Kauno apygardos teismo nutartis

2009-10-02 · Civilinė byla Nr. 2A-1065-109/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-02
Bylos Nr.
2A-1065-109/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Bobrel (pirm.), Evaldas Burzdikas, Algirdas Remeika
Trečiasis asmuo
G. J., J. B.
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“
Atsakovas
L. K., A. H.
Advokatai
Gintarė Girdzijauskienė
Kategorijos
  • 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1065-109/2009
Pirmosios instancijos teismo teisėja Edita Šliumpienė
Procesinio sprendimo kategorija: 45.5; 121.21;
(s)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Algirdo Remeikos,

sekretoriaujant Indrei Seniūnaitei, dalyvaujant ieškovo atstovei R. R., trečiojo asmens G. J. atstovei advokatei Gintarei Girdzijauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ ir atsakovų L. K. ir A. H. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-920-775/2009 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ ieškinį atsakovams L. K., A. H. su trečiaisiais asmenimis J. B., G. J. dėl skolos už suvartotas gamtines dujas, metinių palūkanų priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas AB „Lietuvos dujos“ 2007 m. rugpjūčio 6 d. kreipėsi su ieškiniu į Kauno miesto apylinkės teismą prašydamas priteisti iš atsakovų L. K., A. H. 21 109,22 Lt skolą už suvartotas gamtines dujas, 5 % metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas tiekia gamtines dujas buitinėms komunalinėms reikmėms adresu (duomenys neskelbtini). Šio namo savininkai nuo 1996-06-28 yra L. K. ir A. H. Tapę namo savininkais atsakovai dėl dujų tiekimo sutarties sudarymo į ieškovą nesikreipė, tačiau dujų tiekimo neatsisakė, dujos į namą buvo tiekiamos, todėl sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui. L. K. dėl dujų tiekimo sutarties sudarymo kreipėsi tik 2007-07-13. Ieškinys reiškiamas gyvenamojo namo savininkams, nes nuomos sutartis viešame registre neįregistruota, ieškovui niekas nepranešė, kas tame name gyvena, kad jis yra kažkam išnuomotas ar perduotas naudotis. Per laikotarpį nuo 2001-06-06, t. y. tos dienos, kai „Lietuvos dujų“ darbuotojai patys užfiksavo skaitiklio rodmenis – 4799, iki 2007-07-13, kai vykdant iškeldinimą antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo akte buvo užfiksuotas dujų skaitiklio rodmuo - 34194, susidarė 21 109,22 Lt įsiskolinimas, kurio gera valia atsakovai neatlygino.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, iš atsakovų L. K. ir A. H. ieškovui AB “Lietuvos dujos” priteisė 10 554, 61 Lt skolos už suvartotas gamtines dujas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (10 554,61 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2007 08 14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 317 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovo AB „Lietuvos dujos“ priteisė 49,6 Lt, iš atsakovų L. K. ir A. H. priteisė po 24,8 Lt valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, jog atsakovų gyvenamojo namo dujų įranga buvo prijungta prie AB „Lietuvos dujų“ tinklų, tiekiamos dujos buvo naudojamos, nuo jų tiekimo nebuvo atsisakyta. Šalių elgesys (atsakovams priklausantis dujų vamzdynas prijungtas prie ieškovui priklausančių tinklų, ieškovo dujų atsakovams tiekimas bei pastarųjų faktinis jų naudojimas) pripažintas pakankamu pagrindu išvadai dėl sutartinių – gamtinių dujų pirkimo-pardavimo santykių susiklostymo tarp ginčo šalių jų abiejų valia, realizuota konkliudentiniais veiksmais. 2002-02-05 LR Ūkio ministro įsakymo Nr. 43 „Dėl gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių patvirtinimo“ (redakcija galiojusi iki 2008-03-21) 97 p. numatė, jog tiekiant dujas buitiniam vartotojui, tiekimo (pirkimo-pardavimo) sutartis turi būti sudaroma su kiekvieno namo (buto) savininku. Tai, kad atsakovai minėtame name negyveno, o buvo leidę jame gyventi tretiesiems asmenims, teismo nelaikyta svarbia aplinkybe, nes gamtinių dujų pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalys yra gamtinių dujų tiekėjas ir atitinkamai pastato savininkai, todėl nepaisant to, kas naudojasi patalpomis, kurioms tiekiamos dujos, teisinių santykių dalyvis yra patalpų savininkas, kuris ir privalo atsiskaityti už suvartotas jo name gamtines dujas.

Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovų ir trečiojo asmens argumentą, jog ieškinys atmestinas ir dėl to, jog ieškovas negali tiksliai pasakyti per kurį laikotarpį susidarė ieškinyje nurodyta skola: ieškinyje nurodomas laikotarpis nuo 2006-10-28 iki 2007-07-13, teismo posėdyje - nuo 2001-06-06 iki 2007-07-13. Teismas nurodė, kad pritaria ieškovo atstovės nuomonei, kad namo gyventojai nuolat deklaruodavo ne visą suvartotų dujų kiekį ir piktybiškai neįsileisdavo ieškovo darbuotojų patikrinti dujų skaitiklio rodmenų, todėl ieškovas neturėjo galimybių tiksliai nustatyti skolos susidarymo laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, ieškovas tą laikotarpį skaičiuoja nuo tos dienos, kai paties ieškovo darbuotojai gyvenamajame name 2001-06-06 užfiksavo dujų skaitiklio rodmenis – 4799 (b. l. 65), iki 2007-07-13, kai atsakovė atvyko į AB „Lietuvos dujos“, sudarė dujų pirkimo-pardavimo sutartį ir pranešė skaitiklio rodmenis – 34194, užfiksuotus 2007-07-05 antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Toks skaičiavimas objektyvus ir pagrįstas.

