Kauno apygardos teismo nuosprendis

2011-07-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-144-175/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-07-01
Bylos Nr.
1-144-175/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algerdas Urbšys
Kaltinamasis
E. S.
Nukentėjusysis
K. L. P.
Advokatai
Vida Kabečienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-144-175/2011Teisminio proceso Nr. 1-63-1-00387-2010-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.3.1.; 1.1.8.1.1.; 2.1.15.3.; (S) 2.3.6.4.5.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teisejas Algerdas Urbšys, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorams Virginijui Sokolovui, Vytautui Gataveckui, kaltinamajam E. S., jo gynejai advokatei I. M., nukentejusiajam K. L. P., nukentejusiojo atstovei advokatei Vidai Kabecienei, specialistui Sauliui Mekšraiciui,

teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedes, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dali.

Teismas, išnagrinejes baudžiamaja byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

kaltinamasis E. S. 2010 m. liepos 13 d., laikotarpyje nuo 19.00 iki 20.00 val., G. R. gyvenamojo namo virtuveje, (duomenys neskelbtini) r., konflikto del asmeniniu nesutarimu su M. P. metu, tycia sudave tyrimo metu nenustatytu budu ne mažiau triju smugiu nukentejusiajam M. P. i galvos sriti, tuo padarydamas jam umu kraujo išsiliejima po kietuoju galvos smegenu dangalu, kraujo išsiliejimus po voratinkliniu galvos smegenu dangalu kaireje kaktineje – smilkinineje - momenineje skiltyse, galvos ir veido minkštuju audiniu kraujosruvas, muštine žaizda smakre, poodine kraujosruva kaireje veido puseje, odos nubrozdinima viršugalvyje, kas komplikavosi smegenu suspaudimu ir pabrinkimu, foraminaliniu smegenu kamieno strigimu, nuo ko jis nakti iš liepos 13 i 14, ivykio vietoje mire, tai yra tycia nužude M. P., t.y. padare nusikalstama veika numatyta BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis E. S. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jokio smurto prieš P. jis nenaudojo. 2011-07-11 apie pietus žmona jam pasake, kad kaimyne R. kviecia juos alaus ir pažaisti domino. Pas R. buvo ir M. P., kuri mate pirma karta. Jie virtuveje gere stipru 8 procentu alu, išgere keturiese keturis butelius, ir žaide domino. Paskui moterys išejo i lauka, o jis su M. buvo išeje, paskui grižo atgal i kambari. P. turejo 1.5 l skiesto spirito. Jie dviese išgere gal pusbonki. Paskui apie 16 val. jis išejo namo, o žmona dar liko tenai. Jis tada paliko ten šlepete, nes buvo labai girtas, šlepete buvo po stalu, nenorejo listi ir žiureti, todel namo parejo su viena šlepete. Namai už 100 metru. M. P. liko pas R.. Pirmadieni, 12 d., jis ejo dirbti pas P. M.. Ten prabuvo iki 18 val. Grižes nerado žmonos, todel nuejo pas R.. Ten buvo žmona ir M. P., jie buvo gerai išgere. R. pasiskunde, kad P. išgere visa spirita, nedave net paragauti. Siule jam išgerti, bet jis 13 d. turejo važiuoti su M. padeti atvežti prekiu, reikejo 5 val. keltis, todel nenorejo gerti. 13 d. važiavo su M. i Kauna, grižo apie 14-15 val. Jis buvo namuose, žiurejo TV, norejo pailseti, buvo užsidares kambaryje. Paskui išgirdo virtuveje kalbant R. su žmona. Jis paklause, kaip P., sake lyg tai nieko. Paskui R. išejo. O ar žmona išejo kartu, neprisimena. 13 d. pas R. jis nebuvo. 14 diena jam reikejo i darbo birža važiuoti atsižymeti apie 9-10 val., o paskui grižes sužinojo, kad mire M. P., todel užejo pas R. paklausti, kas nutiko. Ši paaiškino, kad P. prisigere vaistu ir numire. Kaime visi kalbejo, kad P. jo žmonos meilužis. Bet jis nesigilino, buvo susitaikes su tomis kalbomis, pavydo nebuvo. Jo su žmona santykiai buvo geri. Su žmona del santykiu su P. nesiaiškino. Jam buvo vienodai, su viskuo susitaikes buvo, ant žmonos galima pykti tokioje situacijoje, o ant P. piktumo neturejo. Kraujas ant jo marškiniu yra žmonos, prieš ja smurta naudojo, nes ji vaiku nežiuri. Kodel R. sako, kad 13 d. jis buvo pas ja, nežino. Gal ji sumaiše. Ir žmona, taip pasake, bet gal irgi susimaiše. Ji galejo ji apkalbeti. Jie ten geria nuo ryto, paskui gali neprisiminti. Su pareikštas civiliniais ieškiniais turtinei ir neturtinei žalai atlyginti nesutiko.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis E. S. kaltu neprisipažino, jo kalte patvirtina sekantys byloje esantys irodymai:

