Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2012-05-14 · Byla Nr. N1-666-716/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-05-14
Bylos Nr.
N1-666-716/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Nukentėjusysis
D. K.
Civilinis atsakovas
V. K.
Kaltinamasis
E. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-666-716/2011
Ikiteisminio tyrimo Nr. 1-12-1-00278-2012-2
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.1.1.; (S) 1.1.3.2.; 1.1.11.; 1.2.14.1.2.2; 2.3.6.4.6.
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorei J. K., gynėjui advokatui P. P., nukentėjusiajai D. K., kaltinamojo atstovui pagal įstatymą ir civiliniams atsakovui V. K., vaiko teisių apsaugos institucijos atstovei O. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. pagrobė svetimą turtą įsibraunant į patalpą, t. y. jis 2012-01-26 laikotarpyje nuo 8.15 val. iki 14.30 val., būdamas bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą išėmė D. K. rakinamo kambario durų stiklą, įsibrovė į minėtą kambarį, kur pagrobė D. K. priklausančią auksinę grandinėlę, 4500 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai D. K. 4500 Lt turtinę žalą.

E. K. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad dieną prieš tai pas sesę pamatė auksinę grandinėlę, kurią sugalvojo pavogti. Bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kai sesė išvažiavo į mokyklą, sesės vaikinas išėjo į darbą, jis išėmė kambario uždarytų durų stiklą. Įėjęs į kambarį paėmė sesės auksinę grandinėlę, kurią pridavė lombarde, gavo 680 litų. Pinigus išleido savo reikmėms, drabužiams. Sesei žalą atlygins dirbdamas, pripažįsta žalos dydį 4500 litų.

Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kadangi kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu tyrimu sutiko visi proceso dalyviai. Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.

Nukentėjusioji D. K. tyrimo metu parodė, kad su draugu P. T. ir broliu E. K., gim. 1996 gyvena bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje nuo 2011 m. spalio mėn. Kadangi brolis turi problemų su teisėsauga dėl vagysčių, kambario, kur gyvena ji su P. T. duryse įrengta rakinama spyna. Jiems esant bute, brolis į jų kambarį ateina, pabūna. 2012-01-26 apie 14.30 val. draugas pirmas grįžo namo ir aptiko, kad kambario, kuriame gyvena, stiklo apvadas yra nestabilus, pažeistas, prie durų ant grindų yra medžio pjuvenos, o apžiūrėjus kambaryje esančius daiktus aptiko, kad iš lentynos, iš taurės dingo jos tėvo jai dovanota auksinė grandinėlė, pinta, ties vidurių išplatėjusi, svėrė apie 30 gramų, vertė 4500 Lt. Įsitikinusi, kad grandinėlę pavogė jos brolis E. K., kuris 2012-01-26 iki pietų galėjo būti bute, kai jų nebuvo (b. l. 5, 6).

Liudytoju apklaustas V. K. tyrimo metu parodė, kad E. K. yra jo sūnus. Su sūnaus motina išsiskyrė ir sūnus pastoviai gyveno su savo mama, kaip ir buvo numatyta teismo sprendime. Tuomet su sūnumi bendravo, dalyvavo jo gyvenime, palaikė normalius santykius. 2011 metų rudenį sūnus pradėjo gyventi nuomojamajame bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Minėtą butą sūnui ir dukrai Dianai išnuomavo tame pačiame name, kur gyvena pats, nes atsirado problemų bendravime tarp Edgaro ir jo mamos. Kai Edgar gyveno minėtame nuomojamajame bute, kontroliavo jį, prižiūrėjo jį, bendravo su juo. Edgar mokosi Komunalinių paslaugų mokykloje, bet mokslai jam nelabai gerai sekasi, kiek žino iš meistro, sūnus dažnai praleidinėja paskaitas. 2012-01-27 dukra Diana pasakė, kad Edgar pavogė jos grandinėlę, kurią padovanojo dukrai 18-ojo gimtadienio proga. Dukra papasakojo, kad Edgar išėmė jos kambario durų stiklą, tokiu būdu pateko į kambarį ir pavogė paminėtą grandinėlę. Sužinojęs apie tai, tą pačią dieną paskambino sūnui ir pokalbio metu jis prisipažino pavogęs grandinėlę, pasakė, kad pridavė ją į lombardą. Vėliau sužinojo, kad sūnus už tuos pinigus prisipirko sau drabužių. Sūnus apie savo poelgį nieko neaiškino, savo veikos motyvų nepasakė. Grandinėlę, kurią Edgar pavogė, pirko prieš 8 metus, šiuo metu jokių įsigijimo dokumentų neturi ir pateikti jų negali. Grandinėlė buvo apie 8 gramų svorio, geltono aukso. Dabar jau neprisimena kiek mokėjo už tą grandinėlę, bet šiuo metu dabartinėmis rinkos kainomis tokios grandinėlės vertė yra 4500 litų. Apie tai pasakė savo dukrai, kai ši klausė apie grandinėlės vertę. Dukra dėl to įvykio kreipėsi į policiją. Edgar aptariamu atveju į policijos akiratį patenka jau ne primą kartą, jis turi baudžiamųjų bylų 1-ame policijos komisariate. Kiek žinoma, ten jis įtariamas plėšimais. Jam nesuprantamas toks Edgaro elgesys, dėl ko kreipėsi į psichologus, tačiau teigiamo rezultato kol kas nepavyko pasiekti. Edgaras savo elgesį aiškina tuo, kad nori gražiai atrodyti prieš draugus, turėti pinigų. Tačiau jis asmeniškai duodavo Edgarui 50 litų kas savaite, kas jo manymu turėtų patenkinti šio kasdieninius poreikius, nes šis yra pilnai išlaikomas tėvų. Nepastebėjo, kad Edgar vartotų narkotikus. Nuo tos dienos Edgar vėl gyvena su savo motina (b. l. 16).

