Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini) pilietis, našlys, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs Kauno miesto savivaldybėje, teistas:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį ir skirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba), gydytis nuo alkoholizmo;

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta 3 (trijų) mėnesių 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs 2023 m. gegužės 23 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

R. S. 2024 m. spalio 11 d. apie 15.05 val. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio kiekio matuokliu „Drager alcotest 7510“, Nr. ARKB-0355, nustatytas mažiausias 2,24 promilių neblaivumas, atėmus metrologinę ± 1.7 procento paklaidą, nustatytas 2,22 promilių neblaivumo laipsnis.

Šiais veiksmais R. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis R. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad gailisi, ir paaiškino, kad 2024 m. spalio 11 d. grįžęs iš darbo, automobilį paliko gatvėje, prie savo žemės sklypo, ir nuėjo pas draugą. Norėjo su draugu vartoti alkoholinius gėrimus, tačiau šis nesutiko, todėl apie 15.00 val. grįžęs į automobilį, išgėrė du butelius alaus (6 laipsnių stiprumo). Automobilis stovėjo gatvėje, todėl norėjo perstatyti automobilį į automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje sustabdė policijos pareigūnai. Jautėsi gerai, kadangi alų išgėrė greitai. Policijos pareigūnai liepė paduoti automobilio raktelius. Kiek atsimena, buvo nustatytas 2,00 promilių neblaivumo laipsnis. Policijos pareigūnai neblaivumą tikrino 2 kartus, neatsimena, ar neblaivumo laipsnis mažėjo, ar didėjo. Savo poelgį vertina kritiškai, alkoholį vartoja tik savaitgaliais. Neseniai pradėjo dirbti, darbo užmokesčio dar negavo, tačiau turėtų gauti apie 350 Eur per mėnesį, dirbant ne pilną darbo laiką (pusę etato). Turi skolų už alimentus ir kitus įsiskolinimus. Baudos sumokėti negalėtų, kadangi gauna mažas pajamas. Anksčiau nėra buvęs teistas ar baustas už vairavimą išgėrus. Automobilis priklauso jam, automobilį pirko iš sūnaus už 100 Eur, kad galėtų važiuoti į darbą. Vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo, automobiliu naudojosi draugas.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Liudytojas Antanas A. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2024 m. spalio 11 d. buvo namuose, kai po pietų pas jį atėjo kaimynas K. G., kuris gyvena šalia, ir pasakė, kad atvažiavo visiškai „trūkęs“ R. S.. Jis (liudytojas) matė, kad R. S. atvažiavo savo automobiliu „Volkswagen Golf“, tamsiai mėlynos spalvos. Prie R. S. priėjęs nebuvo. Kaimynas sakė, kad R. S. atsivežė alaus ir norėjo atsipalaiduoti, bet kaimynas su juo nenorėjo bendrauti ir R. S. išvažiavo. Jis (liudytojas) paskambino policijai ir pranešė, jog vairuotojas yra neblaivus, pranešė automobilio valstybinius numerius (b. l. 48–49).

Iš 2024 m. spalio 11 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2024 m. spalio 11 d. apie 15.05 val. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdyta motorinė transporto priemonė „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią, būdamas neblaivus, vairavo R. S., t. y. jam buvo nustatytas 2,22 promilių neblaivumas (b. l. 7–12).

Iš 2024 m. spalio 11 d. D. V. tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo matyti, kad 2024 m. spalio 11 d. apie 14.45 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) automobiliu „Volkswagen Golf“, tamsiai violetinės spalvos, važinėja neblaivus vairuotojas. (duomenys neskelbtini) sustabdžius minėtą automobilį, nustatyta, kad jį vairavo R. S.. Jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Pareikalavus asmens pateikti vairuotojo pažymėjimą, šis atsakė, kad jo neturi. R. S. teigė, kad gėrė alaus maždaug prieš 10 valandų. 15.08 val., pirmuoju tikrinimu, vairuotojui nustatytas 2,24 promilių neblaivumas, 15.24 val. – 2,48 promilių neblaivumas. Vairuotojas su pažeidimu sutiko, gailėjosi dėl padaryto pažeidimo. Įvykis filmuotas BODY ir automobiline vaizdo kamera (b. l. 13–14).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentelėmis matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) ir šalia esantis automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis su užvedimo raktu bei prie jo pritvirtintu pulteliu ir kitu raktu paimti ir nutransportuoti į automobilių saugojimo aikštelę Kaune, Technikos g. 18A. Įvykio vietoje daugiau tyrimui reikšmingų daiktų ar objektų nerasta ir nepaimta. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta (b. l. 15–34).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2024 m. spalio 11 d. 15.08 val. R. S. nustatytas 2,24 promilių neblaivumas, o 15.24 val. – 2,48 promilių neblaivumas. Nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija – pėda po pėdos – ir stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (užsimerkęs ir atsimerkęs) negali (b. l. 50–51).

Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra R. S. (b. l. 44).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Volkswagen Golf“, 1998 m., vidutinė kaina Lietuvoje yra 1 150 Eur su PVM (b. l. 43).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

Kaltinamasis R. S. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šioje byloje R. S. inkriminuota tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis, kaip 1,51 promilės, neblaivumas. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pirmojo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu metu jam nustatytas 2,24 promilių neblaivumas (pritaikius alkotesterio paklaidą – 2,22 promilės), antru – 2,48 promilių neblaivumas (pritaikius alkotesterio paklaidą – 2,43 promilės). Pats kaltinamasis šios aplinkybės nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neginčijo. Jis patvirtino, kad išgėręs alkoholinių gėrimų (2 butelius alaus, 6 laipsnių stiprumo), automobilį perstatė į kitą stovėjimo vietą. Jo vairavimo faktą bei neblaivumą patvirtina ir liudytojo Antano A. V. parodymai, kad kaltinamasis atėjo pas kaimyną K. G. neblaivus, matė, kad R. S. atvažiavo savo automobiliu „Volkswagen Golf“, tamsiai mėlynos spalvos. Aplinkybę, kad kaltinamasis vairavo automobilį būdamas neblaivus, taip pat patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad 2024 m. spalio 11 d. apie 14.45 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) automobiliu „Volkswagen Golf“, tamsiai violetinės spalvos, važinėja neblaivus vairuotojas. (duomenys neskelbtini) sustabdžius minėtą automobilį, nustatyta, kad jį vairavo R. S., kuris pripažino, kad yra vartojęs alkoholį, jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, atlikus jo blaivumo patikrinimą alkotesteriu, jam nustatytas neblaivumo nustatymo akte nurodytas neblaivumas. Iš neblaivumo nustatymo akto, su kuriuo kaltinamasis buvo supažindintas, matyti, kad jam buvo nustatyti ir išoriniai neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, apie kuriuos tarnybiniuose pranešimuose nurodė ir policijos pareigūnai. Duomenų, kad kaltinamasis alkoholį būtų vartojęs po transporto priemonės vairavimo, byloje nėra. Pats kaltinamasis, kaip nurodyta pirmiau, teisme pripažino, kad alkoholį vartojo prieš transporto priemonės vairavimą. R. S. neblaivumas buvo nustatytas alkotesteriu, kuriam atlikta Lietuvos metrologijos inspekcijos patikra ir išduotas patikros sertifikatas, galiojantis iki 2024 m. lapkričio 19 d. (b. l. 52). Neblaivumas patikrintas laikantis nustatytos tvarkos, tarp dviejų patikrinimų buvo praėjęs ilgesnis, nei 15 minučių, laikas (b. l. 50–51).

Įvertinus kaltinamojo teisme duotus paaiškinimus, kad jis vartojo alkoholinius gėrimus prieš vairuodamas bei kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, daroma išvada, jog R. S. turėjo ir galėjo suprasti tai, kad dėl savo neblaivumo negalėjo vairuoti padidinto pavojaus šaltinio. Nesant jokios objektyvios būtinybės pasirinkęs tokį elgesio variantą, kuris pavojingas tiek jam pačiam, tiek kitiems eismo dalyviams, R. S. veikė tiesiogine tyčia.

Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi ir vieni kitus papildo, daroma išvada, kad R. S. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą yra įrodyta, jo padaryta veika kvalifikuota teisingai ir atitinka visus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

III. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 41 straipsnyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir tikslus, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės individualizavimui. Kaltinamasis R. S., veikdamas tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė recidyvistas, nes R. S., jau teistas už tyčinį nusikaltimą, teistumui neišnykus, vėl padarė tyčinį nusikaltimą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 27 straipsnio 1 dalis, 97 straipsnis).

Kaltinamasis praeityje teistas, tačiau už vairavimą būnant neblaiviam neteistas (b. l. 72–77). Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus matyti, kad R. S. baustas 2 kartus (naudojimasis viešuoju transportu be galiojančio bilieto; Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos nepateikimas), bauda nesumokėta (b. l. 92–96). Iš „Sodros“ išrašo matyti, kad kaltinamasis nedirbantis, nuo 2023 m. rugsėjo 27 d. iki 2023 m. spalio 1 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 67–70). Užimtumo tarnyboje registravosi nuo 2024 m. balandžio 3 d. iki 2024 m. spalio 4 d. (b. l. 71). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad neseniai įsidarbino, turėtų gauti apie 350 Eur per mėnesį. Kaltinamasis VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje nuo 2001 m. sausio 1 d. nesigydė, nesilankė (b. l. 97), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale konsultuotas/gydytas nuo 2000 m. gegužės 11 d. dėl (F10.2) Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (b. l. 103.). Vis tik iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvados Nr. 93TPK-1333/2024 matyti, kad kaltinamas skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 101–102), todėl abejoti kaltinamojo pakaltinamumu nėra pagrindo.