Nukentejusysis K. L. P. parode, kad mirusysis M. P. yra jo brolis. Jis savo šeimos neturejo, gyveno vienas. Brolis mego išgerti, kitomis ligomis jis lyg ir nesirgo, bet vartojo vaistus nuo streso. Jie gyveno skirtingose vietose, bet ryšius palaike. S. S. atvažiuodavo pas broli pasisveciuoti, jie draugavo, bet daugiau nežino apie ju santykius. G. R. buvo mamos drauge. Brolis pas ja važiuodavo, kai paprašydavo jo ka nors namuose padeti sutvarkyti. Brolis leto budo, sukalbamas, ramus, priekabiu neieškodavo. Jis rupinosi Mariaus laidojimu. Gavo pašalpa iš valstybes vienkartine. Prašo priteisti 2440 Lt turtines ir 70 000 Lt neturtines žalos.

Liudytoja G. R. parode, kad yra kaltinamojo E. S. kaimyne. S. dažnai pas ja ateidavo. M. P. buvo jos drauges sunus, jis dažnai pas ja atvažiuodavo. Paskutini karta jis atvažiavo 2010 m. liepos 9 d. 15.30 val. Smakras nubrozdintas buvo, prie akies melyne ir kaklas nubrozdintas. Eidami namo, jie užejo i parduotuve, nusipirko alaus, dešros, cigareciu. 10 diena, šeštadieni, buvo atejusi S., gere alaus. Sekmadieni, 2010-07-11, buvo S. S. ir S., žaide domino. 12 diena, pirmadieni, ji išvažiavo pasiimti pensijos, tai paslepe M. pinigine, kad nieko nepirktu. Grižusi ji rado girta, jis buvo išlaužes spintos dureliu spynele ir pasiemes savo pinigine. Pirmadieni, 12 diena, S. grižo iš baziu. Apie 17 val. ji, S. ir M. buvo lauke. Atejo S.. Jiedu nuejo i nama su M. lošti domino. S. išejo, labai girtas buvo jau, gyvenime tokio girto jo nera maciusi. Jis labai išskubejo, net neatsisveikines išejo. P. buvo atsivežes spirito skiesto, tai jie ji gere. Kai S. išejo, ji tada atejo i nama, S. S. liko lauke. M. stovejo atsiremes i duru stakta, visas girtas, jau net nemate jos. Antakis buvo jam praskeltas. Kede buvo nuversta. Jis aukštas vyras, tai ji ji prilaike ir iki lovos nuvede. S. S. tuo metu buvo tualete. Jis paknopstom ejo, labai girtas buvo. Ji klause Mariaus, kas nutiko, jis kažka sumurmejo, bet ji nesuprato ka, ar dave kas jam, ar gavo jis. K. M. sake kažka, kad „dave jis kažkam“ ar „jam kažkas“, S. S. nebuvo. S. S. paskui išejo, ji dar paeme S. šlepete, kuria šis paliko. Kitu asmenu niekas nebuvo pas ja ateje. Kai S. S. išejo, ji pažiurejo M., jis buvo visas karštas, ji dar uždejo jam kompresa. M. mire iš liepos 12 dienos i 13 diena. S. šlepete paliko 12 d., ta diena, kai ji parsiveže pensija, o ne anksciau. Pirma nakties ji atsikele, buvo tylu, o M. labai knarkia. Tada iš karto suprato, kad negerai kažkas, ejo pas kaimynus, iškviete greitaja ir policija. Paskui greitosios gydytojai atidave dar kažkokias tabletes, kurias ant stalo rado. Gydytoja sake, kad raminantys vaistai. K. M. gertu tabletes, nemate. Ji nesake, kad E. M. skele ar M. gulejo. Jis negulejo, ji ji pati i lova nuvede. Protokola ji pasiraše neskaiciusi. Paskutiniais jos parodymais galima tiketi. Kai po ivykio apklausinejo, jai buvo šokas. Tyreja jai dare spaudima. S. S. pas M. sveciavosi, kai i ligonine ja gulde. M. jai sake, kad S. S. užeidavo pas ji, kai atvažiuodavo i Kauna. S. viskam pavydejo žmonos ir jai prikaišiojo viska, jis nepasitikejo žmona. M. ramus vaikinas ir išgeres ramus budavo. Pirmadieni, kai pasieme pensija, grižo namo gal apie pietus, tikrai ne apie 17 valanda. Bet dabar jau gal prisimine, tai galejo buti 13 diena. O antradieni S. važiavo i darbo birža ir atejo, kai grižo iš biržos. Ji dienas galejo ir sumaišyti.

