Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

J. K. (a. k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsimokslinimo, nedirbantis, gyv. Vilniuje (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, 9 kartus teistas: 1) 2003-04-02 pagal BK 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2005-02-10 veiką perkvalifikuota į 2000 m. BK 178 str. 2 d.(2 veikos), 63 str. 1, 4 d. ir paskirtas – laisvės atėmimas 6 mėn., kurio vykdymas vadovaujantis BK 92 str. atidėtas 1 m., 2) 2004-03-09 pagal BK 178 str. 1 d., 64 str. - laisvės atėmimu 7 mėn. su 480 Lt turto konfiskavimu; 3) 2004-04-08 pagal BK 140 str. 1 d., 178 str. 1 d., 63 str. 1, 8 d., laisvės atėmimu 1 metams ir 4 mėnesiams; 4) 2004-07-13 pagal BK 178 str. 1 d., 63 str. 4, 8 d. - laisvės atėmimu 1 metams ir 9 mėnesiams, 5) 2004-10-04 pagal BK 178 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., 178 str. 4 d. (5 nusikalstamos veikos), 187 str. 1 d., 187 str. 3 d. (3 nusikalstamos veikos), 63 str. 4, 5, 6, 9 d. - laisvės atėmimu 3 metams; 6) 2005-04-12 pagal BK 180 str. 1 d., 63 str. 9 d. (2005-11-08 nutartimi subendrinus su pirmesniais 2005-09-19 nutartimi ir 2004-04-08, 2004-07-13, 2004-10-04) laisvės atėmimu 3 metams, 2007-01-08 paleistas atlikus bausmę; 7) 2007-07-25 pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 7 mėnesiams, 2007-12-29 paleistas atlikus bausmę; 8) 2010-03-05 pagal BK 178 str. 2 d. (2 nusikaltimai), 187 str. 1 d. (2 nusikaltimai), 284 str. 1 d., 63 str. 1, 4 d. (Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pakeitus) - laisvės atėmimu 2 metams ir 7 mėnesiams; 2012-01-06 paleistas atlikęs bausmę; 9) 2013-01-31 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 258 str. 2 d., 259 str. 2 d., 63 str. 1 ir 4 d., 40 parų areštu; 10) 2013-04-30 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. (už 3 nusikalstamas veikas), nuosprendis neįsiteisėjęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis 2012 m. rugpjūčio 9 d. apie 2 val., (duomenys neskelbtini), prie namo (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia peiliu vieną kartą dūrė R. V. į pilvą ir padarė kiauryminę durtinę – pjautinę žaizdą pilvo sienos kairėje pusėje su plonžarnės pažeidimu, t. y. sunkiai sutrikdė jo sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

J. K. padaręs nusikalstamą veiką iš esmės pripažino ir patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai teisingi ir teisme paaiškino, kad norėjo suduoti nukentėjusiajam peiliu į koją, tačiau pastarajam pasilenkus pataikė į pilvą, nes gynėsi nuo jo užpuolimo. Nurodė, kad jam svečiuojantis pas savo merginą D. U., nakties metu paskambino pastarosios buvęs vaikinas R. V. ir paprašė jį palydėti į namus, nes buvo labai girtas. Jie pavažiavo netoli namų ir pamatė neblaivų R. V. su dviračiu. D. U. išlipo ir nuėjo prie nukentėjusiojo. Tuo metu privažiavo automobilis „Audi“, iš kurio išlipo vaikinas, kaip vėliau sužinojo vardu A.. R. V. su D. U. atsidūrė tarp abiejų automobilių. Jis nuėjo paprašyti cigarečių pas atvažiavusius vaikinus ir pamatė, kad nukentėjusysis apkabinęs jo merginą. Tada apsisuko ir ėjo atgal prie savo automobilio, o R. V. jį pavijo ir kumščiu sudavė į veidą, jis automatiškai jam sudavė atgal pastarajam į galvą. Tada R. V. draugas nubėgo prie netoli esančios tvoros ir pradėjo laužti medinį pagalį, o jis tuo metu mušėsi su R. V.. Kiek smūgių vienas kitam sudavė – nepamena. Nukentėjusiojo draugas – A., jam sudavė lazda į kūną, dėl ko apsvaigo, o R. V. paėmė pagalį ir juo mojavo, bet nesudavė. Tada jis nuėjo prie automobilio pasiėmė iš jo daiktadėžės peilį ir sudavė juo R. V., taikydamasis į koją, tačiau pataikė į pilvą. Po smūgio jis pabėgo, o nukentėjusiojo draugas ji vijosi. Peilį išmetė prie draugės tėvų namų. Vėliau sužinojo, kad R. V. buvo sunkiai sužalotas. Dėl atsitikusio labai gailisi, sudavė tik vieną smūgį, nes pats gavo smūgių lazda nuo nukentėjusiojo draugo. Nukentėjusiojo atsiprašė, su jo civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, bet šiuo metu neturi pinigų jai atlyginti, o su ligonių kasos ieškiniu sutinka pilnai. Savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 76-93).

