- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-02
- Bylos Nr.
- 1A-239-135-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-82-1-00076-2009-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronius Zalaga (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Klavdija Kruminienė
- Nuteistasis
- V. T.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-239-135/2011
Teisėja Vidutė Micevičienė Teisminio proceso Nr. 1-82-1-00076-2009-6
2011 m. birželio 2 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. T. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. nuteistas:
pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.
Pritaikius LR BK 63 straipsnio 5 dalį 1 punktą, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 5, 7 punktais, paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą per bausmės vykdymo atidėjimo 6 (šešis) mėnesius, tęsti mokslą.
Tuo pačiu nuosprendžiu kaltais pripažinti L. L., V. C., A. L.
Nuosprendžiu iš V. T., L. L., V. C., A. L. solidariai priteistas A. L. naudai 10000,00 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinės ir 3547 Lt (trys tūkstančiai penki šimtai keturiasdešimt septyni litai) turtinės žalos atlyginimui bei 2500 Lt (du tūkstančiai penki šimtai litų) advokato atstovavimo byloje išlaidos.
Nuosprendžio dalis dėl L. L., V. C., A. L. neapskųsta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. T. nuteistas už tai, kad kartu su L. L., V. C. ir A. L. 2009 m. vasario 7 d. apie 22 val. Raseinių rajone, (duomenys neskelbtini), prie civilinių kapinių, veikdamas bendrininkų grupėje, iš chuliganiškų paskatų, viešoje vietoje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t. y. daugelio žmonių akivaizdoje, tarpusavio ginčo metu, rankomis ir kojomis, mediniu pagaliu bei metaliniu strypu sudavė ne mažiau aštuoniolikos smūgių A. L. į įvairias kūno vietas, taip padarė galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies viršutiniame voke, kaktoje, kraujosruvą viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimus kairės akies išoriniame kampe, kaktoje su lengvo laipsnio galvos sukrėtimu, išsivysčiusiu potrauminiu ūminiu kairės pusės sraiginio nervo neuritu, poodines kraujosruvas kairės ausies srityje, abiejuose žastuose, kairio klubo srityje, dešinio sėdmens srityje, dešinėje šlaunyje, dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimus kairėje alkūnėje, kairio klubo srityje, kairio kelio srityje, taip nesunkiai sutrikdė A. L. sveikatą.
Be to, V. T. nuteistas už tai, kad kartu su L. L., V. C. ir A. L. 2009 m. vasario 7 d. apie 22 val. Raseinių rajone, (duomenys neskelbtini), prie civilinių kapinių, veikdamas bendrininkų grupėje, iš chuliganiškų paskatų, viešoje vietoje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t. y. daugelio žmonių akivaizdoje, tarpusavio ginčo metu, rankomis ir kojomis, mediniu pagaliu bei metaliniu strypu sudavė ne mažiau aštuoniolikos smūgių A. L. į įvairias kūno vietas, taip padarė galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies viršutiniame voke, kaktoje, kraujosruvą viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimus kairės akies išoriniame kampe, kaktoje su lengvo laipsnio galvos sukrėtimu, išsivysčiusiu potrauminiu ūminiu kairės pusės sraiginio nervo neuritu, poodines kraujosruvas kairės ausies srityje, abiejuose žastuose, kairio klubo srityje, dešinio sėdmens srityje, dešinėje šlaunyje, dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimus kairėje alkūnėje, kairio klubo srityje, kairio kelio srityje, taip nesunkiai sutrikdė A. L. sveikatą.
Šalies argumentai
Apeliantas V. T. skundu prašo pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2011-03-22 nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei neteisingai paskirtos bausmės, perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką iš LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į LR BK 138 straipsnio 1 dalį ir sumažinti paskirtą bausmę, o pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį išteisinti.
Apeliantas V. T. nurodo, kad priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra neteisingas, neteisėtas ir turėtų būti pakeistas sušvelninant paskirtą bausmę bei atmetant civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Nurodo, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pakartotas apeliantui ir kitiems nuteistiesiems pateiktas kaltinimas, perrašytas iš kaltinamosios išvados, išsamiai surašyti jo ir kitų nuteistųjų, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, pagarsinti neatvykusių liudytojų parodymai, išsamiai aprašyta specialisto išvada ir nurodyta, kad apelianto ir kitų nuteistųjų kaltė teisingai kvalifikuota.
