna kūnas. Bet kuriuo atveju darys operaciją. Dėl šio įvykio reikalinga operacija, nes prieš tai neturėjo jokių traumų. Pakitimai atsirado po šio įvykio. Neturtinės žalos prašo kaip bausmės per finansinę įtaką. Patyrė moralinius išgyvenimus ir juos pergyvens, o čia tas skaičius kaip bausmė. Šeimos nariai jaučiasi kepyklėlėje nesaugiai, kai užeina nepažįstami žmonės, bet yra ir pastovūs klientai. Ypatingai blogai jaučiasi žmona, jo stabili psichika, o žmona pusę metų labai pergyveno ir kai jis anksti vienas išeina į darbą, ji labai pergyvena, o tai nukenčia bendravimo atmosfera šeimoje. Dvi savaites su klientais nedirbo, dirbo tik palaikydamas tam tikrus procesus, dirbo tokius darbus, kur nereikalavo bendravimo su žmonėmis.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. V. parodė, kad atvyko į įvykio vietą, adreso neprisimena, juos pasitiko nukentėjusysis bei buvo jo žmona su mažamečiu vaiku ant rankų. Nukentėjusiajam iš nosies buvo kraujavimas, įvykio vietoje matėsi konflikto žymės, ant žemės kraujas, daiktai mėtėsi ant grindų. Kaltinamojo įvykio vietoje nebuvo. Teismui pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas savo parodymus patvirtino. Papildomai paaiškino, kad nukentėjusysis nuėjo į vaikų žaidimo aikštelę ir vienas iš vaikų pasakė, kur galėtų gyventi. Patikrino adresą ir rado kaltinamąjį. Kaltinamasis pasakojo, kad jo sugrįžęs sūnus namo pasakė, kad užsuko ausį. Nuėjo kaltinamasis tenai ir viskas parašyta apklausoje. Kaltinamasis tada jiems sakė, kad nesusilaikęs sudavė nukentėjusiajam į veido sritį. Apie savigyną, ar buvo kalba, neprisimena. Nukentėjusysis buvo strese, pasakė, kad už nieką gavo smūgį į nosį.

Teisme apklausta liudytoja I. I. parodė, kad buvo penktadienio vakaras, vyras jau buvo baigęs kepykloje darbus, bet reikėjo dar sutvarkyti kepyklėlę. Sūnus miegojo, o dukrytė labai norėjo eiti į žaidimų aikštelę žaist, tai vyras nuėjo su ja žaisti. Vėliau vyras kažką darė, buvo arčiau durų, durys buvo atidarytos, atėjo kaltinamasis. Jis užėjo į patalpą ir vyro paklausė „ar tu kalbi lietuviškai, rusiškai“. Ji atsisukusi pamatė, kaip po to klausimo pradėjo smūgiuoti jam į veidą. Buvo du smūgiai, jai šokas, ji puolė atplėši jį, bet kaltinamasis ją labai stipriai pastūmė ir ji griuvo ant metalinio stalo. Lyg dar buvo trečias smūgis, bet nėra tikra. Po smūgio vyras nusviro per visą kepyklą ant kriauklės ir tada vyras paprašė kviesti policiją. Ji skambino, o kaltinamasis apsisuko ir išėjo, ji dar spėjo beišeinant nufotografuoti. Kepyklėlėje įėjimas ir vyras buvo per vidury kepyklėlės, ji buvo prie kriauklės, vyras buvo nuo durų gal 4-5 metrus, gal 3 metrus, bet kai tas vyras užėjo į patalpą, vyras priėjo arčiau. Kaltinamasis įėjęs sustojo už durų, jau viduje patalpos. Kai kaltinamasis smūgiavo, tai jis stūmėsi į vidų. Vyras jokių smūgių nesudavė kaltinamajam. Kaltinamasis atvyko su sūnum, sūnus stovėjo už durų ir stebėjo viską. Vaikai į patalpą neįėjo. Neatsimena klausimo vyrui, ar „tampė mano sūnui už ausų“. Po įvykio vyro paklausė ir jis pasakė, kad kai jis buvo su dukra žaidimų aikštelėje, tai jis sudrausmino vaikus, M. ir E., nes jie neleido mažiukams žaisti smėlio dėžėje, jie nenorėjo išlipti, tai ne pirmas kartas buvo. Po įvykio tai pasakojo vyras, bet, kad tampė už ausų, tai tikrai ne.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), matomas maitinimo įstaigų paviljonas, kurio viduryje yra praėjimas, dešinėje pusėje matomos įvairių maitinimo įstaigų patalpos, kairėje pusėje lauko staliukai. Einant iki paviljono galo, matoma kepyklėlė, ant kurios lango yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“, patekimas į kepyklėlės patalpas yra pro plastikines su stiklu, rakinamas duris. Patekus į vidų matomos kepyklėlės gamybinės patalpos, su įvairiais virtuvės indais bei įrenginiais. Einant tiesiai, tarp metalinio stalo ir baltos spalvos šaldytuvo, matomos ant žemės raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Apžiūrėjus įvykio vietą, pastebėta vaizdo stebėjimo kamera, kamera ties kepyklėlės įėjimu, tačiau pasitikslinus dėl vaizdo įrašu su kamerų valdytoju, nustatyta, kad vaizdo kameros įvykio neužfiksavo, kadangi yra nukreiptos į kitą pusę, o ne į vietą, kurioje vyko įvykis. Daugiau, apžiūrint įvykio vietą, reikšmingų objektų tyrimui, nenustatyta. (t. 1, b. l. 9-10, 11-13).

Tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo nurodoma, kad 2023-06-09 patruliuojant kartu su tyrėjais E. V. ir D. T. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), buvo sumuštas pranešėjas. Nuvykus nustatyta, kad konfliktas įvyko kepyklėlėje „(duomenys neskelbtini)“. Pasak pareiškėjo A. I., į kepyklėlę atėjo nepažįstamas asmuo ir ne mažiau kaip 3 kartų sudavė į veido sritį. Ant pareiškėjo veido, ties nosimi buvo matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Asmenį apžiūrėjusi GMP brigada konstatavo nosies lūžį. Buvo nustatyta, kad sumušimu įtariamas asmuo gyvena (duomenys neskelbtini). Buvo nuvykta minėtu adresu su tikslu nustatyti smurtu įtariamo asmens tapatybę. Nustatyta, kad pareiškėją sumušė A. Č. (t. 1, b. l. 14).

Specialisto išvadoje Nr. G 1801/2023 (01) nurodyta: 1. A. I. nustatyta nosies kaulų lūžis su odos nubrozdinimu ir poodine kraujosruva nosies nugarėlėje, poodinės kraujosruvos akių vokuose, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2023-06-09. 2. Sužalojimai visumoje dėl nosies kaulų lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. A. I. sužalojimų jam padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą. 3. Sužalojimams padaryti pakako trijų trauminių poveikių. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. 4. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužfiksavo. 5. A. I. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (t. 1, b. l. 29-30).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. I. parodė, kad jis dirba kepyklėlėje „(duomenys neskelbtini)“ esančioje (duomenys neskelbtini). Jam būnant kepyklėlės patalpose užėjo jam nepažįstamas vyras, kuris pasakė „mano sūnaus debilu nevadinsi“ ir po šių žodžių staiga, be jam suprantamos priežasties, ne mažiau kaip 3 kartus sudavė jam į veido sritį. Kuria ranka sudavė jis nepamena, po ko pajuto fizinį skausmą veido srityje. Po jam suduotų smūgių, asmuo apsisuko ir pasišalino iš įvykio vietos. Atvykusi GMP brigada jį apžiūrėjo ir konstatavo nosies lūžį. Įvykį matė jo žmona I. I. ir jų mažamečiai vaikai A. I., A. I.. Jaučiasi nesaugiai, nes tiek jis, tiek jo šeima dirba ir būna kepyklėlėje ir asmuo, kuris jį sumušė, žino, kur jie dirba. Baiminasi dėl savo ir savo šeimos saugumo. Prieš įvykį 5 minučių laikotarpyje, už kepyklėlės esančioje vaikų žaidimų aikštelėje žaidė vaikai. Jį sumušusio vyro sūnus galimai E. ir berniukas M. iš (duomenys neskelbtini), kurį E. įžeidinėjo tokiais žodžiais „Kachlom“, dėl to, kad berniukas yra kilęs iš (duomenys neskelbtini). Jis sudrausmino E., kad jis neįžeidinėtų berniuko vardu M., kilusio iš (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 20-21).