Teismo atmestas atsakovų ir trečiojo asmens atstovės argumentas, jog dujų skaitiklis galėjo būti sugedęs, todėl neteisingai rodė didelį suvartotų gamtinių dujų kiekį. Šį argumentą paneigia byloje esantys įrodymai. 2007-07-17 dujų matavimo priemonės techninės būklės tyrimo akte Nr. 274 išorinių skaitiklio Nr. 8331553 pažeidimų nenustatyta (b. l. 72). Atsakovė atliekant tyrimą nedalyvavo, nors apie tyrimo atlikimo datą žinojo pasirašytinai (b. l.11), jokių pretenzijų nepareiškė. 2007-07-19 kalibravimo protokole nurodyta, jog skaitiklis atitinka paso duomenis (b. l. 73). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, 2007-08-30 skaitiklis Nr. 8331553 buvo sumontuotas pas kitą gamtinių dujų vartotoją adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 98). Šie faktai patvirtina, jog skaitiklis buvo patikrintas ir nustatyta, jog jis tinkamas naudojimui. Atsakovų ir trečiojo asmens atstovės prašymo išmontuoti skaitiklį iš naujojo vartotojo ir skirti jo ekspertizę nepateikė. Todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tarp šalių susiklosčius prievoliniams teisiniams santykiams, atsakovai savo veiksmais įsipareigojo laiku atsiskaityti už patiektas gamtines dujas, tačiau šios pareigos tinkamai nevykdė (CK 6.383, 6.388 str.).

Teismas taip pat pažymėjo, kad sutartinės atsakomybės taikymo atveju svarbu vertinti ne tik sutartinę prievolę pažeidusio asmens (skolininko), bet ir kreditoriaus veiksmus (LR CK 6.259 str., 6.248 straipsnio 3 dalis). Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas yra specialus subjektas, todėl jo prievolės vykdymui keliami didesni reikalavimai nei kitiems šių santykių subjektams (CK 6.38 str. 2d.). LR Gamtinių dujų įstatymo 6 str. imperatyviai numato, jog draudžiama tiekti dujas be sutarties, tačiau ieškovas šios normos nesilaikė ir apie 11 metų tiekė dujas vartotojams, su kuriais nebuvo sudaryta dujų tiekimo sutartis. Ieškovui buvo žinoma, jog gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) šildomas plotas yra didelis (238,76 kv. m.), name yra daug dujinių prietaisų (b. l. 89), gyventojai nuo 2003 metų pradėjo deklaruoti vis mažesnį suvartotų dujų kiekį, kuris 2004-2006 metais tapo tik 5-6 kub. m. per mėnesį, nuo 2006-11-01 iki 2007-06-30 (t. y. 8 mėn.) iš viso nedeklaravo suvartoto dujų kiekio (b. l. 64), niekada neįsileido ieškovo darbuotojų patikrinti dujų skaitiklio rodmenų. Nežiūrint šių aplinkybių, ieškovas vis tiek savo rizika tiekė minėtam namui gamtines dujas, nesiimdamas jokių griežtesnių priemonių, nors tipinėje gamtinių dujų tiekimo sutartyje aiškiai nurodyta, jog tiekėjas gali visiškai arba iš dalies nutraukti dujų tiekimą vartotojui laiku nesumokėjus už suvartotas dujas ir įspėjus jį prieš 10 dienų (I t., b. l. 89, 2.4. p.). Dujų tiekimas nebuvo atjungtas net tada, kai 2006 m. vidurį pas ieškovą atvyko atsakovės motina M. M. su liudytoja I. S. ir pranešė, jog teisme vyksta byla dėl trečiųjų asmenų iškeldinimo, atsakovai negali patekti į savo gyvenamąsias patalpas, todėl prašė nutraukti namui dujų tiekimą. Aplinkybę, jog M. M. tikrai buvo atvykusi ir pranešė apie atsakovų užvestą bylą dėl iškeldinimo, teismo posėdyje patvirtino pati ieškovo atstovė (II t., b. l. 47), atsakovų liudytojos M. M. ir I. S. (b. l. II t., b. l. 48-49). Ieškovo atstovė nurodė, jog kaip dujų tiekėjas, jie tinkamai vykdė savo pareigas ir abonento kontrolę, nes atlikdavo dujų skaitiklio rodmenų patikrinimus, tačiau namo gyventojai jų neįsileisdavo. Iš ieškovo patikrinimų aktų (b. l. I t., 65-68) matyti, jog abonentas šiame name 2001 m. buvo tikrintas vieną kartą (I t., b. l. 65), 2002 m. - du kartus (I t., b. l. 66-67), 2003 m. netikrintas, 2004 m. – vieną kartą (b. l. I t., b. l. 68), o nuo 2005 iki 2007 m. liepos mėn. 15 d. (kai pati atsakovė nuvyko į AB „Lietuvos dujos“, pranešė apie trečiųjų asmenų iškeldinimą iš namo ir pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo aktą) iš viso netikrinta. Todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas, esant įtarimų, jog deklaruojamas ne visas suvartotų dujų kiekis, privalėjo kuo greičiau tai išsiaiškinti, imtis atitinkamų priemonių ir užkirsti tam kelią, o ne laukti penkerius metus ir tokiu būdu sudaryti sąlygas namo gyventojų piktnaudžiavimui, taigi pats ieškovas elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, nebuvo tiek apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, savo pasyviu elgesiu, nesiimdamas priemonių nuostoliams sumažinti, prisidėjo prie įsiskolinimo už patiektas gamtines dujas padidėjimo, todėl privalo prisiimti dalį atsakomybės dėl susidariusios skolos. Teismas atsižvelgdamas į paties ieškovo kaltę, į tai, kad atsakovai negalėjo užkirsti kelio skolos didėjimui, nes patys neturėjo galimybės patekti į jiems priklausantį gyvenamąjį namą dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, o kai tik atsirado galimybė, atsakovė L. K. tuoj pat kreipėsi į ieškovą, pranešdama tikrus dujų skaitiklio rodmenis, taip pat į tai, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, atsakovė – II grupės invalidė (I t., b. l. 102-104), sumažino atsakovų atsakomybę 50 procentų – iki 10 554,61 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas AB „Lietuvos dujos“ Kauno skyrius prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-04-08 sprendimą dalyje, kuria 50 proc. sumažinta atsakovų atsakomybė ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti pilnai ir priteisti iš atsakovų L. K., A. H. AB „Lietuvos dujos“ naudai 21 109,22 Lt skolos už suvartotas gamtines dujas adresu: (duomenys neskelbtini), 5 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 633,09 Lt žyminis mokestis pirmosios instancijos teisme ir 317 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą. Motyvuose nurodo:

