Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kaltinamasis I. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad jog nuo 2016-08-30 iki bendrovės veiklos pabaigos dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Prieš jam tampant bendrovės direktoriumi, juo dirbo I. A.. Minėtas asmuo ankščiau jam buvo pažįstamas, šiuo metu su asmeniu nebendrauja ir jokių ryšių nepalaiko. Jis atitinkamu laikotarpiu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, tik vėliau tapo direktoriumi. Jis pats pasisiūlė tapti bendrovės direktoriumi ne atsitiktinai. I. A. dirbant bendrovės direktoriumi, bendrovės finansinė padėtis buvo sunki, bendrovė turėjo nemažai finansinių įsiskolinimų, dėl ko grėsė bankrotas. Tapdamas direktoriumi turėjo siekį bendrovę išgelbėti, pagerinti finansinę padėtį, tačiau jam nepavyko to padaryti. Bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo automobilių nuoma, tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybės piliečiams. Kiek prisiminė, didžioji dalis bendrovės nuomojamų automobilių buvo pernuomojami. Bendrovės patalpos buvo įsikūrusios „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje, adresu (duomenys neskelbtini). Bendrovė turėjo ir filialą Vilniuje, viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovės akcininkė buvo D. G., daugiau akcininkų bendrovė neturėjo. Su D. G. susipažino labai seniai, tikslių susipažinimo aplinkybių nurodyti negalėjo. Jų tarpusavio santykiai yra labai geri. Jam pradėjus dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi bendrovės finansinė padėtis buvo labai prasta. Bendrovė turėjo finansinių įsiskolinimų, tačiau kokio dydžio, nurodyti negalėjo. Kuomet susipažino su bendrovės finansine padėti, kuomet atidžiai įsigilino, pamatė ir suprato, kad pataisyti bendrovės padėtį yra beviltiška, pats kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tapęs bendrovės direktoriumi jokių bendrovės buhalterinių dokumentų iš I. A. pasirašytinai neperėmė. Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri ir buvo atsakinga už bendrovės buhalterinių dokumentų saugojimą, visi dokumentai buvo ten. Tiesa, iš I. A. perėmė kažkokius juodraščius dėl užsakymų, pagrinde Vilniuje. Tapęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi iš I. A. pasirašytinai perėmė bendrovės spaudą, banko sąskaitų generatorius. Sutartis, pagal kurią AB „(duomenys neskelbtini)“ bankas suteikė kortelių aptarnavimo terminalą (skaitytuvą) bei atidarė įmonei „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą buvo sudaryta E. P. vardu, kuris atitinkamu laikotarpiu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientas norėdamas išsinuomoti automobilį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėdavo su minėta bendrove sudaryti paslaugų teikimo sutartį ir atvykęs į Lietuvą (dažniausiai oro uoste) pasirašyti sutartis. Sutartyje buvo aiškiai parašyta, kad jei klientas nuomos pradžioje palieka garantinį užstatą, dažniausiai 500 Eur, kuris būdavo nuskaičiuojamas nuo kliento kortelės ir būdavo grąžinamas po 14 darbo dienų pasibaigus automobilio nuomai, jei automobiliui ar tretiesiems asmenims nepadaryta žalos. Kiekvienu atveju ir kiekvienas klientas apie tai būdavo informuojamas ir su tokiomis sąlygomis sutikdavo. Be klientų žinios, garantiniai užstatai nebūdavo nuskaičiuojami. Klientams garantiniai įnašai buvo negrąžinami ar vėluojama tai padaryti, nes bendrovės finansinė padėtis buvo sunki, bendrovė turėjo finansinių įsiskolinimų, dėl ko nebuvo galimybės daliai klientų tuos įnašus grąžinti. Būtent dėl klientų pateiktų pretenzijų ir nusiskundimų, bankas nutraukė pasirašytą sutartį, dėl ko bendrovės finansinė padėtis dar labiau pablogėjo. Klientai su nusiskundimais kreipėsi tiek į banką, tiek ir bendrovę. Kuomet buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pateikdavo visus reikiamus bendrovės buhalterinius dokumentus, kurių prašydavo bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusi bendrovė. Bendrovės bankroto administratoriui taip pat pateikė visus bendrovės buhalterinius dokumentus, kurių jis reikalavo. Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl dėl visų bendrovės apskaitos registrų ir dokumentų buvo atsakinga būtent ji. Bendrovė pagal sudarytą sutartį privalėjo apskaitos dokumentais įforminti visas ūkines operacijas ir jas įtraukdama į bendrovės buhalterinę apskaitą sudaryti atitinkamus registrus, jis už bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą nebuvo atsakingas, tik privalėjo tinkamai organizuoti jos tvarkymą, su tuo sutiko. Būdamas bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi išsaugojo ir buhalterinę apskaitą tvarkiusiai bendrovei bei bendrovės bankroto administratoriui pateikė visus reikiamus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus. Dėl padaryto nusikaltimo jis labai gailisi. Esant galimybei prašo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

- 2018-10-05 įtariamojo I. K. papildomos apklausos protokolas, kuriame jis paaiškino, jog apmokėjimai už nuomojamus automobilius UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyko pagal su AB „(duomenys neskelbtini)“ banku sudarytą sutartį. Bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tokia tvarka, jog klientui nuomojantis automobilį klientas, grynaisiais pinigais arba savo kreditine kortele sumokėdavo garantinio įnašo sumą – dažniausiai 500 eur, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, o vėliau, grąžinus tvarkingą automobilį, per 14 dienų sumokėta suma grąžinama klientui. Tokios tvarkos ar pagrindo joks įstatymas ar kitas dokumentas nereglamentavo ir neaprašė. Nežino, kas tai sugalvojo, tačiau tokią praktiką būdamas bendrovės direktorius nusprendė taikyti ir jis, nesiremdamas jokiu dokumentu, o remdamasis tuo, jog tokias automobilių nuomos sąlygas taikė ne viena automobilių nuomos bendrovė ir jo nuomone, visiškai teisėtai, kadangi kiekvienas UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientas, norėdamas išsinuomoti automobilį iš anksto būdavo pasirašytinai įspėjamas, jog už nuomojamą automobilį privalės grynaisiais pinigais arba kreditine kortele sumokėti atitinkamo dydžio garantinį įnašą, (dažniausiai 500 eur) o vėliau, grąžinus tvarkingą automobilį, per 14 darbo dienų sumokėta suma bus grąžinta arba jam tiesiogiai arba pervedant į jo asmeninę banko sąskaitą. Kiekvienas klientas, kuris iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės nuomojosi automobilius, su tokiomis automobilių nuomos sąlygomis sutiko. Visos automobilių nuomos sąlygos buvo nurodytos ir bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetiniame puslapyje. Klientui nuomojantis atitinkamą automobilį, kiekvienu kartu būdavo pasirašomas automobilio nuomos lapas (sutartis). Tiesiog tuos lapus ir vadindavo sutartimis. Dokumente klientas pasirašytinai būdavo įspėjamas ir informuojamas apie garantinio įnašo – 500 eur arba kitokios sumos nurašymą ir jų grąžinimą per 14 darbo dienų po automobilio atidavimo. Kiekvienas klientas apie pinigų nurašymo faktą būdavo informuojamas. Dokumente buvo nurodoma ir visa kita reikalinga informacija. Tik klientui pasirašius nuomos lape ir įmokėjus garantinį įnašą, automobilis būdavo išnuomojamas. Priešingu atveju, sutartys nebūdavo sudaromos. Automobilio nuomos lape taip pat būdavo nurodoma grafa, jog klientas perskaitė informaciją, susipažino su duomenimis ir esant neaiškumams turi teisę gauti papildomą informaciją. Sutartys su klientais, tie automobilių nuomos lapai, būdavo laikomi bendrovės ofiso patalpose tiek Kaune, tiek Vilniuje, tačiau praėjus atitinkamam laikui, dažniausiai maždaug porai metų, nesulaukus jokių pretenzijų, dokumentai būdavo sunaikinami, nes nebuvo niekam reikalingi. Tai nebuvo jokie buhalteriniai dokumentai. Neišsaugojo, sunaikino sutartis su klientais, nes jam jos nebuvo reikalingos. Juk neginčija fakto ir sutinka su tuo, jog tam tikriems asmenims UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžino sumokėtų