Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas G. M. skunde, teismo posėdžio metu bei jo atstovas advokatas Ramūnas Dobrovolskis teismo posėdžio metu nurodė, kad 2017 m. balandžio 25 d. gautas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2017 m. balandžio 25 d. sprendimas Nr. 17-IL-86-00216-C „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus“. Šiuo skundžiamu sprendimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktu (valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, siekdamos užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, pagal kompetenciją imasi prevencijos priemonių ir neišduoda leidimo laikyti (nešiotis) ginklą arba panaikina turimus leidimus), Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-03-01 įsakymo Nr. 172 redakcija) patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 92.3 punktu (leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas atsiradus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 ir 11 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punkte, nurodytoms sąlygoms), Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu (B ir C kategorijų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui), Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, Taisyklių 95, 104 punktais, buvo panaikintas pareiškėjo G. M. leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. Ll-0001864, nurodyta paimti laikinam saugojimui iš G. M. šaunamuosius ginklus ir leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. Ll-0001864, šaudmenis, ginklų pažymėjimus, G. M. įpareigotas realizuoti turimus šaunamuosius ginklus ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo, dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus Nr. Ll-0001864 panaikinimo įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjas su tokiu Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 17-IL-86-00216-e, kuriuo panaikinamas jo turimas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, nesutinka, ir laiko šį sprendimą nepagrįstu ir neteisėtu ir dėl to naikintinu. Atsakovas faktiniu turimo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo pagrindu skundžiamajame sprendime nurodė duomenis apie pareiškėjo patraukimą baudžiamojon atsakomybėn 2015 m. vasario 12 d., o būtent, kad 2015 m. vasario 2 d. G. M. buvo pareikšti įtarimai ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-06788-15 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK, BK) 140 straipsnio 2 dalį. Tačiau, kaip nurodė ir pats atsakovas skundžiamajame sprendime, Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2015 m. vasario 12 d. nutarimu G. M., taikant BK 38 straipsnio nuostatas, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaltininkui ir nukentėjusiam susitaikius, ir vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 214 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 216 straipsniu, ikiteisminis tyrimas Nr. 01-106788-15 buvo nutrauktas. Taigi, minimu 2015 m. vasario 12 d. sprendimu pareiškėjas G. M. buvo ne nuteistas, o atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Nepaisant to, tai institucijos įgaliotam asmeniui, priėmusiam skundžiamą sprendimą, nesutrukdė net ir praėjus daugiau nei dvejiems metams, o būtent 2 metams 2 mėnesiams ir 13 dienų po pareiškėjo atžvilgiu priimto sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, teigti, kad „nors G. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje nutrauktas įtariamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo ateityje, turėdamas ginklus negalės kelti realios grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei arba sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pats nusikaltimo padarymo faktas neigiamai charakterizuoja G. M. asmenybę ir yra pakankamas pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, siekiant išvengti galimybės naudoti ginklus kaip didesnio pavojaus šaltinį.“ Taigi, nors atsakovas, panaikindamas pareiškėjo G. M. leidimą turėti (nešiotis) ginklus ir šaudmenis, ir nurodė besivadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 40 straipsnio 1 dalies 5 ir 10 punktais, tai grįsdamas to paties įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 ir 11 punktų ir (ar) 18 straipsnio 2 dalimi, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punktu; 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatytų sąlygų ir apribojimų neatitikimais asmeniui, galinčiam turėti leidimą turėti ir nešiotis ginklus, tačiau iš skundžiamo sprendimo (jo turinio) yra aišku, kad atsakovas esminiu ir vieninteliu pareiškėjo G. M. turimo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo teisiniu pagrindu laiko Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, kuriame nurodyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Sutikti su tokiu plečiamuoju Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto aiškinimu, be kita ko, dar ir prieštaraujančiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, nėra jokio pagrindo. Aiškindama šią teisės normą lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. birželio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje. Todėl, vertinant tokius duomenis, yra reikšmingas ir jų atsiradimo laiko požiūriu aspektas. Taigi, nagrinėjamai bylai yra reikšmingos aplinkybės dėl pareiškėjo G. M. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn laiko, kada tai buvo padaryta, bei jo padaryto nusižengimo įvertinimas pagal paminėtus „kokybinį“ ir aktualumo kriterijus. Jau minėta, kad G. M. buvo nenuteistas, o Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2015 m. vasario 12 d. nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaltininkui ir nukentėjusiam susitaikius, bei ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas. Taigi G. M. yra laikomas neteistu (BK 97 straipsnis). Minėta ir tai, kad sprendimas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo buvo priimtas praėjus daugiau nei dvejiems metams po pareiškėjo atžvilgiu priimto sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, ir daugiau nėra jokių duomenų apie pareiškėjo padarytus nusižengimus po 2015 m. vasario 12 d. Taigi, institucijos, priėmusios skundžiamą sprendimą, įgalioto asmens išvada, kad pareiškėjas, turėdamas ginklus gali kelti realią grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei arba sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, yra ne tik kad visiškai deklaratyvi ir nepagrįsta, bet ir neatitinkanti kokybinio ir aktualumo kriterijų. Sutinka, kad asmens, pretenduojančio gauti leidimą turėti ginklus, ar asmens, tokį leidimą jau turinčio, patraukimo baudžiamojon atsakomybėn faktas yra reikšmingas. Vis dėlto, jis turi būti vertinamas kaip tai reglamentuoja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, t. y. šis faktas yra reikšmingas asmens nepriekaištingos reputacijos, taip, kaip ji yra apibūdinta Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnyje, turėjimo ar jos neturėjimo prasme. Šioje teisės normoje yra išsamiai nurodyti konkretūs atvejai, kai asmens patraukimas baudžiamojon ar (ir) administracinėn atsakomybėn nėra suderinamas su jo nepriekaištingos reputacijos turėjimu. Nepriekaištingos reputacijos neturėjimas yra nurodytas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte kaip vienas iš savarankiškų (t. y. su kitais šioje straipsnio dalyje nurodytais pagrindais nesietinų) pagrindų taikyti asmeniui paminėtą apribojimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad tokio pobūdžio faktinė aplinkybė (asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn faktas) gali turėti tiesioginę teisinę reikšmę tik Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p.) taikymo kontekste. Tačiau Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo požiūriu tokios reikšmės jos neturi. Jos gali turėti tik tam tikrą papildomą kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis (kitais duomenimis apie norintį įsigyti ginklus arba juos jau turintį asmenį) įrodomąją reikšmę, sprendžiant klausimą, ar toks asmuo kelia šiame punkte nurodytą grėsmę. Pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas, BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, o už jos įvykdymą įstatymų leidėjo numatyta griežčiausia iš alternatyvių bausmių yra laisvės atėmimas iki dvejų metų. Tai reiškia, kad tokios nusikalstomos veikos padarymas, pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies redakcijos nuostatas, neturi jokios įtakos nepriekaištingos reputacijos praradimo prasme. Teisėjų kolegija 2014 m. birželio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A143 -974/2014 taip pat pažymėjo, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnyje nurodyta asmens nepriekaištingos reputacijos ir šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte panaudota keliamos grėsmės sampratos pagal savo prigimtį yra skirtingos ta prasme, kad pirmajai iš jų yra taikytinas platesnis tam tikrų reikalavimų asmeniui ratas, t. y. tam, kad asmuo būtų pripažintas neturinčiu nepriekaištingos reputacijos, įtaką gali turėti menkesni faktoriai, palyginus su faktoriais, kurie nulemtų asmens grėsmę, nurodytą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte. Vadinasi, minėti faktoriai, galintys lemti asmens grėsmę, nurodytą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte, turi būti pakankamai svarūs, aktualūs ir reikšmingi. Pagal šios bylos medžiagą, joje užfiksuotas aplinkybes, sprendimas pareiškėją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaltininkui ir nukentėjusiam susitaikius ir ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu nutraukti priimtas 2015 m. vasario 12 d., t. y. daugiau nei prieš 2 metus ir 2 mėnesius. Mano, kad susiklosčiusioje situacijoje skundžiamajame sprendime nurodytas vien pareiškėjo G. M. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn faktas, įvykęs prieš daugiau nei dvejus metus, nors ir neigiamai charakterizuojantis pareiškėją, anksčiau šiame skunde paminėtų „kokybinio“ ir aktualumo kriterijų taikymo požiūriu nėra pakankamas ir tiek reikšmingas, kad pareiškėjui būtų galima taikyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą. Atkreipė dėmesį į tai, kad ir pačiai institucijai, kuri yra kompetentinga spręsti tokio pobūdžio klausimus, pareiškėjo G. M. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn faktas 2015 m. vasario 12 d. taip pat nebuvo reikšmingas ir svarbus iki pat skundžiamo sprendimo priėmimo, nes pats atsakovas Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2016 m. spalio 17 d. išdavė pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus savigynai Nr. Ll-0001864, kuris galioja iki 2020 m. lapkričio 4 d. Maža to, pareiškėjui G. M. 2015 m. gegužės 29 d., t. y. jau po jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn fakto 2015 m. vasario 12 d. buvo išduotas ir medžiotojo bilietas Nr. 063219, kurio galiojimas buvo pratęstas 2016 m. birželio 30 d. Šiame kontekste svarbu yra tai, kad išskyrus neigiamai pareiškėją charakterizuojantį faktą – Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2015 m. vasario 12 d. nutarimą, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaltininkui ir nukentėjusiam susitaikius ir ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas, daugiau nėra jokių kitų pareiškėją neigiamai charakterizuojančių duomenų, kurių visuma galėtų lemti asmens grėsmės, nurodytos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte, atsiradimą. Taip pat svarbu yra ir tai, kad nei 2015 m. gegužės 29 d. išduodant pareiškėjui medžiotojo bilietą, suteikiantį jam teisę medžioti, nei 2016 m. birželio 30 d. pratęsiant dar metams jo galiojimo terminą, nei 2016 m. spalio 17 d. Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui išdavus pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. Ll-0001864, kuris galioja iki 2020 m. lapkričio 4 d., pareiškėjas G. M. nebuvo laikomas realia grėsme kitų asmenų ar savo gyvybei arba sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje situacijoje neegzistuoja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytas pagrindas panaikinti leidimą nešiotis ir laikyti ginklus ir šaudmenis pareiškėjui G. M. – kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Kartu apibendrinant tai, kas paminėta, yra nesuprantama, tai nenurodyta ir skundžiamajame sprendime, ir tai nei de jure, nei logiškai nepaaiškinama, kodėl pareiškėjas G. M. tapo grėsme kitų asmenų ar savo gyvybei arba sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui tik skundžiamo sprendimo priėmimo metu. Be to, susiklosčiusioje situacijoje negalima nepaminėti ir teisinės valstybės principo elementų – teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo pažeidimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos normas ir principus, yra ne kartą nurodęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Valstybė privalo vykdyti savo įsipareigojimus asmeniui (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. lapkričio 22 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad konstitucinė asmens teisėtų lūkesčių apsauga aiškintina neatsiejamai nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo. Konstitucijoje įtvirtintos įgytų teisių apsaugos, būtinumo užtikrinti asmens, kuris paklūsta teisei, laikosi įstatymų reikalavimų, pasitikėjimą valstybe ir teise; asmens pasitikėjimas valstybe ir teise bei teisėtų lūkesčių apsauga, kaip konstitucinės vertybės, yra neatskiriama nuo teisės aktų konstitucingumo ir teisėtumo prezumpcijos; asmenį, kuris paklūsta teisei, laikosi įstatymų reikalavimų, saugo ir gina Konstitucija; šios nuostatos nepaisymas reikštų, kad nukrypstama ir nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. 2008 m. vasario 20 d. nutarimai). Be kita ko. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas būtų aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės būtų tikslios, būtų užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad bet kokios valstybės institucijos padarytos klaidos riziką turi prisiimti pati valstybė ir kad tokios klaidos neturi būti taisomos susijusio asmens sąskaita (pvz., 2014 m. spalio 21 d. sprendimas byloje D. K. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 34911/06; 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimas byloje Bogdel prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41248/06; 2008 m. liepos 29 d. sprendimas byloje Xheraj prieš Albaniją, peticijos Nr. 37959/02). Šių nuostatų aktualumas pabrėžiamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant atnaujintas administracinių teisės pažeidimų bylas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 17 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-44-976/2016). Sistemiškai analizuojant šiai bylai aktualų teisinį reguliavimą kartu su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, kuomet pareiškėjas G. M., žinodamas, kad jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2015 m. vasario 12 d. nutarimu, ne tik 2015 m. gegužės 29 d. įgijo teisę medžioti, t. y. medžiotojo bilietą, kurį prasitęsė 2016 m. birželio 30 d., bet ir 2016 m. rugsėjo mėnesį baigė 1 savaitės trukmės Šaunamojo ginklo turėjimo savigynai mokymo programą ir įgijo kompetenciją turėti šaunamąją ginklą savigynai (2016 m. rugsėjo 27 d. Reg. Nr. 2409, pažymėjimo Nr. G 105329), po to 2016 m. spalio 17 d. Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas jam ir išdavė leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0001864, darytina išvada, kad skundžiamas sprendimas pažeidžia ne tik pareiškėjo G. M. teisėtus lūkesčius, bet ir teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, nors atsakovas, būdamas institucija, kuri yra kompetentinga spręsti nagrinėjamoje byloje ginču tapusius santykius, taigi ir turėdama pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, ne tik neužtikrino šių teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, bet ir pati juos pažeidė dėl teisiškai nesuprantamų priežasčių bei neatsiradus jokių naujų teisiškai reikšmingų duomenų, panaikino pareiškėjo G. M. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. Ll-0001864, prieš tai pati jį išdavusi ir pratęsusi.

