Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas 10 klasių, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)., nevedęs, nedirbantis, neteistas,

K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas vidurinis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas,

G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos pilietis, išsilavinimas 10 klasių, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. ir K. R., veikdami bendrininkų grupėje, laikotarpyje nuo 2015-12-25 iki 2016-01-25, ikiteisminio tyrimo bei teismo metu nenustatytą tikslią datą ir valandą, Panevėžio r., Karsakiškio sen., Sodelių km., sugadindami durų užrakto spyną, įsibrovę į O. Z. priklausantį namą, iš virtuvės pagrobė dujų balioną – 40 eurų vertės, dujinę viryklę „BOSCH“- 250 eurų vertės, įrankių dėžę – 100 eurų bendros vertės ir elektrinį virdulį - 10 eurų vertės, viso pagrobė O. Z. priklausančio turto už 400 eurų; bei sugadino svetimą turtą, t. y. sugadindami durų užrakto spyną- 5 eurų vertės įsibrovė į namo koridorių, kur sulaužė sieninės spintelės duris – 3 eurų vertės, sugadino durų užrakto įleidžiamą spyną – 10 eurų vertės; virtuvėje nuplėšė nuo sienos lentyną - 2 eurų vertės ir sugadino sieną, padarydamas sienoje kiaurymę, – 20 eurų vertės bei nutraukė paskirstymo dėžutės laidus – 5 eurų vertės; valgomajame kambaryje išdaužė ąžuolinio „bufetuko“ stiklus- bendros 150 eurų vertės, sudaužė jame buvusius indus – bendros 30 eurų vertės, išdaužė didžiajame kambaryje sudaužė bufetuko stiklą – 10 eurų vertės, kitame kambaryje sudaužė laikrodį – 3 eurų vertės, šviestuvą – 15 eurų vertės ir televizorių „DEWOODE“ - 100 eurų vertės; svetainės kambaryje išdaužė „bufetuko“ stiklą – 10 eurų vertės; laiptinėje sudaužė siuvimo mašiną „PODOLS“ - 20 eurų, sugadino šaldiklį, sulaužydami jo stalčius, – 100 eurų vertės, sudaužė arkos formos langą – 20 eurų vertės; antro aukšto pirmame kambaryje sulaužė lovą – 10 eurų vertės, nulaužė lentyną nuo sienos – 2 eurų vertės, sudaužė stiklinį staliuką – 80 eurų vertės, sulaužė dvi ąžuolines kėdes – bendros 30 eurų vertės, sudaužė gaublį – 30 eurų vertės, sulaužė elektrinį šildytuvą – 15 eurų vertės, išdaužė kambario lubas - 10 eurų vertės; tęsdami savo nusikalstamus veiksmus išdaužė sodybos kieme esančių negyvenamų pastatų langus ir sugadino kitą negyvenamuose pastatuose esantį turtą: išdaužė lauko virtuvės vieną langą - 13 eurų vertė, išdaužė bitininko namelio 2 langus– 26 eurų žala, išdaužė bitininko namelio durų stiklą – 13 eurų žalą, bitininko namelyje sulaužė spintą -10 eurų vertės, 4 vnt. korių rėmelių - bendros 10 eurų vertės; išdaužė klėties vieną langą su rėmu – 13 eurų žala, nuplėšė spyną – 5 eurų vertės, išlaužė garažo duris - 10 eurų vertės; sudaužė vieną bičių avilį – 40 eurų vertės ir vieną bičių avilį apgadino-10 eurų žala; išdaužė ūkinio pastato stiklą – 13 eurų vertės, sugadino ūkinio pasato durų spyną - 7 eurų vertės, viralinėje išdaužė 5 langus su rėmu - bendros vertės 65 eurų, numušė durų spyną - 5 eurų vertės; tokiais savo veiksmais tyčia sugadino ir sunaikino svetimo turto, priklausančio O. Z. už 1320 eurų.