garantinių įnašų, nes tiesiog nebuvo pajėgi to padaryti. Visus duomenis apie asmenis, kuriems bendrovė liko skolinga, jis turėjo, todėl tos sutartys jam tiesiog nebuvo reikalingos. Kadangi bendrovėje išlaidos būdavo didesnės, negu gaunamos pajamos, todėl ir nebuvo įmanoma klientams užstatų grąžinti laiku. Kam galėdavo, tam užstatus stengdavosi grąžinti, tiesiog atitinkama eilės tvarka, specialiai nieko neišskiriant. Paskutiniu laiku buvo apie 10-20 klientų, kuriems užstatus buvo vėluojama grąžinti. Tuo metu, kai bendrovės finansinė padėtis buvo sunkoka, kuomet bendrovė vėlavo klientams grąžinti garantinius įnašus, automobiliai klientams nebuvo nuomojami, automobilių nuoma buvo sustabdyta, o sutartys nebuvo sudaromos. Kuomet pats matė ir stebėjo, kad bendrovės finansinė padėtis vis blogėjo, apyvartinių lėšų neturėjo, garantinių įnašų klientams grąžinti nebegalėjo, sumokėti atitinkamų mokesčių taip pat, nusprendė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovė savo turto (išskyrus kompiuterinę techniką) neturėjo. Bendrovės turtas ar banko sąskaitos areštuotos niekuomet nebuvo. Neprisiminė ar su paskirtu UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriumi K. K. pasirašė dokumentų bei bendrovės turto priėmimo-perdavimo aktą (b.l. III t. 110-112);

- 2018-11-27 įtariamojo I. K. apklausos protokolas, kuriame jis paaiškino, jog nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas, padaręs prisipažįsta, t. y. prisipažįsta, jog atitinkamu laikotarpiu būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi netinkamai organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymą ir atitinkamų buhalterinių dokumentų išsaugojimą, dėl ko nuoširdžiai gailisi ir pažada ateityje nenusikalsti. Kadangi baudžiamojoje byloje buvo ne kartą apklaustas, o savo apklausų metu davė išsamius ir teisingus parodymus, todėl pasilieko prie savo ankstesnių apklausų metu duotų parodymų ir prašė jais remtis (b.l. III t. 118-119);

2017-04-19 liudytojo A. A. apklausos protokolas, kuriame jis paaiškino, jog maždaug 2016 m. gegužės mėn. pradžioje įsidarbino įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl darbo užmokesčio, paties darbo pobūdžio tarėsi su I. K.. Susitarė, kad dirbs pusę etato. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą vykdė viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“. Kuomet atėjo dirbti susitarė, kad jo darbas bus bendravimas su klientais, automobilio pristatymas, sutarties su klientu pasirašymas. Įmonei nuosavybės teise nepriklausė joks automobilis.. Bendrovė automobilius pernuomodavo iš kitų bendrovių. Įmonei vadovavo I. K.. I. A. (dirbantis Vilniuje) buvo tik statytinis. I. K. pasakydavo kiek pinigų paimti iš kliento, kiek paimti depozito ar padaryti nuolaidą ir pan. Taip pat pasakydavo ar įšaldyti depozitą ar jį iš karto nuskaičiuoti. Dėl depozito klientui duodavo pasirašyti sutartį, pagal kurią klientas parašu patvirtindavo sutikimą apie tai, kad 500 Eur bus iš karto nuskaičiuoti iš kliento kortelės. Depozitas buvo taikomas dėl to, kad jeigu kažkas atsitiktų automobiliui ar gautų baudą. Tačiau sutartyje buvo aiškiai apibrėžta, kad depozitas bus grąžintas po 14 dienų nuo automobilio gražinimo. 2016 m. rugsėjo mėn. ne vieną kartą pasitaikė, kad klientas grąžindavo automobilį, praeidavo tos 14 darbo dienų, tačiau klientui depozitas nebūdavo gražintas. Jis klausdavo I. K., kodėl jie negražina klientui pinigų. Jis atsakydavo, kad įmonės finansinė padėtis prasta ir laukia investuotojų. I. K. nuspręsdavo, ar grąžinti depozitą ar ne, tačiau nuo rugsėjo mėnesio pastebėjo, kad vis daugiau klientų jų neatgaudavo. Klientams I. K. paliepimu dažniausiai elektroniniu paštu atrašydavo, kad atsiprašo dėl nepatogumų, greitu metu žadėdavo persiųst pinigus. Kiek prisiminė, I. K. minėjo, kad įmonė klientams skolinga depozitų už 25 000 Eur. Apie bankrotą jam niekas nepranešė, tačiau kuomet negavo atlyginimo suprato, kad įmonės finansinė padėtis yra prasta (b.l. I t. 98-99).