Liudytoja D. G. parode, kad dirba Kauno apskrities VPK Kaišiadoriu r. PK kriminalines policijos skyriuje vyr. tyreja. Ji šioje byloje atliko tyrima. G. R. iš pradžiu buvo itariamoji, veliau prokuroras byla jos atžvilgiu nutrauke ir ji toliau šioje byloje dalyvavo kaip liudytoja. Niekada nebuna taip, kad asmuo neperskaito savo duotu parodymu ar nebuna su jais supažindintas. Jei nenori skaityti, tada yra perskaitomas protokolas ir pasirašoma, kad protokolas buvo perskaitytas. Kartais apklausiami asmenys nenori skaityti savo duotu parodymu, tokiu atveju visada apklausos protokolas jiems buna perskaitytas. Kaip buvo šiuo konkreciu atveju, ji neatsimena. Kai apklause G. R. kaip itariamaja, advokatas dalyvavo. Gynejas, prieš pasirašydamas apklausos protokola, visada ji perskaito ir tik po to pasirašo. Kai apklausinejo, kaip liudytoja, kai tyrimas jos atžvilgiu buvo nutrauktas, advokatas nedalyvavo. G. R. sake, kad laikosi parodymu, kuriuos buvo davusi apklausiama itariamaja. Liudytojai jokio spaudimo ji nedare. Viska, ka pasakojo G. R., užraše. Su G. R. buvo parodymu patikrinimas vietoje atliktas.

Liudytojas V. Š. parode, kad yra S. kaimynas. Apie ivyki nieko nežino, tik nakti, kuria diena neprisimena, apie 2 val., ji pakviete kaimyne R., sake, kad mire M.. Ji praše pagalbos, tevai nejo, todel jis nuejo. Sake yra negyvas žmogus. Svetimu žmoniu nebuvo tenai. Jis pažiurejo širdi, kakta, buvo jau atveses tas vyras, tai greitaja kviete. Vyras gulejo ant nugaros, galva i šona pasukes, matesi kažkokie apdraskymai, buvo pamele paakiai, kraujo nesimate. Paskui atvažiavo medikai ir pareigunai. R. medikams sake, kad M. eidamas galva trenkesi i stakta. Ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas sekancia diena po ivykio, galejo buti liepos 14 d. Jei ikiteisminio tyrimo metu jis sake, kad R. galejo buti atejusi 2010 m. liepos 14 d. apie 2 val. nakties, tai taip ir buvo. Tyreja apklausos protokola jam perskaite, jis ji pasiraše.

Liudytojas Vytautas M. Š. parode, kad prieš kelias dienas iki ivykio, galejo buti penktadieni, eidamas i parduotuve buvo sutikes R., ji ejo su jam nepažistamu vyru, nešesi krepšius iš parduotuves. Tas vyras buvo apdraskytas, melyne ant akies buvo. Apie tai, kas nutiko pas R., girdejo iš sunaus.

Liudytojas P. M. parode, kad 2010-07-13, antradieni, jis buvo E. S. prašes važiuoti kartu i Kauno „Sanitex“ sandelius jam padeti, pasaugoti prekes ir pakrauti prekes. Išvažiavo gal 5 valanda ryto, o grižo apie pietus ta diena. Ka po to veike S., nežino. Kaip žmogus jis nearšus, nepiktas, iš jo jokios agresyvios reakcijos nebudavo, nekonfliktinis. Išgerdavo labai retai, bent jau darbe, o kaip namie nežino.

