Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant ieškovo Kauno technologijos universiteto atstovei Aušrai Karlonei, atsakovo UAB „Energijos kodas“ atstovei advokato padejėjai Ingridai Šimkevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno technologijos universiteto ieškinį atsakovei UAB „Energijos kodas“ dėl baudos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, jog ieškovas ir atsakovas 2011-04-01 ( 8-12 b.l.) pasirašė elektros energijos pirkimo sutartį T 2011/04-169, kuria atsakovas įsipareigojo parduoti, o ieškovas nupirkti elektros energijos kiekį sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Sutartis laikytina viešojo pirkimo – pardavimo sutartimi (CK 6.380-6.382 str. ), atsakovas laimėjo ieškovo organizuotą viešąjį pirkimą nr. 97240 dėl elektros energijos pirkimo – pardavimo. Sutartis galiojo nuo 2011-05-01 iki 2012-04-30. Sutartis buvo pratęsta du kartus: šalys 2012-02-23 pasirašė papildomą susitarimą (16,17 b.l.), ir 2013-02-12 pasirašė papildomą susitarimą (18,19 b.l.), pagal kurį sutartis galiojo iki 2014-04-30 dienos. Nustatyta, jog nepasibaigus sutarties galiojimo terminui, atsakovas 2013-12-11 pateikė ieškovui pranešimą (80 b.l.), jog 2011-04-01 elektros energijos sutartis nr. T2011/04-169 nutraukiama nuo 2014-01-01. Ieškovas nurodo, jog atsakovas vienašališkai nutraukdamas sutartį pažeidė 2011-04-01 sutarties 2.2 p. c dalį, kadangi neįspėjo ieškovo prieš 60 dienų apie sutarties nutraukimą, ir vadovaujantis aukščiau paminėtos sutarties 6.3 p. atsakovas privalo sumokėti sutartyje numatytą baudą. Ieškovas nurodo, jog atsižvelgiant į tai , jog atsakovas dalį savo įsipareigojimų įvykdė, bei vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, ieškovas prašo iš atsakovo priteisti baudą nuo neįvykdytos sutarties dalies, nuo 2014-01-01 iki 2014-04-30, kas sudaro 35065,85 litų dydžio baudą. Ieškovas patyrė nuostolius, dėl atsakovo nesąžiningo elgesio, ieškovas nuo 2014-01-01 pirko elektros energiją iš UAB „Lesto (88,89 b.l. II t.) bei skelbė naują konkursą ir perka elektros energiją iš UAB „Energijos tiekimas (86,87 b.l. II t.) ženkliai didesnėmis kainomis.

Kaip matyti iš 2011-04-01 tarp šalių pasirašytos elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos tarp ieškovo Kauno technologijos universiteto ir atsakovo UAB „Energijos kodas“ šios sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė atitinkami prievoliniai santykiai. Tarp šalių kilo ginčas dėl tinkamo ir sąžiningo sutarties vykdymo bei neteisėto sutarties nutraukimo prieš terminą ir baudos priteisimo. Pagrindinius prievolių vykdymo principus nustato CK 6.189 ir 6.200 str., kurie imperatyviai nustato, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis joms šalims turi privalomąją galią, o prievolių vykdymo principai, kurie įtvirtinti CK 6.200 str, reikalauja, jog prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, kad abi prievolės šalys bendradarbiautų, laikytųsi sutarties sąlygų bei atitinkamo verslo sityje susiklosčiusių verslo papročių bei standartų. AT yra ne vieną kartą išaiškinęs , jog šalių bendradarbiavimo arba kooperacijos principas reikalauja, kad kiekviena šalis padėtų kitai šaliai tinkamai vykdyti prievolę. Šis principas reiškia, kad šalys privalo keistis informacija, būtina tinkamam prievolės vykdymui, turi informuoti viena kitą apie papildomas, sutartyje aiškiai neišreikštas sąlygas, susijusias su prievolės vykdymu. Šalių bendradarbiavimo pareigos apimtis priklauso nuo sutarties pobūdžio, šalių statuso ir pan. Byloje ir ieškovas ir atsakovas patvirtino, jog ieškovas , kaip paslaugos gavėjas savo įsipareigojimus vykdė, jis laiku ir tinkamai mokėjo atsakovui už suteiktą paslaugą. Nustatyta, jog atsakovas UAB „Energijos kodas“ yra nepriklausomas tiekėjas – asmuo, tiekiantis elektros energiją vartotojams ir turintis teisę