Nurodo, kad teismo posėdyje apklausti liudytojai K. P., A. K., Š. K. parodė, kad apeliantas, priėjęs prie nukentėjusiojo A. L. atėmė metalinį strypą ir numetė jį į šalį ir kad pirmas sudavė nukentėjusysis, kuris ir buvo muštinių iniciatorius. Nurodo, kad liudytoja V. N., kurios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo pagarsinti, nurodė, kad į jų namus buvo atvykęs A. L., kuris daužė buto duris, grasino užmušti, keikėsi. Panašias aplinkybes nurodė ir liudytoja D. N.. V. N. taip pat nurodė, kad apeliantui priėjus A. L. ėmė mojuoti metaliniu strypu, bandė juo suduoti, o jis (nuteistasis) atėmė iš A. L. strypą ir numetė į šalį, o po to apeliantas su A. L. susimušė. Taip pat nurodo, kad liudytojas V. N. parodė, kad 2009-02-07 nuvykus iki ligoninės ir A. L. bei jo mamai įsėdus į automobilį, akivaizdžai matėsi, kad Arnas apsvaigęs nuo alkoholio, ir jis pakeliui pasakė, kad atlygins dėl durų sugadinimo padarytą turtinę žalą.
Apelianto teigimu, liudytoja R. G. įvykio pradžios nematė, todėl negalėjo nurodyti, kas buvo konflikto iniciatorius, ir davė parodymus, kurių nepatvirtino kiti liudytojai ir nukentėjęs A. L., todėl atskiros jos parodymų dalys turėjo būti vertinamos kritiškai.
Nurodo, kad nuosprendyje nėra nurodyta, kokiais įrodymais įrodoma apelianto kaltė, kokie įrodymai tai patvirtina, kokiais įrodymais teismas nesivadovavo ir kokiais motyvais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 str. 1 d. 2 p.), neaišku, kokios nustatytos bylos aplinkybės įrodo apelianto kaltę, o kurios aplinkybės yra neįrodytos. Apeliantas daro išvadą, kad teismui pakako vien to fakto, kad jis savo kaltę pripažino, iš dalies bei nukentėjusiojo parodymų. V. T. nuomone, nuosprendis, surašytas pažeidžiant procesines teisės normas, turi būti panaikintas.
Nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu nebuvo tirtas D. N. pareiškimas Raseinių rajono policijos viršininkui, ir dėl jo byloje nėra jokio procesinio sprendimo.
Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką nurodė, jog konstitucinė nuostata, įtvirtinta LR BPK 44 straipsnio 6 dalyje, garantuoja, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas LR BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Apelianto teigimu, asmens kaltė nusikaltimo padarymu negali būti grindžiamas tikėtinais ar keliančiais abejones duomenimis, o pagrįstų įrodymų, neginčijamai patvirtinančių kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamų veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, bylos nagrinėjimo metu surinkta nebuvo.
Nurodo, kad jis (V. T.) neneigia padaręs nusikaltimo ir dėl to nuoširdžiai gailisi, kad į konfliktą su A. L. įsivėlė be reikalo ir tai padarė tikrai ne dėl chuliganiškų paskatų. V. T. teigimu, V. L., daužydamas jo draugės D. N. buto duris, grasindamas visus išvaikyti, užmušti, keikdamasis, pirmas suduodamas, pats išprovokavo šį konfliktą, tai patvirtino liudytojai ir specialisto išvada dėl V. T. padarytų kūno sužalojimų.
Apelianto nuomone, dėl prieš tai nurodytų motyvų, jo nusikalstama veika turėtų būti perkvalifikuota į LR BK 138 straipsnio 1 dalį, o dėl LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo jis turėtų būti išteisintas ir turėtų būti sumažinta bausmė. Taip pat, apelianto teigimu, dėl anksčiau nurodytų motyvų, priteistas civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo turėtų būti atmestas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. T. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti teismui, nes bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p.).
