- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-08-14
- Bylos Nr.
- N1-1689-1033/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24484-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- G. K.
- Civilinis ieškovas
- A. R.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, 10 klasių išsilavinimo, nedirbanti, nesimokanti, gyvenanti Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. K. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: ji, 2017 m. gegužės 18 d. apie 17.20 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), miškelio teritorijoje, viešoje vietoje kitų žmonių akivaizdoje, veikdama kartu su asmeniu, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, dėl asmeninių priežasčių sukėlė konfliktą su A. R., kumščiu sudavė jai į galvą, po ko, paėmusi už plaukų pargriovė ant žemės ant nugaros ir atsisėdo ant A. R., tokiu būdu atimdama galimybę jai priešintis ar pabėgti. Po ko, asmuo, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, iš viršaus sudavė gulinčiai A. R. du smūgius į krūtinę, o A. R. bandant atsikelti - spyrė jai į nugarą. G. K., tyčiodamasi iš A. R., liepė jai atsiklaupti ir atsiprašyti V. S.. Tuo metu asmuo, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, ranka sudavė A. R. į lūpą, o G. K. pareikalavo vėl atsiklaupti ir atsiprašyti priėjusio R. Š. bei liepė valgyti A. R. medžio lapus. Asmuo, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, kumščiu sudavė A. R. į nosį, po ko, G. K., pagrasinusi susidorojimu, jei pastaroji kreipsis į policiją, leido A. R. išeiti. Tokiu būdu savo įžūliu elgesiu, grasinimais ir patyčiomis G. K. kartu su asmeniu, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė, padarė nukentėjusiajai A. R. odos nubrozdinimą nosyje, poodines kraujosruvas nosyje ir abiejų akių vokuose, kairiame petyje, nugaros krūtinėje dalyje, juosmenyje, kairiame žaste ir kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei šiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
G. K. teismo posėdyje parodė, kad savo kaltę pripažįsta, išskyrus nukentėjusiai padarytas kraujosruvas abiejų akių vokuose. Įvykio dieną ji susitiko su draugėmis G., V., S. bei susitiko su A. R., nuėjo prie mokyklos stadiono. Pradėjo klausinėti A. ką ji yra pavogusi iš jos namų. Ji prisipažino, kad pavogė drabužių. Tuomet pradėjo A. mušti. Ji sudavė kumščiu A. į galvą, pargriovė ant žemės, atsisėdo ant jos, kad nepajudėtų ir negalėtų priešintis, davė valgyti sausų lapų. Kai A. bandė stotis, kitos merginos sudavė kelis kartus į nugarą, tik nepamena kas. Po to ji liepė A. atsiklaupti prieš V. ir atsiprašyti, nes A. yra labai daug prišnekėjusi kitos mokyklos vaikams ir visiems melavusi, kad ji (G. K.) buvo nėščia, nors to nebuvo, kad yra vogusi. Ji bandė su A. kalbėtis, kad tokių dalykų daugiau nebūtų, tačiau ji nepaklausė. Dėl to norėjo A. atkeršyti. Atsimena, kad mušė A. kumščiais, bet kur mušė ir į kokias vietas taikė neatsimena. Pataikė į galvą, į viršugalvį, į skruostą, žandikaulį dešinį ir kairį. Buvo apie 10-15 smūgių. Už plaukų A. pargriovė arba ji arba G. S.. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini), miškelyje. Suduodama smūgį ji gal į vieną voką pataikė, bet nežino ar į abu vokus. Kai G. S. trenkė A. į nosį, iš nosies tekėjo kraujas, galėjo atsirasti ir kraujosruva voke. Ji su V. įvykį filmavo telefonais, bet videoįrašo neturi. Ne visus sužalojimus ji padarė. Buvo bendri veiksmai su G. S.. Jos susitariusios buvo dėl A. mušimo, tačiau nesitarė kuri kiek muš. Viskas vyko greitai. Po įvykio bendravo su nukentėjusiąja, jos atsiprašė, klausė dėl moralinės žalos, bet A. sakė, kad jai nieko nereikia. Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos pripažįsta, dėl neturtinės žalos - pripažįsta iš dalies, nes ne viena mušė. Mano, kad šią sumą reikia dalinti iš trijų. Šiuo metu ji verslo mokykloje nesimoko, ruošiasi įsidarbinti. Savo pajamų negauna, gyvena su vaikinu, kuris ją išlaiko. Paskolų, kreditinių įsipareigojimų neturi. Nukentėjusios atsiprašo, sutinka, kad negerai pasielgė ir gailisi. Nori padarytą žalą dalintis su G. S. per pusę, nes G. labiau suduodavo A. nei ji, ir padarė daugiau žalos, o V. gal tik du smūgius sudavė. Į civilinį ieškinį nėra įtrauktos kitos merginos, kurios A. mušė, nukentėjusios drabužiai buvo sukruvinti ne jos veiksmais.
