- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-10-18
- Bylos Nr.
- 2A-313
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Konstantinas Gurinas (pran.), Marytė Mitkuvienė
- Ieškovas
- BUAB Prekybos namai „Prizmė“
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir UAB „BTA draudimas“
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB Prekybos namai „Prizmė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gegužės 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-183-524/2005 pagal ieškovo BUAB Prekybos namai „Prizmė“ ieškinį atsakovams antstolei A.R.Ž., Policijos departamentui prie VRM, Teisingumo ministerijai, Klaipėdos rajono policijos komisariatui dėl nuostolių, patirtų už turto laikymą ir saugojimą priteisimo; tretieji asmenys Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir UAB „BTA draudimas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB Prekybos namai „Prizmė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 2-5) ir vėlesniais jo patikslinimais (b.l. 53-56, 115-118), prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai 43636 Lt nuostoliams dėl 623 000 pakelių cigarečių laikymo, saugojimo ir transportavimo atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 1998 m. lapkričio 13 d. Klaipėdos m. VPK Kvotos skyriuje buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. 30-1-4867-98. Atliekant tyrimą byloje rasti ir paimti 623 000 pakelių cigarečių, kurios 1998-11-13 priėmimo-perdavimo Policijos departamento prie LR VRM ONTT ONESK darbuotojų buvo perduotos saugoti ieškovui. 1998-11-27 Klaipėdos raj. Tardymo poskyrio viršininkas ekspertizei atlikti paėmė tris dėžes cigarečių (1500 pakelių), ieškovui palikdamas saugoti 621 500 pakelių. 1998-12-17 nutarimu Tardymo poskyrio prie Klaipėdos raj. PK viršininkas baudžiamojoje byloje nutarė daiktinius įrodymus – 621 500 pakelių cigarečių – pavesti realizuoti Klaipėdos raj. VMI skyriui, nes jų saugojimas, priežiūra, laikymas ieškovo sandėliuose susijęs su per didelėmis išlaidomis. Klaipėdos raj. VMI skyrius ieškovo saugomų cigarečių savo žinion neperėmė ir jų nerealizavo. Klaipėdos raj. apylinkės teismo 2001-08-24 nuosprendžiu buvo nuteisti asmenys už kontrabandą stambiu mastu, o daiktiniai įrodymai konfiskuoti. 2001-10-03 Klaipėdos raj. apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą Nr. 1-205-03/2001 ir pavedė Antstolių kontorai prie Klaipėdos raj. apylinkės teismo įvykdyti nuosprendžio dalį dėl 623000 pakelių cigarečių konfiskavimo. 2003-11-10 atsakovė antstolė A.R.Ž. raštu ieškovui pranešė, kad vykdo bylą dėl 623000 pakelių cigarečių konfiskavimo ir vykdydama šią bylą 2003-12-18 antstolė 623000 pakelių cigarečių išsivežė, tačiau ieškovui iki šiol nėra atlyginta už tai, jog jis savo patalpose nuo 1998-11-13 iki 2003-12-18 laikė ir saugojo 623000 pakelių cigarečių, dėl ko patyrė nuostolių.
Atsiliepimas
Atsakovės antstolės A.R. Ž. atstovas su ieškiniu (ir jo patikslinimu) nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti procesinių dokumentų parengimo ir atstovavimo išlaidas. Atsiliepimuose (b. l. 64; 149-151) nurodė, kad antstolė nepagrįstai įtraukta į šios bylos nagrinėjimą, kadangi ji niekada nebuvo sudariusi jokių sutarčių su ieškovu dėl cigarečių saugojimo. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad antstolė, vykdydama bylą, 623000 pakelių išsivežė. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovas cigarečių dėžes pats perdavė Klaipėdos raj. PK darbuotojams. Taigi, antstolė ieškovui niekada nieko neperdavė, nieko iš ieškovo neperėmė ir nebuvo sudariusi su juo jokių sutarčių. Todėl nėra pagrindo taikyti sutartinės civilinės atsakomybės instituto. Taip pat nurodė, kad nėra pagrindo taikyti solidariąją atsakomybę. CK 6.6 str. 1 d. numatyta, jog solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, o solidariosios atsakomybės taikymo pagrindą turi įrodyti pats ieškovas (CPK 178 str.). Tačiau ieškovas nepateikė jokių duomenų, kurie duotų pagrindą solidariosios atsakomybės taikymui. Ieškovas privalėjo konkrečiai nurodyti kiekvieno iš atsakovų neteisėtus, kaltus veiksmus (neveikimą), kuriais jam buvo padaryta žala, įrodyti kiekvieno iš atsakovų padarytos žalos dydį. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jam padarytos žalos dydį.
Atsakovas policijos departamentas prie LR VRM atsiliepime (b.l. 68-69) nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Teigė, kad Policijos departamentas ieškovui už kontrabandinių cigarečių saugojimą neskolingas. 1997-09-17 priėmimo-perdavimo aktu Klaipėdos m. VPK KP ONTT inspektorės perduotus ieškovui saugojimui kontrabandines cigaretes 1998-02-06 perėmė Klaipėdos m. VMI realizuoti, remdamasi 1998-01-19 Tardymo valdybos prie Klaipėdos m. VPK tardytojo nutarimu, įpareigojančiu Klaipėdos m. VMI perimti šiuos daiktus. Todėl ieškininiai reikalavimai dėl šio kontrabandinio krovinio saugojimo turėtų būti pareikšti Klaipėdos m. VMI.
Atsakovas Klaipėdos raj. policijos komisariatas ieškinio nepripažino, atsiliepime prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 133-135).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovas, kreipdamasis dėl nuostolių atlyginimo, privalėjo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, tai ieškovui buvo išaiškinta nutartyje pašalinti ieškinio trūkumus. Ieškovas tiksliai nenurodė kurią civilinės atsakomybės rūšį (sutartinę ar deliktinę) prašo taikyti. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas reikalavimą kildina iš pasaugos teisinių santykių, nes prašo nuostolių atlyginimo už konfiskuotų cigarečių saugojimą, tačiau nenurodė asmens, su kuriuo buvo sudaręs pasaugos sutartį CK 6.830 str. prasme, todėl šiuo atveju sutartinė atsakomybė negalima, nes pasauga yra dvišalis sandoris. Kadangi ieškovas analizuoja visų atsakovų – antstolės, Policijos departamento, LR teisingumo ministerijos, Klaipėdos raj. policijos komisariato veiksmus, todėl šiuo atveju analizuotina deliktinės atsakomybės rūšis. Ieškovas, prašydamas taikyti solidariąją atsakomybės rūšį, turėjo įrodyti, kad visi atsakovai savo neteisėtais veiksmais ar neveikimu bendrai jam padarė žalą.
Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė atsakovų neteisėtos veikos ar neveikimo jo atžvilgiu. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas vertėsi tokio pobūdžio veikla – laikė ir saugojo konfiskuotas prekes, pasirašinėjo turto perėmimo, apskaitos, įkainojimo, saugojimo ir perdavimo aktus, pasaugos sutartis, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovas buvo šios srities verslininkas, todėl jam keliami didesni šios veiklos srities reikalavimai, nes visa tokių prekių laikymo ir saugojimo tvarka jam buvo žinoma. Ieškovas prašė taikyti civilinę atsakomybę atsakovams dėl netinkamos 1999-10-05 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1116 (vėlesnė jo redakcija, įsigaliojusi nuo 2003-08-30), patvirtintos Konfiskuotų ir valstybės naudai perduotų tabako gaminių sunaikinimo tvarkos, vykdymo. Tačiau konkrečiai nenurodė, kokius neteisėtus veiksmus kiekvienas iš atsakovų atliko ar jų neatliko ieškovo atžvilgiu. Šiuo atveju pasaugos teisiniai santykiai pasibaigė 2003-12-18 ir su ieškovu nebuvo atsikaityta, todėl darytina išvada, kad žalos atsiradimo momentas laikytinas 2003-12-18. Pagal minėto nutarimo 4 p., išlaidos, susijusios su tabako gaminių saugojimu ir sunaikinimu, padengiamos iš biudžeto asignavimų, kurie pagal patvirtintą sąmatą skirti ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai, o administracinių teisės pažeidimų bylose – sprendimą sunaikinti tabako gaminius priėmusiai ar administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai. Iš bylos nustatyta, kad šiuo atveju tokia pinigų suma iš biudžeto asignavimų nebuvo skirta. Byloje įrodyta, kad Klaipėdos raj. policijos komisariatas kreipėsi ir jam buvo skirti pinigai šių konfiskuotų tabako gaminių sunaikinimui, o saugojimui ir laikymui skirtų lėšų ši institucija negavo, todėl šio atsakovo neteisėti veiksmai ieškovo atžvilgiu neįrodyti. Taip pat ieškovas neįrodė, kad saugojimo ir laikymo išlaidoms padengti lėšos buvo skirtos antstolei, kuri perėmė bylą iš teismo antstolio, vykdant antstolių reformą, ir teismo antstolių kontorai prie Klaipėdos m. apylinkės teismo, todėl neįrodyti neteisėti veiksmai ir atsakovo LR Teisingumo ministerijos atžvilgiu. Pagal CK 6.246 str., ieškovas turėjo įrodyti, kuris iš atsakovų ar pats ieškovas privalėjo kreiptis dėl lėšų, skirtų kontrabandinių tabako gaminių saugojimui ir laikymui, gavimo ir tik toks neveikimas, t. y. įstatymuose nustatytos pareigos nevykdymas, gali būti civilinės atsakomybės pagrindas, tačiau tai administracinės teisės dalykas ir šioje byloje nesprendžiamas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovai solidariai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos ar atliko veiksmus, kuriuos įstatymas draudžia atlikti ar pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Be to, pagal CK 6.249 str., ieškovas privalėjo tiek realią žalą, tiek negautas pajamas apskaičiuoti tiksliai, t.y. privalėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius realią tokių pajamų gavimo tikimybę.