1. Dėl galimybės vartotojui nutraukti gamtinių dujų tiekimą. LR CK 6.390 str. 3, 4 d. numato, kad „Energijos tiekimą nutraukti, sustabdyti ar apriboti leidžiama tik sutarties šalių susitarimu, išskyrus atvejus, kai valstybinės energetikos priežiūros institucijos nustato tokius abonento įrenginių trūkumus, dėl kurių gresia avarija ar kyla pavojus žmonių gyvybei ir saugumui. Apie energijos tiekimo nutraukimą, sustabdymą ar apribojimą energijos tiekimo įmonė privalo iš anksto pranešti abonentui. Energijos tiekimą nutraukti, sustabdyti ar apriboti be suderinimo su abonentu ar be jo išankstinio įspėjimo leidžiama tik tais atvejais, kai tai būtina siekiant išvengti avarijos ar likviduoti energijos tiekimo tinklų avariją. Tačiau ir šiais atvejais abonentui privalo būti nedelsiant pranešta apie energijos tiekimo 'nutraukimą, sustabdymą ar apribojimą.“ Iš šio teisės akto matyti, kad gamtinių dujų tiekimas vartotojams gali būti nutrauktas tik teisės aktuose nurodytais pagrindais. Taigi ginčijamo Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, nepagrįstai mažinant atsakovų atsakomybę, remiamasi tuo, kad Dujų įmonė turėjo nutraukti gamtinių dujų tiekimą adresu (duomenys neskelbtini) ir taip užkirsti kelią skolos atsiradimui, įtarusi, kad yra deklaruojamas per mažas gamtinių dujų kiekis. Toks teismo motyvas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi Dujų įmonė gamtinių dujų tiekimo nutraukimui šiuo adresu neturėjo nei galimybių (nes gyventojai ir savininkai į namą neįleisdavo), nei jokio teisėto pagrindo.

2. Dėl LR CK 6.38 str. 2 d. aiškinimo ir taikymo. Gamtinių dujų tiekimas yra viena iš AB „Lietuvos dujos“ vykdomų profesinių veiklų. LR CK 6.38 str. 2 d. numato, kad „Jeigu vienai iš šalių prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus“. Kauno miesto apylinkės teismas ginčijamame sprendime rėmėsi šia nuostata mažindamas atsakovų atsakomybę ir nurodydamas, kad ieškovas vykdydamas savo profesinę veiklą nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus įtardamas, kad adresu (duomenys neskelbtini) deklaruojamas per mažas gamtinių dujų kiekis. Tačiau šis LR CK straipsnis numato, kad tokiu atveju prievolės vykdymui keliamus reikalavimus, be teisės principų, įstatymo ar sutarties, nustato ir įvairūs aktai, reglamentuojantys atitinkamą profesinę veiklą. Gamtinių dujų tiekimo veiklą be bendrų teisės normų papildomai reglamentuoja specialiosios teisės normos: LR CK VI knygos IV dalies, XXIII skyriaus septintasis skirsnis (Energijos pirkimo-pardavimo sutartys), LR Gamtinių dujų įstatymas, LR Ūkio ministro 2002 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 43 patvirtintos Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklės ir kiti teisės aktai. Šiuose teisės aktuose ypač griežtai yra reglamentuotas gamtinių dujų tiekimo nutraukimas buitiniams vartotojams. Nė vienas iš šių teisės aktų nenumato galimybės nutraukti vartotojams gamtinių dujų tiekimo Dujų įmonei įtariant vartotojus nevykdant LR CK 6.388 str. 1 d. numatytos pareigos abonentui mokėti už sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis.

3. Dėl sprendime neįvertintų liudytojų parodymų. Pirmosios instancijos teismas neįvertino bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymų, kas turėjo įtakos teismo sprendimo pagrįstumui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2009-03-25 teismo posėdžio metu liudytoja D. I. S. patvirtino, kad atsakovės L. K. motina M. M. 2006 m. vasarą atėjusi į AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialą pati atsisakė rašyti prašymą dėl gamtinių dujų tiekimo nutraukimo (II t. b. l. 49). Liudytoja M. M. to paties posėdžio metu paliudijo, kad jos dukra L. K. į Lietuvą grįždavo maždaug 1 kartą per metus ir grįžusi užeidavo į savo namą adresu (duomenys neskelbtini) (II t. b. l. 48). Šie parodymai svarbūs priimant teismo sprendimą, kadangi patvirtina pačių atsakovų nerūpestingumą ir kaltę dėl susidariusio įsiskolinimo. Namo savininkė L. K., lankydamasi savo name turėjo galimybę ir pareigą rūpintis tuo, kaip jos įleisti nuomininkai moka už tiekiamas paslaugas. Tačiau jokių duomenų apie tai, kad ji tuo rūpinosi byloje nebuvo pateikta. Taigi šios faktinės aplinkybės įrodo, kad dėl skolos už suvartotas gamtines dujas susidarymo adresu (duomenys neskelbtini) yra atsakingi būtent namo savininkai, šiuo atveju atsakovai, iš kurių visa skola ir turėjo būti priteista. Byloje taip pat yra duomenys, kad atsakovai į namą negalėjo patekti nuo 2006 metų, t. y. kai pašlijo santykiai tarp namo savininkų ir jų įleistų nuomininkų (II t. b. l. 48), taigi darytina prielaida (kurią patvirtino liudytoja M. M.), kad laikotarpiu nuo 2001 metų iki 2006 metų jie lankėsi šiame name ir bendravo su šio namo gyventojais, tačiau jokiais mokesčiais nesidomėjo, nepasirūpino netgi tuo, kad Gamtinių dujų tiekimo sutartis būtų perrašyta savininkų arba nuomininkų vardu. LR CK 6.257 str. numato, kad „skolininkas, pasitelkęs prievolei įvykdyti trečiuosius asmenis, atsako kreditoriui, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai (vykdyta dėl trečiųjų asmenų kaltės)“.

4. Dėl visiško nuostolių atlyginimo principo. LR CK 6.251 str. 1 d. numato, kad „padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę“. Šiuo atveju AB „Lietuvos dujos“ yra padaryti nuostoliai, kurie lygūs sumai, kuri turi būti sumokėta už visas suvartotas gamtines dujas adresu (duomenys neskelbtini) iki paskutinio užfiksuoto skaitiklio rodmens. Apylinkės teismas nepagrįstai mažindamas atsakovų atsakomybę, pažeidė visiško nuostolių atlyginimo principą.

5. Dėl abonento kontrolės. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendime neįvertinti visi byloje esantys įrodymai, patvirtinantys atliktus patikrinimus adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju yra nevertintas byloje esantis Išrašas iš AB „Lietuvos dujos“ kompiuterinės duomenų bazės apie abonentą adresu (duomenys neskelbtini) (I t. b. l. 119). Iš šio išrašo matyti, kad pas šį abonentą tikrinimams Dujų įmonės darbuotojai vyko 2001-2006 metais kasmet 1-2 kartus. Per šį laikotarpį nei karto namo gyventojai Dujų įmonės darbuotojų skaitiklio patikrinimui į vidų neįsileido. Dujų įmonė neturi jokių teisėtų priemonių pas vartotojus į jų privačią valdą patekti, jei pats vartotojas neįsileidžia. Priešingai nei Dujų įmonės darbuotojai, patys namo savininkai turi visas teises patekti į jiems nuosavybės teise priklausančias patalpas. Tuo tarpu Kauno miesto apylinkės teismas ginčijamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad yra paties atsakovo kaltė. Akivaizdu, kad toks teismo motyvas prieštarauja LR CK 1.5 str. 4 d., kuri numato, kad „teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais“.

6. Dėl rašymo apsirikimo klaidos. Ginčijamo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra padaryta rašymo apsirikimo klaida ir neteisingai nurodytas atsakovės L. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini). Pagal byloje pateiktus dokumentus, atsakovės tikrasis asmens kodas yra (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis LR CPK 276 str. ši rašymo apsirikimo klaida turi būti ištaisyta.

Atsakovai L. K. ir A. H. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-04-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos. Skunde nurodo šiuos motyvus:

1) Atsižvelgiant į vartojimo sutarties sampratą, teismas turėjo vertinti, kas faktiškai naudojasi perkama preke (tiekiama dujų paslauga) ir kas už ją sumoka ir kas atsakingas už skolą. Nors teismas grindžia sprendimą tuo, kad atsakovai yra buto savininkai, faktiškai nurodomo, kad dujos buvo tiekiamos nesudarius su atsakovais dujų tiekimo sutarties, tačiau priteisė susidariusią skolą iš atsakovų. Ieškovo pareiga yra įrodyti, kas atsakingas už atsiradusią skolą. Iki 2007-07-13 (sutarties su atsakovais sudarymo data), ieškovas tiekė dujas gyventojams adresu (duomenys neskelbtini) be jokios sutarties, nors tipinėse (standartinėse) dujų tiekimo sutartyse nurodyta, kad dujos tiekiamos naudotojui. Jau ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad naudotojas yra asmuo, kuris naudojasi teikiamomis paslaugomis, t. y. ne atsakovai, o tretieji asmenys. Be to sutartyse nėra įvardinti „Savininkai". Ieškovas, teikdamas paslaugą nesudarius sutarties, faktiškai prisiėmė riziką už skolos atsiradimą. Nors sutartyse nurodoma, kad ieškovas turi teisę nutraukti dujų tiekimą, jei nesumokoma už dujų suvartojimą ir kt., tačiau elgėsi nerūpestingai ir nevykdė savo įsipareigojimų, nesidomėjo kas gyvena name, ar apskritai name gyvenama ir pan. Tik tuomet, kai atsakovė L. H., savo aktyviais veiksmais 2007 m. vasarą pradėjo reikšti pretenzijas ieškovui, iškėlė Kauno miesto apylinkės teisme civilinę bylą dėl skolos išieškojimo iš trečiųjų asmenų, pradėjo reikšti rašytines pretenzijas dėl skolos apmokėjimo ne ginčo tvarka, kreipėsi ieškiniu į teismą. Tai dar kartą patvirtina aplinkybę, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai, nors yra stipresnioji šalis, pelno siekiantis juridinis asmuo.