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. I. parodė, kad 2023 m. birželio 9 d. vakare, apie 20 val. ji ir jo sutuoktinis A. I. būdami kepyklėlėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), pradėjo ruoštis ir tvarkytis užsidarymui. Jos dukra A. sėdėjo ant fotelio, jos sūnus A. miegojo vežimėlyje. Jau jie ruošėsi išeiti ir atėjo į kepyklėlę jai nepažįstamas vyras (jis buvo aukštas su akiniais, trumpi plaukai, brunetas, dėvėjo sportinę be rankovių maikutę ir jai atrodo, su kepure su snapeliu), kuris kreipėsi į jos sutuoktinį. Vyras buvo labai agresyviai nusiteikęs. Jis paklausė A. I., ar jis kalba lietuviškai ar rusiškai. Ir po to iškart smūgiavo jos sutuoktiniui į veido sritį. Jai pasirodė, kad smūgiavo du arba tris kartus. Tikrai ne mažiau dviejų smūgių. A. I. po suduotų smūgių nusviro šalia kriauklės, kur ir matėsi visos kraujo dėmės. Po pirmo suduoto smūgio jos vyrui, ji pradėjo rėkti, ką jūs darot ir ji tarsi norėdama užstoti vyrą, puolė tarp jų ir nepažįstamas vyras tuo metu ją stipriai pastūmė ir ji nuvirto ant šalia stovinčio stalo. Tuo momentu jai nuo veido nukrito akiniai. Jis smūgiavo tarsi žinodamas, kaip tai daryti, tarsi įvaldęs techniką. Sutuoktinis paprašė, kad kviestų policiją ir nepažįstamam vyrui išeinant, jį spėjo nufotografuoti. Skambino kviesti greitąją. Nepažįstamam vyrui buvo vienodai, kad kepyklėlėje buvo vaikai. Jos (duomenys neskelbtini) metų mergaitė buvo šoko būsenoje ir kaip tik atsikėlė jos sūnus, pradėjo verkti. Po šios situacijos jaučiasi nesaugi dėl savęs ir savo vaikų. Šį situacija labai juos sukrėtė. Gana greitai atvažiavo greitoji. Jie iš karto nustatė, kad vyro nosis sulaužyta. Vėliau atvažiavus policijai, ji kartu su pareigūnais nuėjo į žaidimų aikštelę, kur žaidė jų šeimai pažįstamas berniukas M. ir jis žinojo, kur gyvena jos sutuoktinį sumušęs vyras. Pareigūnai nuėjo berniuko nurodytu adresu ir jį rado. Sutuoktinis su greitąja neišvažiavo, kadangi liko su policija pildyti procesinius dokumentus. Jie vėliau atskirai važiavo. Vėliau sutuoktinis A. I. papasakojo, kad jis žaidimų aikštelėje būdamas kartu su jų bendra dukra A. buvo žaidimų aikštelėje, kur sudrausmino ten žaidžiančius jam pažįstamus berniukus. Jie žaidė smėlio dėžėje ir neleido žaisti mažesniems vaikams ir jis paprašė jų išeiti. Vyras pajuokavo, kad jeigu reikės jis už ausų juos ištrauks ir vienas iš berniukų pavadino ukrainiečiu berniuką M. „hahol“. Vyras, jį taip pat sudrausmino. Berniukas jam sakė, kad pakvies savo tėtį, kad jis jį sudaužys. Tikėtina, kad į kepyklėlę atėjo būtent šio berniuko tėtis. Kiek jai pasakojo jos sutuoktinis A. I., jis nei vienio berniuko fiziškai nelietė ir už ausų netampė (t. 1, b. l. 120-121).

