Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Tomo Blinstrubio ir Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Birželio projekto administratorius“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai nėra žinoma, kokiu būdu jai pakeisti Pastato avarinę būklę, kai pirmajame aukšte veikia bendrasavininkai. Be to, atsakovės uždraudimas vykdyti bet kokią veiklą, nesusijusią su avarinės būklės šalinimo darbais, nėra tik Pastato bendrasavininkų nesutarimo reikalas. Tokia Pastato būklė bet kada gali sužaloti Pastate ar greta jo esančius žmones. Pareiškėjos teigimu, atsakovė atsisako užtikrinti priimto Sprendimo įgyvendinimą iki tol kol bylose, kuriose nagrinėjama ši situacija, bus priimti sprendimai, tačiau nagrinėjamose bylose nėra pritaikytos nei laikinosios apsaugos priemonės ir/ar reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl 2020 m. lapkričio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašto Nr. A51-143493/20(3.3.2.26E-BŪS) „Dėl gamybinio pastato (duomenys neskelbtini)“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad 2019 m. liepos 16 d. atsakovė Sprendimu nurodė, kad Pastato patalpų naudojimas galimas tik pašalinus Pastato avarinę būklę ir įvykdžius priemones, užtikrinančias Pastato konstrukcijų atitiktį esminiam mechaninio atsparumo ir pastovumo bei saugaus naudojimo reikalavimui, ir A. M. ūkio ir transporto departamentui pateikus savo nuožiūra pasirinkto ekspertizės rangovo, kuriam kvalifikacijos atestatas suteikia teisę teikti atitinkamas statinio ekspertizės paslaugas, išvadą, jog Pastatas gali būti saugiai naudojamas ir nekelia pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai.

2019 m. liepos 26 d. A. M. ūkio ir transporto administravimo skyrius statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. A357-143/19(2.9.2.8-UK) pareikalavo pateikti informaciją apie statinio paskirtą techninį prižiūrėtoją, statinio 2019 m. kasmetinės apžiūros aktą, statinio techninį pasą, techninės priežiūros žurnalą, statinio periodinių ir specialiųjų apžiūrų aktus (jeigu yra), projektą. Taip pat nedelsiant organizuoti Pastato avarinės būklės šalinimą pagal ekspertų pateiktas rekomendacijas, apie įpareigojimų vykdymo eigą iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. informuoti A. M. ūkio ir transporto būsto administravimo skyrių.

2020 m. vasario 5 d. Administracijos Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyris statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. A357-28/20(2.9.2.8-UK9) nurodė nedelsiant organizuoti Pastato pagrindinių laikančių konstrukcijų defektų, nurodytus 2019 m. balandžio 24 d. prof. habil. dr. L. U. statinio būklės vertinimo ekspertizės akte Nr. 190418-1, UAB „Ekspertika“ 2019 m. spalio 14 d. statinio būklės įvertinimo akte Nr. SE19-08/09, 2019 m. gruodžio 12 d., doc. dr. S. S. statinio ekspertizės akte Nr. 19-12/12, šalinimo darbus.

2020 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. A32-3381/20(2.1.15-BŪS), kuriame nustatyta, kad suvirtinos Pastato priestatų mūro nestabilios konstrukcijos, kurių kritimas galėjo paskatinanti kitų konstrukcijų griūtį, atstatytos Pastato priestatų pradėtos griauti ir netvarkingai paliktos plytų mūro sienos. Stogo kraštai apskardinti, karnizas pagrindinio fasado apskardintas, užsandarintos angos palėpės patalpoje – pastato konstrukcijos apsaugos nuo drėkimo. Pagal gautą 2020 m. rugsėjo 12 d. eksperto išvadą Pastato priestatų konstrukcijos yra atstatytos, apsaugotos nuo kritulių, grėsmės griūtimi ir/ar poveikio aplinkai nekelia. Dėl nesutvarkytos aplinkos, teritorija turi būti aptverta ir stebima.

2020 m. rugsėjo 29 d. pareiškėja kreipėsi į Administraciją su prašymu (toliau – ir Prašymas) užtikrinti Pastato avarinės būklės šalinimą pagal gautas ekspertų rekomendacijas. Nurodė, kad ekspertai, atlikę išsamius tyrimus, nustatė, jog didžioji dalis Pastato konstrukcijų yra užterštos naftos produktais, praradusios savo laikomąją galią ir turi būti keičiamos naujomis. Pažymėjo, kad tik užtikrinus Sprendimo įgyvendinimą bei uždraudimą naudotis Pastatu faktiškai yra įmanoma šalinti šio Pastato avarinę būklę nesukeliant dar didesnės žalos pačiam Pastatui ir jame aplink esančių asmenų saugumui. Pareiškėja prašė skubos tvarka imtis veiksmų ir užtikrinti 2020 m. rugsėjo 18 d. jungtinės ekspertų komandos avarinės būklės pažeidimų taisymo rekomendacijų bei Sprendimo įgyvendinimą, stabdant Pastate veikiančių fizinių / juridinių asmenų veiksmus, vykdant avarinės būklės pastate.