Nukentėjusioji A. R. teisme parodė, kad kaltinamoji jos atsiprašė, savo civilinį ieškinį palaiko, taip pat parašo priteisti 200 Eur advokato išlaidų.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (2 t., b. l. 7-10).
Motyvuojamoji dalis
Baudžiamoji byla išnagrinėta BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Nukentėjusioji A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-05-18 apie 17.00 val. jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino G. K. ir pasakė, kad nori jos atsiprašyti už praeitą vasarą kilusį konfliktą. Jos susitiko apie 17.20 val. Šiaurės miestelyje. Ji jos atsiprašė, jos susitaikė. Vėliau G. pakvietė ją eiti kartu ir jos nuėjo link (duomenys neskelbtini) (adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius). Priėjus prie stadiono, ten buvo G. vaikinas "R.". Vėliau prie jų priėjo dar trys merginos. Dvi iš tų merginų pažįsta iš matymo, galėtų atpažinti ir nurodyti jų "facebook" profilius. Vienos merginos vardas S., kitos, kaip suprato iš kalbos, yra V.. Trečios merginos, kurios nepažįsta, vardas yra G.. Ją irgi galėtų atpažinti. Vėliau vaikinas pasiliko sėdėti stadione, o ji su merginomis nuėjo link miškelio. Kol jos ėjo, G. ir G. pradėjo tarpusavyje smarkiai ginčytis, kaip vėliau suprato, tai buvo vaidyba. Jos sustojo ir G. pradėjo jai (A. R.) priekaištauti dėl to, kad ji kalba apie ją nebūtus dalykus ir trenkė kumščiu į galvą vieną kartą, po ko pasitraukė į šalį. Paskui prie jos priėjo V. ir S.. Pirmoji smogė kumščiu vieną kartą į nosį, bet nepataikė, antrą smūgį ji trenkė į galvą. Vėliau pajuto, kad ją paėmė už plaukų ir pargriovė ant žemės. G. nugriovė ją ant nugaros ir ant jos atsisėdo. Ji bandė ištrūkti, bet nepavyko, o G. tuo metu priėjusi iš viršaus sudavė kelis smūgius į krūtinę. Po smūgių G. pasitraukė į šoną, o G. liko sėdėti ant jos. Tada priėjo V. ir S. bei pradėjo kojomis spardyti jai į galvą. Iš smūgių suprato, kad spardė dvi merginos. Vėliau, kai bandė atsistoti, pajuto spyrį į nugarą, kas spyrė - nematė. Kai ji atsistojo, G. dar priekaištavo, bet jai viskas skaudėjo, ji verkė ir nesiklausė ką G. sako. V. ir S. pasitraukė į šoną, o G. liepė jai klauptis prieš V. ir jos atsiprašyti. Ji atsiklaupė ir atsiprašė. Vėliau pajuto smūgį į lūpą ranka iš G. pusės. Smūgis buvo tikrai stiprus, nes jai iš nosies pasirodė kraujas. G. vėl liepė jai atsiklaupti ir atsiprašyti jos vaikino, kuris atėjo. Ji taip ir padarė. Vaikinas jai nieko nedarė, tiesiog stovėjo ir stebėjo kas vyksta, bet ir neramino merginų, stovėjo ir juokėsi. Tada G. liepė jai suvalgyti lapus. Kai buvo pasilenkusi ir nuleidusi galvą žemyn, pajuto, kaip jai spyrė vieną kartą į nosį, kas spyrė nematė, bet iš kalbų suprato, kad spyrė G.. Ji pasakė, kad "turbūt per stipriai trenkė". Kai ranka palietė nosį, pamatė kraują. G. liepė vaikinui atnešti vandens iš upės. Jis atnešė vandens, o G. padėjo nuplauti kraują. Ji prašė G., kad ją paleistų į ką G. atsakė, kad paleis, kai ji nusiramins. Dar pasakė, kad jeigu ji kreipsis į policiją, galės kąsti sau žemę su šaukštu. Po šitų žodžių ją paleido. Įvykio metu G. ir V. filmavo ir fotografavo viską kas vyko. Taip pat prieš muštynes G. apipylė ją alumi (1 t., b. l. 17-18, 28).