Liudytoja J. S. parode, kad 2010 m. liepos men., kuri diena neprisimena, P. buvo atejes i parduotuve. Pas ji ant kaklo ji tada pastebejo toki nubrozdinima, ar kaip nudreskima, melyniu ant jo veido neatsimena.

Liudytoja J. S. parode, kad gyvena viename name su E. S.. S. ir jos kambariai greta, duryse stiklas, viskas matosi. E. S., uošvis, 2010 liepos menesi, dienos nepamena, bet per ta ivyki, kai buvo rastas negyvas žmogus, tai pirmadieni ir antradieni jis buvo namie. Pirmadieni dirbo pas M., grižes maudesi, buvo namuose, antradieni važiavo i bazes su M., o paskui grižes buvo namie. Treciadieni jis važiavo i darbo birža, o kai grižo užejo pas R., tada ji ir sulaike atvažiavusi policija. Ji buvo namie, sunus jo buvo, vaikai ir žmona, S. buvo namuose. Del pirmadienio, ar buvo S. namie visa diena, nežino, bet ji dažniausiai buna namie. Uošvis nekonfliktiškas žmogus, jis išlaikydavo šeima. Buna, kad jis išgeria, bet kad piktnaudžiauja nepasakytu, nes i darba reikedavo.

Ekspertas S. Mekšraitis apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo tiek teisminio nagrinejimo metu patvirtino ekspertizes išvadas ir paaiškino, kad M. P. mirties priežastis – galvos smegenu trauma, kuri išsivyste nuo sužalojimu visumos. Tiriamojo galvoje 3 trauminio kontakto vietos, bet mirties priežastimi galejo tapti kažkuri trauma. Sužalotas smakras, kairio smilkinio sritis ir viršugalvis. Smakras sužalotas buka briauna. Kumštis briaunu neturi, tai bukas daiktas. Gali buti stalo briauna, kampuotas pagalys, kas turi siaura žalojanti paviršiu. Visi kiti sužalojimai, išskyrus smakro srities sužalojima, padaryti bukais daiktais, kuo galejo buti ir kumštis. Nuo traumos iki mirties praejes laikas nurodytas išvadoje. Kunas nebuvo apžiuretas ivykio vietoje eksperto, tai tikslus laikas neaiškus, atskaitos taškas autopsijos laikas ivertinant mirties laika. Išvados duomenys neprieštarauja tam, kad mire 1 valanda. Sužalojimus, atsitrenkus i stakta, teoriškai galejo padaryti, nežinia koks tas smugis galejo buti. Pakaušis nebuvo sužalotas, todel aukštielninkas negriuvo. Griuvant imanoma patirti mirtina galvos trauma. Šiuo atveju teoriškai tai taip pat gali buti griuvimine trauma. Didesne tikimybe, kad nuo smugio atsirado mirtinas sužalojimas, o ne del griuvimo. Del sužalojimu lokalizacijos, ant viršugalvio taip pat nenugriuna, kontakto vietos taip pat labiau budingos smugiu sudavimui, taciau teorine galimybe išlieka ir del griuvimo. Smugiuojama galejo buti kietais bukais daiktais. Didesne tikimybe, kad tai ribota paviršiu turintys daiktai, irankiai ivairus, koja, kumštis. Alkoholio rasta nedaug, toks kiekis, kada dar galima vairuoti. Galejo buti ir taip, kad galvos trauma jau turejo itakos jo elgesiui ir tai, kas atrode girtumas, buvo besivystancios traumos pasekmes.