verstis nepriklausomo elektros energijos tiekimo veikla (Elektros energijos įstatymo 2 str. 28 d.). Atsakovas, versdamasis šia veikla gauna pajamas. Nustatyta, jog atsakovas įgyja elektros energiją didmeniniu lygiu , arba tiesiogiai iš elektros gamintojų , arba per biržą Nord Pool Spot AS, ir parduoda galutiniams vartotojams. Taigi atsakovas teikia paslaugas, ir jų teikimui pasitelkia trečiuosius asmenis – sudarydamas su jais atitinkamas sutartis. Neginčijamai nustatyta, jog atsakovas yra šios paslaugų srities profesionalas - verslininkas, kuriam yra objektyviai daugiau žinoma apie tokių paslaugų tiekimą. Dėl aukščiau įvardintos priežasties, atsakovas privalo laiku suteikti klientui atitinkamą informaciją- įspėti jį apie tai, jog keičiasi elektros energijos gavimo rinka, didėja kainos, kokie neigiami padariniai gali atsirasti dėl aukščiau teismo įvardintų priežasčių. Byloje atsakovas nurodo, jog sutartį jis nutraukė dėl aplinkybių, kurių atsakovas objektyviai negalėjo išvengti, ir dėl kurių atsiradimo tolimesnis elektros energijos tiekimas tapo negalimas. Atsakovas nurodo, jog 2013-03-15 Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemos operatoriai pasirašė „Baltijos PSO tarpsisteminių pralaidumų naudojimo taisykles“ (114-125 b.l. I.t.), kurių pagrindu nuo 2013-06-03 buvo pradėtas elektros importo iš trečiųjų šalių ribojimas. Atsakovas nurodo, jog 2013-06-03 Lietuvai prisijungus prie vieningos „Nord Pool Spot“ elektros biržos, buvo pakeista tarpsisteminių pralaidumų apskaičiavimo tvarka, dėl kurios elektros kainos biržoje pradėjo augti. Atsakovas, kaip vieną iš priežasčių taip pat nurodo, jog 2013-10-02 pagrindinis elektros energijos tiekėjas UAB „Lietuvos energijos gamyba“ nepagrįstai sustabdė elektros energijos tiekimą atsakovui. Iš viešai prieinamos informacijos ( www.litgrid.eu/uploads/files/dir77/dir3/9 O.php ir www.nodpoolspot.com/Market-data1/Elspot/Area-Prices/ALL1/Hourly/ ), nustatyta, jog po 2013-06-03 didmeninė elektros energijos kaina Lietuvos zonoje labai ženkliai pakilo, vidutinė 2013 m. dešimties mėnesių elektros kaina biržoje buvo 11 procentų didesnė , lyginant su 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu, o vidutinė spalio mėnesio elektros energijos kaina 2013 m. buvo apie 50 procentų didesnė, nei 2012 m. spalį. Šie viešai skelbtini duomenys patvirtina, jog atsakovui jau nuo 2013 metų birželio mėnesio buvo žinoma apie vykstančius pokyčius elektros pardavimo rinkoje ir jo pareiga, vadovaujantis bendradarbiavimo principu, buvo apie tai pranešti ieškovui. Byloje atsakovas nepateikė duomenų, jog jis pranešė ieškovui apie pokyčius elektros energijos pirkimo rinkoje, apie galimas pasekmes, kurios galimai gali įvykti ateityje, dėl didėjančių elektros pardavimo rinkoje kainų. Nors atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog su ieškovu bendravo, jį informavo apie esamą situaciją, tikėjosi , jog situacija pagerės ir atsakovas toliau galės vykdyti įsipareigojimus, tačiau tam nepateikė įrodymų, ieškovo atstovas nepripažino, jog toks bendravimas tarp šalių vyko, kad atsakovas jį laiku ir tinkamai informavo apie pokyčius elektros energijos pirkimo rinkoje ir galimas dėl to pasekmės sėkmingam sutarties vykdymui. Teismas laiko neginčytinai nustatytu, jog atsakovas vykdydamas sutartį nepakankamai bendravo su ieškovu. Svarbi nustatyta aplinkybė yra ir tai, jog pats atsakovas nurodo, jog 2013-10-02 pagrindinis elektros energijos tiekėjas UAB „Lietuvos energijos gamyba“ nepagrįstai sustabdė elektros energijos tiekimą atsakovei. Ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina, jog atsakovas apie tai privalėjo informuoti ieškovą, tačiau atsakovas tokią informaciją ieškovui pateikė tik 2013-11-21 (38 b.l. I t.), o pranešimą apie sutarties nutraukimą atsakovas ieškovui išsiuntė tik 2013-12-10 (39 b.l.I t.). Pažymėtina, jog ieškovą sutartiniai santykiai sieja tik su atsakovu, ir atitinkamai ieškovo jokie sutartiniai santykiai nesieja su kitomis šalimis, šiuo atveju elektros tiekėjais. Todėl prieš ieškovą už tinkamą prievolių vykdymo principo laikymąsi yra atsakingas atsakovas. Teismui nustačius, jog atsakovas netinkamai vykdė prievolę, t.y. nebendradarbiavo su ieškovu, jo tinkamai neinformavo apie pokyčius elektros energijos pirkimo rinkoje, atmestini atsakovo nurodyti argumentai, jog atsakovas nutraukė sutartį su ieškove dėl aplinkybių, kurių atsakovas negalėjo išvengti, ir dėl kurių tolimesnis elektros energijos tiekimas tapo negalimas. Atsakovas nurodo, jog jis sutartį nutraukė teisėtai, kadangi jos negalėjo vykdyti dėl nenugalimos jėgos –CK 6.127 str., ir tokiu atveju šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą – CK 6.212 str.. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog pagal CK 6.212 str. būtų pripažintos egzistuojant force majeure aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma: aplinkybių sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti, dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti, šalis neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ir negalėjo užkirsti joms kelio, šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Neesant šių sąlygų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažįstamos nenugalima jėga. Kaip aukščiau teismas yra konstatavęs, atsakovas yra verslininkas , jo veikla yra susijusi su elektros energijos tiekimu (tarpininkavimu) vartotojams, ją gaunant iš trečiųjų asmenų, todėl atsakovas sudarydamas sutartis su trečiaisiais asmenimis veikė savo rizika ir turėjo įvertinti bet kokias aplinkybes, kurios gali kilti ateityje, kadangi atsakovas nėra elektros energijos gamintojas, jis yra priklausomas nuo trečiųjų šalių. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog egzistavo nenugalimos jėgos aplinkybių atsiradimo visos sąlygos, sudarančios pagrindą atleisti atsakovą nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo baudą, kadangi atsakovas vienašališkai nutraukė sutartį , pažeisdamas šios sutarties 2.2punkto d dalį bei sutarties 6.3 p, kuris numato, kad atsakovas vienašališkai nutraukdamas sutartį turėjo įspėti ieškovą prieš šešiasdešimt dienų. Atsakovas nurodo, jog atsakovas nutraukdamas 2011-04-01 elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį nepažeidė nei teisės aktų , nei sutarties sąlygų, nes sutarties 6.3 punkte yra nurodyta ne sutartinių įsipareigojimų vykdymo tvarką nustatanti sąlyga, o sankcija už sutarties nevykdymą. Vienašališkas sutarties nutraukimas yra kraštutinė – ultima ratio – priemonė, kuriai taikyti nepakanka vien formalaus pagrindo. Favor contractus principas įpareigoja šalis siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma. Viešasis interesas užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir teisėtų lūkesčių apsaugą riboja sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį, todėl nutraukiant sutartį turi būti atsižvelgiama ir į sutartį pažeidusios šalies interesus, taip užtikrinant šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Šių veiksnių svarba kartu nesuteikia teismui teisės suabsoliutinti favor contractus principo reikšmės sutartiniuose santykiuose, taip paneigiant vienos iš sutarties šalių teisėtų interesų apsaugą. Sutartį pažeidusios šalies iniciatyva teismas gali patikrinti sutartyje nustatytų jos nutraukimo sąlygų ar sutarties nutraukimo teisėtumą. Teismui nustačius, jog atsakovas pažeidė sutarties sąlygas, nebendradarbiavo su ieškovu, sutartį nutraukė vienašališkai, neįspėjęs ieškovo prieš 60 dienų, bei nenustačius sąlygų, dėl kurių atsakovas turėtų būti atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės , ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo sutarties 6.3 p numatytą