2020 m. lapkričio 12 d. atsakovė ginčijamu Raštu nurodė, jog nustatytas pažaidas šalinti privalo Pastato bendrasavininkai, tinkamai organizuodami Pastato techninę priežiūrą pagal reglamentuojančius teisės aktus. Pažymėjo, jog bendrasavininkų pirminė pareiga vykdyti Pastato priežiūrą ir šalinti nustatytus defektus, o pareigų nevykdymas yra teisės aktus pažeidžiantis neveikimas. Nurodė, kad Administracija taip pat teikė bendrasavininkams įpareigojimus dėl Pastato priežiūros organizavimo, tų, kurie vengė vykdyti įpareigojimus, atžvilgiu vykdomos administracinio nusižengimo teisenos dėl teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymo. Administracija nesprendžia ginčų ir nesutarimų dėl Pastato avarinės būklės tarp bendrasavininkų.

Remiantis Liteko informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 4 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-4530-816/2019 panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Sprendimą ir įpareigojo savivaldybės administraciją ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti naują administracinį sprendimą dėl statinio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojimo priežiūros. LVAT 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-792-502/2021, pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo minėtą sprendimą ir panaikino teismo sprendimo dalį, kuria savivaldybės administracija įpareigota ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti naują administracinį sprendimą dėl statinio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojimo priežiūros.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.)

Statinių naudotojai turi Įstatymo 47 straipsnyje įtvirtintas pareigas. Statinių naudotojai teisės aktų nustatytais atvejais privalo organizuoti ar atlikti statinių techninę priežiūrą. Įstatymo 48 straipsnio 3 dalis numato, kad statinio techninis prižiūrėtojas, atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatyti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę. Kokių veiksmų atlikimas sudaro statinių techninę priežiūrą, numatyta Įstatymo 48 straipsnio 5 dalyje.

Įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog savivaldybių administracijos atlieka statinių, nenurodytų šio straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose, naudojimo priežiūrą.

Įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, turi teisę: 1) paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį, pareikalauti, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti, jeigu būtina, pareikalauti, kad būtų organizuota jų evakuacija, sustabdytas statinio naudojimas, uždrausta bet kokia veikla statinyje (jeigu reikia – ir statinio sklype ar teritorijoje), 2) nustatyti terminus visiems 1 punkte išvardytiems veiksmams įvykdyti ir nedelsiant pranešti statinio savininkui (kai naudotojas nėra statinio savininkas); 3) kreiptis į policiją, kad būtų laikinai apribotas patekimas į statinio teritoriją ar patalpą, būtų sustabdyti vykdomi darbai, apribotas ar uždraustas transporto eismas, jeigu kyla pavojus aplinkai, viešajai tvarkai, asmens ar valstybės saugumui; 4 s) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba teikti administracinių nusižengimų bylas teismui; 5) savo funkcijoms atlikti netrukdomai patekti į naudojamą statinį, išskyrus butus ir kitas gyvenamąsias patalpas, apžiūrėti jį, gauti su statinio naudojimu ir jo technine priežiūra susijusius dokumentus; 6) kartu su statinio techniniu prižiūrėtoju patekti į butus ir kitas gyvenamąsias patalpas ir apžiūrėti statinio laikančiąsias konstrukcijas, kai statinio apžiūros akte užfiksuotos neleidžiamos statinio laikančiųjų konstrukcijų deformacijos arba gautas statinio bendraturčių pagrįstas pranešimas, kad butas ar kitos gyvenamosios patalpos naudojamos ne pagal paskirtį, dėl statybos darbų bute ar kitose gyvenamosiose patalpose gali būti susilpnintas statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas ir dėl to gali kilti statinio griūties grėsmė. Statinio naudojimo priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto pareigūnas gali patekti į butą ir kitas gyvenamąsias patalpas jų naudotojų sutikimu, o atsisakius įsileisti, – pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į butą ir (ar) kitas gyvenamąsias patalpas. Butų ir kitų gyvenamųjų patalpų naudotojams ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas turi būti raštu pranešta apie numatytą apžiūros laiką; 7) kreiptis į teismą dėl leidimo įeiti į butą ir (ar) kitas gyvenamąsias patalpas.

Rašte atsakovė nurodė, kad išnagrinėjo pareiškėjos Prašymą. Nors tiesiogiai nenurodyta, galima daryti išvadą, kad atsakovė atsisako tenkinti pareiškėjos Prašymą, remdamasi Statybos įstatymu ir statybos techniniu reglamentu STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“, patvirtintu 2016 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ patvirtinimo“ Nr. D1-880.