2017 m. balandžio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 86-IS-25 „Dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriuje atliekamų licencijavimo funkcijų įvertinimo“ nurodyta, kad 2015 m. lapkričio 4 d. G. M. išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus nepilnai įvertinus visas aplinkybes dėl jo keliamos grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Skundžiamu sprendimu atsakovas, vadovaudamasis surinkta medžiaga, t. y. minėta Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. balandžio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 86-IS-25, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktu, Lietuvos policijos generalinio komisariato 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 (2011 m. kovo 1 d. Lietuvos policijos generalinio komisariato įsakymo Nr. 5-V-172 redakcija) patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo 92.3, 95, 104 punktais, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, nusprendė panaikinti G. M. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0001864, paimti laikinam saugojimui šaunamuosius ginklus, leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, šaudmenis, ginklų pažymėjimus, įpareigoti G. M. realizuoti šaunamuosius ginklus ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo įstatymų nustatyta tvarka, apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją.

Ginklų ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. Šio įstatymo paskirtis yra nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas nustato, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas nustato, jog leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus. Analogiškas reglamentavimas nustatytas Taisyklių 92.3 punkte, kuris nustato, kad leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas atsiradus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 ir 11 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 8 punktą, nurodytoms sąlygoms.

Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, siekdamos užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, pagal kompetenciją imasi šių prevencijos priemonių: 1) organizuoja visuomenės švietimo ir informavimo kampanijas, skatinančias netoleruoti smurto; 2) organizuoja teisėjų, prokurorų, policijos pareigūnų, specialistų ir kitų asmenų, dirbančių smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos srityje, mokymus ir kvalifikacijos kėlimo kursus pagal Vyriausybės ir jos įgaliotų institucijų bei savivaldybių parengtas programas, finansuojamas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir tarptautinių programų; 3) organizuoja visuomenės teisinį švietimą apie veikas, kurios laikomos smurtu artimoje aplinkoje, šių veikų teisines pasekmes ir atsakomybės už jų padarymą neišvengiamumą; 4) organizuoja tyrimus, statistinių duomenų rinkimą apie smurtą artimoje aplinkoje ir šių duomenų analizę; 5) rengia kursus, kuriuose mokoma konfliktų, kylančių artimoje aplinkoje, taikaus sprendimo būdų; 6) neišduoda leidimo laikyti (nešiotis) ginklą arba panaikina turimus leidimus; 7) imasi kitų prevencijos priemonių.

2015 m. vasario 12 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros nutarime nurodyta, kad atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktą baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad G. M. padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, priskiriama prie nesunkių tyčinių nusikaltimų ir dėl šios veikos padarymo įtariamasis kaltu prisipažino pilnai, todėl yra pagrindo manyti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, susitaikė su nukentėjusiąja, tikslinga G. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir ikiteisminį tyrimą nutraukti.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog sprendimas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo buvo priimtas praėjus daugiau nei dvejiems metams po pareiškėjo atžvilgiu priimto sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ir daugiau nėra jokių duomenų apie pareiškėjo padarytus nusižengimus po 2015 m. vasario 12 d. Be to, po 2015 m. vasario 12 d. atsakovas Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas išdavė pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus savigynai Nr. Ll-0001864, kuris galioja iki 2020 m. lapkričio 4 d., taip pat buvo išduotas ir medžiotojo bilietas Nr. 063219, kurio galiojimas buvo pratęstas 2016 m. birželio 30 d.