Pagal LR BPK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, teismas privalo taikyti visas įstatymų numatytas priemones, kad bylos aplinkybės būtų ištirtos išsamiai ir nešališkai. Tačiau nagrinėjamoje byloje, kaip pagrįstai skunde nurodo nuteistasis, teismas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvensijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę į nešališką teismą. Reikia pažymėti, jog byloje nėra duomenų, kad teisėjas, nagrinėdamas bylą, turėjo išankstinį nusistatymą ar buvo tendencingas. Tačiau nešališko teismo nuostata apima ne tik subjektyvųjį teismo nešališkumą. Teismas turi būti nešališkas ir objektyviai, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę, o tai reiškia, kad teismas privalo užtikrinti, jog procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami taip, kad proceso metu negalėtų susidaryti įspūdis, jog bylą nagrinėjantis teismas yra vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. To šios bylos nagrinėjimo metu, nebuvo pasiekta.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį kaltinamųjų atžvilgiu, netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, neatskleidė jų turinio bei faktinių bylos aplinkybių, netinkamai surašė nuosprendį, kadangi jam ir kitiems trims asmenims L. L., V. C., A. L. pateiktas kaltinimas, perrašytas iš kaltinamosios išvados, išsamiai surašyti kaltinamųjų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, specialisto išvada, tačiau nuosprendyje nėra nurodoma, kokiais įrodymais įrodoma kaltė, kokie parodymai tai patvirtina, kokiais įrodymais teismas nesivadovavo ir kokiais motyvais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Šią nuostatą pažeidė pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą. Byloje priimtas procesinis dokumentas – nuosprendis – visiškai neatitinka BPK 302-307 straipsniuose numatytų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio nuostatų, įrodymų neanalizavo, nuosprendyje nepateikė išsamaus jų vertinimo, nedėstė įrodymų, kuriais grindžia savo išvadas, ir motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus, beveik visa nuosprendžio aprašomoji dalis, su nežymiais pakeitimais, nukopijuota nuo kaltinamojo akto, todėl ir įrodymų vertinimo motyvuose nėra.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2011-03-22 nuosprendžio aprašomoji dalis, t. y. nurodyti apklaustų kaltinamųjų, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, byloje esantys rašytiniai dokumentai bei šių įrodymų turinys, yra beveik identiška kaltinamojo akto aprašomajai daliai, padarius kai kuriuos neesminius pakeitimus, įtvirtinančius tuos pačius duomenis (1 t., 194–201 b. l.). Tai patvirtina ne tik beveik pažodinis kaltinamajame akte nurodytų duomenų perrašymas į teismo nuosprendį, bet ir ta aplinkybė, kad nuosprendyje nurodant, kad kaltinamieji V. T., L. L., V. C. ir A. L. kaltais prisipažino, prie kiekvieno kaltinamojo tai pakartota po du kartus (,,kaltu prisipažino kaltu prisipažino“), taip pat tą patvirtina ir ta aplinkybė, kad abiejuose procesiniuose dokumentuose sutampa datų rašymo formatai, kurie abiejuose procesiniuose dokumentuose skiriasi aprašant atskirų proceso dalyvių parodymus, tačiau ties konkrečiu asmeniu nuosprendyje ir kaltinamajame akte sutampa. Be to, iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustų kaltinamųjų, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų apimtis ir turinys dažnai akivaizdžiai skiriasi nuo skundžiamame nuosprendyje nurodytų šių asmenų parodymų (2 t., 38–50 b. l.).
Taip pat kolegija pažymi, kad, kai nusikalstamą veiką padaro keli asmenys, jų veika nustatomojoje dalyje aprašoma bendrai, nurodant, kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką, ir, kai yra idealioji sutaptis, nusikalstama veika aprašoma vieną kartą. Šiuo atveju skundžiamajame nuosprendyje teismo nustatytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės aprašytos 2 kartus identiškai, nurodant abu kartus, kad kaltinamieji pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Tai yra kaltinamojo akto dalies perrašymas (1 t., 194–196 b. l.), pakeičiant tik tai, kad skundžiamajame nuosprendyje visų kaltinamųjų veiksmai aprašyti bendrai.
Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė remdamasis ne teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtais įrodymais, bet ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis. Taigi, konstatuotina, kad Raseinių rajono apylinkės teismas, priėmęs 2011-03-22 apkaltinamąjį nuosprendį, nebuvo nešališkas objektyviąja prasme ir tai nesiderina su Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 44 straipsnio 5 dalyje ir 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais reikalavimais. Tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai reiškia esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą (Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 4 p.), todėl skundžiamas nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Atsižvelgiant į nustatytą absoliutų nuosprendžio negaliojimo pagrindą, t. y. kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, Raseinių rajono apylinkės teismo 2011-03-22 nuosprendis yra panaikinamas visų nuteistųjų, t. y. V. T., L. L., V. C. ir A. L. atžvilgiu ir byla perduodama iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui (Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Kadangi bylą išnagrinėjo šališkas teismas ir nuosprendis naikinamas, kolegija dėl kitų nuteistojo V. T. apeliacinio skundo motyvų nepasisako, nes jie bus nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, o tai gali sukliudyti pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo V. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui.