- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-06
- Bylos Nr.
- AN2-27-397/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00351-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Gytis Večerskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. G.
- Institucija
- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyrius
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. G. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2020 m. lapkričio 3 d. nutarties D. G. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių grupės (toliau – Institucija) specialistė Raimonda Smagurauskienė 2020 m. birželio 9 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR-N-2172-2020, kuriuo D. G., pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį ir 420 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2020 m. balandžio 6 d., 18.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos jis turėtų praleisti, nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusių pėsčiųjų, nors prieš perėją sustojo kita transporto priemonė, įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir nepraleido per ją ėjusių pėsčiųjų, privertė pėsčiuosius staigiai keisti judėjimo greitį ir kryptį savo saugumui užtikrinti ir taip sukėlė pavojingą situaciją. Už tai D. G. paskirta 200 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su minėtu nutarimu D. G. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, kuriuo prašė panaikinti skundžiamą Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti arba bylą grąžinti institucijai, surašiusiai skundžiamą nutarimą, papildomam tyrimui atlikti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi pareiškėjo D. G. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių grupės specialistės 2020 m. birželio 9 d. priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną D. G. atžvilgiu pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį nutraukė. Kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašė, panaikinti Marijampolės apylinkės teismo skundžiamą nutartį, kuria D. G. pripažintas kaltu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
4.1. Skunde nurodė, jog Marijampolės apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjo teigimu, pirmos instancijos teismas, netenkindamas skundo išskiria tris argumentus, kurių pagrindu nurodydamas, kad neabejoja liudytojų S. M. ir L. S. parodymų patikimumu, kadangi nėra duomenų apie šių asmenų šališkumą, sprendžia, kad nutarimas dalyje dėl ANK 420 straipsnio 1 dalies priimtas pagrįstai ir teisėtai. Atkreipiamas dėmesys, jog pirmiausia teismas nurodo, jog atmeta asmens poziciją, kad jis nusižengimo užfiksavimo metu galimai nevairavo automobilio, kadangi to negalima įrodyti jokiais objektyviais duomenimis. Antra teismas atkreipia dėmesį, kad D. G. nenurodo, jokio kito asmens 2019 m. balandžio 18.30 val., galėjusio vairuoti jam priklausantį automobilį. Trečia teismas nurodo, kad D. G. parodymus vertina, kaip gynybinę poziciją, siekį išvengti administracinės atsakomybės. Tačiau su šiais Marijampolės apylinkės teismo argumentais pareiškėjas nesutinka, kadangi jie yra netik deklaratyviai formalūs, bet netgi prieštarauja Konstitucinėmis nuostatomis išreikštai nekaltumo prezumpcijai bei faktinėms bylos aplinkybėms ir yra spėjamojo pobūdžio.
4.2. Skunde pažymima, jog teismų praktikoje nuosekliai teigiama, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
4.3. Pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad D. G. 2019 metų spalio mėn. 23 dieną teikdamas betarpiškai paaiškinimą Kelių policijos skyriaus specialistei, apie 2019 metų balandžio 6 dienos įvykius ir nurodydamas, kad negali pasakyti ar jis važiavo su automobiliu BMW bei teigdamas, kad važinėja atsakingai ir nepamena pavojingos situacijos, vertina, kaip gynybinę poziciją ir teigia, kad to, kad galimai nevairavo automobilio negalima įrodyti jokiais objektyviais duomenimis. Tačiau šiose išvadose teismas daro pagrindinę šioje byloje teisės taikymo klaidą. Pareiškėjo teigimu, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas (ANK 567 įtvirtintos administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareigos). Teismas konstatavo, kad padarytas administracinis nusižengimas numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir išvadą daro remdamasis liudytojų S. M. ir L. S. parodymais. Sekantis žingsnis, nustatyti kas padarė administracinį nusižengimą. Ar transporto priemonės savininkas yra asmuo, kuris kaitas dėl vertinamo pažeidimo, ar iš asmens, kaip transporto priemonės savininko, remiantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka pareikalautini duomenys apie asmenį, kuris vairavo transporto priemonę įvykio metu, ar asmuo trauktinas atsakomybės, pagal ANK 431 straipsnį, kaip nevykdantis transporto priemonės savininkui (valdytojui) nustatytų reikalavimų? Pareiškėjo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju, pirmos instancijos teismas, konstatavęs, kad yra padarytas pažeidimas numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje, D. G., tegalėjo taikyti atsakomybę tik pagal ANK 431 straipsnį. Pareiškėjo įsitikinimu, teismo išvada, kad to, kad galimai D. G. nevairavo automobilio negalima įrodyti jokiais objektyviais duomenimis, vertintina, kaip įrodinėjimo pareigos perkėlimas traukiamam atsakomybėn asmeniui, o tai esminis proceso pažeidimas, kuriuo kėsinamasi į Konstitucinį teisingumo principą. Teismas, šiuo atveju, pažeidė nekaltumo prezumpcijos reikalavimą, kad pareiga įrodyti pažeidimo padarymą tenka Institucijai surašiusiai nutarimą. Traukiamas atsakomybėn asmuo savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai (in dubiopro reo).
