- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-19
- Bylos Nr.
- 2-6421-656/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02619-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- K. S.
- Atsakovas
- Rusijos Federacijos Gynybos ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Ukmergės skyrius
- Kategorijos
- 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Ignotas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo K. S. ieškinio atsakovui Rusijos Federacijos Gynybos ministerijai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dėl sveikatos sužalojimo, priėmimo klausimą, trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Ukmergės skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš Rusijos Federacijos Gynybos ministerijos 172.666,28 Lt turtinės žalos, 200 000 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad jis nuo 1989-06-21 iki 1990-11-21 atliko privalomąją karinę tarnybą SSRS Gynybos ministerijos k/d 15528. Vykdydamas pareigas privalomosios karinės tarnybos metu patyrė dešinės akies traumą, dėl kurios tapo invalidu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinį atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK yra numatytos taisyklės, pagal kurias nustatoma konkretaus teismo kompetencija. CPK 27 straipsnio 5 punktu, 783 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kurių viena šalis yra užsienio valstybė. CPK 780 straipsnyje nustatyta taisyklė, kad CPK normos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip.
Šioje byloje atsakovu yra Rusijos Federacijos Gynybos ministerija, kurios buveinė yra Maskvoje. Tai reiškia, kad byla dėl žalos atlyginimo yra su tarptautiniu elementu. Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės valstybių sutartys. Lietuvos Respublika su Rusijos Federacija 1992 m. liepos 21 d. pasirašė dvišalę sutartį ,,Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“, kuri buvo ratifikuota 1992 m. liepos 30 d. įstatymu Nr. I-2816 ir įsigaliojo 1995 m. sausio 21 d. Todėl sprendžiant bylos teismingumo klausimą, reikia vadovautis minėta dvišale sutartimi. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties 21 straipsnio pirmajame punkte nustatyta, kad kiekvienos susitariančios šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši sutartis nenumato kitaip. Tarptautinės sutarties specialiojoje teismingumą nustatančioje normoje, įtvirtintoje 40 straipsnio pirmajame punkte, yra nustatyta, kad prievolės atlyginti žalą nustatomos pagal įstatymus susitariančios šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą, išskyrus prievoles, kylančias iš sutarčių ir kitų teisėtų veiksmų, o to paties straipsnio trečiajame punkte nustatyta, kad pirmajame punkte nurodytose bylose priimti sprendimus kompetentingas teismas tos susitariančios šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą; nukentėjusysis taip pat gali pareikšti ieškinį teisme tos susitariančios šalies, kurios teritorijoje atsakovas turi gyvenamąją vietą. Vadinasi, ieškovas, kuris reikalauja atlyginti žalą, turi teisę rinktis, kurios iš susitariančių šalių teismui paduoti ieškinį dėl žalos atlyginimo - tos susitariančios šalies teismui, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą, ar pagal atsakovo gyvenamąją vietą (buveinę). Šiuo atveju ieškovas nurodo, kad jis patyrė galvos smegenų traumą vykdydamas privalomą karinę tarnybą sovietinėje armijoje. Atsižvelgiant į tai, kad Rusijos Federacijos Gynybos ministerijos buveinės vieta yra Rusijos Federacijoje, pripažintina, kad ieškinys yra nenagrinėtinas Lietuvos Respublikos teisme, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas
nutaria:
Atsisakyti priimti K. S. ieškinį atsakovui Rusijos Federacijos Gynybos ministerijai dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dėl sveikatos sužalojimo ir jį grąžinti padavusiam asmeniui.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.