Papildomos apklausos metu A. R. parodė, kad S. spyrė jai į nugarą. Ar sudavė daugiau smūgių, neprisimena, atrodo, kad ne. S. pabuvo labai trumpai ir išėjo. Konflikto pabaigos ji nematė. G., vėliau sužinojo, kad jos pavardė S., yra pati jauniausia iš visų, jai yra 13 metų, bent taip sakė. Taip pat sužinojo, kad V. pavardė yra S., jai apie 16 metų ir ji mokosi (duomenys neskelbtini). Po įvykio, kai sužinojo, kad yra pareiškimas policijoje, jai paskambino G.. Ji verkė ir labai atsiprašinėjo, prašė atsiimti pareiškimą, bet ji G. neatleido. Kitos merginos jai neskambino ir neatsiprašė. Po šio įvykio ji nei su G., nei su tomis merginomis nebendravo. Nuo G. smūgio į nosį, jai pasirodė kraujas iš nosies, kuris pateko ant kelnių ir liko dėmės. Megztinis nebuvo sugadintas. Taip pat jai teko pirkti vaistus, turi čekius ir galės juos pateikti. Po kiek laiko (2017-05-26) jos draugė A., buvusi klasiokė, atsiuntė į FB paskyrą jos nuotrauką, kaip ji atrado po įvykio, nes kaip minėjo, visą įvykį filmavo ir fotografavo S. ir, atrodo, G.. S. persiuntė jos foto kažkam iš pažįstamų, o A. persiuntė jai. Taip pat girdėjo, kad S. jos nuotraukas persiuntė ir kitiems pažįstamiems, bet kam būtent, nežino. Visą konliktą sukėlė G.. Ji ir kitas merginas skatino, kad jos ką nors jai padarytų. V. pažįsta tik iš matymo, niekada nebendravo ir jokių konfliktų neturėjo. G. pasakė, kad ji apkalbinėja V., bet iš tikrųjų šito nebuvo. Negali pasakyti ar V. norėjo jai ką daryti, ar ne. Bet ji priėjo prie jos, užsimojo ir vos vos prisilietė prie nosies. Po to ji lyg vėl norėjo jai suduoti, bet tik užsimojo ir nesudavė, nes jai atrodo kažkas kažką pasakė. Tuomet ji nuėjo toliau. Ar dar ji ką nors darė, tiksliai pasakyti negali. S. ir G. ji visai nepažįsta, jokių konfliktų su jomis niekada nebuvo, matė pirmą kartą, niekada su jomis nebendravo. Dėl šio įvykio ji patyrė fizinę, moralinę ir turtinę žalą, įvykio metu aplinkui buvo daug žmonių, jie stovėjo ir žiūrėjo. Labiausiai iš jos tyčiojosi G. ir G., kurios buvo išgėrusios, matė, kaip jos gėrė alų. G. po to net pradėjo raminti G.. Civilinį ieškinį reikš vėliau (1 t., b. l. 38, 40).
Liudytoja G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. gegužės mėnesį jai paskambino G., pavardės nežino. Su ja nebendrauja, tik iš matymo pažįstama. Susitikusios, pasisveikina ir tiek. Telefonu G. paprašė skubiai išeiti į kiemą, daugiau nieko nepaaiškino. Ji išėjo į kiemą. Kai atėjo, pamatė daug žmonių. Buvo iki 20 žmonių, merginų ir vaikinų. Dauguma buvo jai nepažįstami. Realiai pažinojo tik G.. Prieidama suprato, kad kažkas vyksta, visi šūkavo ir rėkavo. Priėjusi arčiau, pamatė merginą vardu A.. Priešais ją stovėjo G.. A. veidas buvo kruvinas, bėgo kraujas iš nosies. Kai atėjo konfliktas buvo jau į pabaigą. Visi stovėjo ratuku. Ji pastovėjo kelias minutes, visi pradėjo skirstytis. Tuomet ji nuėjo namų link. A. ir G. jau tik rėkė viena ant kitos. Jokių muštynių nematė ir kas jose dalyvavo pasakyti negali. Ji A. nesudavė, net nebuvo prie jos priėjusi. Matė tik konflikto pabaigą ir nieko nematė, kas ten įvyko. Kai paskambino G., ji miegojo, paskui susiruošė ir neskubant atėjo. Negali pasakyti kodėl ją kaltina mušus A.. Ji neturėjo jokio tikslo mušti ir konfliktuoti su A., nes jos nepažįsta, matė pirmą kartą. Kitų merginų taip pat nepažįsta ir net negalėtų nurodyti, kas ten buvo. G. jai vėliau nieko neaiškino ir dėl ko įvyko konfliktas ji nežino, tik suprato, kad jos yra pažįstamos ir dėl kažko susipyko (1 t., b. l. 77).
Liudytojos G. S. atstovė pagal įstatymą T. S. ikiteisminio tyrimo parodė, kad G. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra jos dukra, jos kartu gyvena. Dukra lanko (duomenys neskelbtini) 8 klasę. Gal prieš metus laiko turėjo šiek tiek problemų dėl lankomumo ir mokslų, bet šiuo metu dukra pasikeitė į geresnę pusę ir jokių nusiskundimų dėl jos elgesio mokykloje iš mokytojų negauna. Bendravime su dukra taip pat jokių problemų neturi, ji jai padeda buityje. Apie įvykį dukra jai nieko nepasakojo, papasakojo tik po jos kvietimo į policiją. Dukra aiškino, kad nieko nedarė ir nieko nemušė, nukentėjusiosios mergaitės, net nepažįsta. Konfliktas vyko tik tarp G. ir A.. Daugiau nieko pasakyti negali (1 t., b. l. 74).
Liudytoja V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. R. pažįsta seniai, kartu mokėsi vienoje mokykloje, draugėmis nebuvo, bet artimai bendravo. Įvykio dieną ji sutiko G. K. ir G. S.. Buvo su T., bet visi ją vadina S., nes ji taip pasivadino "facebook". G. pradėjo sakyti, kad A. apie ją pasakoja negražius dalykus, apkalbinėja. Tuomet ji pasakė, kad jai neįdomu. G. pradėjo sakyti, kad jau seniai nori A. sumušti. Kadangi niekas jos nepalaikė, G. pradėjo pasakoti, kad A. ir apie jas kažką yra sakiusi, pasakojo apie kažkokius pavogtus rūbus. T. visai nepažinojo A.. G. bendravo su A.. G. paskambino A., kvietė susitikti. Po to, kai atėjo A., jos visos nuėjo prie miškelio. Kartu su jomis, kiek prisimina ėjo ir G. vaikinas R., bet jis nieko nedarė. Miškelyje G. pradėjo rėkti ant A., klausinėjo, kodėl ji visus apkalbinėja, lenda prie jos vaikino ir pavogė jos rūbus. A. kažką atsakinėjo. G. liepė jai suduoti. Ji užsimojo, bet tyčia nepataikė. Visi pradėjo juoktis. Ji (liudytoja) pasakė, kad "nepataikė ir gerai", apsisuko ir išėjo. Nuėjo prie savo klasiokų, kurie stovėjo toliau apie 10 metrų atstumu nuo merginų. Ji matė, kad G. labai agresyviai nusiteikusi, net vėliau priėjo prie jos ir pradėjo raminti, kad nieko nedarytų A.. G. taip pat labai norėjo suduoti A.. Matė, kad G. iš kojos truputį sudavė A., bet kur, neprisimena. Matė, kad ir į veidą sudavė A., kai ji buvo atsiklaupusi. A. iš nosies pradėjo bėgti kraujas, kai G. ranka sudavė į veidą. Po to, G. jau pradėjo raminti G.. T. nieko nedarė, tik patampė A. už plaukų. Tada A. nukrito, o G. patraukė T. nuo A., užlipo ant jos ir dar mušė. Kad A. liepė valgyti medžio lapus nematė. Jos tikrai A. neatsiprašinėjo. Nematė ar jai buvo liepta atsiprašyti G. vaikino. Iki konflikto pabaigos ji nebuvo. T. taip pat iki pabaigos nebuvo. G. jai po to kažką pasakojo, kad A. nešė vandenį, kad nusipraustų. Po to įvykio ji su A. nebendravo. Ji A. nei karto nesudavė ir jos nestumdė. Vėliau bandė raminti G., kad paleistų A., bet G. jos neklausė, pasakė nelįsti, nes tai ne jos reikalas (1 t., b. l. 101).
Liudytojos V. S. atstovė pagal įstatymą I. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra V. S., gim. (duomenys neskelbtini), globėja paskirta teismo sprendimu. V. yra jos pusseserės dukra. Jos motinai tėvų valdžios teisės laikinai apribotos, tėvas yra miręs. Su V. dėl jos elgesio nuolat turi problemų. Ji yra labai uždaro būdu, nelinkusi bendrauti ir pasakoti apie savo gyvenimą, emocijas. Mokyklos nelanko, mokytis nenori. Nors nuolat su ja bendrauja, kalba, aiškina, su V. bendrauja socialiniai pedagogai, vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojai, bet tai nepadeda. Šiuo metu ji atsisakė nuo V. globos, mergaitė gyvena pas močiutę (1 t., b. l. 94).
Liudytoja T. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. gegužės mėnesį, tikslios datos neprisimena, susitiko su V., pavardės nežino, tiesiog gera draugė. Susitikusios, nuėjo į vaikų žaidimo aikštelę (duomenys neskelbtini). Po 5-10 min. atvažiavo V. klasiokai. Vieno vardas N., kito neatsimena. Po to V. susitiko su savo kažkokiais pažįstamais. Sėdėjo krepšinio aikštelėje. Paskui pasirodė G., pavardės nežino. Ją matė pirmą kartą. G. pradėjo pasakoti apie A., kurios ji taip pat nepažinojo. Apie A. pasakojo, kad ji negrąžino jai labai daug rūbų, pavogė kažkokią SIM kortelę, kad pasakė jog G. yra nėščia. G. paskambino A. ir pradėjo vaidinti, kad ant jos nepyksta, atleido ir susitarė su ja susitikti. A. atvažiavo į tą aikštelę. Jos pasėdėjo. Kai G. susitarė susitikti su A., tuo pačiu paskambino G. ir pakvietė ateiti, kaip į pagalbą. G. iki tos dienos taip pat nepažinojo. Visi nuėjo į miškelį. Ji su V. stovėjo toliau, ant kalniuko. Miškelyje tuo metu buvo daug žmonių: ji, V., G., G., G. vaikinas "R.", V. du klasiokai ir dar kažkokios panelės, G. pažįstamos. G. pradėjo A. sakyti visokias nesąmones, ant jos rėkti, įžeidinėjo. V. pati priėjo prie A., nežino dėl ko, užsimojo jai, bet nepataikė. Nežino ar ji tyčia nepataikė, ar taip gavosi. Bet ji A. nesudavė. Po to V. priėjo prie jos ir visą laiką stovėjo šalia, daugiau prie A. nelindo. G. pradėjo pirma mušti A., už plaukų tampyti. Dar A. mušė G., mušė rankomis ir kojomis. Matė kaip G. pagaliu sudavė A. į nosį, ir nuo smūgio pasirodė kraujas. Kai G. paguldė A. ant žemės, G. spyrė jai iš kojos į galvą. G. trenkė A. rankomis, smūgių buvo tikrai daug. Negali tiksliai pasakyti ar mušė G. iš kojų, nes nematė. Jai atrodo, kad kojomis nemušė. Visi matė tą konfliktą, bet niekas nebandė raminti nei G., nei G.. Po to, kai G. trenkė A. į nosį, ji (liudytoja) išėjo. Kas vyko vėliau, nematė. Po to, jai V. pasakojo, kad kažkas iš merginų, atrodo G., liepė A. valgyti lapus. Ji pati nieko nedarė, kad sustabdyti merginas, nes bijojo, kad ir ją pradės mušti. Dėl to pabijojo ir policiją iškviesti. Aplinkui suaugusiųjų taip pat nebuvo, kad galėtų pasikviesti pagalbai. G. ir G. buvo labai agresyviai nusiteikusios. G. buvo išgėrusi, jautėsi kvapas, jos elgesys buvo toks neadekvatus. Pati G. prisipažino, kad gėrė, atrodo alų. Ją visi pažįstami dažniausiai vadina vardu S. (1 t., b. l. 67).
Liudytojos T. S. atstovė pagal įstatymą L. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad T. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra jos dukra. Apie įvykį žino tik iš dukros žodžių. Dukra pasakė, kad nukentėjusiosios mergaitės nepažįsta ir nieko jai nedarė. Ji kalbėjo su dukra ir jai aiškino, kad tokie dalykai negali daugiau pasikartoti, kad jokiais būdais negalima taip elgtis su žmonėmis, kad ji iš viso neturėjo dalyvauti tokioje kompanijoje ir bendrauti su tokiais žmonėmis. Mano, jog dukra suprato ir ateityje panašūs atvejai nepasikartos. Jokių problemų dėl dukros elgesio neturi. Mano, kad dukrai reikia išmokti rinktis draugus ir galvoti pačiai, o nepasiduoti kitų įtakai. Yra tikra, jog dukra nedalyvavo tame konflikte ir mergaitės nemušė (1 t., b. l. 64).
Liudytojas R. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad G. K. yra jo draugė. A. pažįsta tik iš matymo, matė kelis kartus. Jos pavardės nežino. Nežino ir kokie santykiai tarp A. ir G.. Įvykio dieną, t. y. 2017 m. gegužės pabaigoje, buvo stadione (duomenys neskelbtini), šalia mokyklos. Ten atsitiktinai sutiko G. ir A.. Buvo dar merginų. Jie pakalbėjo ir jis po to nuėjo toliau nuo jų, nes norėjo pabėgioti. Jis nežinojo dėl ko tarp merginų kilo konfliktas, gal dėl drabužių, o gal dėl santykių. Nežino kas pradėjo konfliktą. Po kurio laiko išgirdo rėkimą ir priėjo prie miškelio, kur buvo G., A. ir dar kelios merginos, kurių nepažįsta ir matė pirmą kartą. Kiek jų buvo tiksliai pasakyti negali, gal iš viso 4-5. Priėjęs prie jų kompanijos pamatė, kad G. muša rankomis A., kuri lyg stovėjo ant kelių. Ji buvo apsiverkusi. Jis nematė, kad kitos merginos muštų A.. G. liepė A. atsiklaupti prieš jį ir atsiprašyti. Kaip suprato dėl kažkokių santykių. Jis nematė, kad kas nors iš merginų telefonu filmuotų konfliktą. Bandė raminti G., klausė kas čia vyksta. G. aiškino, kad A. norėjo juos išskirti. G. liepė jam atnešti vandens ir jis atnešė, A. nusivalė veidą. Kraujo kaip ir nematė. Atnešęs vandens jis išėjo, kaip pasibaigė konfliktas nežino (1 t., b. l. 60).
Kaltinamosios G. K. atstovė pagal įstatymą O. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad G. K. yra jos dukra. Ankščiau su dukra jokių problemų nebuvo, bet nuo 15 metų G. elgesys tapo neprognozuojamas. Ji visiškai neklausė nei jos, nei tėvo. Galėjo išeiti iš namų, negrįžti nakvoti. Turėjo reikalų dėl jos elgesio su policija ir su vaikų teisių apsaugos tarnyba, tačiau paskutiniu metu G. pasikeitė į geresnę pusę. Apie įvykį sužinojo gal po geros savaitės po įvykio. Smulkmenų nepasakė, tik užsiminė, kad A. atkeršijo kelios merginos, gal būt sulaužė nosį. Daugiau nieko neaiškino, bet matėsi, kad labai pergyveno dėl įvykio. A. R. pažįsta, jos dukra su A. vienu metu labai susidraugavo, o po to draugystė pasibaigė. Dėl kokios priežasties pasakyti negali, G. nieko nepasakojo. Daugiau nieko pasakyti negali (1 t., b. l. 124).
Iš įvykio registracijos kortelės matyti, kad 2017-05-19 08.36 val. buvo pranešta, kad 2017-05-18 apie 21.18 val. į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę greitoji medicinos pagalba pristatė A. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad 2017-05-18 apie 18 val. ją sumušė pažįstamas. Pacientei diagnozuotas krūtininės dalies ir galvos sumušimai bei nosies kaulų lūžimas. Suteikus pagalbą A. R. išleista į namus (1 t., b. l. 13).
Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad 2017-05-25 buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti už (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), Vilniuje) esančiame miškelyje. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų objektų neaptikta, teritorija vaizdo kameromis nefilmuojama (1 t., b.l. 29-31).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad nukentėjusioji A. R. iš jai pateiktų keturių asmenų fotonuotraukų pagal bendrus bruožus atpažino G. K., kuri ją sumušė 2017-05-18 (1 t., b.l. 32-34).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti A. R. pateikti drabužiai (kelnės ir megztukas), kuriuos ji vilkėjo įvykio dieną. Apžiūrėjus drabužius nustatyta, kad ant kelnių priekinėje dalyje yra nedidelės kraujo dėmės. Megztinis tvarkingas, nesuplyšęs, kraujo dėmių ant jo nėra. Po apžiūros drabužiai grąžinti A. R. pagal pakvitavimą (1 t., b. l. 23-25, 26).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1600/2017 (01) nurodyta, kad A. R. nustatyti tokie kūno sužalojimai: odos nubrozdinimas nosyje, poodinės kraujosruvos nosyje ir abiejų akių vokuose, kairiame petyje, nugaros krūtininėje dalyje, juosmenyje, kairiame žaste ir kairiame dilbyje, kairėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodyto įvykio metu 2017-05-18. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nosies kaulų lūžio diagnozė nepagrįsta objektyvaus tyrimo duomenimis, t. y. rentgenogramose radiologas aiškių lūžių nestebėjo, todėl šį diagnozė sužalojimu nevertinama. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Odos nubrozdinimas nosyje bei poodinės kraujosruvos nosyje ir abiejų akių vokuose galėjo būti padaryti mažiausiai 1 trauminiu poveikiu. Poodinė kraujosruva kairiame petyje galėjo būti padaryti mažiausiai 1 trauminiu poveikiu. Poodinė kraujosruva nugaros krūtininėje dalyje galėjo būti padaryti mažiausiai 1 trauminiu poveikiu. Poodinė kraujosruva juosmenyje galėjo būti padaryti mažiausiai 1 trauminiu poveikiu. Poodinės kraujosruvos kairiame žaste galėjo būti padaryti mažiausiai 1 trauminiu poveikiu. Poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje galėjo būti padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais. Poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje galėjo būti padaryti mažiausiai 1 trauminiu poveikiu. Sužalojimų makromorfologinis vaizdas nenurodo, kurie iš jų galėjo būti padaryti suduodant smūgius, o kurie nugriuvus. Sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui (1 t., b. l. 45-46).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės R. Pečkaitytės 2018-03-14 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamosios atžvilgiu patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas V. S. nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje požymių (1 t., b. l. 115-116).
Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Už šį nusikaltimą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas konstatuoja, kad kaltinamoji G. K. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2017-05-18 apie 17.20 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), miškelio teritorijoje, viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, veikdama kartu su asmeniu, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, sukėlė konfliktą su A. R., kurio metu ją mušė ir žemino, tuo padarydama nukentėjusiajai specialisto išvadoje nurodytus kūno sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.
G. K. kaltė įrodyta nukentėjusios A. R., liudytojų V. S., G. S., T. S., R. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, įvykio registracijos kortele, specialisto išvada, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolais, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kita bylos medžiaga, taip pat pačios kaltinamosios G. K. teisme duotais parodymais.
Kaltinime nurodyta, jog nusikalstamą veiką G. K. padarė adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, miškelio teritorijoje, tačiau iš aukščiau paminėtų duomenų matyti, kad nusikalstama veika buvo padaryta miškelyje, esančiame netoli (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Todėl teismas nusikalstamos veikos įvykdymo vietą patikslina, kad veika buvo padaryta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, miškelio teritorijoje. Šis patikslinimas nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi ir kaltinamosios atsakomybės nekeičia.
G. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, nes ji viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
G. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas), kaltinamosios asmenybę (nusikalto būdama nepilnametė, anksčiau neteista, bausta administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nedirba ir nesimoko, mokyklos, kurioje mokėsi, charakterizuojama neigiamai (1 t., b.l. 152)), į tai, kad nukentėjusios atsiprašė, atlygino teritorinei ligonių kasai turtinę žalą už nukentėjusios gydymą, taip pat į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra atsakomybę sunkinančią aplinkybių, todėl skiria kaltinamajai BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios dydį nustato artimą tokios bausmės vidurkiui (BK 48 str. 2 d.). Kaltinamajai skirtini atitinkami įpareigojimai, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį.
Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamoji prisipažino esanti kalta, todėl jai skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).
Ikiteisminio tyrimo metu G. K. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b.l. 147), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nukentėjusios A. R. drabužiai (kelnės ir megztukas) po apžiūros yra grąžinti savininkei A. R. (1t., b.l. 26), todėl šių daiktų grąžinimo klausimas jau yra išspręstas.
Civiliniai ieškiniai ir bylinėjimosi išlaidos.
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 618,45 Eur turtinei žalai atlyginti dėl nukentėjusios A. R. gydymo išlaidų (1 t., b. l. 50-55). Civilinio ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, savo ieškinį palaikė (2 t., b. l. 9). Į bylą pateiktas banko "Swedbank" AB mokėjimo nurodymas patvirtina, kad kaltinamosios G. K. motina O. K. 2018-05-20 sumokėjo Vilniaus teritorinei ligonių kasai 618,45 Eur, tai yra civilinį ieškinį pilnai atlygino (2 t., b.l. 46). Atsižvelgiant į tai, byla dalyje dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio reikalavimų nutrauktina.
Civilinė ieškovė A. R. pareiškė civilinį ieškinį G. K. dėl nusikaltimu padarytos 60,30 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b.l. 22-32). Ieškinyje nurodė, kad jos sužalojimo metu krauju buvo suteptos kelnės, kurių nepavyko visiškai išvalyti ir kurių negali nešioti, todėl dėl sugadintų kelnių patyrė 30 Eur žalą. Taip pat dėl patirtų sužalojimų ji pirko vaistinius preparatus, kuriems išleido 30,30 Eur. Išlaidas pagrindžia pridedami pirkimo kvitai. Iš viso turtinė žala sudaro 60,30 Eur. Be to, dėl įvykdytos nusikalstamos veikos ji patyrė fizinį skausmą, šoką, stresą, išgąstį. Įvykio metu jai buvo atimta galimybė pasipriešinti ar pabėgti nuo užpuolimo, buvo sumušta, patyrė didelį pažeminimą, kai G. K. tyčiodamasi iš jos liepė atsiklaupti ir atsiprašyti V. S. ir R. Š. bei liepė valgyti medžio lapus. Išsigandusi ji vykdė jos nurodymus kitų asmenų akivaizdoje. Šiai dienai patirtas gėdos jausmas jos neapleidžia, dar ir dabar jaučia stresą, baimę vėl būti užpultai, sumuštai ir pažemintai. Visa tai kelia jai dvasinius išgyvenimus, nejaukius prisiminimus. Be to, būdama sumuštu ir ištinusiu veidu, negalėjo rodytis viešumoje, užsidarė namuose, patyrė daug nepatogumų, buvo apribotos jos bendravimo galimybės, nuo 2017-05-18 iki 2017-05-29 negalėjo lankyti profesinio rengimo kursų, ką patvirtina 2017-05-18 ir 2017-05-22 medicininės pažymos. Dėl patirto nepatogumo, streso, neigiamų išgyvenimų neturtinę žalą vertina 1000 Eur. G. K. nusikalstamą veiką įvykdė veikdama bendrai su G. S., kuri nusikaltimo padarymo metu nebuvo sulaukusi baudžiamosios atsakomybės amžiaus. Jos patirtą turtinę ir neturtinę žalą sukėlė (nulėmė) bendri G. K. ir G. S. nusikalstami veiksmai, tačiau esant solidariajai atsakomybei, kreditorius gali reikalauti iš visų bendraskolių ir iš bet kurio jų atskirai įvykdyti tiek visą prievolę, tiek ir bet kurią jos dalį. Jeigu visi nuostoliai išieškomi iš vieno skolininko, šis turi teisę atgręžtine tvarka reikalauti nuostolių atlyginimo iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičiavus jam pačiam tenkančią dalį (CK 6.6 str., 6.279- 6.280 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, reiškia ieškinį tik kaltinamajai - civilinei atsakovei G. K. bei prašo teismo iš jos priteisti visą ieškinio sumą (2 t., b. l. 22-32).
Civilinė atsakovė G. K. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos pripažino visiškai, o dėl neturtinės žalos - iš dalies, nes mano, kad neturtinę žalą turi atlyginti visos nukentėjusiąją mušusios merginos. Ji sutinka atlyginti trečdalį arba pusę neturtinės žalos.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Civilinės ieškovės A. R. civilinis ieškinys dėl 60,30 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, nes žala atsirado dėl neteisėtų G. K. veiksmų ir iki šiol nėra atlyginta, kaltinamoji šioje dalyje civilinį ieškinį pripažino, todėl reikalavimas dėl 60,30 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai (BPK 44 str. 10 d., CK 6.249 str. 1 d., 6.263 str.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis nustato, kad neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.520 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis nelaikoma lemiamu kriterijumi priteisiant žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).
Byloje nustatyta, kad kaltinamoji G. K. nusikalstamą veiką prieš nukentėjusiąją A. R. padarė veikdama kartu su asmeniu, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė, t. y. 16 metų (BK 13 str.), bei padarė nukentėjusiajai kūno sužalojimus, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Specialisto išvadoje nurodyta kokie sužalojimai nukentėjusiajai buvo padaryti, tačiau nėra išskirta, kokius sužalojimus padarė kiekvienas asmuo, dėl to neįmanoma nustatyti kiekvieno iš jų kaltės dydžio.
CK 6.263 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal šio straipsnio 3 dalį įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Solidarioji skolininkų atsakomybė reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 str. 1 d., 6.280 str.). Iš to seka, kad pasirinkimo teisę iš kurio bendraskolio reikalauti žalos atlyginimo turi kreditorius (nukentėjusysis).
Nagrinėjamu atveju teismas pripažįsta, kad dėl neteisėtų kaltinamosios G. K. veiksmų nukentėjusioji A. R. patyrė fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, bendravimo, mokymosi galimybių sumažėjimą ir kitus nepatogumus, todėl atsiradusios pasekmės jos fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jai buvo padaryta neturtinė žala. Pažymėtina, kad neturtinė žala iš esmės atsirado dėl kaltinamosios G. K. neteisėtų veiksmų, ji buvo šio nusikaltimo iniciatorė ir vykdytoja, suorganizavo susitikimą su nukentėjusiąja, kurio metu prieš ją panaudojo fizinį smurtą. G. K. ne tik nukentėjusiąją mušė, bet ir įžeidinėjo bei žemino kitų asmenų akivaizdoje. Būtent ji vertė nukentėjusiąją atsiklaupti ir atsiprašyti jai nepažįstamų asmenų, liepė valgyti medžių lapus, sėdėjo ant nukentėjusios, taip apribodama jai galimybę pasipriešinti ir apsiginti. Nukentėjusios teigimu, G. K. skatino kitas merginas, kad jos ką nors jai padarytų. Be to, G. K. jai grasino ir gąsdino, kad nesiskųstų policijai. Dėl to, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, nukentėjusiajai tyčiniais veiksmais padarytų sveikatos sužalojimų sunkumą ir pasekmes, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad nukentėjusios A. R. prašoma 1000 Eur neturtinė žala nėra per didelė ir turi būti priteista iš civilinės atsakovės G. K..
Pagal BK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Vadovaujantis BPK 104 straipsnio 2 dalimi, proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.
Iš bylos duomenų, matyti, kad A. R. 2018-06-05 kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos jai suteikimo ir 2018-06-11 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu jai buvo paskirtas advokatas J. J., atleidžiant ją 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (2 t., b. l. 17, 35). Šis advokatas atstovavo nukentėjusiąją teisme. Tačiau A. R. savo iniciatyva kreipėsi dėl ieškinio parengimo į kitą advokatą D. Ž., sudarė su juo 2018-06-18 teisinių paslaugų sutartį, 2018-06-26 sumokėjo už teisines paslaugas 200 Eur sumą, kurią prašo priteisti iš kaltinamosios (2 t., b. l. 21, 33-34). Atsižvelgiant į tai, kad A. R. nenurodė objektyvių priežasčių, kodėl civilinio ieškinio negalėjo parengti jai paskirtas advokatas, ieškinys nėra sudėtingas, teismas daro išvadą, kad A. R. patirtos išlaidos kitam advokatui, kuris jos neatstovavo teisme, negali būti pripažinti proceso išlaidomis ir priteistos iš kaltinamosios G. K., todėl šį A. R. prašymą atmeta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115, 297-298 straipsniais, 304-307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
G. K. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu ar mokymusi, dirbti arba registruotis darbo biržoje arba mokytis bei atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. K. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu ar mokymusi, dirbti arba registruotis darbo biržoje arba mokytis bei atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Civilinės ieškovės A. R. civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš G. K. A. R. 60,30 Eur (šešiasdešim eurų 30 ct) turtinės ir 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo, iš viso 1060,30 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt eurų 30 ct).
Civilinės ieškovės A. R. prašymo dėl 200 Eur advokato išlaidų priteisimo iš G. K. netenkinti.
Bylą dalyje dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos 618,45 Eur civilinio ieškinio reikalavimų nutraukti.
Išaiškinti G. K., kad pagal BK 48 straipsnio 3 dalį ji privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Nuteistajai vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė gali būti pakeista areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.