- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-11-08
- Bylos Nr.
- e1-648-1142/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28331-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Žilvinas Jaraminas
- Kaltinamasis
- Ž. V.
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Žilvinas Jaraminas
išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokurorės Danutės Rudienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ž. V. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį: 2022 m. liepos 28 d. laikotarpiu nuo 18:15 val. iki 18:42 val., maršrutiniame autobuse (duomenys neskelbtini), Ž. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, be priežasties necenzūriniais žodžiais iškeikė autobusu važiavusią nukentėjusiąją J. S. ir tyčia du kartus trenkė jai ranka į galvą ties pakaušiu, sukeldamas fizinį skausmą. Dėl Ž. V. viešo, įžūlaus išpuolio prieš J. S., buvo išgąsdintas jos mažametis sūnus N. S.. Taip pat papiktintas įvykį matęs, Ž. V. raminęs ir dėl šio įvykio laiku negrįžęs namo P. M.. Tokiu būdu Ž. V. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.
Šios veikos padarymo aplinkybės nekelia teismui jokių abejonių, nes pats Ž. V., apklaustas įtariamuoju, visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2022 m. liepos 28 d. apie 17 val., būdamas labai neblaivus, važiavo iš (duomenys neskelbtini) maršrutiniu autobusu. Įlipęs (duomenys neskelbtini), atsisėdo už moters su mažu vaiku. Važiuodamas užsnūdo. Prieš (duomenys neskelbtini) pabudo. Jam pasirodė, kad priešais sėdinti moteris yra vairuotoja ir ji nežiūri į kelią, todėl du kartus ją stumtelėjo, liepdamas žiūrėti į kelią. Galėjo moterį pavadinti „kurva“. Stumtelėjimai moteriai galėjo pasirodyti kaip trinktelėjimai. Stumdamas moterį į pakaušį, norėjo atkreipti moters dėmesį, kad ji žiūrėtų į kelią. Buvo labai girtas, dėl to ir pasivaideno nebūti dalykai. Gailisi, moters atsiprašė, žalą atlygino.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo Ž. V. kaltę, be jo paties visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai.
Nukentėjusioji J. S. pareiškime policijai ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2022 m. liepos 28 d. apie 18 val. 15 min. kartu su mažamečiu sūnumi N. S. važiavo namo iš (duomenys neskelbtini) maršrutiniu autobusu (duomenys neskelbtini). Į autobusą įlipęs neblaivus vyras klausė jos ir jos vaiko vardo. Sakė jam, kad neprivalo uostyti jo kvapo ir prašė eiti atsisėsti. Vyras atsisėdo už jos. Prieš (duomenys neskelbtini) vyras be priežasties pakeltu tonu jai pasakė „kurva, žiūrėk į kelią“. Pasipiktinusi tokiu jo elgesiu, paprašė jos neįžeidinėti. Vyras dar kartą agresyviai pakartojo tą pačią frazę. Liepė jam nusiraminti, bet vyras du kartus ranka jai smogė į pakaušį, tai jai sukėlė skausmą, išgąsdino. Išsigando ir pradėjo verkti vaikas. Nieko vyrui nebesakė. Prašė vairuotojo sustoti ir ką nors daryti, šis nestojo. Du vyrai iš autobuso galo pradėjo neblaivų vyrą raminti. Vienas tų vyrų – P., priėjęs prie neblaivaus vyro, liepė jam ramintis. Vėliau neblaivus vyras nuėjo į galą prie tų vyrų, kažką su jais pasikalbėjo, po to grįžo atgal. Įbauginta, bijodama dėl sūnaus, paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą, prašė P. ir jo draugo, kad su ja važiuotų iki (duomenys neskelbtini). Netoli (duomenys neskelbtini) vyras jos atsiprašė, (duomenys neskelbtini) sulaukė policijos pareigūnų, belaukdamas toliau gėrė alkoholį. Dėl suduotų smūgių jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Sužalojimų nepatyrė, į medikus nesikreipė, nedarbinga nebuvo. Sūnus N. dėl įvykio labai išsigando, po įvykio neramiai miegojo. Ją užpuolęs vyras, t. y. Ž. V., su ja susisiekė, atsiprašė, atlygino moralinę žalą, sumokėdamas 500 Eur, todėl ieškinio nereiškia, pretenzijų jam nebeturi.