baudą, lygią penkių procentų dydžio sutarties vertės, atsakovui nevykdant sutarties . Ieškovas nurodo, jog atsakovas pažeidė ne tik sutarties sąlygas , bet ir CK 6.217 str.5d., 6.390 str. 2-4 d. Netesybų sąvoka yra pateikiama CK 6.71 str. 1 d. , nurodant kad tai įstatymų ar sutarties nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo baudą. Bauda yra vienkartinė, ji nustatoma konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės procentu. Civilinėje byloje nustačius, jog atsakovui nutraukus sutartį prieš terminą , ir tuo pažeidžiant sutarties sąlygas, baudos atsiradimo įstatyminis pagrindas yra CK 6.245 str.1 d. , viena iš civilinės atsakomybės formų, bauda gali būti nustatyta ne tik už sutarties nevykdymo termino praleidimą , bet ir už kitokį netinkamą sutarties vykdymą. Civilinėje byloje šalys 6.3 p sutarė konkrečiai , kad bauda bus skiriama nutraukus sutartį prieš terminą. AT yra išaiškinęs, kad įsipareigojimas dėl baudos mokėjimo pažeidus vieną iš sutarties nuostatų (šioje civilinėje byloje nutraukus sutartį prieš terminą), reiškia jog šalys susitarė dėl netesybų ir tai atitinka CK 6.71 str. nuostatas ir toks susitarimas neprieštarauja prievolių teisės nuostatoms (AT 2002-06-03 nutartis Nr.3K-3-830/2002), todėl atmestinas atsakovo argumentas, jog bauda gali būti priteisiama tik kaip sankcija už sutarties nevykdymą.

Šalys nėra sutartyje aptarusios konkrečios baudos sumos pinigine išraiška, todėl byloje svarbu nustatyti baudos dydį ir momentą, nuo kurio ieškovas įgyja reikalavimo teisę į baudą. Ieškovas ir atsakovas 2011-04-01 remiantis sutarties laisvės principu sutarė dėl baudos dydžio . AT savo praktikoje yra pažymėjęs, jog šalių susitarimas nustatant baudos dydį turi atitikti bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei potencialių nuostolių dydį. Teismo vertinimu ieškovo prašoma priteisti bauda , kuri skaičiuojama nuo neįvykdytos sutarties dalies, nuo 2014-04-01 iki 2014-04-30) yra protinga, atitinkanti teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, neprieštarauja įtvirtintam sutarčių laisvės principui, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 35055,27 litų bauda. Sutarties vertės dalis nuo 2014-01-01 iki 2014-04-30 yra (850 x 0.179 + 850 x 0.1795 +764 x 0.1795 + 764 x 0.1795) 579426,00 litų x 0,05 bus 28971,30 x 0,21 PVM bus 6083,97 lt. Baudos dydis yra 28971,30+6083,97 , iš viso 35055,27 litų. Sutartyje šalys sutarė, jog bauda mokama sutartį nutraukus prieš terminą, taigi momentas nuo kurio skaičiuojama bauda yra 2014-01-01 , kadangi atsakovas nuo šio momento nutraukė sutartį su ieškovu.

Teismas nustačius, jog ieškovas įrodė savo ieškinio pagrįstumą, ieškinys tenkintinas kaip įrodytas ir pagrįstas – CPK 176, 177, 178,180,183,185 str.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškinį patenkinus iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurios sudaro: 300,00 Lt. sumokėtas žyminis mokestis (LR CPK 79 str.),

Ieškinį patenkinus iš atsakovo valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, 751,64 Lt. žyminis mokestis ir 23,99 Lt. išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 259, 260, 268, 270, 385 str.

nusprendž i a:

Priteisti iš atsakovo UAB „Energijos kodas“ įm.k. 302414693, Jurbarko g. 2, Kaunas , ieškovės KTU įstaigos kodas 111950581 naudai 35055,27 Lt. (trisdešimt penkis tūkstančius penkiasdešimt penkis litus 27 cnt) baudos ir 300,00 Lt (tris šimtus litų ) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB „Energijos kodas“ įm.k. 302414693, Jurbarko g. 2, Kaunas „ valstybės naudai – 751,64 Lt. (septynis šimtus penkiasdešimt vieną litą 64 cnt.) žyminio mokesčio ir 23,99 Lt. (dvidešimt tris litus 99 cnt) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT24 7300 0101 1239 4300, ”Swedbank”, AB, b/k 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.