4.4. Skunde pažymima, jog gyvenimiška ir sąžiningai tikėtina, kad praėjus daugiau, kaip šešiems mėnesiams, prisiminti įvykį, kas vairavo automobilį, jei šeimoje yra net keletas asmenų turinčių teisę vairuoti, praktiškai nėra įmanoma. Skundžiamu atveju, ne tik D. G., bet ir liudytojai S. M. ir L. S. nepatvirtino fakto, kad automobilį nagrinėjamo pažeidimo metu vairavo traukiamas atsakomybėn asmuo.
4.5. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismas nutartyje pateisina ir policijos pareigūnų padarytas klaidas ir jų darbo trūkumus tiriant šį įvykį, konstatuodamas, kad policijos pareigūnai savo darbą organizuoja patys, o pareiškėjo skunduose nurodyti veiksmai pertekliniai (vaizdo kamerų duomenys, liudytojų paieška), tačiau su tokia teismo pozicija negalima sutikti, kadangi priešingai nei konstatuoja teismas, Institucija įvertinusi atsakomybėn patraukto asmens poziciją, kuomet jis nuo pat pradžios savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusižengimo neigė, privalėjo atlikti kiek įmanoma daugiau procesinių veiksmų ir surinkti bei užfiksuoti kiek įmanoma daugiau atsakomybėn patraukto asmens kaltės įrodymų. Tačiau to Institucijos pareigūnas nepadarė. Institucijos pareigūnas - neapžiūrėjo įvykio vietos, nors sprendžiant pagal adresą tai įvykis turėjo būti priešais policijos pastatą (tačiau vertinant google.maps, pėsčiųjų perėjos toje vietoje nėra), taip pat nenustatė pėsčiųjų ar kitų liudytojų, neperžiūrėjo miesto vaizdo kamerų, policijos kamerų, neatliko jokių veiksmų, kurie būtų patvirtinę arba paneigę, jog administracinį nusižengimą padarė traukiamas atsakomybėn asmuo.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybės patraukto asmens apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti ir palikti skundžiamą Marijampolės apylinkės teismo priimtą nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. G. apeliacinis skundas netenkinamas.
7. Pareiškėjo skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos apylinkės teismo padarytos išvados dėl jo kaltės padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, tai yra, skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas įrodymų vertinimo aspektu.
8. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai atmetė D. G. skundą dalyje dėl jo pripažinimo padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra pareiškėjo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindu, dėl kurio reikėtų naikinti skundžiamą teismo nutartį.
10. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: a) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; b) lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti; c) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; d) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas; e) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
11. D. G. administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį surašytas už tai, kad jis 2020 m. balandžio 6 d., 18.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos jis turėtų praleisti, nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusių pėsčiųjų, nors prieš perėją sustojo kita transporto priemonė, įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir nepraleido per ją ėjusių pėsčiųjų, privertė pėsčiuosius staigiai keisti judėjimo greitį ir kryptį savo saugumui užtikrinti ir taip sukėlė pavojingą situaciją.
12. Aukštesniojo teismo vertinimu, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, nėra pagrindo. Nors D. G. tiek duodant paaiškinimus policijos komisariate, tiek skunde apylinkės teismui bei teismo posėdyje savo kaltę neigė, tvirtindamas, jog nepamena, kad tariamo įvykio metu jis būtų vairavęs automobilį bei sukėlęs pavojingą situaciją, tačiau šiuos apelianto argumentus paneigia administracinio nusižengimo bylos medžiaga, kuri betarpiškai ištirta tiek pareigūnų, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai atsižvelgė į įvykio vietoje buvusių ir tiesiogiai jį mačiusių liudytojų S. M. ir L. S. parodymus, duotus teismo posėdžio metu. Liudytoju apklaustas S. M. parodė, kad prie pėsčiųjų perėjos stovėjo keletas žmonių. Jis sustabdė savo vairuotą automobilį prieš pėsčiųjų perėją. Kai žmonės pradėjo eiti per pėsčiųjų perėją, jis veidrodėlyje pastebėjo, kad iš paskos važiavęs automobilis (juodas visureigis) staigiu manevru lenkė jį iš kairės pusės. Visureigis stabdė, beveik pasiekė pėsčiųjų zoną. Pirmoji moteris, ėjusi per perėją, „metėsi“ atgal tiek, kad net ranka atsirėmė į jo vairuotojo automobilio kapotą. Kaip matyti, šie parodymai yra nuoseklūs, iš esmės atitinka anksčiau jo duotus parodymams bei neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Liudytoja pirmosios instancijos teisme apklausta L. S. parodė, kad privažiavus prie pėsčiųjų perėjos, pamatė, kad prie jos stovi žmonės, todėl sustojo. Paskui juos važiavo automobilis, kuris aplenkė jų automobilį ir prie pėsčiųjų perėjos nesustojo. Sustojo tik tada, kai pradėjo eiti žmonės. Per perėją ėjusi moteris išsigandusi visureigio automobilio, ėjo atgal ar į šoną ir atsirėmė į jų automobilio kapotą. Netikėti ar abejoti minėtų liudytojų parodymų teisingumu nėra jokio pagrindo, kadangi nei teismui pateiktoje administracinio nusižengimo bylos medžiagoje, nei D. G. apeliaciniame skunde nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų šališkumu, objektyvumu ar būtų nustatytas jų suinteresuotumas bylos baigtimi. Be to, minėtų liudytojų parodymus patvirtina ir administracinio nusižengimo byloje esančioje Ataskaitų žiūryklėje nurodytos aplinkybės apie tai, kad paskambinęs asmuo nurodė, kad vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) kryptimi, nuo centro į Kauno pusę. Apie 18.30 val. stabdė automobilį prie pėsčiųjų perėjos, ties 53 namu, kad praleistų pėsčiuosius, kurie žengė į pėsčiųjų perėją jo judėjimo kryptyje. Iš paskos važiavęs automobilis „BMW“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), staigiai jį lenkė, išgąsdino pėsčiuosius, sustojo prie pat pėsčiųjų ženklinimo ant asfalto. Vairuotojas kalbėjo mobiliuoju telefonu. Pranešimas užregistruotas 2019 m. balandžio 6 d. 20 val. 21 min. (b. l. 24).
13. Apygardos teismas kaip nepagrįstus atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog nagrinėjamu atveju, pirmos instancijos teismas, konstatavęs, kad yra padarytas pažeidimas numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje, D. G., tegalėjo taikyti atsakomybę tik pagal ANK 431 straipsnį.
13.1. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, D. G. inkriminuotas administracinis nusižengimas (ANK 420 straipsnio 1 dalis) buvo užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, o liudytojo S. M. pranešimu policijai apie padarytą administracinį nusižengimą bei vėliau jo duotais paaiškinimais. Teisės pažeidimo padarymo metu transporto priemonė „BMW“ , valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė D. G.. 2019 m. spalio 23 d. duodamas paaiškinimus policijos komisariate D. G. negalėjo pasakyti ar jis 2019 m. balandžio 6 d. 18.30 val. važiavo jam priklausančiu automobiliu, kadangi neatsiminė (b.l. 12). Vėliau 2020 m. balandžio 6 d., siunčiant D. G. administracinio nusižengimo protokolą dėl šioje byloje jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, pareiškėjas atskiru pranešimu buvo informuotas, jog tuo atveju, jei administracinio nusižengimo protokole nurodytą pažeidimą padarė kitas asmuo, jis (D. G.) turi teisę per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tuo metu valdė ar naudojosi jam priklausančia transporto priemone. Pranešime taip pat buvo aiškiai nurodyti ir tokių duomenų pateikimo būdai. Tačiau, administracinio nusižengimo bylos duomenimis, D. G. informacijos, jog transporto priemone „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 6 d. 18.30 val. administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo nepateikė. Dėl to nutarimas administracinio nusižengimo byloje, dėl šios nutarties 1 punkte aprašyto administracinio nusižengimo padarymo, pagrįstai buvo surašytas būtent D. G. - automobilio „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkui. Be to, netgi ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme, D. G. apie tai, kas galėjo aptariamo įvykio metu vairuoti jam nuosavybės teise priklausantį automobilį, nepateikė. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodytus D. G. teiginius, kad nusižengimo metu ne jis vairavo automobilį „BMW“ pagrįstai vertino kaip jo gynybinę versiją bei siekį išvengti administracinės atsakomybės ir su ja susijusių neigiamų padarinių.
13.2. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, jog D. G. nuosekliai laikosi savo versijos, neduoda pagrindo besąlygiškai ją laikyti teisinga. Byloje esantys ir anksčiau aptarti įrodymai patvirtina jo kaltę padarius Kelių eismo taisyklių 30 ir 31 punktų pažeidimus, todėl tai, kad pirmosios instancijos teismo jie buvo įvertinti pažeidėjo nenaudai, neduoda pagrindo išvadai, jog teismas šiuos duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai. Atkreiptinas dėmesys, jog aukštesnės instancijos teismui paduotas D. G. apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties yra grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti ir skundu pirmosios instancijos teismui, jokių naujų aplinkybių ar duomenų nenurodyta. Kaip matyti iš teismui pateiktos bylos medžiagos, esminiai skundo argumentai skundžiamoje nutartyje buvo nagrinėti ir dėl jų tinkamai pasisakyta.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad D. G. padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apeliacinio skundo argumentai D. G. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, išvados paremtos tiesiogiai ištirtų įrodymų analize ir vertinimu, todėl naikinti nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.