J. J., K. R. ir G. G., veikdami bendrininkų grupėje, 2016 m. ikiteisminio tyrimo bei teismo metu tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu vasario – kovo mėnesiais, Panevėžio rajone, Karsakiškio sen., Sodelių kaime, nuplėšiant durų spyną, įsibrovė į negyvenamą patalpą – sandėlį, priklausantį V. V., iš kur pagrobė jam priklausantį turtą- 25 litrus dyzelinio kuro, kurio bendra vertė – 12,50 eurų, be to tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, sugadino nukentėjusiajam V. V. priklausantį turtą, o būtent: nuplėšė nuo sandėlio durų spyną, padarė – 5 eurų vertės žalą, supjaustė kombaino „CLASS DOMINATOR“, valst Nr. B792B dvi priekines ir vieną galinę padangas, padarė bendros 1171 eurų vertės žalą, supjaustė kombaino „FORSHTRITE“ keturias padangas, padarė bendros 850.30 eurų vertės žalą, supjaustė traktoriaus „BELARUS JUMZ“ valst. Nr. 8376 LY vieną priekinę ir dvi galines padangas, padarė bendros 586 eurų vertės žalą, supjaustė šieno preso „METAL FECH“ dvi padangas, padarė bendros 547.38 eurų žalą, supjaustė šieno rulonų vyniotuvui „METAL FECH“ dvi padangas, padarė bendros 260 eurų žalą, supjaustė kombaino „NIVA SK5“ vieną padangą, padarė 522 eurų vertės žalą, supjaustė vartytuvo „DOBILAS“ dvi padangas, padarė 50 eurų vertės žalą, supjaustė grūdų sėjamosios „POLONEZ“vieną padangą, padarė 51 eurų vertės žalą, supjaustė tris didmaišius, kurių bendra vertė 45 eurai, iš didmaišių išbyrėjo grūdai, kurie susimaišė, dėl to padaryta turtinė žala bendros 450 eurų vertės, nulaužė kombaino CLASS DOMINATOR kuro bako sklendę, kurios vertė – 10 eurų, nupjovė nuo chemikalų purkštuvo HARDI žarną, kurios vertė – 60 eurų, tokiais savo veiksmai tyčia sugadino V. V. priklausantį turtą bendros 5111,68 eurų vertės, taip sugadino ir pavogė V. V. priklausančio turto už 5231,68 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis J. J. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tiksliai datos nepamena, galėjo būti 2016 sausio vidurys, kartu su K. R. buvo pas jį ir jis pasiūlė nuvažiuoti į negyvenamą sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Jis irgi žinojo tą sodybą, bet kad ji negyvenama, nežinojo. Nuvažiavo dviračiais į tą sodybą dėl vertingų daiktų, tikėjosi rasti pinigų, papuošalų. Malkinėje rado kirvį ir su juo išlaužė gyvenamo namo duris. Namuose nieko nebuvo. Kas tos sodybos savininkas- nežinojo. Draugas irgi nieko nesakė. Įėję į vidų, pasišvietę prožektoriumi, pamatė dujinę viryklę ir dujų balioną. Viryklė buvo dėvėta, bet neprijungta prie dujų baliono. Dujinę ir tą balioną nunešė netoliese, gal už 200-300 metrų esantį miškelį. Kad būtų paėmę arbatinį- nepamena. Tada grįžo atgal ir iš to pykčio, kad nerado vertingų daiktų, rankomis ir kojomis pradėjo niokoti visus daiktus. Ir bičių namelius sulaužė. Kas kokius konkrečius veiksmus darė-negali pasakyti, nepamena. Pripažįsta, kad sugadino tiek turto, kiek ir parašyta kaltinamajame akte. Po to pasiėmė dviračius ir važiavo namo. Daiktus paliko miškelyje. Po keleto dienų, K. R. važiavo pasiimti tų daiktų, bet nerado. Kas juos paėmė, nežino. Tik vėliau, iš policijos, sužinojo, kas tos sodybos savininkas. Su ieškiniu sutinka, nori jį atlyginti, kai tik ras darbą. Prieš šį įvykį truputį buvo išgėręs, blaivus taip nebūtų pasielgęs.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis G. G. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino iš dalies, paaiškindamas, kad nepripažįsta dyzelinio kuro kiekio. Tą vakarą, datos neprisimena, buvo šiek tiek išgėręs. Kiti kaltinamieji jam nesiūlė gerti, pats pasiėmė, bet savo veiksmus suvokė. Visi kartu sugalvojo, kad reikia kažką pavogti ir realizuoti, kad turėtų pinigų alui. Pakaitomis leido kurą į baką, kurį rado ten vietoje. Tai buvo 20-30 litrų kanistras. Nepamena iš kokios technikos leido kurą, bet ne iš vienos technikos. Dar nulaužė spyną ir subadė padangas kelioms žemės ūkio technikoms. Tai padarė daugiau iš pykčio V. V. ir iš kvailumo. Pažymėjo, kad turėjo pyktį ant V. V.. Dar supjaustė didmaišius, išbyrėjo grūdai. Kurą su kanistru įkišo į krūmus, o paskui D. G. supylė į automobilio baką. Kas supylė, ar jis, ar Karolis- nepamena. Kurą D. G. pylė už tai, kad juos nuvežė į parduotuvę ir dar atrodo davė šiek tiek pinigų, nes nusipirko alaus. Sutinka su visu sužalotų daiktų kiekiu, kuris yra išvardintas kaltinime. Žada susirasti darbą ir žalą atlyginti. Su 5 000 Eur neturtine žala sutinka. Dėl dyzelinio kuro -sutinka sumokėti tik už 20-30 litrų pavogto kuro. Taip pat nurodo, kad moralinė žala- labai didelė, prašo teismo sumažinti pareikštą neturtinę 5 000 Eur žalą., kadangi gyvena su tėvais, kurie jį išlaiko. Planuoja arba dirbti arba tęsti mokslus, įgyti profesiją.