Specialisto išvadoje Nr. M 689/10(02) konstatuota, kad M. P. mirties priežastis - sunki galvos smegenu trauma: umus kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenu dangalu, kraujo išsiliejimai po voratinkliniu galvos smegenu dangalu kaireje kaktineje – smilkinineje - momenineje skiltyse, galvos ir veido minkštuju audiniu kraujosruvos, muštines žaizdos smakre, poodine kraujosruva kaireje veido puseje, odos nubrozdinimas viršugalvyje, kas komplikavosi smegenu suspaudimu ir pabrinkimu, foraminaliniu smegenu kamieno strigimu. M. P. mire 12-24 val. iki jo lavono autopsijos. Galvos sužalojimu visuma išsivyste triju ar daugiau trauminiu kontaktu su kietais bukais daiktais pasekoje, kuriu vienas ar daugiau, paveike kaire veido puse, išorinio akies kampo – smilkinio srityje, vienas ar daugiau, paveike viršugalvi bei vienas – apatine smakro dali. Smakro sritis traumuota buka briauna. Didžiausia tikimybe, kad kitos, nurodytos galvos sritys, traumuotos ribota paviršiu turinciais kietais, bukais daiktais, kuriu savybiu tiksliau detalizuoti negalima. Mirties priežastimi tapusi galvos smegenu trauma galejo išsivystyti tiek nuo vieno iš nurodytu trauminiu kontaktu, tiek nuo trauminiu kontaktu visumos. Labiausiai tiketinas galvos smegenu traumos laikas 12-16 valandu iki mirties. Galvos sužalojimu visuma atitinka sunku sveikatos sutrikdyma, mirties priežastimi tapo mechaniniai galvos smegenu sužalojimai. M. P. lavono kraujyje rasta 0,19 %o etilo alkoholio. Tokia etanolio koncentracija kraujyje girtumu nevertinama ( t. 1, b.l. 26-30).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad traumuojanciu daiktu konkretizuoti negalima, todel negalima pasakyti, kuriuo iš išvardintu klausime daiktu, buvo sužalota galva. Nei vienas iš išvardintu klausime daiktu neturi bukos briaunos, todel smakro sritis sužalota ne šiais daiktais, bet kokiu kitokiu daiktu ( t. 1, b.l. 32).

Ivykio vietos apžiuros protokole užfiksuota, kad apžiurejus G. R. gyvenamaji nama, esanti (duomenys neskelbtini) r., kambaryje ant išskleistos sofos-lovos, rastas aukštielninkas gulintis M. P. lavonas (t. 1, b.l. 6-14).

Iš papildomo ivykio vietos apžiuros protokolo matyti, kad ivykio vietoje, esancioje (duomenys neskelbtini) r., G. R. priklausancio namo kieme ir gyvenamajame name prie ukinio pastato rasti du šiukšliu konteineriai: rudos ir juodos spalvu. Iš rudos spalvos šiukšliu konteinerio paimti du plastikiniai buteliai: vienas iš ju nuo vyno, kitas mineralinio vandens, iš kurio sklinda spirito kvapas. 1) Butelis nuo vyno plastikinis, žalios spalvos, 0,7 l talpos, užsukamas rudos spalvos plastikiniu kamšciu. Ant butelio yra priklijuota etikete su užrašu „Pirklio baltasis“. Alk. 15 turio proc. 2) Butelis nuo mineralinio vandens-plastikinis, bespalvis, užsukamas baltos spalvos plastikiniu kamšciu, ant kurio yra užrašas: „Baltijos mineraliniu vandenu kompanija“. Butelis 1,5 l talpos. Etikete nusitrynusi, jokiu užrašu nematyti. Iš juodos spalvos šiukšliu konteinerio paimta nuo viršaus 15 vnt. plastikiniu buteliu nuo alaus. Visi buteliai vienodi-plastikiniai, rudos spalvos, 2 l talpos. Buteliai užsukami rudos spalvos plastikiniais kamšciais. Ant buteliu yra užklijuotos etiketes su užrašais “Gaspadoriu alus 8 Beer“; „A. A.. 8,0 turio proc. Grynasis kiekis:2,0 l“. Gyvenamojo namo viduje (virtuveje) ant stalo rastas “Domino” žaidimas plastikineje dežuteje, kuris paimtas. Nuo 2-ju alaus ir 1-o vyno plastikiniu buteliu paimta 3 vnt. ranku pirštu pedsaku (t. 1, b.l. 15-21).

Specialisto išvadoje Nr. 64 konstatuota, kad rankos piršto pedsakas, nukopijuotas ant daktiloplokšteles 30x32 2010-07-14 papildomos ivykio vietos apžiuros metu (duomenys neskelbtini) r., asmens identifikavimui tinkamas ir yra paliktas M. P. kaires rankos nykšciu. Ranku pirštu pedsakai, nukopijuoti ant daktiloskopiniu plokšteliu 29x29 mm, 28x37mm asmens identifikavimui netinkami (t. 1, b.l. 97-103).

Specialisto išvadoje Nr. S 383/10(01) konstatuota, kad ant. E. S. marškiniu yra žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrima gautas moters DNR profilis. Ant E. S. kelniu, šlepeciu žmogaus kraujo nerasta. Ant E. S. dvieju marškineliu demiu ir sutepimu, tinkanciu kraujo tyrimui, nerasta (t. 1, b.l. 92-93).

Liudytoja S. S. (kaltinamojo žmona) apklausta ikiteisminio tyrimo metu iš karto po ivykio 2010-07-14 tvirtino, kad nei ji nei jos vyras pas kaimyne G. R. nei 2010 m. liepos 12 d, nei 2010 liepos 13 d. nebuvo. Alu gere keturiese – ji, jos vyras, G. R. ir M. P., tik 2010 m. liepos 10 d. (t.1., b.l. 70-71).

Veliau, t.y. 2010-07-19 apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. S. patvirtino, kad pas G. R. buvo atejes 2010 m. liepos 13 d. pavakaryje ir jos vyras E. S., kur jie visi gere alu. E. S. su M. P. gere kambaryje ir žaide “Domino”. Apie 19-20 val. jos vyras E. S. greitai išejo palikdamas po stalu savo šlepete. Nuo 2010-07-09 iki 2010-07-14 pas G. R. svetimu asmenu nebuvo (t. 1., b.l. 72).

Ikiteisminio tyrimo teisejui liudytoja S. S. parodymus duoti atsisake. (t.1., b.l.75-76).

Iš karto po ivykio apklausta itariamaja 2010-07-15 G. R. paaiškino, kad 2010-07-13 pas ja namuose alu gere trise - ji, S. S., M. P.. E. S. atejo pavakaryje. Ji su S. S. gere lauke, o E. S. su M. P. gere kambaryje ir žaide “Domino”. Gere iki 20 val. Po to E. S. labai greitai išejo iš kambario ir nuskubejo i namus. Ieje i kambari jos rado M. P. gulinti lovoje. Pastarasis joms pasake, kad E. jam “skele”, t.y. kirto jam. Su kuo sudave ir už ka, nesake. Kiek jai žinoma, kai S. S. gulejo ligonineje, M. P. ja lanke, ji taip pat pas ji pasisveciuodavo, todel ant M. P. kaltinamasis E. S. buvo piktas. (t.1., b.l. 122-123).

Veliau, t.y. 2010-12-20 apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. R. ivykio aplinkybes paaiškino beveik analogiškai kaip ir pirmuju apklausu metu, t.y., 2010-07-15 bei 2010-07-22. Skirtumas jos parodymuose tik tas, kad pirmosios apklausos metu ji parode, kad abi su S. S. girdejo, kad M. P. sakes, jog E. S. jam “skele”, o šiu apklausu metu teige, kad M. P. jai vienai sake, kad “dave” neivardindamas kas “dave”. (t. 1., b.l. 79-80).

Savo parodymuose G. R. aiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu tyreja jai grasino, kad išveš i Paneveži, gasdino, dare spaudima, nedave perskaityti parodymu. Šie jos aiškinimai paneigiami liudytojos D. G. parodymais, kuri paaiškino, kad nieko panašaus nebuvo. Be to, apklausiant itariamaja G. R., nuo pirmos apklausos dalyvavo advokatas. Tik veliau apklausiant G. R. liudytoja, advokatas nedalyvavo.

Parodymu patikrinimo metu liudytoja G. R. ivykio aplinkybes nurode analogiškai kaip ir apklausiant ja itariamaja.

Akistatos metu tarp G. R. ir S. S. pastarosios patvirtino tokias pacias aplinkybes kaip ir apklausu metu apklausiant tiek liudytoja S. S. tiek G. R. liudytoja bei itariamaja. (t. 1., b.l. 134-135).

Apklausiant ikiteisminio tyrimo metu kaltinamaji E. S., pastarasis tvirtino, kad 2010-07-13 pas G. R. nebuvo (t. 1, b.l. 155, 161).

Akistatos tarp G. R. ir E. S. metu pastarasis tvirtino, kad butent 2010-07-13 jis pas G. R. nebuvo, G. R. tvirtino, kad E. S. ta diena pas ja sveciuose buvo (t. 1., b.l. 157).

