Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei A. Z., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2000-01-25 šalys susilaukė dukros G. Š. (b.l. 5).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-06-18 sprendimu iš A. Š. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai G. Š., gimusiai 2000-01-25, po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukra sulauks pilnametystės (b.l. 78-80). Vilniaus apygardos teismo 2008-12-15 nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas (b.l. 81-84). Vilniaus miesto apygardos teismo 2010-11-30 sprendimu atmestas A. Š. ieškinys dėl priteisto išlaikymo sumažinimo (b.l. 88-91).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad A. Š. nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo reikalavimus. Priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai sumažinimas neatitiktų nepilnametės interesams (CK 3.178 str.).

Ieškinys netenkinamas šiais motyvais.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso tiek nuo vaiko poreikių, tiek nuo kiekvieno iš tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Kadangi tėvų galimybės teikti išlaikymą gali pakisti, todėl įstatymas leidžia pakeisti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201str.1d.). Pareiškus tokį reikalavimą, teismas privalo ištirti faktinius duomenis apie išlaikymą teikiančio asmens turtinės padėties pasikeitimą, konstatavus turtinės padėties pablogėjimą, nustatyti tokio pablogėjimo priežastis.

Vilniaus apygardos teismo 2010-11-30 sprendimu atmestas A. Š. ieškinys dėl priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai sumažinimo. Tokį prašymą ieškovas grindė tuo, jog tapo bedarbiu. Apygardos teismas, išanalizavęs ieškovo turtinę padėtį, nelaikė bedarbystės esminiu turtinės padėties pasikeitimu. Atkreiptinas dėmesys, kad A. Š., būdamas darbingas, iki šiol nesistengė susirasti darbo, gauti pajamų, teikti išlaikymą dukrai. Priešingai, savo neteisėtais veiksmais A. Š. prisidarė skolų, t.y. už neteisėtai įvežtas importo muitais ir mokesčiais apmokestinamas prekes atsirado skola muitinei (b.l. 105-110), už kelių eismo taisyklių pažeidimus atimta teisė vairuoti transporto priemonę ir paskirtos baudos (b.l. 112-119). Teismas atkreipia dėmesį, kad neturėdamas oficialių pajamų A. Š. 2012-05-18 nupirko ¾ gyvenamojo namo ir kitų (duomenis neskelbtini). (b.l. 71-73). Ši aplinkybė gali būti vertinama tik kaip A. Š. turtinės padėties pagerėjimas.

N. G. gyvena kartu su motina A. Z.. Atsakovė nagrinėjamoje byloje nekelia klausimo dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir neprašo nustatyti kitokio dydžio dukros išlaikymo negu buvo nustatyta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-06-18 sprendimu, todėl šioje byloje vaiko poreikiai iš naujo nenustatinėjami ((duomenys neskelbtini) str. 2 p.). Visiems žinomos aplinkybės, kad vaikui augant kartu didėja ir jo poreikiai, dėl infliacijos kyla prekių ir paslaugų kainos, todėl realiai vaiko išlaikymo išlaidos tik didėja ((duomenys neskelbtini) str. 1 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo teikiami argumentai ir įrodymai dėl priteisto išlaikymo sumažinimo nesusiję su G. poreikių pokyčiais, o tik su jo turtinės padėties pablogėjimu.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. Š. Lietuvos darbo biržoje buvo registruotas įvairiais laikotarpiais, tačiau aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse – profesiniame mokyme nei karto nedalyvavo (b.l. 103), o tai reiškia, kad ieškovas nesiekia įgyti kitą profesiją ir gauti darbą. Prie nepilnametės G. išlaikymo ieškovas, turėdamas be finansinių kitas galimybes, neprisideda. Šią vasarą, gyvendamas kaimo vietovėje, ieškovas nepasiėmė G. praleisti atostogas kartu, dėl ko motina buvo priversta organizuoti mergaitės poilsį stovyklose ir patirti nemažų išlaidų. Akcentuodamas savo nemokumą, ieškovas negalėjo paaiškinti, iš kokių lėšų jis mokės 500 Lt G., jeigu teismas išlaikymo dydį sumažintų. Atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), svarbus vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas, tačiau ieškovas savo veiksmais nesistengia jo užtikrinti. Ieškovas yra sveikas, darbingas, todėl privalo imtis visų priemonių mokėti priteistą nepilnametei dukrai išlaikymo sumą. Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas mažinti iš A. Š. priteisto 600 Lt išlaikymo nepilnametei dukrai dydį neturi pagrindo (CK 3.201str.1d.). Tam prieštarauja ir valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija (CK 3.178 str.).

Ieškovas 100 % atleistas nuo visų bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu (b.l. 17-19), tačiau, atmetus ieškinį, atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 39,94 Lt už pažymas ir pašto išlaidos (b.l. 198-206) ir 726 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b.l. 61-63), ieškovas privalo atsakovei atlyginti (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) 260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. Š. a.k(duomenys neskelbtini) patirtas 765,94 Lt (septynių šimtų šešiasdešimt penkių litų 94 ct) bylinėjimosi išlaidas A. Z. a.k(duomenys neskelbtini)

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.