Nukentėjusysis V. V. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2016 metų kovo mėnesį, nuvažiavęs į angarą, esantį (duomenys neskelbtini). pastebėjo, kad yra nuplėštas angaro durų spynos užraktas, įėjęs į vidų, pastebėjo, kad išbyrėję grūdai, kurie buvo supilti į didmaišius ir sustatyti. Taip pat pastebėjo, kad šieno preso padanga nuleista. Tada pradėjo žiūrėti visą techniką ir pamatė, kad jų visų padangos subadytos. Tada skambino policijai ir net į vidų nebeėjo. Technikai buvo ir vamzdeliai nulaužti, ir patys žemės ūkio technikos padargai sugadinti. Neberado kompresinio kardano, kuro nebebuvo. Kombainui buvo sugadintas bakas (nulaužtas išleidimo kranas) ir išbėgęs kuras ant žemės. Kombaino bako talpa didelė -apie 300 litrų. Kiek to kuro iki vagystės galėjo būti tame bake, negali pasakyti, žinau tik, kad tuščių bakų žiemai nepalieka. Mano, kad bake galėjo būti apie 100 litrų dyzelinio kuro. Dar buvo imtas kuras ir iš kitos technikos, nes visos technikos kuro bakai buvo prasukti. Kito savaeigio kombaino bakas irgi buvo prasuktas, nulaužtos šlangutės, vamzdeliai nupjauti. Traktoriui JUMZ irgi vamzdeliai buvo nulaužyti. Buvo sužaloti keturi bakai. Nurodė, kad per visus bakus neteko apie 200 litrų kuro. Viso buvo sugadinti 4 kuro bakai. Kurą įvertina 120 Eur, nes aš, jis kaip ūkininkas, kurą įsigyja pigiau. Angare buvo kanistrų, bet jis rado ir vieną ne savo kanistrą. Kiek savo kanistrų pasigedo, nežino. Pažymėjo, kad jo kanistrai buvo apie 25-30 litrų talpos. Svetimas rastas kanistras buvo paimtas kaip daiktinis įrodymas. Mano, kad tuos 200 litrų kuro galėjo sutalpinti į pavogtus kanistrus. Dėl sužaloto turto, viskas yra surašyta, nurodytos kainos. Įtaria iš karto visus tris kaltinamuosius, nes iki to įvykio yra turėjęs konfliktą su kaltinamaisiais, kuomet pas save sodyboje buvo pagavęs G. G. ir K. R., naktį buvo susitikę. Girdėjo, kad jie sakė, kad iš keršto taip darė, gali būti, kad taip ir padarė. Po vagystės, kai vėl sodyboje buvo pagavęs G. G. ir K. R., jie vėl apžiūrinėjo techniką, gal būtų vėl ką pavogę, bet jis sutrukdė. Nemano, kad jie paėmė tik vieną baką kuro, bėgantį kurą pasikeisdami leido, todėl dalis kuro nutekėjo ir ant žemės. Nurodė, kad tuščių bakų per žiemą nepalieka, kad stovinti technika neužrūdytų. Jis jaunuoliams siūlė darbu pašalinti žalą, bet jie atsisakė. Mano, kad neturtinė žala pagrįsta, kadangi vežė visas padangas permontuoti, samdė žmones, mokėti jiems reikėjo, vėlavo sėja, šienapjūtė, patyriau nepatogumus, rūpesčius ir didelius nuostolius.

