Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui E. B. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, santuokinio turto padalinimo, vaikams išlaikymo priteisimo, gyvenamosios vietos vaikams nustatymo ir kitų susijusių klausimų

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir į bylos nagrinėjimą neatvyko, svarbių neatvykimo priežasčių nenurodė, jas patvirtinančių įrodymų nepateikė. Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Ieškovės atstovė advokatė Rasa Valiukienė teismo posėdžio metu ieškovės poziciją palaikė, prašė ieškinį tenkinti.

Išvadą teikiančios institucijos Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pateiktą išvadą palaikė pilnumoje, atsižvelgiant į ieškovės sunkią finansinę padėtį pritaria ieškovės prašomam vaikų išlaikymui po 170 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį iki jų pilnametystės priteisti iš atsakovo. Vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove jos gyvenamojoje vietoje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

CK 3.61 straipsnyje numatyta, jog sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Byloje dėl santuokos nutraukimo įstatymu šalims suteikiamos vienodos procesinės teisės ir pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnyje. Atsakovas įgyvendinti procesines teises ir jomis pasinaudoti galėjo tiek asmeniškai dalyvaudamas teismo posėdyje, tiek per atstovą, tačiau atsakovas jokių prieštaravimų teismui nepareiškė ir savo kaltės neginčijo – atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, siekiant išlaikyti šalių procesinių teisių bei pareigų pusiausvyrą, nėra pagrindo laikyti, jog atsakovo nedalyvavimas teismo posėdyje galėtų sutrukdyti teisingai išnagrinėti bylą, nėra, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Faktinės bylos aplinkybės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės V. B. ir atsakovo E. B. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 807. Sutuoktiniams gimė vaikai - D. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir T. B., gim. (duomenys neskelbtini). Šalys neturi nekilnojamojo turto, turi registruotiną kilnojamąjį turtą lengvąjį automobilį Mazda 323F, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, 2003 m. pirmosios registracijos, 800 Eur vertės, taip pat, įsipareigojimų kreditoriams. Ieškovė ir atsakovas santuokinių ryšių nepalaiko nuo 2017 m. rugsėjo mėn., kartu negyvena ir ieškovė nori nutraukti santuoką. Ieškovė po motinystės atostogų įsidarbino kavinėje UAB “ (duomenys neskelbtini)”, pragyvena tik iš minimalaus mėnesio atlyginimo - 306,50 Eur ir tetos gaunamos paramos bei išmokų vaikams. Atsakovas gyvena užsienyje, duomenų apie gaunamas pajamas teismui nepateikė. Šalių nepilnamečiams vaikams - T. B. yra (duomenys neskelbtini) metai, sūnui D. B. (duomenys neskelbtini) metų, jie gyvena su mama (ieškove), kuri viena išlaiko savo abu nepilnamečius vaikus. Atsakovas neteikia jokios paramos sūnų išlaikymui.

Dėl santuokos nutraukimo

Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; sutuoktinio neištikimybė; sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; sutuoktinio šeimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiškas nesirūpinimas ja. Tačiau tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriomis įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo, t. y. kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas būtent dėl šių priežasčių. Teismas nustatydamas, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, atsižvelgia į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Vertindamas ieškinyje nurodytas aplinkybes ir ieškovės teismo posėdyje duotus paaiškinimus, teismas sprendžia, jog sutuoktinių santuoka iširo dėl atsakovo E. B. kaltės, nes atsakovas

Gyvendamas su šeima piktnaudžiavo alkoholiu, turėjo priklausomybę kompiuteriniams žaidimams, ir didžiąją dalį gaunamų pajamų išleisdavo savo žalingiems pomėgiams. Dėl nesutarimų ieškovei išvykus gyventi į Telšių m., šeima ir ja nesirūpina daugiau apie metus laiko, ryšio su šeima nepalaiko, neprisideda prie šeimos išlaikymo, gerovės kūrimo. Nuo 2017 m. rugsėjo ieškovė ir atsakovas galutinai nustojo kartu gyventi ir jokių ryšių iki šiol nepalaiko. Teismas pripažįsta, kad atsakovas santuokoje nevykdė sutuoktinių pareigų, numatytų CK 3.27, 3.28 straipsniuose. Šalys nutraukė šeimos santykius, todėl laikytina, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas išsaugoti šeimą ir dėl jo kaltės bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pripažįsta, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio E. B. kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina jos pavardė „B.”, o atsakovui paliktina pavardė „B.“.

Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CPK 385 straipsnio 2 dalis).

Teismas atsakovą pripažįsta kaltu dėl santuokos iširimo, tačiau ieškovei nereikalaujant iš atsakovo išlaikymas bei kiti reikalavimai numatyti CK 3.70 str., nepriteistini.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos CK 3.3 str. numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 2d. įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu.

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, šalių sūnui T. B. yra (duomenys neskelbtini) meai, sūnui D. B. (duomenys neskelbtini) metų, jie gyvena su mama (ieškove), kuri viena išlaiko savo abu nepilnamečius vaikus. Ieškovė po motinystės atostogų įsidarbino kavinėje UAB “ (duomenys neskelbtini)”, pragyvena tik iš minimalaus ieškovės mėnesio atlyginimo - 306,50 Eur ir tetos gaunamos paramos.

Atsakovas nuo 2017 m, kuomet išvyko gyventi ir dirbti į Jungtinę Karalystę, vaikais nesirūpina ir neteikia jiems išlaikymo. Nuo išvykimo vaikų išlaikymui pinigų nepervedė. Apie atsakovo darbinę veiklą duomenų nėra, taip pat jis nepareiškė prieštaravimų dėl ieškovės ieškinio, nepateikė jokių duomenų apie savo darbinę veiklą, gaunamą uždarbį ir galimybę pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais.

Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio išlaikymas. Šiuo metu MMA nustatytas dydis yra 400,00 Eur. Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis arba visišku pajamų neturėjimu. Vien ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikas, nedirba, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo. Atsakovas yra darbingo amžiaus asmuo, byloje nėra duomenų apie objektyvias priežastis, trukdančias atsakovui dirbti ir užsidirbti, todėl atsakovas turi imtis visų galimų priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo ir jo nepilnamečių vaikų poreikius. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į šalių nepilnamečių vaikų amžių, atsižvelgiant tai, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis yra mažesnis už pusę šiuo metu nustatyto MMA dydžio (mažesnis už 200,00 Eur), darytina išvada, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovo prašomo dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Iš atsakovo priteisiama abiem vaikams vienodo dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 170,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, išlaikymą priteisiant nuo 2018-07-25, sprendimo paskelbimo iki kiekvieno vaiko pilnametystės (Lietuvos Respublikos CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatant išlaikymo formą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, pripažintina, kad tokia forma labiausiai atitinka vaikų poreikius ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą tokia forma (Lietuvos Respublikos CK 3.196 straipsnio 1 dalis).

Priteistų vaikų išlaikymui piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, skiriama ieškovė (Lietuvos Respublikos CK 3.190 straipsnis).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 3.174 straipsnio nuostatomis, teismas nustatydamas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą turi įvertinti visumą aplinkybių, tai yra kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko prisirišimą prie tėvo (motinos), brolių (seserų) ir kitų giminaičių, vaiko norus, galimybės auklėti vaiką, vaiko interesų požiūriu ir padaryti išvadą, su kuriuo iš tėvų, nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus.

Ieškovė pareiškė reikalavimą nustatyti nepilnamečių vaikų – sūnų T. ir D. B. gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamoje vietoje. Kaip matyti iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos išvados, ieškovė su vaikais gyvena nuomojamame bute, nuomos mokesčio nemoka, moka tik už komunalines paslaugas ir yra įsipareigojusi prižiūrėti tinkamai butą. Gyvenimo sąlygos vaikams geros.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, laikytina, kad jis sutinka su pareikštais reikalavimais.

Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad nustačius nepilnamečių vaikų T. ir D. B. gyvenamąją vietą su motina (ieškove), bus užtikrinti nepilnamečių vaikų interesai, todėl nepilnamečių vaikų T. ir D. B. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (Lietuvos Respublikos CK 3.174 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Pažymėtina, kad tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė prašo nustatyti atsakovui bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kad vaikų tėvas su jais bendrautų dalyvautų jų auklėjime bendru ieškovės ir atsakovo sutarimu, suderintu laiku, prieš savaitę iki planuojamo susitikimo pranešdamas telefoniniu skambučiu arba SMS pranešimais.

Dėl santuokoje įgyto turto.

Santuokoje įgytas registruotas turtas – lengvasis automobilis Mazda 323F, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, 2003 m. pirmosios registracijos, 800 Eur vertės, priteistinas atsakovui E. B.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų.

Šalys turi kreditinių įsipareigojimų: 1) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-28587-864/2013, išieškotojo BIGBANK AS filialas naudai; 2) pagal Kauno apylinkės teismo įsakymą Nr. e2-17088-920/2016 išieškotojo „Julianus Inkaso“ naudai; 3) pagal Kauno apylinkės teismo 2015-06-10 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-4267-285/2015 UAB „4finance“ naudai; 4) pagal Kauno apylinkės teismo 2017-07-13 įsakymą išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-2898-775/2017 išieškotojo UAB „4finance“ naudai; 5) antstolis V. K. dėl vykdymo išlaidų vykdomojoje byloje Nr. 0072/17/00013; 6) antstolis R. K. dėl vykdymo išlaidų vykdomojoje byloje Nr. 0055/13/03012; 7) antstolė J. Ž. dėl vykdymo išlaidų vykdomosiose bylose Nr. 0161/15/01830 ir Nr. 0161/17/02297.

Visi kreditoriniai įsipareigojimai yra susidarę gyvenant santuokoje, todėl turi būti vykdomi solidariai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018-10-20 sprendimu ieškovei V. B. suteikta antrinė teisinė pagalba šioje byloje, 100 proc. atleidžiant ją nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 130 Eur už teisinę pagalbą. Taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, kurias sudaro 75,0 Eur dėl santuokos nutraukimo, 92,0 Eur už vaikų išlaikymą, 18 Eur dėl turto transporto priteisimo žyminis mokestis, (LR CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d., 99 str.).

Sprendimas dėl išlaikymo vaikams skubiai vykdytinas (LR CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-267, 268, 270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Santuoką tarp V. B. (ikisantuokinė pavardė Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 807, nutraukti dėl atsakovo E. B. kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti pavardes — B., B.

Santuoką laikyti nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos.

Iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti vaikų: T. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 170 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo, t. y. 2018-07-25 iki vaikų pilnametystės.

Išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteistų vaikų išlaikymui piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, skiriama ieškovė V. B.

Vaikų: T. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma kartu su mama V. B., jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti atsakovo E. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais T. ir D. B. tvarką:

1. Atsakovas E. B. ne vėliau kaip prieš savaitę telefoniniu skambučiu arba SMS pranešimais suderina su vaikų motina norimo susitikimo datą, laiką ir numatomą trukmę; bendraudamas su vaikais, užtikrina jiems saugią aplinką (netriukšmauja, nekonfliktuoja, nevartoja alkoholio ir pan.);

2. Atsakovas E. B. dalyvauja vaikų auklėjime, lavinime, sveikatos priežiūroje, o vaikų motina V. B., tam netrukdo.

Šalių kreditorinius įsipareigojimus: 1) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-28587-864/2013, išieškotojo BIGBANK AS filialas naudai; 2) pagal Kauno apylinkės teismo įsakymą Nr. e2-17088-920/2016 išieškotojo „Julianus Inkaso“ naudai; 3) pagal Kauno apylinkės teismo 2015-06-10 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-4267-285/2015 UAB „4finance“ naudai; 4) pagal Kauno apylinkės teismo 2017-07-13 įsakymą išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-2898-775/2017 išieškotojo UAB „4finance“ naudai; 5) antstolis V. K. dėl vykdymo išlaidų vykdomojoje byloje Nr. 0072/17/00013; 6) antstolis R. K. dėl vykdymo išlaidų vykdomojoje byloje Nr. 0055/13/03012; 7) antstolė J. Ž. dėl vykdymo išlaidų vykdomosiose bylose Nr. 0161/15/01830 ir Nr. 0161/17/02297, vykdyti solidariai.

Lengvąjį automobilį Mazda 323F, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, 2003 m. pirmosios registracijos, 800 Eur vertės, priteisti atsakovui E. B.

Priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 185 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį.

Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurios mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.