Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, Gintarei Punskaitei, Laimai Avižienytei, Aistei Bareikei, Linai Žiupsnienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K., jo atstovui advokatui Laimonui Judickui, advokato padėjėjui Laimonui Stančikui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2016-12-11 apie 18.40 val., Bajorų Sodų 13-oji g., Vilniuje, vairavo automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įtariama būdamas neblaivus, atsisakė pasitikrinti blaivumą, nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Šiais savo veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 str. 7 d., administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 8 d.

Apklausta teisme A. K. parodė, kad jis nevairavo automobilio, jo draugas J. J. vairavo. Prasilenkiant lyg tai kažką išgirdo, liepė sustoti ir nuėjo išsiaiškinti iki kito automobilio. Sugadinimų jokių nebuvo. Vairuotojas iškvietė policiją, kad nuo jo, A. K. sklido alkoholio kvapas, jis buvo išgėręs, bet nevairavo. Jis, A. K. pareigūnams pasakė, kad nevairavo. Pasakė draugui, kad viskas čia užtruks ir pastarasis išėjo. Pareigūnai jo, A. K. neklausė, sakė, nėra kito žmogaus ir rašyk, ir viskas. Pasak A. K., schemos nebraižė pareigūnai, nuo kalno prasilenkiant apie 25 m. buvo, snigo, slidu, tamsu jau buvo.

Apklaustas teisme liudytojas E. R. parodė, kad važiavo iš draugo vakare, buvo tamsu, snigo. Sustojo praleisti automobilio ir kliudė jo, E. R. veidrodėlį, jis sustojo. Jis, E. R. palaukė, kad kas išlips. Tada prisistatė prie jo, E. R. žmogus ir pradėjo aiškintis. Nežino ar ten buvo vairuotojas. Jis su juo, E. R. aiškinosi, pajuto alkoholio kvapą. Iškvietė policiją. Pasak E. R., nežymiai buvo apgadintas veidrodėlis, pareigūnai patarė jam nepildyti protokolo, pasakė, kad neapsimoka, sakė nežymus įbrėžimas, nes pabrangs draudimas dėl eismo įvykio. E. R. teigimu, nematė kas išlipo iš automobilio. Žmogus sakė, kad nieko nebuvo ir niekas neįvyko. Automobilis stovėjo už 25 m ar dar kažkas išlipo iš jo nematė. Nematė jokio žmogaus. Po 5 ar 10 min. policija atvažiavo. Atvykusi policija pabendravo su juo, E. R. ir su pažeidėju. Kol atvyko policija kitas pilietis buvo prie jo, E. R. visą laiką.

Apklaustas teisme liudytojas D. Š. parodė, kad oro sąlygos buvo slidu, sniegas. Gavo iškvietimą, kad vairuotojas neblaivus. Kol atvyko praėjo pusę val., stovėjo automobiliai „Audi“ ir „Mersedes“. Buvo šitas pilietis (t. y. A. K.) ir dar vienas asmuo, pasakė, kad važiavo ir veidrodžiais „susikabino“. Pasakė, kad nieko sugadinto nėra. Matėsi, kad vairuotojas neblaivus. Kalba ne tokia rišli, praktiškai susikalbėti buvo sunku. Pasiūlė pasitikrinti alkotesteriu. A. K. sakė nepūs, surašė atsisakymą. Pasak D. Š., pagal išvaizdą buvo vidutinis ar sunkus laipsnis, išsiaiškinti ką buvo be šansų. Įvykio vietoje buvo tik du asmenys. Paties vairavimo fakto nematė. Kontaktas tai buvo tarp automobilių, veidrodžiai buvo užsilenkę. Asmens paaiškinime turėjo būti parašyta, kad važiavo ta mašina, kažką nurodinėjo, nelabai atsimena.

Apklaustas teisme liudytojas N. G. parodė, kad miglotai pamena įvykį, kaip ir buvo eismo įvykis. Piliečiui buvo surašytas protokolas, kad vairavo neblaivus, atrodo atsisakė pūsti. Asmuo svirduliavo, nuo jo sklido kvapas alkoholio. Pasak N. G., asmuo atsisakė pasitikrinti blaivumą, bendravo su juo daugiau kolega, jis surašė protokolą. Vienas aiškinasi, kitas rašo protokolą.