Liudytojas D. G. teisminio nagrinėjimo metu parodė kaltinamuosius visus pažįstantis. Prisimena, kad 2016 metų vasario pabaigoje ar kovo mėnesio pradžioje, buvo vakaras, tamsu, valandų neatsimena, kai paskambino jam K. R. ir pasiūlė apie 20-25 l dyzelinio kuro. Jis pasakė, kad reikia, tada savo automobiliu nuvažiavo pas J. J.. K. R. atsinešė vieną plastikinį baką 25 l talpos, kuri buvo beveik pilna, kurią supylė tiesiai į jo automobilio baką. Kaltinamieji buvo neblaivūs. Už litrą paprašė 0,50 euro centų. Jis sumokėjo už 25 l, daugiau nieko nesiūlė, tik paprašė nuvežti iki Gelažių. Jis nesidomėjo, iš kur jis gavo kurą, toks atvejis buvo pirmas. Gal po mėnesio iš kaimynų sužinojo, kad tas dyzelinis kuras buvo pavogtas iš Sodelių kaimo. Po kiek laiko buvo sutikęs kaltinamuosius prie Gelažių parduotuvės, klausė apie kurą, bet jie nutylėjo. Žmonės minėjo, kad apie 200 litrų kuro pavogta buvo iš sandėlio.

Iš 2016-04-29 specialisto išvados Nr. 50-(290)-IS1-286 matyti, kad mechaninio poveikio pėdsakai, esantys dvejose padangų dalyse, rastose ir paimtose, apžiūrint įvykio vietą dėl vagystės iš ūkinio pastato, adresu Panevėžio r., Karsakiškio sen., Sodelių k., Tilto g. yra tinkami juos palikusio įnagio identifikavimui. Mechaninio poveikio pėdsakai, esantys dvejose padangų dalyse, padaryti ne tyrimui pateiktu peiliu, rastu ir paimtu kratos metu pas J. J.. Mechaninio poveikio pėdsakai, esantys dvejose padangų dalyse, padaryti ne tyrimui pateiktomis žirklėmis metalui kirpti, rastomis ir paimtomis apžiūrint įvykio vietą, dėl vagystės iš ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini). Pėdsakai , esantys padangų dalyse yra padaryti pjovimo būdu (1 t. b. l. 141-145).

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinimas tikslintinas, nurodant, kad kaltinamieji įsibrovę į negyvenamą patalpą – sandėlį, priklausantį V. V., pagrobė jam priklausantį turtą- 25 litrus dyzelinio kuro, kurio bendra vertė – 12,50 eurų. Kaltinamieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje davė analogiškus parodymus, jog prisileido 25 l kanistrą, kurį vėliau pardavė D. G., kuris parodė, kad K. R. pasiūlius pirkti dyzelinio kuro, su pasiūlymu sutiko, nupirko 25 l kuro po 0,50 euro centų. K. R. atsinešė pilną 25 l kanistrą ir dyzelinį kurą supylė tiesiai į D. G. baką. D. G. už kurą sumokėjo apie 13 Eur. Tuo tarpu iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad V. V. nurodė, jog pavogto kuro kiekis yra 200 litrų, tačiau byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių šį kiekį. Taip pat teisiamojo posėdžio metu V. V. paaiškino, kad nebebuvo kuro kombaine, kurio bako talpa apie 300 l, buvo sugadintas bakas (nulaužtas išleidimo kranas) ir išbėgęs kuras ant žemės. Kiek konkrečiai iki vagystės galėjo būti kuro, pasakyti negalėjo, nurodė, kad žiemos metu kažkiek kuro palieka dėl tam tikrų techninių dalykų. Abejodamas nurodė, jog kuro galėjo būti apie 100 litrų kombaine ir kitoje technikoje. Kad iš kitos technikos leido kuro, nustatė, kad buvo praskuti kuro bakai, nulaužtos žarnelės, vamzdeliai nupjauti. Be to, iš 2016-03-09 ir 2016-04-05 apžiūros protokolų matyti, kad apžiūrint įvykio vietą- V. V. sandėlį, nėra nurodyta, jog matyti išsiliejęs kuras ar jo dėmės (I t., b.l. 92-93; 120-121). Baigiamųjų kalbų metu nukentėjusiojo atstovas, advokatas taip pat nepagrindė, iš kur susidarė 120 Eur žala už kurą, nurodydamas, kad akivaizdu iš bylos medžiagos bei dėl to, kad nulauždami kuro bakų kranelius, galėjo dėl savo elgesio išpilstyti. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis nepagrindė, kodėl nurodė, jog kaltinamieji pavogė būtent 200 l dyzelinio kuro, kaltinimas tikslintinas.

Išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, sugretinęs juos tarpusavyje ir įvertinęs, teismas laiko esant neginčytinai įrodyta, kad J. J., K. R. ir G. G. padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nes įsibrovė į negyvenamą patalpą – sandėlį, priklausantį V. V., iš kur pagrobė jam priklausantį turtą, bei tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, sugadino nukentėjusiajam V. V. priklausantį turtą, ir šiais veiksmais įvykdė tyčinius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 187 str.1d.

Skiriant bausmę už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į kaltinamųjų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamųjų asmenybes.

Kaltinamieji J. J., K. R. ir G. G. padarė apysunkius nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.) ir nesunkius nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d.). Kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad pripažino padarę nusikalstamas veikas (vagystės iš O. Z. epizodas), jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalto veikdami bendrininkų grupėje bei tai, kad nusikaltimus padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio (vagystės iš V. V. epizodas ).

Svarstydamas J. J. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du nesunkius ir du apysunkius tyčinius nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BK 11 str.), dėl vagystės iš V. V. kaltę pripažino iš dalies, o dėl O. Z. pripažino padaręs nusikalstamą veiką. J. J. neteistas (II t., b.l. 51-52), administracine tvarka baustas (II t., b.l. 53-55), pas psichiatrą ar Priklausomybės ligų specialistą nesilankė (II t., b.l. 57-58), pagal gyvenamąją vietą nusiskundimų negauta (II t., b.l. 59), nedirba, darbo baržoje neregistruotas (II t., b.l. 56), nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (vagystė iš O. Z.), nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Esant minėtoms aplinkybėms, už nusikaltimus jam skirtinos laisvės apribojimo bausmės bei įstatyme nustatyti įpareigojimai. Kaltinamasis K. R. neteistas, jis padarė padarė du nesunkius ir du apysunkius tyčinius nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BK 11 str.), administracine tvarka baustas (II t., b.l. 132-133), pas psichiatrą ar Priklausomybės ligų specialistą nesilankė (II t., b.l. 135-136), pagal gyvenamąją vietą nusiskundimų negauta dėl jo negauta (II t., b.l. 137), nedirbantis, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė , jog kaltę pripažino ir gailisi, (vagystė iš O. Z.), nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Esant minėtoms aplinkybėms, už nusikaltimus jam skirtinos laisvės apribojimo bausmės ir įstatyme nustatyti teismo įpareigojimai.

Svarstydamas kaltinamojo G. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str.), savo kaltę pripažino iš dalies. G. G. neteistas (II t., b.l. 182), administracine tvarka baustas (II t., b.l. 182-183), pas psichiatrą ar Priklausomybės ligų specialistą nesilankė (II t., b.l. 185-186), pagal gyvenamąją vietą nusiskundimų negauta (II t., b.l. 187), nedirbantis ir nesimokantis, darbo baržoje neregistruotas (II t., b.l. 184), nusikalstamą veiką įvykdė būdamas nepilnametis, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Esant minėtoms aplinkybėms, už nusikaltimus jam skirtinos laisvės apribojimo bausmės bei įstatyme nustatyti teismo įpareigojimai.

G. G. atstovas advokatas teisiamojo posėdžio metu prašė G. G. atleisti nuo baudžiamos atsakomybės, remiantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. Lietuvos Respublikos BK numato tokią galimybę, esant išvardintoms būtinoms sąlygoms. Kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, viena iš jų yra tai, kad kaltinamasis turi būti nukentėjusio asmens atsiprašęs ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlyginęs arba pašalinęs padarytą turtinę žalą (Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1 p.), šios sąlygos neįvykdytos. Teismas nenustatė ir kitų pagrindų, leidžiančių manyti, kad nepilnametis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jo atžvilgiu netaikytinas Lietuvos Respublikos 93 str.

Nukentėjusiosios A. Š., įgaliotos nukentėjusios motinos O. Z. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo iš kaltinamųjų pagrįstas byloje surinktais įrodymais ir tenkintinas pilnai, priteisiant iš J. J., K. R. solidariai 1320 Eur nukentėjusiosios naudai, nes žala padaryta nusikalstamais J. J., K. R. veiksmais, kurie šiuo metu yra pilnamečiai (I t., b.l 55).