Liudytojas E. V. parodė, kad 2023-06-09 apie 20 val. patruliuojant gavo iškvietimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), kepyklėlėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumuštas vyras kito nepažįstamo vyro. Atvykus į įvykio vietą, jau buvo atvažiavusi greitoji medicinos pagalba, kuri apžiūrėjo vyrą. Greitosios pagalbos darbuotojai nukentėjusiajam vyrui nustatė galimai nosies lūžį. Aiškinantis įvykio aplinkybes bendravo su liudytoja, nukentėjusiojo sutuoktine I. I.. Ji paaiškino, kad jos sutuoktinis A. I. buvo vaikų žaidimo aikštelėje ir sudrausmino ten esančius berniukus, kadangi vienas iš jų pavadinimo kitą berniuką „hahol“, kadangi jis yra (duomenys neskelbtini). I. I. taip pat papasakojo, kad sutuoktinis norėdamas sudrausminti berniuką, jį patempė už ausies. Tuomet kartu su I. I. nuėjo iki minėtos žaidimų aikštelės, kur rado berniuką (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, kad žino, kur gyvena A. I. sumušęs nepažįstamas vyras. Kartu su kolegomis nuvažiavo iki berniuko nurodyto adreso ir rado įtariamąjį A. Č.. A. Č. paaiškino, kad trenkė A. I., kadangi jam pasiskundė jo sūnus, kad nepažįstamas vyras žaidimų aikštelėje jam patempė ausį ir jam skaudėjo. Taip pat minėjo, kad atėjęs į kepyklėlę pasikalbėti su vyru, kuris skriaudė jo sūnų, tarp jų kilo žodinis konfliktas ir jis nesusilaikęs sudavė jam į veido sritį. Kiek tiksliai sudavė smūgių neprisimena (t. 1, b. l. 124-125).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. Č. parodė, kad prisipažįsta, jog sudavė smūgius, bet tai padarė iš savigynos. 2023-06-09 apie 19:30 val., jis kartu su dukra N. buvo parduotuvėje. Jam paskambino sūnus E., girdėjo, kad yra apsiverkęs. Jis jam pasakė, kad skubiai pas jį važiuotų. Jis išsigandęs nuvažiavo pas jį. Apie 19:50 val. sūnus papasakojo, kad jam su draugu M. (panašaus amžiaus berniukas (duomenys neskelbtini)) bežaidžiant žaidimų aikštelėje, prie jų priėjo vyras su pilkais marškinėliais ir išvarė iš smėlio dėžės. Sūnus pasakojo, kad vyras sakė, jog jie per dideli žaisti smėlio dėžėje. Tuomet jie su draugu nuėjo žaisti ant karstyklių. Tuomet sūnus pasakojo, kad pamatė tą vyrą vėl ateinant, todėl su draugu pradėjo nueidinėti, bet vyras užtvėrė kelią ir čiupo jo sūnų E. už ausų sakydamas rusiškai „vot odna starana moskvi, vor drugaja storona moskvi“. Jis patikėjo sūnumi E., kadangi matė, kad jo ausys yra paraudusios, taip pat pateikia tyrėjai ambulatorinio apsilankymo išrašą, kadangi po šio įvykio važiavo į ligoninę apžiūrai. Po sūnaus pasakojimo, jie kartu pradėjo ieškoti to vyro. Sūnus pasakė, kad jis būna ten, kur bandelės, jie nuėjo į kepyklėlę. Sūnus E. atpažino vyrą su pilkais marškinėliais. Jis užėjo su tuo vyru pasikalbėti. Vyras kalbėjo rusiškai ir paklausė jo, ar pažįsta sūnų E.. Jis pasakė, kad žino. Tada paklausė, ar jis berniuką tampė už ausų, vyras atsakė, kad taip. Vyras pats pripažino, kad tampė sūnų E. už ausų. Ir tuomet tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Viskas vyko labai greitai, vyras pradėjo mosikuoti rankomis ir jis gindamasis sudavė vyrui ne daugiau 2 smūgius. Mano, kad pataikė į nosį, nes matė kraują. Vyriškis jo nesužalojo, fizinio smurto iš jo pusės nebuvo. Po to jie išėjo pas močiutę, nes ji gyvena kaip tik (duomenys neskelbtini). Po kiek laiko atvažiavo pareigūnai, kuriems jis viską papasakojo. Pareigūnams pasakojo ir jo sūnus, kad jį nepažįstamas vyras tampė už ausų. Jo veiksmai buvo savigyna. Konflikto metu taip pat kepyklėlėje buvo ir jo žmona. Šį vyrą matė pirmą kartą. Žino, kad šis vyras yra atvažiavęs iš (duomenys neskelbtini). Apie tai jam papasakojo sūnus. Taip pat papasakojo, kad prieš metus laiko jis jau buvo užpuolęs (duomenys neskelbtini) berniuką, žaidimų aikštelėje smaugė jį už kaklo. Šiuo metu jo sūnus jaučiasi nesaugiai. Jis taip pat susirūpinęs dėl savo sūnaus saugumo ir sveikatos (t. 1, b. l. 154-156).

Įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, A. Č. nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta, jo veiksmai nebuvo tyčiniai, o tai buvo gynyba. 2023-06-09 apie 20 val., atėjęs adresu (duomenys neskelbtini), į kepyklėlę „(duomenys neskelbtini)“, jis norėjo pasikalbėti su vyru, kodėl jis liečia jo mažametį sūnų ir naudoja prieš jį fizinę jėgą, tačiau asmuo į kalbas nesileido, pradėjo konfliktiškai su juo bendrauti ir eidamas link jo kilnojo prieš jį rankas, tarsi bandydamas jam trenkti. Todėl jis gindamasis ir nenorėdamas būti užpultas sudavė ten buvusiam vyrui, kuris skriaudė jo sūnų, tiksliai sudavė du smūgius. Pirmą smūgį jis jam sudavė delnu antausį (kuria ranka neprisimena), pamatė, kad jis vėl eina link jo bandydamas pulti, todėl antrą smūgį sudavė kumščiu (kurią ranka neprisimena, jam atrodo kaire) ir pataikė į nosį. Pamatė, kad jam bėga kraujas, todėl jis atsitraukė ir jie su sūnumi išėjo. Pabrėžia, kad jo veiksmai buvo gynyba, kadangi vyras bandė jį pulti (t. 1, b. l. 166-169).

Įtariamojo papildomos apklausos protokole nurodė, kad dar nori parodyti, kad visas įvykis įvyko gan greitai. Jie kalbėjosi šalia prie išėjimo kepyklėlės „(duomenys neskelbtini)“, vyras nuo jo stovėjo rankos atstumu, buvo arti. Jis paklausė vyriškio, ar pažįsta jo mažametį sūnų ir ar tampė už ausų. Jis atsakė, kad pažįsta, kad tampė už ausų, ir tuo momentu, pakėlė ranką užsimodamas jam trenkti. Vyras laikė sugniaužęs kumštį, iškėlęs sulenktą ranką savo galvos aukštyje, jam atrodo, dešinę ranką. Šis jo rankos užsimojimas, o ypač kumščio sugniaužimas, jam atrodė keliantis pavojų, todėl turėdamas greitesnę reakciją, jis vyriškiui pirmas sudavė antausį, neprisimena kuria ranka, bet pataikė į skruostą. Tai padarė siekdamas duoti jam suprasti, kad jis nusiramintų ir nebandytų jam trenkti. Tačiau jis tarsi nesuprato ir vėl artinosi. Iškart po kelių sekundžių, link jo sugniaužęs kumščius, neprisimena, kurioje pozicijoje buvo jo rankos, bet prisimena, kad su kumščiais artinosi link jo. Šis vyro elgesys jam pasirodė keliantis pavojų ir nutuokė, kad gali jam suduoti, todėl nenorėdamas rizikuoti savo sveikata, jis sudavė jam kumščiu ir kaip supranta, pataikė į nosį, nes pradėjo bėgti kraujas ir jis iš karto apsiramino. Mano, kad jo veiksmai buvo būtinoji gintis, kadangi matė iš vyriškio veiksmų, kad jis kėsinosi suduoti, jautė agresiją ir pavojų iš jo pusės. Būtinąją gintį supranta, kai jaučiant pavojų, gynyba, kad tau nepadarytų fizinės žalos. Jei šioje situacijoje jis pirmas nebūtų sudavęs vyriškiui smūgių, yra įsitikinęs, kad būtų gavęs pats. Jo veiksmai nebuvo puolimas, tai buvo gynyba (t. 1, b. l. 171-172).

BPC skambučio apžiūroje užfiksuotas „BPC skambučio įrašas (ID 92196046739, skambučio pradžia_ 2023-06-09 20_02_43)“. Trukmė 2:13 min. (t. 1, b. l. 143-144).