Administracinio teisės pažeidimo protokole esančiame A. K. paaiškinime nurodyta, kad yra blaivus, važiuoja į narkologinį.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyr. patrulio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-12-11 18.40 val., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Bajorų Sodų 13-oji g., Vilniuje, eismo įvykis, vienas iš vairuotojų įtariamas neblaivus. Atvykus į vietą ir apžiūrėjus automobilių sugadinimų nebuvo. Automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas buvo įtariamas neblaivus. Patikrinus pagal duomenų bazę buvo nustatyta, kad automobilį „Audi A6 Avant“ vairavo A. K., nuo patikrinimo pasitikrinti blaivumą atsisakė. Nuo A. K. sklido alkoholio kvapas, nepateikė vairuotojo pažymėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, jog A. K. vairavo automobilį, įtariamai būdamas neblaivus, atsisakė pasitikrinti blaivumą, nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Teisme apklaustas A. K. neneigė aplinkybės, jog jis buvo išgėręs, tačiau kaip paaiškino teisme, jis automobilio nevairavo, automobilį vairavo jo draugas J. J., jis pareigūnams sakė, jog nevairavo, draugui pasakė, jog viskas čia užtruks, todėl pastarasis išėjo. Šiuos A. K. parodymus teismas vertina kaip siekį švelninti įstatyme numatytą griežtą atsakomybę. Jo parodymus paneigia liudytojo E. R., D. Š., N. G. parodymai. Apklaustas teisme liudytojas E. R. parodė, kad palaukė, kol kas išlips iš automobilio, tada prisistatė prie jo žmogus, t. y. A. K. ir pradėjo aiškintis, automobilis stovėjo už 25 m ar dar kažkas išlipo iš jo nematė, nematė jokio žmogaus, jis su vairuotoju aiškinosi, pajuto alkoholio kvapą. Savo pirminiame paaiškinime E. R. nurodė, kad nuo automobilio „Audi A6 Avant“ vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Apklaustas teisme liudytojas D. Š. parodė, kad gavo iškvietimą, jog vairuotojas neblaivus, matėsi, kad vairuotojas neblaivus, kalba ne tokia rišli, praktiškai susikalbėti buvo sunku. Pasiūlė pasitikrinti alkotesteriu, A. K. sakė, jog nepūs, surašė atsisakymą. Pasak D. Š., pagal išvaizdą buvo vidutinis ar sunkus laipsnis, išsiaiškinti ką buvo be šansų. Apklaustas teisme liudytojas N. G. parodė, kad piliečiui buvo surašytas protokolas, kad vairavo neblaivus, atrodo atsisakė pūsti. Asmuo svirduliavo, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Netikėti liudytojo E. R., liudytojų D. Š. ir N. G., tarnybines pareigas ėjusių policijos pareigūnų parodymais, teismas neturi pagrindo, nes jų parodymai duoti teisme sutampa su byloje esančiu tarnybiniu pranešimu ir neprieštaravo byloje surinktiems kitiems įrodymams, byloje nenustatyta, kad šie asmenys būtų susiję su atsakomybėn traukiamu asmeniu kokiais nors ryšiais ir siektų jam pakenkti. Kreiptinas dėmesys, jog tiek apklausti teisme liudytojai nurodė, tiek tarnybiniame pranešime, tiek paaiškinime nurodyta, kad bendrauta su automobilio „Audi A6 Avant“ vairuotoju, jokio kito asmens nebuvo, tik A. K. ir liudytojas E. R., niekas iš apklaustų nenurodė matę kitą asmenį, galimai vairavusį minėtą automobilį, taip pat nenurodė aplinkybės, kad A. K. aiškino, kad ne jis vairavo, o pastarojo draugas. Tuo pačiu pažymėtina, kad pagrindą abejoti A. K. keliama versija sudaro dar ir tai, kad pats pažeidėjas nėra nuoseklus: savo pirminiame paaiškinime, esančiame administracinio nusižengimo protokole, nenurodė, kad automobilį nevairavo, tuo tarpu teisme parodymus pakeitė ir aiškino, kad automobilį nevairavo, automobilį vairavo jo draugas. Toks pažeidėjo parodymų nenuoseklumas vertintinas kaip jo pasirinkta gynybinė taktika. A. K. nurodyto draugo J. J. nei pačiam A. K., nei teismui surasti nepavyko, nors toks asmuo pagal anketinius duomenis egzistuoja, tačiau jokių duomenų apie jo buvimą Lietuvos Respublikoje nėra. Pastebėtina, kad jei ir būtų rastas A. K. draugas J. J., nelogiška, kad A. K., būdamas neblaivus įvykio vietoje būtų prisiėmęs atsakomybę už draugą, pasakęs draugui eiti, nes čia užtruks, o draugas palikdamas automobilį neblaiviam A. K. išeitų, taip pasišalindamas iš įvykio vietos. Kreiptinas dėmesys, kad savo paaiškinime A. K. nurodė, kad yra blaivus, važiuoja į narkologinį skyrių, tačiau teismui nepateikė specialisto išvados apie blaivumą.

ATPK 126 str. 4 d. užtraukia atsakomybę asmenims, kurie vairuoja transporto priemones esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, vengia neblaivumo patikrinimo.

ATPK 126 str. 5 d. užtraukia atsakomybę asmenims, kurie vairuoja transporto priemones esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vengia apsvaigimo patikrinimo.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas A. K. surašytas už tai, kad vairavo automobilį įtariama būdamas neblaivus, atsisakė pasitikrinti blaivumą, ATPK 126 straipsnio 5 dalis, nurodyta protokole, vertintina rašymo apsirikimu, ištaisytina į ATPK 126 straipsnio 4 dalį.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kurio 422 straipsnio 7 dalyje nurodytas nusižengimas atitinka pažeidimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. neblaivumo patikrinimo vengimas, už ką buvo numatyta bauda nuo 579 iki 868 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinis areštas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 7 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė yra švelnesnė nei numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, kadangi nebenumatyta administracinės nuobaudos - arešto. Atsižvelgiant į tai, A. K. padarytas pažeidimas, kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalį, perkvalifikuotinas į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 7 dalį.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1869 3 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos. Kadangi A. K. inkriminuojama veika turi ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo požymių, už kurio padarymą yra numatyta griežtesnė atsakomybė negu pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį, todėl inkriminuota veika neperkvalifikuojama ir, vadovaujantis 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.

Atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į asmenybę, baustas administracine tvarka, todėl pažeidėjui skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas arčiau sankcijos minimumo su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. K. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 str. 7 d., skirti 1100 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

A. K. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 8 d., skirti 7 eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis ANK 38 str. 2 d., nuobaudas subendrinus A. K. skirti galutinę 1100 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 16063917245 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.