2) Ieškovas ir teismas turėjo byloje įtraukti trečiuoju asmeniu M. M., su kuria buvo ieškovai sudarę sutartį, nes ši sutartis nebuvo nutraukta ar panaikinta iki kol sutartį su ieškovu sudarė atsakovai. Be to, ieškovas turėjo teisę nutraukti dujų tiekimą, ką faktiškai teisme pripažino ir ieškovo atstovė, tačiau to nepadarė, todėl savo aktyviais veiksmais leido skolai (žalai) padidėti. Yra nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovų dujų tiekimo sutartis nebuvo sudaryta, todėl nesant sutartinių santykių tarp šalių, negali būti taikoma sutartinė atsakomybė. Be to, ieškovas, apie šešerius metus nereikšdamas jokių pretenzijų ir nereikalaudamas skolos iš atsakovų, savo veiksmais prisidėjo prie prievolės netinkamo vykdymo, nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti, kaip numatyta tipinėse dujų tiekimo sutartyse, galėjo nutraukti dujų tiekimą anksčiau. Atsakovai šiame name negyveno, nes nuo 2001 metų žodiniu susitarimu jis buvo išnuomotas tretiesiems asmenims, kurie čia gyveno iki 2007 m. vasaros, kol teismine tvarka buvo iškeldinti. Už sunaudotas dujas nesumokėjo būtent J. B. ir G. J. 2006 m. atsakovai kreipėsi į „Lietuvos dujas“ prašydami atjungti dujų tiekimą į namą, nes tretieji asmenys gera valia išsikelti nesutiko, vyko ilgas bylinėjimasis, tačiau dujos nebuvo atjungtos ir taip dėl ieškovo neveikimo įsiskolinimas didėjo.

3) Teismas nurodydamas, kad 2002-02-05 LR Ūkio ministro įsakymo Nr. 43 „Dėl gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių patvirtinimo“ (redakcija galiojusi iki 2008-03-21) 97 p. numatė, jog tiekiant dujas buitiniam vartotojui, tiekimo (pirkimo-pardavimo) sutartis turi būti sudaroma su kiekvieno namo (buto) savininku. Tad nurodant, kad gamtinių dujų pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalys yra gamtinių dujų tiekėjas ir atitinkamai pastato savininkai, nepaisant to, kas naudojasi patalpomis, kurioms tiekiamos dujos, teisinių santykių dalyvis yra patalpų savininkas, kuris ir privalo atsiskaityti už suvartotas jo name gamtines dujas, prieštarauja 2002-02-05 LR Ūkio ministro įsakymo Nr. 43 „Dėl gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatoms, nes sutartis nebuvo sudaryta.

4) Teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 177, 185 straipsniai, 197 straipsnio 2 dalis, 218 ir 219 straipsniai) bet ir nesivadovavo CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Ieškovas negalėjo tiksliai pasakyti per kurį laikotarpį susidarė ieškinyje nurodyta skola: ieškinyje nurodomas laikotarpis nuo 2006-10-28 iki 2007-07-13, teismo posėdyje - nuo 2001-06-06 iki 2007-07-13, tačiau faktiškai visos abejonės vertintinos atsakovų naudai, o abejonėmis negali būti grindžiamas teismo sprendimas, kuris įgyja juridinę reikšmę ir tik tada atsiranda teisinės pasekmės. LR Gamtinių dujų įstatymo 6 str. imperatyviai numato, jog draudžiama tiekti dujas be sutarties, tačiau ieškovas šios normos nesilaikė ir apie 11 metų tiekė dujas vartotojams, su kuriais nebuvo sudaryta dujų tiekimo sutartis. Dėl šios priežasties, ieškinys turėjo būti atmestas, nes vartotojas pats neprisijungė prie dujų tiekimo, todėl dėl skolos atsiradimo kaltas tik ieškovas.

Atsiliepimas

Ieškovas AB „Lietuvos dujos“ atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir pateikto apeliacinio skundo neatitikimo LR CPK procesiniams dokumentams keliamiems reikalavimams. Atsiliepime nurodoma, kad LR CPK 111 str. reglamentuoja dalyvaujančių byloje asmenų pateikiamų procesinių dokumentų formą ir turinį. Atsakovų pateiktas apeliacinis skundas neatitinka šių reikalavimų, t. y. apeliaciniame skunde nurodytas klaidingas atsakovės L. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir apeliacinį skundą paduodančių asmenų parašai nesutampa su šioje byloje esančiuose dokumentuose (2007-08-31 atsiliepimas į ieškinį, 2007-07-13 gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis, 2005-07-25 notarinis įgaliojimas, 1996-06-28 notarinė sutartis ir kt), esančiais atsakovų parašais, kas leidžia daryti prielaidą, kad atsakovų L. K. ir A. H. parašai ant apeliacinio skundo yra suklastoti, o apeliacinis skundas paduotas ne atsakovų, todėl remiantis LR CPK 315 str. 2 d. 2 p. apeliacinis skundas turėtų būti grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Tretieji asmenys J. B. ir G. J. atsiliepimu į ieškovo AB „Lietuvos dujos“ apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Motyvuose nurodo:

1. Atmestinas ieškovo apeliacinio skundo motyvas dėl teismo sprendimo argumentų, jog ieškovas pats sudarė sąlygas namo gyventojų piktnaudžiavimui. Gamtinių dujų tiekimas vartotojams gali būti nutrauktas tik teisės aktuose nurodytais pagrindais, be to sutartis numato ne tik pareigas dujų gavėjams, bet ir tiekėjams. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas laiku nenutraukė dujų tiekimo atsakovams, užkirsti kelią didesnės žalos atsiradimui, teismas pagrįstai sumažino atsakovų atsakomybę 50 procentų.

2. Dėl LR CK 6.38 str. 2 d. aiškinimo ir taikymo. Atsakovas yra juridinis asmuo, kuris turi ne tik teisę gauti pajamas iš vartotojų, bet ir pareigas įskaitant pareigą užkirsti kelią žalos atsiradimui.

3. Dėl sprendime neįvertintų liudytojų parodymų. Liudytojų parodymai patvirtina pačių atsakovų nerūpestingumą ir kaltę dėl susidariusio įsiskolinimo. Namo savininke L. K., lankydamasi savo name turėjo galimybę ir pareigą rūpintis tuo, kaip jos įleisti nuomininkai moka už tiekiamas paslaugas. Tačiau jokių duomenų apie tai, kad ji tuo rūpinosi byloje nebuvo pateikta. Ieškovas teigia, jog šios faktinės aplinkybės įrodo, kad dėl skolos už suvartotas gamtines dujas susidarymo adresu (duomenys neskelbtini) yra atsakingi būtent namo savininkai, šiuo atveju atsakovai, iš kurių visa skola ir turėjo būti priteista. Šis ieškovo apeliacinio skundo motyvas atmestinas, nes kaip buvo nurodyta, jau 2006 metais į ieškovą buvo kreiptasi dėl dujų atjungimo, tačiau ieškovas nesiėmė jokių veiksmų užkirsti kelią žalos atsiradimui.

4. Dėl visiško nuostolių atlyginimo principo. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog LR CK 6.251 str. 1 d. numato, kad „padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai Įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę“. Šiuo atveju AB „Lietuvos dujos“ yra padaryti nuostoliai, kurie lygūs sumai kuri turi būti sumokėta už visas suvartotas gamtines dujas adresu (duomenys neskelbtini) iki paskutinio užfiksuoto skaitiklio rodmens. Kauno miesto apylinkės teismas nepagrįstai mažindamas atsakovų atsakomybę, pažeidė visiško nuostolių atlyginimo principą. Šis ieškovo apeliacinio skundo motyvas yra atmestinas, nes tiek atsakovų, tiek ieškovo veiksmai yra priežastiniame ryšyje su pasekmėmis - žalos atsiradimu, todėl teismo sprendimas yra visiškai pagrįstas ir paliktinas nepakeistu.

5. Dėl abonento kontrolės. Ieškovas nurodo, kad teismas vertino ne visus įrodymus, o būtent nevertino įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas negalėjo patekti į patalpas ir patikrinti skaitiklių rodmenų ir jog ieškovas neturi jokių teisėtų priemonių sužinoti skaitiklių rodmenų. Šis motyvas taip pat atmestinas, nes ieškovas, dar prieš atsirandant didelei žalai galėjo kreiptis į teismą dėl atsakovų įpareigojimų pateikti skaitiklių rodmenis bei prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo priėmimo nutraukti dujų tiekimą vartotojams. Be to, ieškovas yra akcinė bendrovė, todėl turi visas galimybes naudotis kvalifikuota juristų teisine pagalba.

Tretieji asmenys J. B. ir G. J. atsiliepimu į atsakovų L. K. ir A. H. apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti, ir Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad sutinka su tuo, jog žala atsirado ir dėl atsakovų, ir dėl ieškovų kaltės, nesutinka su atsakovų apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymo vertinimo taisykles (CPK 177, 185 straipsniai, 197 straipsnio 2 dalis, 218 ir 219 straipsniai) bet ir nesivadovavo CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Mano, kad visos abejonės vertintinos atsakovo naudai, o abejonėmis negali būti grindžiamas teismo sprendimas, kuris įgyja juridinę reikšmę ir tik tada atsiranda teisinės pasekmės. Tiek ieškovą, tiek atsakovus siejo dujų tiekimo teisiniai santykiai. Abi teisinių santykių pusės turi prisiimti atsakomybę už žalos atsiradimą, todėl apylinkės teismas priėmė teisingą ir pagrįstą teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos esmė

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas 1996-05-08 buvo sudaręs gamtinių dujų tiekimo sutartį su namo (duomenys neskelbtini) savininke M. M. (1t. b.l. 88-89), kuri 1996-06-28 nekilnojamąjį turtą padovanojo savo dukrai ir žentui, šios bylos atsakovams L. K. ir A. H. (1 t.b.l. 9). Pasikeitus namo savininkui, atsakovai nesikreipė į ieškovą dėl dujų tiekimo sutarties sudarymo savo vardu, atsakovai išvyko gyventi į užsienį, žodinio susitarimo pagrindu 2001 m. name apsigyveno jų draugai- tretieji asmenys, kurie 2007-04-18 Kauno miesto apylinkės teismo vykdomojo rašto pagrindu buvo iškeldinti iš gyvenamojo namo.

2007-07-13 atsakovė L.K. sudarė dujų pirkimo- pardavimo sutartį Nr. 208155967, pranešdama ieškovui skaitiklio rodmenis 34194 m³. 2007-07-17 atsakovai įspėti, kad atsiskaitytų gera valia, tačiau atsakovai to nepadarė ir dėl 21109,22 Lt skolos išdėstymo dalimis į ieškovą nesikreipė. Dėl susidariusios skolos 2007-08-01 name, esančiame (duomenys neskelbtini) dujų tiekimas nutrauktas. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. (CPK 320 str.).

Dėl apeliacinio skundo atsisakymo

Teisėjų kolegija priima atsakovų L. K. ir A. H. apeliacinio skundo atsisakymą, nes toks atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2d.), apeliantams žinomi tokio atsisakymo procesiniai padariniai (CPK 111 str. 3d.), todėl jų atžvilgiu apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 308 str.) ir jų apeliacinio skundo argumentai neanalizuojami.

Atmestinas apeliacinio skundo atsisakiusių atsakovų prašymas grąžinti sumokėtą žyminį mokestį už paduotą apeliacinį skundą, nes įstatymas to nenumato (CPK 87 str. ).

Dėl mišrios kaltės principo taikymo sumažinant priteistinos skolos dydį

Teismas iš esmės teisingai įvertino tarp šalių susiklosčiusius prievolinius santykius, pripažindamas juos gamtinių dujų pirkimo- pardavimo santykiais, susidariusiais tarp Tiekėjo ir Vartotojo (CK 6.383, 6.388 straipsniai).

