Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2009-11-05 · Civilinė byla Nr. 2-1286/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Data
2009-11-05
Bylos Nr.
2-1286/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marytė Mitkuvienė, Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Balt-Energo group“
Ieškovas
Tintrade Limited
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1286/2009 Procesinio sprendimo kategorija 110.1. (S)
Lietuvos apeliacinis teismasNutartisLietuvos respublikos vardu2009 m. lapkričio 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Balt-Energo group“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. B2-2601-413/2009 pagal ieškovo Tintrade Limited ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Balt-Energo group“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Tintrade Limited kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Balt-Energo group“, prašydamas iškelti atsakovui bankroto bylą. Ieškovas ieškinyje taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo turtą bei sustabdyti priverstine tvarka vykdomus išieškojimus. Ieškovas nurodė, kad atsakovo skolos kreditoriams sudaro daugiau kaip 90 procentų turimo įmonės turto, o skola ieškovui, su kuriuo atsakovas vengia atsiskaityti, yra 4 168 893,04 USD.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi nutarė ieškovo Tintrade Limited reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo UAB „Balt-Energo group“ turtui – sustabdyti išieškojimus vykdymo procese ar ne ginčo tvarka bei areštuoti atsakovo turtą bei pinigines lėšas, esančias pas jį arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu bei piniginėmis disponuoti, tačiau leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti įsipareigojimus, susijusius su darbo santykiais, mokesčius ir kitas įmokas į biudžetus ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

Teismas nurodė, kad Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones CPK nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo. Teismas pažymėjo, kad bankroto bylos esmė – maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus, todėl siekiant užtikrinti visų atsakovo kreditorių reikalavimų patenkinimą bankroto bylos iškėlimo atveju, teismas privalo imtis priemonių, kad atsakovo turtas būtų išsaugotas iki bylos išnagrinėjimo ir prireikus būtų galima į jį nukreipti išieškojimą. Teismo teigimu, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovo kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, todėl būtina areštuoti visą atsakovo turtą. Teismas pažymėjo kad paaiškėjus, jog iš atsakovo turto vykdomas išieškojimas antstolių kontorose, tikslinga sustabdyti atsakovo turto realizavimą ir išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus ar ne ginčo tvarka (ĮBĮ 9 str. 3 d.).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Balt-Energo group“ prašo apeliacinės instancijos teismą Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti atsakovo turtui ir piniginėms lėšoms taikytą areštą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra proporcingos siekiamiems tikslams, kadangi jomis bus padaryta žala ne tik įmonei, bet ir tretiesiems asmenims (kreditoriams). Apribojus atsakovo teisę disponuoti turtu ir įmonės piniginėmis lėšomis, atsakovas nebegalės toliau užsiimti savo pagrindine veikla, dėl to negaus pajamų, negalės atsiskaityti su kreditoriais, nebegalės tęsti susiklosčiusių verslo santykių su esamais klientais bei bus priverstas atsisakyti pelningų sandorių su potencialiais klientais. Be to, įmonė apskritai praras užimamas pozicijas rinkoje ir taps nekonkurencinga.Aplinkybė, jog ieškovas prašo priteisti 4 168 893,04 USD sumą, nereiškia, jog toks reikalavimas yra pagrįstas. Teismas, nenagrinėdamas pareiškėjo ieškinio iš esmės, turėjo atlikti bent pirminį ieškovo reikalavimų vertinimą. Teismas pažeidė CK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, nes vien formaliai pacitavo Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, nenurodydamas, kaip laikinosios apsaugos priemonės paveiks kitų įmonės kreditorių interesus ar užtikrins jų reikalavimus.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas Tintrade Limited prašo apeliacinės instancijos teismą Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovas nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka. Ieškovas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – ne apsaugoti tariamus atsakovo verslo interesus, bet užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl atsakovo argumentai apie jo veiklos apsunkinimą turėtų būti vertinami kritiškai. Ieškovas nurodo, kad vienas iš pagrindų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra didelė ginčo suma, todėl aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos. Ieškovas pažymi, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesprendžia ieškinio ar pareiškimo materialinio teisinio pagrįstumo klausimo. Ieškovo teigimu, sprendžiant atskirojo skundo pagrįstumo klausimą, būtina vertinti ir tas aplinkybes, jog atsakovas, net įspėtas dėl bankroto bylos iškėlimo neatsiskaitė su ieškovu, todėl egzistuoja tikimybė, kad dėl sunkios finansinės padėties gali imtis veiksmų, pažeidžiančių kreditorių interesus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutartis paliktina nepakeista.

CPK 1 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas. Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.

Kaip jau minėta, specialusis įstatymas, reglamentuojantis bankroto teisinius santykius, yra Įmonių bankroto įstatymas. Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio antrosios dalies 5 numato, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali teismo arba suinteresuoto asmens iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams. Byloje yra sprendžiamas UAB „Balt-Energo group“ bankroto bylos iškėlimo klausimas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo sustabdė atsakovo turto išieškojimus vykdymo procese ar ne ginčo tvarka bei areštavo atsakovo turtą bei pinigines lėšas, esančias pas jį arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu bei piniginėmis disponuoti, tačiau leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti įsipareigojimus, susijusius su darbo santykiais, mokesčius ir kitas įmokas į biudžetus ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Teisėjų kolegijos nuomone, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas UAB „Balt-Energo group“ turėtų galimybę turtą perleisti kitiems asmenims, o tai turėtų įtakos galimų kreditorių reikalavimų bankroto byloje tenkinimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliantas teigia, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali sutrikdyti atsakovo ūkinę-komercinę veiklą, tačiau į bylą nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nėra sprendžiamas ieškinio pagrįstumo klausimas, todėl atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėjo atlikti ieškovo reikalavimų vertinimą, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė GasiūnienėKazys KailiūnasMarytė Mitkuvienė