Minėtų įrodymų visuma, t.y. kaltinamojo E. K. nuoširdus prisipažinimas ir nurodytos aplinkybės, nukentėjusiosios D. K. ir liudytojo V. K. parodymai, kurių visuma atitinka tarpusavyje, patvirtina, kad E. K. išimdamas kambario užrakintų durų stiklą taip įsibrovė į nukentėjusiosios gyvenamas patalpas, iš kur pagrobė D. K. priklausančią auksinę grandinėlę. Minėtų duomenų visuma pakankama E. K. nusikalstamiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei įrodyti.

Įvertinus tai, kad E. K. svetimą turtą vagystės būdu pagrobė be leidimo patekdamas į gyvenamąsias patalpas įveikdamas pašalines kliūtis, t. y. į jas įsibrovęs, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. Nusikalstama veika buvo baigta, kaltinamasis realiai disponavo pagrobtu turtu, ką patvirtina turto perleidimas tretiesiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, ką patvirtino nuoširdžiais parodymais, sutikimu atlyginti padarytą turtinę žalą ir taip siekdamas sušvelninti nusikalstamos veikos pasekmes. E. K. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Sprendžiat E. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas nustatė, kad jis pirmą kartą, t. y. būdamas neteistu ir nebūdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 35), būdamas nepilnamečiu padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama tyčinių apysunkių nusikaltimų kategorijai, visiškai pripažino savo kaltę ir dėl padarytos veikos gailėjosi, iki įvykio jis nebuvo baustas administracine tvarka (b. l. 40), tuo metu ir šiuo metu mokosi, į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas, Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje negydytas, į Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro įskaitą neįrašytas, gyvena su mama tėvams išsituokus, teismui pažadėjo nebenusikalsti ir nebeprasižengti. Tokios aplinkybės yra pagrindas manyti, kad E. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas mato galimybę jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnį. Kartu siekiant paveikti E. K. sąmonę ir elgesį taip, kad jis ateityje vykdytų ne tik įstatymų, bet ir kitų teisės normų reikalavimus, jam skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla E. K. nutraukiama šiuo nuosprendžiu, jam skirta kardomoji priemonė (b. l. 28) kaip nebereikalinga naikintina nelaukiant nuosprendžio įsiteisėjimo.

D. K. tyrimo metu pareiškė 4500 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b. l. 8). Teisme D. K. civilinio ieškinio atsisakė, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 2 dalimi pradėtas civilinio ieškinio procesas nutrauktinas.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. K. pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 str. 1 d. 1 p. ir 5 p., 83 str., 87 str., 93 str. 2 d., E. K. skirti auklėjamojo poveikio priemones įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigoti jį per šį laikotarpį tęsti mokslą arba dirbti, taip pat kasdien nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, bei uždrausti be elgesio apribojimo priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

E. K. panaikinti kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Nutraukti pradėtą D. K. civilinio ieškinio procesą dėl 4500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) litų turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas