- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-08
- Bylos Nr.
- 2S-1292-779/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40111-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Pareiškėjas
- E. L.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos E. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo, kuriuo pareiškėja prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal pareiškėjos skundą dėl antstolės A. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė A. S., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kadangi vietoje ypatingosios teisenos buvo taikoma ginčo teisena, bei sprendime panaudota panaikinta kito teisėjo nutartis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą pareiškimo trūkumams pašalinti.
3. Teismas nurodė, kad pareiškėja teigia, jog teismas pakartotinai priėmė sprendimą byloje, kurioje preliminarų sprendimą priėmė kitas teisėjas, tačiau įrodymų ir duomenų apie tai nepateikė ir teismui, patikrinus LITEKO duomenų bazę, nėra aišku, apie kokį būtent kito teisėjo preliminarų sprendimą pareiškėja teigia. Prašyme yra tik dėstomi pareiškėjos samprotavimai, nepagrįsti jokiais įrodymais. Pareiškėjos prašymas akivaizdžiai neatitinka turiniui keliamų reikalavimų.
II. Atskirojo skundo argumentai
4. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartį, priimti ir patenkinti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Skundžiamoje nutartyje nenurodyti ir nekonkretizuoti prašymo trūkumai, nutartis abstrakti, jos turinys neatitinka CPK reikalavimų.
4.2. Pareiškėjos prašymas atitinka CPK reikalavimus, todėl turėjo būti priimtas.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutiko. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
5.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi konstatavo prašymo trūkumus ir nustatė terminą jiems pašalinti.
5.2. Pareiškėjos prašymas turi būti atmestas, kadangi neegzistuoja sąlygos procesui byloje atnaujinti.
Atsiliepimas
6. Pareiškėja pateikė prašymą dėl civilinės bylos nagrinėjimo, kuriuo prašė paskirti žodinį bylos nagrinėjimą. Nurodė, kad atsiliepimą į atskirąjį skundą pateikė ne Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, bet likviduotas juridinis asmuo – Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, todėl reikalingas žodinis teismo posėdis.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl žodinio proceso apeliacinės instancijos teisme
7. Pareiškėja prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
8. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis (atskirasis) skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinis (atskirasis) skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
9. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka motyvuoja tuo, kad atsiliepimą į atskirąjį skundą pateikė ne Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, bet, jos manymu, likviduotas juridinis asmuo – Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, todėl reikalingas žodinis teismo posėdis.
10. Nustatyta, kad atsiliepimą į atskirąjį skundą pateikė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas. Teismas pažymi, kad Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas yra ne atskiras juridinis asmuo, tačiau Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos padalinys, neturintis juridinio asmens teisių. Remiantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos interneto tinklalapyje https://vtpsi.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktai/kontaktai skelbiama informacija, šis padalinys nėra panaikintas. Nėra duomenų, kad šio padalinio darbuotoja, pasirašiusi atskirąjį skundą, negalėtų veikti teisme Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vardu. Priešingai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2016 m. gruodžio 30 d. įgaliojimas ir aukštąjį universitetinį išsilavinimą patvirtinantis dokumentas suteikė teisę Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento darbuotojai atstovauti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją šioje civilinėje byloje (CPK 56 str. 2 d. 2 p.).
11. Nustačius nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos teiginiu apie netinkamą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovavimą byloje apeliaciniame procese. Be to, iš prašymo neaišku, kokią įtaką tai turi būtinybei skirti byloje žodinį teismo posėdį. Nurodytų motyvų pagrindu, nenustačius CPK 322 straipsnyje nurodytų sąlygų žodiniam procesui apeliacinės instancijos teisme vykti, prašymas dėl žodinio proceso atmestinas.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
12. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjai nustatytas terminas prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
13. Vadovaujantis CPK 111 straipsnio 1-2 dalimis, kiekvienas byloje dalyvaujančio asmens procesinis dokumentus turi atitikti jam keliamus turinio ir formos reikalavimus. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.
14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujino turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad prašymas turi turinio trūkumus, kurie pareiškėjos turi būti pašalinti tam, kad galėtų vykti tinkamas prašymo nagrinėjimo procesas.
15. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas neleidžia iškelti civilinės bylos procesinių reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu ir yra skirtas tiek galimybei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam teismo procesui užtikrinti. Taigi, ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui.
16. Teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 23 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas abstrakčiai nurodė, kad prašymas pateiktas su turinio trūkumais, nepateikti faktines aplinkybes patvirtinantys įrodymai, tačiau nedetalizavo ir neišskyrė konkrečių pareiškimo turinio trūkumų, nepaaiškino pareiškėjai, kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti prašymą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vykdė CPK 115 straipsnio 2 dalies reikalavimus, skundžiama nutartimi suformulavo abstrakčius ir neaiškius įpareigojimus pareiškėjai, nesuteikė jai pakankamai duomenų apie prašymo trūkumų pobūdį ir jų šalinimo būdus. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, susijusias su byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų trūkumų šalinimu, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį.
18. Atsižvelgiant, į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, susijusias su byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų trūkumų šalinimu, atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis naikintina, pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
19. Atskirai pažymėtina, jog proceso atnaujinimo institutas taikomas užbaigtose nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu bylose, tačiau teisėjas, išnagrinėjęs bylą, pakartotinai jos nagrinėti negali (CPK 71 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartį ir perduoti pareiškėjos E. L. prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.