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB Prekybos namai „Prizmė“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gegužės 3d. sprendimą ir priimti naują, kuriuo ieškinį patenkinti. Sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą apeliantas grindžia tuo, kad:
1) Teismas ne tik kad nenustatė, kokie yra ginčo teisiniai santykiai, bet ir padarė viena kitai prieštaraujančias išvadas. Tai parodo, jog teismas priėmė sprendimą nekonstatavęs bylai reikšmingų aplinkybių, tinkamai neišanalizavo visų civilinės atsakomybės sąlygų. Paskirstydamas įrodinėjimo naštą, teismas neteisingai nurodė, kad ieškovas privalėjo įrodyti atsakovo kaltę, nes CK 6.248 str. 1 d. nustatyta jog skolininko kaltė preziumuojama ir šios civilinės atsakomybės sąlygos ieškovas neprivalo įrodyti.
2) Ieškovas savo reikalavimą grinė tuo, jog atsakovai neįvykdė savo pareigos, nustatytos teisės normų akte (1999-10-05 LR Vyriausybės nutarime Nr. 1116, kuriuo patvirtinta Konfiskuotų ir valstybės naudai perduotų tabako gaminių sunaikinimo tvarka), - atlyginti išlaidas, susijusias su tabako gaminių saugojimu. Atsakovai pripažino, kad išlaidos, susijusios su tabako gaminių saugojimu ieškovui nebuvo atlygintos. Teismas nenustatė jokių faktinių aplinkybių, jog atsakovai būtų pareigą įvykdę. CK 6.246 str. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos. Atsakovams nustatytos pareigos atlyginti išlaidas, susijusias su tabako gaminių saugojimu, neįvykdžius, dėl neteisėto atsakovų neveikimo, ieškovas patyrė nuostolius. Todėl teismo išvada, kad ieškovas neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų yra neteisinga, nes būtent atsakovai turėjo įrodyti, jog jie savo teisinę pareigą įvykdė tinkamai arba pareigos nevykdymas buvo pateisinamas dėl svarbių priežasčių.
3) Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad atsakovų veiksmai turi būti įvertinti administracinės teisės prasme, o ieškovas privalėjo įrodyti, kuris iš atsakovų ar pats ieškovas privalėjo kreiptis dėl lėšų skyrimo. Minėtame vyriausybės nutarime aiškiai nustatyta, kas turėjo pareigą atlyginti išlaidas dėl konfiskuotų tabako gaminių saugojimo. Tik dėl teisės normų aktų kaitos, nustatant skirtingais laikotarpiais, skirtingas institucijas privalėjusias atlyginti tokias išlaidas, galėjo kilti teisinis neapibrėžtumas atsakovams vykdant savo pareigas.
4) Apeliantas taip pat nesutinka su teismo argumentais dėl nuostolių (negautų pajamų) fakto buvimo ar nebuvimo vertinimo, nes teismo išvados prieštarauja byloje nustatytiems faktams. Teismas nustatė, kad ieškovas vertėsi saugodamas ir laikydamas valstybės institucijų konfiskuotas prekes, t. y. buvo įrodytą, kad ieškovas turėjo realias galimybes gauti pajamas iš tokios veiklos ir tokias pajamas gavo. Tokiu būdu teismui konstatavus, jog buvo realios galimybės gauti pajamas iš sandėlio nuomos konfiskuotoms prekėms saugoti, kita teismo išvada, jog ieškovas neįrodė, kad vertėsi kitokia nei konfiskuotų daiktų saugojimo ir laikymo veikla ir dėl to ieškovo reikalaujamos negautos pajamos tik tikėtinos yra niekuo nepagrįsta.