Vertinant kaltinimo pagrįstumą pripažintina, kad kaltinamojo pozicija, jog jis sužalojo nukentėjusįjį gindamasis nuo jo puolimo, neatitinka nustatytų aplinkybių ir prieštarauja surinktiems įrodymams.

Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiojo veiksmai, kai jis nepagarbiai išsakė atsisakymą duoti kaltinamajam cigaretę, galėjo būti jam nemalonūs, bet jie nebuvo nei smurtiniai, nei provokuojantys smurtui. Bet kaltinamasis į neblaivaus nukentėjusiojo žodžius reagavo agresyviai ir vieną kartą pabandęs pastarajam įdurti į pilvą kažkokiu plastmasiniu daiktu, antrą kartą tyčia pasiėmė iš automobilio peilį ir sudavė juo nukentėjusiajam į pilvą. Todėl įvertinus konflikto aplinkybes, t. y. kad nukentėjusysis nei karto kaltinamajam nesudavė, nors pastarasis ir nurodė, kad jam kilo grėsmė nuo jį puolančio nukentėjusiojo ir jo draugo, tačiau teisme paaiškino, kad jam jokie sužalojimai nebuvo padaryti,-darytina išvada, kad jokio realaus pavojaus kaltinamojo sveikatai ar gyvybei, o tuo pačiu ir nuo ko gintis nebuvo. Kaltinamasis teigia buvęs blaivus, todėl nekyla abejonių, kad situaciją suprato ir turėjo vertinti adekvačiai. Juo labiau, kad nukentėjusysis buvo stipriai išgėręs ir smūgio sudavimas jam į gyvybiškai svarbią pilvo sritį suponuoja sveikatos sutrikdymo ar net gyvybės atėmimo numatymą. Todėl pripažintina, kad konflikto metu jokio nusikalstamo nukentėjusiojo ar jo draugo kėsinimosi į kaltinamojo sveikatą ar gyvybę nebuvo, o kaltinamojo veiksmai tyčia sudavus peiliu nukentėjusiajam į pilvą pripažintini ne gynybiniais, o nusikalstamais.

Liudytoja D. U. patvirtino kaltinamojo versiją, kad nukentėjusysis jam pirmas sudavė per veidą. Tačiau šiuos D. U. parodymus teismas vertina atsižvelgdama į tai, kad ji yra kaltinamojo sugyventinė ir suinteresuota bylos baigtimi, bei jais vadovaujasi tiek, kiek jie neprieštarauja kitų surinktų įrodymų visumai.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, neginčijamai nustatyta, kad J. K. tyčia sunkiai sužalojo R. V. ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (kad ji padaryta dėl mažareikšmės priežasties, nukentėjusiajam necenzūriniais žodžiais atsisakius duoti kaltinamajam cigaretę), veikos pobūdį ir pavojingumą, kuri priskiriama sunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 5 d.), kaltės formą- tiesioginę tyčią, sunkias veikos pasekmes ir tai, kad šiuo metu sunkių liekamųjų reiškinių nėra, į kaltinamojo asmenybę, kuris nedirba, nusikalto būdamas aštuonis kartus teistas už tyčinius nusikaltimus ir esant teistumui, todėl yra nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.) ir prieš priimant jo atžvilgiu pirmesnį – devintą nuosprendį, kad jis dešimtą kartą nuteistas 2013-04-30 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. (už 3 nusikalstamas veikas), tik nuosprendis dar neįsiteisėjęs, kad yra 9 kartus baustas administracine tvarka, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir yra sunkinanti aplinkybė, todėl, vadovaujantis BK 56 str. 1 d. jam skirtina mažesnė nei vidutinė vienintelė sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta reali laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgus į tai, kad pirmesniu, bet neįsiteisėjusiu 2013-04-30 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė jau yra subendrinta su 2013-01-31 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu,-šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė pakartotinai su šiuo 2013-01-31 nuosprendžiu nebendrintina.