Akistatos tarp S. S. ir E. S. metu, S. S. patvirtino, kad 2010-07-13 E. S. pas G. R. buvo atejes, ka veike patvirtinti atsisake. E. S. tvirtina, kad ta diena pas G. R. sveciuose nebuvo (t. 1, b.l. 158).

Teismas daro išvada, kad specialisto išvados duomenys bei jo paaiškinimai teisme objektyvus, atitinka faktines bylos aplinkybes, todel teismas jais netiketi neturi pagrindo. Liudytoja J. S. yra kaltinamojo marti. Jos parodymus teismas vertina kaip subjektyvius, todel juos atmeta ir jais nesivadovauja, vertina juos kaip siekima padeti išvengti baudžiamosios atsakomybes kaltinamajam.

Liudytojos G. R. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinejimo metu, teismas vertina kaip patikimus, jais vadovaujasi, išskyrus parodymus kas liecia ivykio data, del kurios jos paaiškinimu ji dienas galejo ir sumaišyti, kuriuos atmeta, jais nesivadovauja ir laiko kaip teismo klaidinima bei sieki padeti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybes. Teismas taip pat atmeta liudytojos G. R. parodymus, kad ivykio diena nukentejusysis M. P. buvo labai girtas. Šiuos jos parodymus paneigia specialisto išvada, iš kurios matyti, kad nukentejusiojo M. P. lavono kraujyje rasta 0,19 procentu etilo alkoholio (t. 1. b.l. 26-30).

Teismas netiki kaltinamojo iškelta versija, kad jis 2010-07-13 nebuvo sveciuose pas G. R., nes ja paneigia S. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, bei G. R. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinejimo metu. Visi asmenys dalyvave ivykyje pripažino, kad svetimu ar pašaliniu asmenu ivykio diena nebuvo.

Remiantis liudytojos G. R. parodymais, teismas daro išvada, kad M. P. buvo nužudytas konflikto del asmeniniu nesutarimu su kaltinamuoju E. S. metu. Ivertinant kaltinamojo E. S. padarytus veiksmus nukentejusiojo atžvilgiu darytina išvada, kad kaltinamasis suprato, kad savo veika kesinasi i kito žmogaus gyvybe, numate, kad gali atimti gyvybe ir nors M. P. mirties nesieke, samoningai leido tokiems padariniams atsirasti, t.y. nužude M. P. veikdamas netiesiogine tycia.

Iš kaltinimo šalintina aplinkybe, kad kaltinamasis E. S. nusikalstama veika padare budamas apsvaiges nuo alkoholio, kas turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui. Ir nors kaltinamasis buvo sulaikytas sekancia diena po nusikalstamos veikos padarymo, taciau jo girtumas ikiteisminio tyrimo pareigunu nustatytas nebuvo. Šios aplinkybes taip pat nepatvirtina jokie byloje esantys rašytiniai irodymai.

Išdestytu irodymu visuma patvirtina, kad E. S. 2010 m. liepos 13 d., laikotarpyje nuo 19.00 iki 20.00 val., G. R. gyvenamojo namo virtuveje, (duomenys neskelbtini) r., konflikto del asmeniniu nesutarimu su M. P. metu, tycia sudave tyrimo metu nenustatytu budu ne mažiau triju smugiu nukentejusiajam M. P. i galvos sriti, tuo padarydamas jam umu kraujo išsiliejima po kietuoju galvos smegenu dangalu, kraujo išsiliejimus po voratinkliniu galvos smegenu dangalu kaireje kaktineje – smilkinineje - momenineje skiltyse, galvos ir veido minkštuju audiniu kraujosruvas, muštine žaizda smakre, poodine kraujosruva kaireje veido puseje, odos nubrozdinima viršugalvyje, kas komplikavosi smegenu suspaudimu ir pabrinkimu, foraminaliniu smegenu kamieno strigimu, nuo ko jis nakti iš liepos 13 i 14, ivykio vietoje mire, tai yra tycia nužude M. P.. E. S. kalte nužudžius M. P. pilnai irodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dali.