BK 281¹ straipsnyje numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys, tai yra bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Taigi iš esmės vienintelė bausmės rūšis, kuri nėra susijusi su terminuotu ar trumpalaikiu laisvės atėmimu, baudžiamojo įstatymo sankcijoje nurodoma bauda. Tačiau, kaip matyti iš teismo posėdyje duotų kaltinamojo paaiškinimų, sumokėti baudą, jeigu ji būtų paskirta, jis objektyviai neturėtų galimybės, kadangi įsidarbino neseniai, o gaunamas darbo užmokestis bus apie 350 Eur. kaltinamasis nurodė ir tai, kad turi įsiskolinimų. Teismų informacinėje sistemoje patikrinus Antstolių informacinės sistemos registrą, nustatyta, kad iš kaltinamojo yra vykdomas priverstinis išieškojimas, iš viso – 3 vykdomosios bylos. Taip pat, kaip nuodyta pirmiau, R. S. nėra sumokėjęs už administracinį nusižengimą paskirtos baudos. Pagal bylos duomenis nekilnojamojo ar kitokio turto, išskyrus automobilį, kaltinamasis neturi, kitų rūšių, išskyrus darbo užmokesti, pajamų negauna. Taigi net ir nustačius mažiausią BK 47 straipsnyje numatytą už nesunkų nusikaltimą galimą baudos dydį (2 500 Eur), spręsti, kad R. S. turės galimybę įvykdyti finansinius įsipareigojimus, kurie jam tektų paskyrus baudos bausmę, objektyviai nėra pagrindo.

Įvertinus kaltinamajam nustatytą apsvaigimo laipsnį bei tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė neturėdamas teisės vairuoti, nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas ir kaltinamajam skirti bausmę, kuri būtų mažesnė nei įstatyme numatytas minimalus baudos dydis, taip pat nėra pagrindo.

Įvertinus pirmiau aptartų aplinkybių visumą, vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybes, tyčinį nusikaltimo pobūdį, kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą, darytina išvada, jog R. S. tikslinga skirti arešto bausmę bei, atsižvelgiant į BK 61 straipsnio nuostatas, jos dydį nustatyti mažesnį, nei BK 49 straipsnyje numatytas šios bausmės rūšies minimalaus ir maksimalaus už nusikaltimą galimo skirti bausmės dydžio vidurkis. Teismo vertinimu, kaltinamojo resocializacijai bei pozityviam užimtumui skatinti, turimiems socialiniams bei šeiminiams ryšiams išlaikyti, vadovaujantis BK 75 straipsniu, tikslinga atidėti arešto bausmės vykdymą be intensyvios priežiūros bei nustatyti pareigas, nurodytas šio straipsnio 5 dalies 5, 10 punktuose.

Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. S. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę, siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio veikas daryti ateityje, įvertinus jau aptartas kaltinamąjį bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, tai, kad jam nustatytas neblaivumo laipsnis pakankamai reikšmingai viršijo ribą, nuo kurios asmenims taikoma baudžiamoji atsakomybė, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, tai, kad kaltinamasis nėra teistas ar baustas dėl nusižengimų, padarytų apsvaigus nuo alkoholio, bei tai, jog nagrinėjamų įvykių metu transporto priemonę jis vairavo neturėdamas tokios teisės, kai specialiosios teisės vairuoti transporto priemones niekada nebuvo įgijęs, vadovaujantis BK 67 straipsniu, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones artimam vidurkiui terminui – 3 metams. Pagrindo netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės byloje nėra. Dėl jau pirmiau aptartų aplinkybių šiuo atveju specialiosios teisės atėmimas yra proporcinga ir būtina priemonė tam, kad užtikrintų ja siekiamų tikslų įgyvendinimą.

IV. Kiti klausimai

Nusikalstamą veiką kaltinamasis R. S. padarė naudodamasis transporto priemone – automobiliu „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be transporto priemonės objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, todėl automobilis aptariamu atveju pripažįstamas nusikaltimo darymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. AB „Regitra“ duomenų bazės išrašas ir kaltinamojo paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu patvirtina, kad automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra kaltinamasis R. S.. Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktos informacinės pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad automobilio „Volkswagen Golf“, 1998 m., vidutinė kaina Lietuvoje yra 1 150 Eur su PVM. Atsižvelgus į tai, konstatuoti, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimas neatitinka proporcingumo principo, pagrindo nėra. Todėl automobilis konfiskuotinas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir perduotinas turto konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

Siekiant užtikrinti galima automobilio konfiskavimą, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Audriaus Armo 2024 m. spalio 15 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas R. S. turtui – automobiliui „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), visiškai apribojant nuosavybės teisę, nuo 2024 m. spalio 15 d. iki 2025 m. balandžio 15 d. (b. l. 45–46) Nusprendus konfiskuoti automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo turtui paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2024 m. spalio 29 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą kaltinamajam R. S., kurias sudaro 56,25 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat įvertinus tai, kad gynėjas kaltinamajam buvo skirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, esant būtinam gynėjo dalyvavimui procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. S. sumažintą bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 10 punktais, paskirtos 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant R. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2 dalimi, paskirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos darymo priemonę ir perduoti turto konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Audriaus Armo 2024 m. spalio 15 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. S. turtui – automobiliui „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl konfiskuotino automobilio įvykdymo.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 56,25 Eur (penkiasdešimt šeši eurai dvidešimt penki centai), iš R. S. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.