Atsiliepimas
Atsakovas Policijos departamentas prie LR VRM atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodo, kad skundas yra nepagrįstas ir prašo jį atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovas Klaipėdos raj. policijos komisariatas atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gegužės 3 d. sprendimo atmesti.
Atsakovas LR Teisingumo ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nenustatyti teismo antstolio neteisėti veiksmai. Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 13 str. numatyta, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsako už neteisėtais teismo antstolių veiksmais iki 2003 m. sausio 1 d. padarytą žalą. Valstybė atsako tik už teismo antstolių procesiniais veiksmais padarytą žalą. Be to, tokios kategorijos bylose atsakovu turėtų būti Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos. Pažymi, kad žalos atsiradimo metu, 2003 m. gruodžio 18 d., teismo antstolis neturėjo pareigos apmokėti saugojimo išlaidas ir neturėjo lėšų jų apmokėjimui.
Atsakovės antstolės A.R. Ž. atstovas atsiliepime nurodo, kad nesutinka su ieškovo apeliaciniu skundu, prašo jį atmesi, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš apelianto procesinių dokumentų (atsiliepimo į apeliacinį skundą) parengimo išlaidas. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būtent ieškovas turėjo įrodyti, kad kokiais nors neteisėtais antstolės veiksmais jam buvo padaryta žala ir kokio dydžio žala buvo padaryta jos veiksmais. Be to, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad nėra nei antstolės, nei kitų atsakovų kaltės dėl apelianto nurodomų nuostolių.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir Lietuvos Respublikos CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmens teisė kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka realizuojama ieškinio instituto pagalba. Ieškinio turinio ir formos reikalavimai nustatyti CPK 135 str. ir 111 str. Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų privalo laikytis visi asmenys, siekiantys pasinaudoti teisinės gynybos teise. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 str. reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami įstatymo nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (CPK 138 str.).
Ieškinio trūkumų šalinimo instituto būtinybė civilinio proceso teisėje apsprendžia tai, kad kilus ginčui dėl teisės teismas gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantis į jį asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą. Priešingu atveju ieškovui tiksliai nesuformulavus ieškinio dalyko (ieškinio reikalavimo) ir (ar) ieškinio pagrindo (aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą bei šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai) nėra ieškinio, o kartu ir teisminio nagrinėjimo dalyko. Jeigu ieškovas šių ieškinio trūkumų nepašalina, ieškinys turi būti laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui arba jeigu šie trūkumai išaiškėja bylos nagrinėjimo metu, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą (CPK 115 str., 135 str., 138 str., 296 str. 1 d. 11 p., 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas du kartus nustatė ieškovui terminą anksčiau nurodytiems trūkumams pašalinti (2004 m. rugpjūčio 24 d. nutartis, 2005 m. vasario 14 d. protokolinė nutartis, b.l. 50, 112). Tačiau kaip matyti iš byloje pateikto ieškinio ir patikslintų ieškinių ir kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas ,,ieškovas galutinai savo pozicijos nesukonkretino ir nenurodė, kokią civilinės atsakomybės rūšį prašo nagrinėjamuoju atveju taikyti“, t.y. ieškinio trūkumų nepašalino. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 11 p. 2 d.), tačiau nežiūrint šio procesinio įstatymo reikalavimo ėmėsi bylos nagrinėjimo ir tuo, kolegijos nuomone, padarė eilę procesinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla bei nebuvo atskleista bylos esmė.
Taip visų pirma buvo pažeistas teismo nešališkumo ir šalių procesinių teisių lygybės principas, nes teismas negali būti ieškovo atstovu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir (ar) pagrindą. Esant neapibrėžtom ieškinio ribom, o nagrinėjamuoju atveju, kaip jau buvo nustatyta anksčiau, nesant ieškiniui, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pažeisdamas CPK 265 str. 2 d. reikalavimus. Be to, nepalikdamas ieškinio nenagrinėtu, teismas atėmė iš ieškovo teisę pašalinus ieškinio trūkumus vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka (CPK 297 str. 2 d.).
Esant pasakytam skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).
Civilinio proceso įstatymas nesuteikia apeliacinės instancijos teismui teisės neatitinkantį ieškinio turiniui keliamų reikalavimų pareiškimą palikti nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 11 p. 2 d.). Kita vertus, ieškovui nesuteikta teisė reikšti apeliacinės instancijos teisme naujus reikalavimus bei remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d., 312 str.). Dėl minėtų priežasčių byla turi būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 3 str. 6 d., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gegužės 3 d. sprendimą ir perduoti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.