Taip pat teismas teisingai nustatė, kad už skolos susidarymą atsakovams priklausančiame name, atsakingi atsakovai, nes sutinkamai su CK 6.257 straipsnio nuostatomis, skolininkas (atsakovas), pasitelkęs prievolei įvykdyti trečiuosius asmenis, atsako kreditoriui (ieškovui), kai prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl šių trečiųjų asmenų kaltės, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato, kad atsako tiesioginis vykdytojas, tačiau, kolegijos nuomone, teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas (CK 6.259 str., 6.248 str. 3d.), kurių pagrindu sumažino ieškovui priteistinos skolos dydį 50 %.

Teismas sumažindamas iš atsakovų priteistiną atsakovui skolą, teismo sprendimo motyvuose nurodė, kad ieškovas, atsižvelgęs į Vartotojo faktiškai deklaruojamą suvartotų dujų kiekį (duomenys neskelbtini), bei liudytojos M.M. 2006 m. vasarą žodinį prašymą nutraukti dujų tiekimą į paminėtą namą, nes teisme užvesta civilinė byla dėl trečiųjų asmenų iškeldinimo iš namo, nenutraukęs dujų tiekimo pats elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, nebuvo tiek apdairus kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, savo pasyviu elgesiu, nesiimdamas priemonių nuostoliams sumažinti, prisidėjo prie įsiskolinimo už patiektas gamtines dujas padidėjimo, todėl ieškovo kaltė dėl susidariusios skolos sudaro 50%. Be to, ieškovas tiekdamas Vartotojui dujas be sutarties pažeidė LR Gamtinių dujų įstatymo 6 straipsnį ir dėl to prisiėmė riziką dėl šiuo adresu susidariusios skolos.

Teisėjų kolegija šiuos teismo motyvus laiko nepagrįstais ir visiškai sutinka su ieškovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais dėl teismo nepagrįstai sumažintos ieškovui skolos iš atsakovų priteisimo.

Gamtinių dujų tiekimas vartotojams gali būti nutrauktas tik teisės aktuose nurodytais pagrindais.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas remdamasis liudytojų D.I. S. ir M. M. parodymais neteisingai konstatavo, kad ieškovas buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas ir pripažino mišrią atsakovo kaltę dėl skolos atsiradimo. Aplinkybę, kad ieškovas pagrįstai atsisakė atjungti dujas pagal žodinį M.M. prašymą name patvirtina liudytojos D.I. S. parodymai. Ši yra atsakovės anyta. Ji patvirtino, kad tretieji asmenys (duomenys neskelbtini) gyveno šešerius matus, ji su atsakovės motina M. M. buvo nuvykusios į AB ”Lietuvos dujos” Kauno skyrių, M. M. prašė atjungti dujas, tačiau pareikalavus parašyti pareiškimą dėl dujų atjungimo ir 270 Lt sumokėjimo už dujų atjungimą, M. M. pareiškimo nerašė (b.l. 49).

Liudytoja M. M. patvirtino, kad tretysis asmuo J. B. išmetė iš jos buvusio gyvenamojo namo krosnį, kuria buvo apšildomas namas, jos dukra būdama namo savininkė, atvykusi į Lietuvą užeidavo į savo namus. ( b.l. 48).

Byloje nustatyta, kad ieškovas tik 2006 m. iš atsakovės motinos M. M. sužinojo, kad namo (duomenys neskelbtini) savininkai yra atsakovai, todėl ieškovas neturėdamas Vartotojo raštiško prašymo dėl dujų atjungimo, nenustačius CK 6.390 str. 3, 4d. numatytų pagrindų gamtinių dujų tiekimo nutraukimui, negalėjo vienašališkai nutraukti dujų tiekimo Vartotojui.

Taip pat teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad neužfiksavus skolos, nebuvo pagrindo nutraukti gamtinių dujų tiekimą šiuo adresu remiantis prielaida, kad gali būti deklaruojamas ne visas suvartotas gamtinių dujų kiekis.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovams 1996-06-20 tapus namo savininkams, perėjo jiems buvusios savininkės M. M. teisės ir pareigos pagal jos su ieškovu 1996-01-08 sudarytą gamtinių dujų tiekimo sutartį (1 t. b.l. 88,89). Šią aplinkybę patvirtina pačios atsakovės L. K. vardu 2007-07-13 sudarytos su ieškovu gamtinių dujų pirkimo- pardavimo sutarties Nr. 20815967 25 punktas, kuria nustatyta, kad įsigaliojus šiai sutarčiai, netenka galios ankstesnė sutartis, pasirašyta tarp Vartotojo ir Tiekėjo (1 t. b.l. 7,8).

Dėl to, kolegija nesutinka su teismo ir trečiųjų asmenų atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad ieškovas tiekdamas dujas į namą (duomenys neskelbtini), pažeidė LR Gamtinių dujų įstatymo 6 straipsnio reikalavimus.

Pažymėtina, kad 1996-01-08 Gamtinių dujų tiekimo sutarties 2.4 punktu Vartotojas įsipareigojo užtikrinti, kad Tiekėjo atstovai galėtų patikrinti šildymo prietaisus ir vamzdynus, dujų apskaitos prietaisų bei įrenginių darbą ir dujų apskaitos teisingumą nuo 8 val. iki 22 val. (b.l. 88,89),o sutarties 3 punktu atsiskaitymo tvarkoje numatyta, kad vartotojas už suvartotas dujas, sumoka” - Tiekėjui LR Vyriausybės nustatytomis kainomis, o 4 punkte, kad dujų, kurias gyventojai suvartoja maistui gaminti, vandeniui ir patalpoms šildyti apskaita vykdoma dujų vartojimo apskaitos prietaisais. Skaitiklio parodymai atsiskaitymo knygelėje įrašomi kiekvieno mėnesio 1-ąją dieną ( b.l. 88). Vartotojas pažeidė virš paminėtos sutarties punktus.