Valstybinė ligonių kasa byloje pareiškė 3916,89 Lt civilinį ieškinį už nukentėjusiojo R. V. gydymą (b. l. 30-33). Ieškinys yra įrodytas rašytiniais įrodymais ir pripažintas kaltinamojo, todėl tenkintinas visiškai (BPK 115 str. 1 d.).

Nukentėjusysis R. V. pareiškė 100000 Lt ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad turtinę žalą sudaro 12 000 Lt negautos pajamos per 6 mėnesius sirgimo metu dėl sužalojimo ir nedarbingumo, nes negalėdamas dirbti jokio fiziškai sunkaus darbo negalėjo jo susirasti ir buvo išlaikomas tėvų, mano, kad dėl to neteko pajamų, kurias būtų uždirbęs jei nebūtų sužalotas kaltinamojo. Taip pat prašo priteisti 88000 Lt neturtinei žalai atlyginti (b. l. 27), nes dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų buvo sunkiai sužalotas. Po patirtos traumos jam skaudėjo pilvą, šešis mėnesius negalėjo susirasti jokio fizinio darbo, buvo tėvų išlaikomas, vartojo dėl skausmų medikamentus, jaučia baimę išeiti iš namų tamsiu paros metu, naktimis sapnuoja košmarus.

Teismas pripažįsta įrodyta, kad nukentėjusysis dėl tyčinių kaltinamojo nusikalstamų veiksmų buvo sunkiai sužalotas, patyrė skausmą, išgąstį ir nepatogumus ir turtinius nuostolius.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala sveikatai nustatoma negautų pajamų, kurių asmuo negavo dėl darbingumo netekimo ar sumažėjimo, forma. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo ar asmenys privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Be to, CK 6.283 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuostoliai – su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos ir asmens negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota.

Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Ieškiniai dėl turtinės žalos priteisimo tenkinami tiek, kiek tokia žala pagrįsta byloje esančiais įrodymais. Nukentėjusysis dėl patirtos traumos gydėsi ligoninėje savaitę, po to nurodo jautęs skausmą ir negalėjęs dirbti fiziškai, tačiau nepateikė teismui jokių įrodymų, nei kad iki sužalojimo dirbo, nei kad laikotarpiu už kurį prašo priteisti negautas pajamas, nors kartą kreipėsi dėl darbo, todėl šioje dalyje ieškinys neįrodytas ir netenkintinas.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., nustatant protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti.

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsižvelgta į nukentėjusiojo sužalojimo sunkumą, patirtą fizinį skausmą, dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, sužalojimų pasekmes ir galimybes jas pašalinti, jo turtinę padėtį ir negalėjimą dėl traumos dirbti tam tikro pobūdžio darbus. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas pripažįsta, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Nustatydamas jos dydį teismas atsižvelgė į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, pasekmes ir įvertino ne tik į žalą padariusio asmens kaltę, bet ir kaltinamojo bei nukentėjusiųjų turtinę padėtį, ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, bei teismų praktika dėl tokio pobūdžio bylose priteistinas neturtinės žalos dydžio pripažįsta, kad R. V. priteistina 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (BPK 115 str. 1 d.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktiniai įrodymai: stiklo šukės- naikintinos, o dokumentų kopijos (b. l. 62-66) –paliktinos byloje (BK 94 str. 1 d. 3, 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d.

n u s prendė:

J. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant Pataisos namuose.

Vadovaujantis BPK 140 str. 9 d., 63 str. 9 d. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2012 m. rugpjūčio 29 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. (2 paras).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Valstybinės ligonių kasos ieškinį tenkinti ir priteisti iš J. K. 3916,89 Lt už nukentėjusiojo R. V. gydymą.

Nukentėjusiojo R. V. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš J. K. 20 000 (dvidešimt tūkstančių ) litų neturtinei žalai atlyginti, o kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus: stiklo šukes sunaikinti, o dokumentų (specialisto išvados, paso, pažymos apie kardomosios priemonės paskyrimą, paciento patyrusio traumą apžiūros lapo) kopijas– palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.