Nukentėjusysis V. V. pateikė civilinį ieškinį dėl 5268,68 Eur turtinės žalos (I t., b.l. 161, III t., b.l. 20-22). V. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog iš jo technikos kaltinamieji išleido 200 l kuro, tačiau teismui jokių kitų šį kiekį pagrindžiančių įrodymų nepateikė, tuo tarpu kaltinamieji pripažino 25-30 l kuro, nurodydami analogiškas aplinkybes bei paimtą vieną kanistrą kuro, kurias patvirtino teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas D. G., kuris parodė, kad į jo automobilį buvo supilta apie 25 l dyzelinio kuro. Teismui nėra pateikta jokių kitų įrodymų, jog V. V. neteko 200 l dyzelinio kuro, tuo tarpu kaltinamieji, liudytojas parodė priešingai, kad jie pripažįsta 25-30 l dyzelinio kuro, todėl atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų nustatyti, kiek dyzelinio kuro buvo įpilta į žemės ūkio techniką iki nusikalstamos veikos, kiek kuro buvo išlaistyta ant žemės. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad V. V. įvertino, jog buvo sugadinta sandėlio spyna už 5 Eur, 3 vnt. didmaišių už 45 Eur, sumaišyti grūdai, kurie tapo nebetinkami sėjai ar pardavimui- 450 Eur, kombaino „Class dominator“ kuro bako sklendė už 10 Eur, nulaužta chemikalų purkštuvo „Hardi“ žarnelė už 60 Eur (I t., b.l. 170), nurodyta turtinė žala pagrįsta, todėl priteistina. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo V. V. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo iš kaltinamųjų tenkintinas iš dalies, priteisiant iš J. J., K. R. ir G. G. solidariai 5231,68 Eur nukentėjusiojo V. V. naudai, nes žala padaryta nusikalstamais J. J., K. R. ir G. G. veiksmais, kurie šiuo metu yra pilnamečiai.

Nukentėjusysis V. V. pareiškė 5000 Eur civilinį ieškinį dėl patirtos neturtinės žalos (III t., b. l. 20-22).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos pasekoje nukentėjusysis patyrė nepatogumų, turto sugadinimas, sunaikinimas buvo padarytas prieš pat darbymetį, dėl ko V. V. turėjo labai daug nepatogumų ir išgyvenimų. Nukentėjusiajam–civiliniam ieškovui neturtinė žala priteistina, nes dėl nusikalstamų J. J., K. R. ir G. G. veiksmų V. V. patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikaltimo padarinius, į tai, jog žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniais J. J., K. R. ir G. G. veiksmais, į žalą padariusių asmens turtinę padėtį (jauno amžiaus, nedirba, savo turto neturi), taip pat į sąžiningumo ir protingumo kriterijus ir daro išvadą, kad nukentėjusiojo–civilinio ieškovo V. V. pareikštas civilinis ieškinys dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo yra per didelis, todėl iš kaltinamųjų priteistina 1 000 Eur civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės- rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, išsprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. tvarka.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusiojo V. V. atstovas pateikė prašymą atlyginti nukentėjusiajam jo turėtas proceso išlaidas, susijusias su advokato suteikta teisine pagalba. Iš pinigų priėmimo kvito Nr. 738863 matyti, kad nukentėjusysis V. V. už teisines konsultacijas, procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme, dokumentų surašymą sumokėjo 600 Eur (III t., b.l. 24).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo turėtos proceso išlaidos turi būti atlygintos, tačiau, teismo vertinimu, ne tokia apimtimi, kaip prašoma. Įvertinus tai, kad baudžiamoji byla nėra itin sudėtinga, byla nėra didelės apimties (baudžiamosios bylos medžiagą sudaro trys tomai), bylos teisminis nagrinėjimas neužtruko ilgai, civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus, nukentėjusiajam priteistina proceso išlaidų suma mažintina iki 300 Eur. Teismo nuomone, tokio dydžio už teisinę pagalbą suma (300 Eur) advokatui šiuo atveju būtų realus, atitiktų jo darbo ir laiko sąnaudas, formuojamą teismų praktiką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103 str. iš kaltinamųjų solidariai priteistina valstybei 5,50 Eur pašto išlaidų, valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307, 308 str.,

nusprendžia:

J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (2 veikos) ir Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. (2 veikos) ir

už Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (vagystė iš O. Z.) numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę;

už Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. (O. Z. turto sugadinimas) numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

už Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (vagystė iš V. V.) numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirti šešių ( šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

už Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. (V. V. turto sugadinimas) numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirti 9 ( devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d.,4 d., bausmes subendrinus esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai apėmimo būdu bei subendrintas bausmes iš dalies sudedant, paskirti galutinę subendrintą 2 metų laisvės apribojimo bausmę, LR BK 48 str. 6 d. 3p., 5p., įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti ar užsiregistruoti Darbo biržoje, mokytis bei neatlygintinai išdirbti 60 val. iki 2017-06-01 sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgalimais, nusenusiais ar kitais, pagalbos reikalingais, žmonėmis.

J. J. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (2 veikos) ir Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ( 2 veikos) ir

už Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (vagystė iš O. Z.) numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę;

už Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. (O. Z. turto sugadinimas) numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

už Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (vagystė iš V. V.) numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirti šešių ( šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

už Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. (V. V. turto sugadinimas) numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirti 9 ( devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d.,4 d., bausmes subendrinus esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai apėmimo būdu bei subendrintas bausmes iš dalies sudedant, paskirti galutinę subendrintą 2 metų laisvės apribojimo bausmę, LR BK 48 str. 6 d. 3p., 5p., įpareigojant per šį laikotarpį, pradėti dirbti ar užsiregistruoti Darbo biržoje, mokytis bei neatlygintinai išdirbti 60 val. iki 2017-06-01 sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgalimais, nusenusiais ar kitais, pagalbos reikalingais, žmonėmis.

K. R. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. ir

už Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (vagystė iš V. V.) numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirti šešių ( šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

už Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. (V. V. turto sugadinimas) numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirti 9 ( devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1p., bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti galutinę subendrintą 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, LR BK 48 str. 6 d. 3 p., įpareigojant jį per šį laikotarpį pradėti dirbti ar užsiregistruoti Darbo biržoje, mokytis.

G. G. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

A. Š. civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti solidariai iš J. J. ir K. R. 1320 Eur. A. Š. naudai turtinei žalai atlyginti.

V. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš J. J., K. R., G. G. 5231,68 Eur V. V. naudai turtinei žalai atlyginti.

V. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš J. J., K. R., G. G. 1000 Eur neturtinės žalos V. V. naudai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – biologinius pėdsakus, paimtus Sodelių vns., saugomus Panevėžio apskrities VPK daiktų saugykloje (kvito Nr. 049147), juodus aulinius batus, supakuotus dėžėje, saugomus Panevėžio apskrities VPK daiktų saugykloje (kvito Nr. 0000140), tuščiavidurį vamzdį, saugomą Panevėžio apskrities VPK daiktų saugykloje (kvito Nr. 0000167), plastikinę talpą, saugomą Panevėžio apskrities VPK daiktų saugykloje (kvito Nr. 0000150), guminę žarną, saugomą Panevėžio apskrities VPK daiktų saugykloje (kvito Nr. 0000136), biologinį žirklių pėdsaką, saugomą Panevėžio apskrities VPK daiktų saugykloje (kvito Nr. 049426), polietileninį „Oho“ maišelį, saugomą Panevėžio apskrities VPK daiktų saugykloje (kvito Nr. 049426), ąsą su spaudimo žyme, saugomą Panevėžio apskrities VPK daiktų saugykloje (kvito Nr. 049426), žirkles, saugomas Panevėžio apskrities VPK daiktų saugykloje (kvito Nr. 0000026), padangos išpjovą, saugomą Panevėžio apskrities VPK daiktų saugykloje (kvito Nr. 0000028), sulenkiamą peilį, saugomą Panevėžio apskrities VPK daiktų saugykloje (kvito Nr. 0000027), sunaikinti.

Mikrodaleles, paimtas nuo langelio angos šonų, esančias voke byloje (II t., b.l. 109), palikti byloje.

Pripažinti proceso išlaidomis ir solidariai iš J. J., K. R., G. G. išieškoti 5,50 Eur pašto išlaidų valstybei (Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 6 p.)

Vadovaujantis LR BPK 106 str. 2 d., priteisti V. V. solidariai iš J. J., K. R., G. G. 300 Eur. išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti.

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.