Del civilinio ieškinio

Nukentejusysis K.L. P. pareiške civilini ieškini 2440 Lt turtinei ir 70 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nukentejusysis nurode, kad ryšium su nužudyto brolio laidotuvemis jis patyre 2440 Lt išlaidu. Civilinis ieškinys pagristas byloje esanciais rašytiniais irodymais ir tenkintinas pilnai, kadangi žala nukentejusiajam buvo padaryta nusikalstamais E. S. veiksmais, todel jis privalo ja atlyginti.

Nukentejusysis K.L. P. taip pat prašo iš kaltinamojo priteisti 70000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kadangi brolio mirtis sukele skaudžius išgyvenimus, jis neteko artimo žmogaus. Neturtine žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais), vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 straipsniu, atlyginama tik istatymu nustatytais atvejais. Neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo asmens sveikatai ar del gyvybes atemimo. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje itvirtinta, jog neturtines žalos dydi nustato teismas. Nustatydamas neturtines žalos dydi, teismas privalo atsižvelgti i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nors teismas pripažista, kad del padaryto nusikaltimo nukentejusysis patyre dvasinius pergyvenimus ir sukretima, kad neturtine žala nukentejusiajam padaryta dvasinio pobudžio pakenkimais, kurie sukele išgyvenimus, taciau teismas atsižvelgdamas i kaltinamojo turtine padeti, jo asmenybe, padeti visuomeneje ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais neturtine žala mažina iki 50 000 Lt. Neturtine žala priteistina iš kaltinamojo, nes ji padaryta kaltinamojo nusikalstamais veiksmais.

Iš kaltinamojo taip pat priteistinos nukentejusiojo ir civilinio ieškovo K.L. P. turetos išlaidos advokato paslaugoms apmoketi. (LR BPK 106 str. 2 d.).

Bausmes skyrimas

Skirdamas bausme, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmiu skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padare labai sunku tycini smurtini nusikaltima, kurio pasekmes yra negrižtamos. Nusikaltimas padarytas netiesiogine tycia. E. S. seniunijos charakterizuojamas teigiamai, praeityje neteistas, augina du nepilnamecius vaikus, registruotas darbo biržoje. Kaltinamojo atsakomybe sunkinanciu bei lengvinanciu aplinkybiu nenustatyta. Atsižvelgiant i paminetas ir kitas BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes, teismas daro išvada, kad bausmes tikslai bus pasiekti E. S. paskyrus terminuota realia laisves atemimo bausme, kurios dydis yra šiek tiek mažesnis, negu BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos bausmes vidurkis.

Kaltinamajam i bausmes laika iskaitytinas laikas, išbutas suemime ir laikinajame sulaikyme.

Daiktu, turinciu reikšmes nusikalstamai veiklai tirti ir nagrineti, klausimas išsprestinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-303 straipsniais, 308 straipsniu, teismas

nusprende:

E. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 (devyneriu) metu laisves atemimo bausme.

Bausme paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmes pradžia skaiciuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2011 m. liepos 1 d. I bausmes laika iskaiciuoti sulaikyme ir suemime išbuta laika nuo 2010-07-14.

Kardomaja priemone suemima iki nuosprendžio isiteisejimo palikti nepakeista.

Priteisti iš E. S. nukentejusiajam K. L. P. 2440 Lt (du tukstancius keturis šimtus keturiasdešimt litu) turtinei žalai atlyginti, 1500 Lt (viena tukstanti penkis šimtus litu) advokato paslaugoms apmoketi ir 50000 Lt (penkiasdešimt tukstanciu litu) neturtinei žalai atlyginti.

Nuteistojo E. S. asmens tapatybes kortele Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui isiteisejus, išsiusti i bausmes atlikimo vieta.

Nuosprendžiui isiteisejus, daiktinius irodymus – G. R. drabužius - palaidine be rankoviu, šortus, nukentejusiojo M. P. drabužius - sportines kelnes, vyriška palaidine trumpomis rankovemis, E. S. drabužius - kelnes, vyriškus marškinius trumpomis rankovemis ir šlepetes, margus marškinius, apatinius marškinius, 17 vnt. plastikiniu buteliu, 7 vnt. nuoruku, saugomus Kauno apskrities VPK Kaišiadoriu r. PK daiktu saugykloje, nuosprendžiui isiteisejus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienu nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam ši termina skaiciuojant nuo nuosprendžio nuorašo iteikimo dienos, gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skunda per Kauno apygardos teisma.

Teisejas Algerdas Urbšys