Nukentėjusysis P. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. liepos 28 d. vakare apie 18 val. su sutuoktine V. M. Kretingos autobusų stotyje įlipo į mikroautobusą (duomenys neskelbtini). Sutuoktinė atsisėdo priekyje, prie vairuotojo, jis pats nuėjo į galą. Autobuse buvo dar keli žmonės, tarp jų – iš matymo pažįstama J. iš (duomenys neskelbtini)su vaiku. Centre prie PC „Maxima“ į autobusą įlipo labai neblaivus vyras, atsisėdo J. už nugaros. Prieš (duomenys neskelbtini) tas vyras nei iš šio, nei iš to pradėjo šaukti J.: „žiūrėk į kelią“. J. kažką jam atsakė, kad nelįstų ar nesirūpintų. Tada vyras, vėl pasakęs, kad žiūrėtų į kelią, trenkė delnu J. per pakaušį. Trinktelėjimas atrodė stiprokas, trenkė užsimojęs šonu. J. neverkė, iš skausmo nešaukė, bet atrodė labai išsigandusi, sakė vyrui ramintis. Vyras ir toliau jai necenzūriškai šaukė žiūrėti į kelią, lyg ir kišo rankas prie vaiko, vaikas buvo pradėjęs verkti, J. vyrui sakė „nekaukinti“ vaiko. Netrukus vyras vėl trenkė J. per pakaušį. Trenkė tyčia, užsimodamas iš šono. Tada jis pats pradėjo vyrą raminti, sakydamas, kad niekas taip nesielgia. Atėjęs prie jo į galą vyras piktai jam pasakė: „ar nori gauti į galvą“. Liepė jam eiti atgal, vyras nuėjo ir nieko nebedarė. Kažkas iš keleivių šaukė vairuotojui, kad vyrą reikia išmesti lauk iš autobuso, bet vairuotojas nestojo, į konfliktą nesikišo, niekaip nereagavo. (duomenys neskelbtini) vyras spyrė išlipančio senuko sėdmenų link. Ar pataikė, nematė. Senukas į tai nesureagavo, atsisukęs nebuvo. Pats turėjo išlipti (duomenys neskelbtini), tačiau J. paprašytas važiavo iki (duomenys neskelbtini). Pasipiktino vyro elgesiu, patyrė nepatogumų. Ieškinio nereiškia.
Liudytoja V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. liepos pabaigoje su sutuoktiniu P. M. apie 18 val. 10 min. Kretingos autobusų stotyje įlipo į mikroautobusą (duomenys neskelbtini). Jos sutuoktinis su N. D. atsisėdo autobuso gale, ji pati priekyje. Taip pat priekyje, tik kitoje pusėje už vairuotojo sėdėjo iš matymo pažįstama J. su vaiku. Centre prie PC „Maxima“ į mikroautobusą įlipo labai neblaivus vyras. Sumokėjęs už bilietą vyras pradėjo lįsti prie J. vaiko, galimai norėdamas pajuokauti. Vaikas išsigando, pradėjo verkti. J. sakė vyrui eiti šalin. Vyras atsisėdo J. už nugaros, muistėsi, rankomis užkliudydavo J. petį, plaukus. Prieš (duomenys neskelbtini) vyras pradėjo J. sakyti „žiūrėk tiesiai“, po to, nei iš šio, nei iš to užsimojęs trenkė J. per galvą. J. prašė vairuotojo sustoti, bet vairuotojas nestojo, į konfliktą nesikišo. (duomenys neskelbtini) neblaivus vyras spyrė į sėdmenis vyresnio amžiaus išlipančiam vyrui. Mano, kad spyris nebuvo stiprus, išlipantis vyras atsisuko pasižiūrėti, kas nutiko, bet nieko vyrui nepasakė, tiesiog išlipo lauk. Kai jos sutuoktinis pasakė neblaiviam vyrui ramintis, vyras jos sutuoktiniui pagrasino, kad gaus į galvą. Ji pati išlipo (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis su N. D. važiavo iki (duomenys neskelbtini), nes bijodama ją užpuolusio vyriškio, J. prašė jų važiuoti kartu, kol atvyks policija. Vyro elgesiu pasipiktino, jai buvo nemalonu tai matyti.
Liudytojas N. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. liepos mėn. apie 18 val. 10 min. kartu su P. M. ir jo žmona V. važiavo autobusu namo. Kartu su M. sėdėjo autobuso gale, V. sėdėjo ties autobuso viduriu. Autobuse buvo dar keli nepažįstami asmenys. Kretingos centre į autobusą įlipo nepažįstamas labai neblaivus vyras, atsisėdo antroje eilėje už vairuotojo. Pirmoje eilėje priešais vyrą sėdėjo nepažįstama moteris su mažu vaiku. Pravažiavus (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras pradėjo keikti priekyje sėdinčią moterį, trenkė jai delnu per galvą. Moteris prašė vairuotojo sustoti, bet šis nestojo. Abu su M. liepė vyrui ramintis. (duomenys neskelbtini) neblaivus vyras spyrė išlipančiam vyresnio amžiaus vyriškiui į sėdmenis. Vyriškis į tai nesureagavo – nei virstelėjo į priekį, nei ką nors sakė, tiesiog išlipo. Abu su M. turėjo išlipti (duomenys neskelbtini), bet važiavo iki (duomenys neskelbtini), nes moteris su vaiku prašė jų važiuoti iki galinės stotelės, nes bijojo važiuoti su neblaiviu vyriškiu. Matydamas, kaip neblaivus vyras be priežasties užpuolė moterį su vaiku, buvo pasipiktinęs, patyrė nepatogumų, nes laiku negrįžo namo, tačiau žymios žalos nepatyrė, vyrui pretenzijų neturi.
Liudytojas R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2022 m. vasarą apie 18 val. vairavo autobusą (duomenys neskelbtini). Stotyje įlipo keli nuolatiniai keleiviai, dirbantys (duomenys neskelbtini). Tarp jų buvo P., jo draugas ar giminaitis, P. žmona. Centre įlipo moteris su mažu vaiku, atsisėdo jam už nugaros. Taip pat įlipo labai neblaivus vyriškis, atsisėdo už moters su vaiku nugaros. Prieš (duomenys neskelbtini) neblaivus vyras garsiai sušuko „žiūrėk į priekį“. Kam tie žodžiai buvo skirti jis nežino. Paskui tas vyras dar kartą šaukė „žiūrėk į kelią“. Pradėjo verkti vaikas, moteris, sėdėjusi už jo, sakė jam stabdyti autobusą ir kviesti policiją. Atsistojęs P. ramino vyrą. Girdėjo, kad moteris išsikvietė policiją. Smūgių, susistumdymų nematė, todėl važiavo toliau. Dėl įvykio neišsigando, darbas nesutriko.
Liudytojas J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. vasarą 18 val. 15 min. Kretingos centre įlipo į maršrutinį autobusą (duomenys neskelbtini). Atsisėdo dešinėje ties autobuso viduriu. Autobuso priekyje už vairuotojo sėdėjo moteris su mažu vaiku. Už moters atsisėdo akivaizdžiai neblaivus vyras. Prieš (duomenys neskelbtini) kilo šurmulys. Moteris ir neblaivus vyras kažką piktai vienas kitam sakė, verkė moters vaikas. Matė pakeltą vyro dešinį kumštį moters galvos sprando aukštyje. Smūgio nematė. Į konfliktą įsikišo kiti keleiviai, sėdėję gale. (duomenys neskelbtini), norėdamas išlipti, ėjo link išėjimo. Einant pro neblaivų vyrą, šis spyrė jam į kairį šoną, pataikė į rankinę, skausmo nesukėlė, turto nesugadino. Liepė vyrui baigti ir išėjo. Buvo nesmagu, kad vyras negražiai elgiasi. Bet dėl to neišsigando, planai sutrikdyti nebuvo, vyrui pretenzijų neturi.
Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2022 m. liepos 28 d. 19 val. 39 min. Ž. V. užfiksuotas 4,01 prom. neblaivumas.
Dėl veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo
BK 284 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje nustatyta veika objektyviai pasireiškia alternatyviais veiksmais: įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybišku tyčiojimusi, vandališkais veiksmais. Be to, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, taip pat nustatytinas priežastinis ryšys tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių.
Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą Ž. V. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, nes jis įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, be priežasties necenzūriniais žodžiais iškeikė autobusu važiavusią nukentėjusiąją J. S. ir tyčia du kartus trenkė jai ranka į galvą ties pakaušiu, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Dėl tokių veiksmų buvo išgąsdintas J. S. mažametis sūnus N. S., papiktintas įvykį matęs, Ž. V. raminęs ir dėl šio įvykio laiku negrįžęs namo P. M., sutrikdyta visuomenės rimtis.
Kaltinamojo Ž. V. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei padėjo ją išaiškinti, savo noru atlygino nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas), jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos tos veikos padarymui, taip pat veiką padarė būdamas recidyvistas, t. y. turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).
Kaltinamasis neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi ir dydžiu.
Spręsdamas bausmės paskyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika baigta. Taip pat atsižvelgtina į kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus. Teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę, t. y. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda nėra išieškota. Kadangi kaltinamasis niekur nedirba, anksčiau jam paskirtos baudos iki šiol nėra sumokėjęs, darytina išvada, jog BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšies, t. y. baudos, taikymas gali neužtikrinti, jog kaltinamasis vėl nenusikalstų, todėl, teismo vertinimu, ši bausmės rūšis nagrinėjamu atveju neturėtų pakankamai įtakos kaltinamajam bei neužtikrintų bausmės paskirties įgyvendinimo. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai už padarytą nusikalstamą veiką bus pasiekti Ž. V. paskyrus BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – viešuosius darbus (BK 46 straipsnis). Remdamasis BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintomis bausmės skyrimo ir jos dydžio nustatymo taisyklėmis, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, taip pat kitas anksčiau aptartas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti Ž. V. paskyrus 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį terminą neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 240 valandų viešųjų darbų.
Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 2 dalies b) papunkčiu, 66 straipsniu, į viešųjų darbų bausmės laiką įskaitytinas Ž. V. laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. liepos 28 d. 19 val. 40 min. iki 2022 m. liepos 29 d. 14.33 min., t. y. viena para, ją prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms.
Dėl kitų klausimų
Ž. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Civilinis ieškinys nėra pareikštas, duomenų apie proceso išlaidas nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais
nusprendžia:
Ž. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį terminą neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 240 valandų viešųjų darbų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti Ž. V. 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį terminą neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 160 valandų viešųjų darbų.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. liepos 28 d. 19 val. 40 min. iki 2022 m. liepos 29 d. 14.33 min. išbūtą laiką, t. y. vieną parą, ją prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms.
Ž. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Išaiškinti Ž. V., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.