BODY kamerų vaizdo įrašų apžiūroje užfiksuota vaizdo įrašo pavadinimu „PSS-20230609-202129UTC+0300“ apžiūra. Vaizdo įrašo trukmė 7.20 min. Matomas šviesus paros metas. Pareigūnai užeina į prekybos paviljoną. Paviljono gale pasuka į dešinę į patalpą. Matoma moteris, kuri ant rankų laiko vaiką. Patalpoje matomi greitosios pagalbos darbuotojai, kurie apžiūri vyrą. Pareigūnas: „Matėte kur pasišalino, į kurią pusę?“. GMP darbuotojas: „Mes tai ne.“. Moteris: „Į parką, bet berniukas pabėgo. Čia du berniukai“ Pareigūnas: „Žinomi?“. Moteris: „Vieno berniuko tėvas, ta prasme jie vienas kitą erzino, elgėsi neadekvačiai.“. Pareigūnas: „Kiek jiems metų?“. Moteris: „Jiems maždaug apie (duomenys neskelbtini).“. Pareigūnas: „Mušė kas?“. Moteris: „Tėvas.“. Pareigūnas: „Tų berniukų tėvas?“. Moteris: „Vieno berniuko tėvas. Tėvo, kuris mušė, vienas berniukas pradėjo (duomenys neskelbtini) berniuką „hohlom“ vadint. Mano vyras sudrausmino ir juokais pasuko už ausies. Mūsų dukrytė smėlio dėžėj, atėjo čia, tėvas atsekė ir pradėjo tiesiog 3-4 kartus daužyti į veidą.“. Pareigūnas: „O pažįstat juos?“. Moteris: „Mes nepažįstam, nes tai yra E. tėvas, bet tą berniuką M. mes pažįstam, turim telefoną.“. Pareigūnas: „O kur gyvena nežinot?“. Moteris „Jis gyvena va čia, šalia namo ir kažkur tas E. irgi gyvena čia.“. Moteris: „Jis buvo blaivus, bet nu užsikačialinęs, tai visiškai neadekvatus.“. Moteris palydi pareigūnus iki vaikų žaidimo aikštelės. Pareigūnas: „O čia vyriškis jūsų vyras?“. Moteris: „Taip. Tas berniukas dažnai čia būna, šalia gyvena, mano vyras tiesiog jį sudrausmino.“. Pareigūnas: „O jį erzino?“. Moteris: „Jie yra draugai E. ir M.. Jie, vienu žodžiu, labai negražiai elgėsi. Vyras sako nu man nepatiko kaip jie kalba.“. Pareigūnas: „Ai ir jūsų vyras sudrausmino ir jie...“. Moteris: „Ir jis sako: aš juokais norėjau ausį pasukti.“. Pareigūnas: „Tai čia kuris sudrausmintas?“. Moteris: „Čia E..“. Atėję į žaidimų aikštelę berniukas paaiškina, kur pareigūnams ieškoti vyro. Pareigūnai išeina ieškoti minėto vyro. Sužalotas vyras pasako pareigūnams, kad rašys pareiškimą.

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad tiek kaltinamasis A. Č., tiek nukentėjusysis A. I., skirtingai aiškina nagrinėjamo įvykio aplinkybes. Kaltinamasis A. Č. teisme teigė, kad A. I. pradėjo jį pulti, užsimojo. Jis A. I. užblokavo, užsidengė ranka ir iš kairės rankos delnu davė jam į žandą. A. I. tai nenuramino, toliau agresyviai jį puolė, tada iš kairės kumščiu smūgiavo ir pataikė jam į nosį. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. Č. teigė, kad nukentėjusysis kilnojo prieš jį rankas, tarsi bandydamas jam trenkti. A. I. laikė sugniaužęs kumštį, iškėlęs sulenktą ranką savo galvos aukštyje, jam atrodo, dešinę ranką. Šis jo rankos užsimojimas, o ypač kumščio sugniaužimas, jam atrodė keliantis pavojų, todėl turėdamas greitesnę reakciją, jis vyriškiui pirmas sudavė antausį, neprisimena kuria ranka, bet pataikė į skruostą. Tai padarė siekdamas duoti jam suprasti, kad jis nusiramintų ir nebandytų jam trenkti. Tačiau jis tarsi nesuprato ir vėl artinosi. Iškart po kelių sekundžių, link jo sugniaužęs kumščius, neprisimena, kurioje pozicijoje buvo jo rankos, bet prisimena, kad su kumščiais artinosi link jo. Šis vyro elgesys jam pasirodė keliantis pavojų ir nutuokė, kad gali jam suduoti. Nukentėjusysis A. I. teisme parodė, kad A. Č., užėjęs į kepyklėlės patalpas, paklausė A. I., ar kalba lietuviškai, A. I. atsakė „taip“, paskui kaltinamasis sudavė jam du smūgius į veidą. Iš esmės tokius pat parodymus nukentėjusysis davė ir ikiteisminio tyrimo metu, tačiau nurodė, kad kaltinamasis jam sudavė ne mažiau kaip 3 kartus į veido sritį. Nukentėjusiojo A. I. parodymus patvirtino liudytoja I. I., kuri parodė, kad vyras buvo labai agresyviai nusiteikęs, jis paklausė A. I., ar jis kalba lietuviškai ar rusiškai ir po to iškart smūgiavo jos sutuoktiniui į veido sritį, jai pasirodė, kad smūgiavo du arba tris kartus, tikrai ne mažiau dviejų smūgių. Į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams I. I. paaiškino, kad „atėjo čia, tėvas atsekė ir pradėjo tiesiog 3-4 kartus daužyti į veidą“.

Kaltinamojo parodymų, kad A. I. pradėjo jį pulti, užsimojo, tarsi bandydamas trenkti, nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Kaltinamojo parodymai dėl nukentėjusiojo A. I. veiksmų, taip pat dėl paties kaltinamojo gynybos yra prieštaringi ir neatitinka kitų byloje esančių įrodymų. Visų pirma, pats kaltinamasis įvykių seką aiškino skirtingai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Teisme jis teigė, kad kai A. I. jį pradėjo pulti, jis A. I. užblokavo, užsidengė ranka ir kaire ranka sudavė jam į žandą. Pirminės apklausos metu A. Č. parodė, kad vyriškis jo nesužalojo, fizinio smurto iš jo pusės nebuvo. Vėlesnės apklausos metu jis parodė, kad A. I. pradėjo konfliktiškai su juo bendrauti ir eidamas link jo kilnojo prieš jį rankas, tarsi bandydamas jam trenkti, todėl jis, gindamasis ir nenorėdamas būti užpultas, sudavė A. I. du smūgius. Pirmą smūgį jis jam sudavė delnu antausį (kuria ranka neprisimena), pamatė, kad jis vėl eina link jo bandydamas pulti, todėl antrą smūgį sudavė kumščiu (kurią ranka neprisimena, jam atrodo kaire) ir pataikė į nosį. Papildomos apklausos metu (t. 1, b. l. 171-172) A. Č. parodė, kad rankos užsimojimas, o ypač kumščio sugniaužimas, jam atrodė keliantis pavojų, todėl turėdamas greitesnę reakciją, jis vyriškiui pirmas sudavė antausį, neprisimena, kuria ranka, bet pataikė į skruostą. Tai padarė siekdamas duoti jam suprasti, kad jis nusiramintų ir nebandytų jam trenkti, tačiau jis tarsi nesuprato ir vėl artinosi. Aukščiau nurodytų kaltinamojo parodymų visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad jo parodymai nėra nuoseklūs, vienaip konflikto aplinkybes jis aiškino apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kitaip – teisme. Be to, policijos pareigūnas E. V. parodė, kad A. Č. minėjo, kad atėjo į kepyklėlę pasikalbėti su vyru, kuris skriaudė jo sūnų, tarp jų kilo žodinis konfliktas ir jis nesusilaikęs sudavė jam į veido sritį. Nukentėjusiojo A. I. ir liudytojos I. I. parodymai yra nuoseklūs nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, todėl teismas nemato pagrindo jų parodymais nesivadovauti. Nustatytų įrodymų visuma patvirtina, kad A. Č., užėjęs į kepyklėlę „(duomenys neskelbtini)“, paklausė A. I., ar jis kalba lietuviškai, iškart po to sudavė nukentėjusiajam A. I. du kartus į veido sritį, padarydamas jam nosies kaulų lūžį su odos nubrozdinimu ir poodine kraujosruva nosies nugarėlėje, poodines kraujosruvas akių vokuose, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje. Byloje nėra jokių įrodymų, kad nukentėjusysis A. I. konflikto metu kaltinamojo A. Č. atžvilgiu būtų vartojęs ar būtų bandęs pradėti vartoti fizinį smurtą.

A. Č. skirtini įpareigojimai nuo 22.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi ir per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.