Vartotojo pareigą mokėti už faktiškai sunaudotą dujų kiekį pagal dujų apskaitos prietaisų rodmenis numato ir CK 6.388 straipsnis.

Atsakovė savo vardu 2007-07-13 su ieškovu sudarytos gamtinių dujų pirkimo- pardavimo sutarties 8 p. įsipareigojo už suvartotus, bet laiku neapmokėtus dujų kiekius, mokėti mokėjimo dieną galiojančiomis dujų kainomis. Esant Vartotojo skolai už suvartotas dujas, einamojo mėnesio mokėjimas įskaitomas kaip skolos mokėjimas (1 t. b.l. 7,8).

Esant dujų skaitiklio rodmeniui 34194 ir sumokėjus tik iki skaitliuko parodymo 6178, 2006-10-28 liko nesumokėta už 28020 m³ suvartotų dujų (b.l. 28, 69, 71).

Skolos skaičiavimo lentelė (b.l. 28) ir pažyma apie abonentą (b.l. 62-64), antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, akivaizdžiai patvirtina, kad tretieji asmenys atsiskaitydavo ne už faktiškai sunaudotą dujų kiekį, o tik už jų pačių deklaruotą kiekį, todėl tretiesiems asmenims neįleidus ieškovo darbuotojų į namą, ieškovui nustatyti kiekvieną mėnesį faktiškai suvartotą dujų kiekį laikotarpyje nuo 2001-06-06 iki 2007-07-13 nėra jokių galimybių. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas pagrįstai apskaičiuodamas skolos dydį rėmėsi patikrinimo metu 2001-06-06 ieškovo darbuotojų užfiksuotais dujų skaitliuko rodmenimis (b.l. 65), 2007-07-13 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotais duomenimis, nuimant skaitiklį, bei per tą laikotarpį trečiųjų asmenų deklaruojamais duomenimis.(b.l. 62-64), todėl skolos susidarymo laikotarpis šiuo atveju nėra reikšmingas.

Dėl to, kolegija nesutinka su trečiųjų asmenų atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad ieškovas tiekdamas dujas į namą (duomenys neskelbtini), neteisingai paskaičiavo skolos dydį.

Teismas nustatęs, kad atsakovai 1996-06-28 dovanojimo sutarties pagrindu tapę namo (duomenys neskelbtini) savininkais, žodinio susitarimo pagrindu 2001 m. leido apsigyventi name tretiesiems asmenims, grįžę iš užsienio 2001 m.- 2006 m. lankydavosi savo name (duomenys neskelbtini), tačiau nesidomėjo mokesčiais, nepasirūpino, kad gamtinių dujų tiekimo sutartis būtų perrašyta jų, savininkų, arba nuomininkų, trečiųjų asmenų vardu, ieškovo darbuotojai nebuvo įleidžiami į namą patikrinti dujų skaitiklio rodmenų teisingumą, nepagrįstai konstatavo, kad dėl susidariusios skolos yra kaltas ir ieškovas.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su trečiųjų asmenų atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad teismas privalėjo į bylą trečiuoju asmeniu patraukti buvusią namo savininkę M.M., nes byloje nustačius, kad M. M. nuo 1996-06-28 nėra namo (duomenys neskelbtini) savininkė, šiame name namo savininkų –atsakovų sutikimu nuo 2001 m. iki 2007 m. vasaros gyveno ir ieškovo tiekiamomis dujomis naudojosi tretieji asmenys, sprendžia, kad ieškovo skundžiamas teismo sprendimas neturės jokios įtakos M. M. teisėms ir pareigoms ir jos neįtraukimą į bylą trečiuoju asmeniu negalima laikyti absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 328 str. 2d. 2p.), o atsakovams neužkertamas kelias prisiteisti patirtą žalą iš trečiųjų asmenų.

Dėl virš nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas sumažindamas priteistinos skolos dydį ieškovui, nepagrįstai taikė CK 6.259 straipsnyje įtvirtintą mišrios kaltės principą bei CK 6.248 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl teismo sprendimas keistinas padidinant iš atsakovų priteistą skolą ieškovui iki 21109,22 Lt (dvidešimt vieno tūkstančio šimto devynių litų 22 ct) už suvartotas gamtines dujas, priteistinos 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (21109,22 Lt) nuo bylos iškėlime teisme (2007-08-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. (CK 6.388 straipsnis, CK 6.251 straipsnio 1 dalis , CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).

Pakeitus teismo sprendimą, t.y. patenkinus apeliacinį skundą visiškai, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinas ieškovui visas sumokėtas žyminis mokestis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, (950Lt :2), o valstybei (99,20Lt :2)-išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 straipsnio 1, 3, 4 dalys, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 308 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

priimti atsakovų apeliantų L. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. H. gim. (duomenys neskelbtini) apeliacinio skundo atsisakymą ir jų dalyje apeliacinį procesą nutraukti .

Pakeisti Kauno miesto aplinkės teismo 2009 m. balandžio 8 sprendimą, padidinat iš atsakovų L. K. ir A. H. ieškovui AB Lietuvos dujos ( į.k. 133863816 ) priteistą 10554,61 Lt skolą iki 21109,22 Lt (dvidešimt vieno tūkstančio šimto devynių litų 22 ct) už suvartotas gamtines dujas, priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (21109,22 Lt) nuo bylos iškėlime teisme (2007-08-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš atsakovų priteisti ieškovui po 475 Lt sumokėto žyminio mokesčio bei po 49,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Kolegijos pirmininkė Birutė BobrelKolegijos teisėjai: Evaldas BurzdikasAlgirdas Remeika