Pareiškėja Prašyme prašė, pirma, vykdyti Sprendimą. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje vadovaujasi bylai aktualiai LVAT išaiškinimais, išdėstytais 2021 m. balandžio 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-792-502/2021, ir 2019 m. gruodžio 4 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-4530-816/2019 dalimi, kurią LVAT paliko nepakeista. Kadangi minėtais teismų sprendimais Administracijos Sprendimas panaikintas, pareiškėja nepagrįstai Prašyme prašo, kad Administracija vykdytų Sprendimą. Plačiau šiuo aspektu teisėjų kolegija nepasisakys, nes pagal ABTĮ 57 straipsnio 2 dalį faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Antra, pareiškėjos atstovai teismo posėdyje nurodė, kad Prašyme taip pat minima avarinė Pastato būklė ir, net ir nesant galiojančio Sprendimo, Prašyme prašoma stabdyti Pastate veikiančių fizinių / juridinių asmenų veiksmus, vykdant veiklą avarinės būklės Pastate. Nors Rašte tiesiogiai nenurodyta, galima daryti apibendrinančią išvadą, kad jame atsisakoma stabdyti Pastate veikiančių fizinių / juridinių asmenų veiksmus, vykdant veiklą avarinės būklės Pastate.

Teismas pabrėžia, kad šiuo klausimu LVAT yra konstatavęs, kad konkretaus įpareigojimo taikymas statinio naudotojui pagal Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos formuluotę yra tiesiogiai susijęs su jo naudojamo statinio keliamos grėsmės pobūdžiu, kas reiškia, jog šis aspektas, prieš pasirenkant nustatytiną įpareigojimą statinio naudotojui, turi būti įvertintas. Be to, tokio pobūdžio įpareigojimas statinio naudotojui kaip reikalavimas uždrausti bet kokią veiklą statinyje (jei reikia – ir statinio sklype ar teritorijoje) vertintas kaip ultima ratio (lot. paskutinė priemonė) taikytina tik tada, kai atitinkamo tikslo kitomis Statybos 49 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytomis priemonėmis pasiekti negalima, nebent priešingai elgtis reikalauja statinio būklės keliamos grėsmės pobūdis (LVAT 2021 m. balandžio 29 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. eA-792-502/2021, 67 punktas).

Teismo vertinimu, nei Prašyme, nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdyje pareiškėjos atstovai nenurodė ir neįrodė, kad egzistuoja aplinkybės Administracijai taikyti ultima ratio (lot. paskutinė priemonė) priemonę – reikalavimą uždrausti bet kokią veiklą statinyje (jei reikia – ir statinio sklype ar teritorijoje). Priešingai – atsakovė įrodė, kad dar ne visos priemonės išnaudotos: pareiškėja kaip Pastato bendrasavininkė turi imtis priemonių užtikrinti, kad Pastato būklė atitiktų teisės aktų reikalavimus, kiti Pastato bendraturčiai šalina Pastato avarinę būklę, pareiškėja pati yra pasikreipusi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prevenciniu ieškiniu (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-251-1098/2021) ir kt. skundais. Taigi nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad Administracija pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos Prašymą stabdyti Pastate veikiančių fizinių / juridinių asmenų veiksmus, vykdant veiklą avarinės būklės Pastate, nes dar neišnaudotos kitos priemonės, kurios šiuo metu naudojamos.

Teismas kritiškai vertina Rašto trūkumus: Rašte apibendrintai galima daryti išvadą, kad Prašymas netenkinamas, tiesioginiais žodžiais tai nenurodyta, Rašte daromos nuorodos į Įstatymą, tačiau nenurodyti konkretūs bylai aktualūs jo straipsniai. Tačiau teismas šių trūkumų nelaiko esminiais, t. y. tokiais, kurie pagal ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą būtų pagrindas panaikinti Raštą. Pirma, santykiai tarp šalių yra tęstiniai, teisme jau yra nagrinėjama bylų tarp tų pačių šalių dėl Pastato būklės. Antra, teisingo rašto panaikinimas ir įpareigojimas priimti tokį patį sprendimą tik nurodant teisės normas, kurias ir pareiškėja, ir atsakovė jau aptarė tiek skunde teismui, tiek teismo posėdyje, tiek ankstesnėse tarpusavio bylose būtų tik formalus veiksmas, neturintis nieko bendra su teismo funkcija vykdyti teisingumą.

Taigi apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Administracijos Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Teismas vadovavosi LVAT išaiškinimais, išdėstytais 2021 m. balandžio 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-792-502/2021, nenustatė, kad egzistuotų Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos taikyti ultima ratio (lot. paskutinė priemonė) priemonę – reikalavimą uždrausti bet kokią veiklą statinyje (jei reikia – ir statinio sklype ar teritorijoje), todėl atsakovė pagrįstai netenkino pareiškėjos Prašymo. Pareiškėjos skundas atmetamas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Atmetus pagrindinį pareiškėjos reikalavimą atmestinas ir išvestinis – įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 29 d. prašymą.

Pareiškėja pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos skundas atmestas, todėl pareiškėja neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Birželio projekto administratorius“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.