2017-04-28 liudytojo E. M. apklausos protokolas, kuriame jis paaiškino, jog ieškojo darbo ir per skelbimus pats susirado darbą įmonėje UAB "(duomenys neskelbtini)". Maždaug 2016 metų vasario mėn. įsidarbino įmonėje UAB "(duomenys neskelbtini)". Darbo pokalbyje dėl darbo užmokesčio ir sąlygų kalbėjosi su I. K.. Kuomet pradėjo dirbti, jam atlyginimą įmonė mokėjo apie 6 mėnesius, tačiau jau nuo rugpjūčio mėn. atlyginimo už darbą jis jau negavo. Darbo vieta buvo viešbutyje "(duomenys neskelbtini)". Jo pareigos buvo automobilių nuomos vadybininkas. Bendraudavo su klientais tiesiogiai ir netiesiogiai ei. laiškais, duodavo klientui pasirašyti sutartis, paimdavo apmokėjimą už suteiktas paslaugas (klientai atsiskaitydavo banko kortele). Įmonė vertėsi automobilių pernuoma. Įmonė taip pat priklausė šis internetinis tinklapis (duomenys neskelbtini). Iš esmės įmonei vadovavo I. K., o I. A. nors ir buvo direktorius, tačiau vadovavo iš tikrųjų I. K.. Kalbant apie depozitus (dažniausia 500 Eur) tai parodė, kad klientui duodavo pasirašyti sutartį pagal, kurią klientas parašu patvirtindavo sutikimą apie tai, kad 500 € bus iš karto nuskaičiuoti iš kliento kortelės. Sutartyje buvo taip pat aiškiai apibrėžta, kad depozitas bus gražintas po keturiolikos darbo dienų nuo automobilio gražinimo. Pinigų nuskaičiavimą atlikdavo iš karto vietoje nuo kliento sąskaitos, kuomet perduodavo mašiną klientui. Depozitas taikomas dėl to, kad jeigu kažkas mašinai atsitiktų ar baudą gautų klientas, tada įmonė būtų garantuota, kad atgautų pinigus iš kliento. Kiek buvo girdėjęs tai depozitas dažniausiai yra užšaldomas, tačiau UAB "(duomenys neskelbtini)" nuskaičiuodavo į savo banko sąskaitą. Depozitus iš esmės įmonė visą laiką gražindavo, tačiau jau nuo 2016 metu rugpjūčio mėn. bendrovė pradėjo gauti klientų el. laiškus, kodėl negražina depozito (dažniausia 500 €). Kiekvieną mėn. pradžioje I. K. pirmiausia atsiskaitydavo su sodra, po to stengdavosi kažkiek skolą padengti automobilių nuomininkams, o tik tuomet klientams grąžinti depozitus. Taigi nuo rugpjūčio mėn. dažniau kreipdavosi klientai dėl depozito gražinimo, tačiau įmonė neturėjo jau iš ko gražinti pinigų. Aišku, būdavo ir anksčiau negražintų depozitų laiku, tačiau įmonė pasistengdavo gražinti. UAB "(duomenys neskelbtini)" darbuotojai naudodamiesi ei. paštais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) atsakydavo I. K. paliepimu, kad "dėl nepatogumų, greitu metu jums persiusime pinigus, arba atsiprašome, bet kažkur įvyko klaida, greitu metu pervesime pinigus". Tuo metu įmonė jau tikrai neturėjo pinigų, todėl rašydavo klientams tokias žinutes, kad laimėti laiko. Kaip suprato, įmonės padėtis buvo tikrai prasta, skaičius klientų, kurie neatgauna depozito vis didėdavo. Praktiškai atėję į darbą apie dvi valandas vien užtrukdavo atrašinėdami klientams laiškus dėl depozito gražinimo. Kiek atsiminė tai pats I. K. skaičiavo neatiduotus depozitus ir minėjo, kad įmonė klientams yra skolinga depozitų maždaug už 30 tūkstančių eurų (30000.00 €). Gruodžio mėn. gale jam I. K. pranešė SMS žinute, kad skelbs bankrotą. Iš tikrųjų tai jis įtarė ir suprato, kad įmonės yra prasta finansinė padėtis, nes jau net atlyginimo nuo rugpjūčio mėn negavo, o taip pat klientams nuo rugpjūčio mėn. depozitai jau buvo negražinami (b.l. I t. 101-102).

2017-03-27 BPK 80 str. 1 p. ir 82 str. 3 d. pagrindais apklaustas liudytojas I. A. paaiškino, jog I. K. buvo jo pažįstamas. Laikotarpiu nuo 2013-07-17 iki 2014-09-30 dirbo vadybininku įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)". UAB „(duomenys neskelbtini)" dirbo I. K. pasiūlymu, buvo praėjęs pusmetis po jo išėjimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)". UAB „(duomenys neskelbtini)" pradėjo dirbti maždaug nuo 2015 m. pavasario. UAB „(duomenys neskelbtini)" veikla buvo automobilių nuoma, veiklą bendrovė vykdė Kaune, (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)" viešbutyje. Vilniaus mieste ši įmonė veikė Vilniaus oro uoste esančiame viešbytyje „(duomenys neskelbtini)". Jis pradėjo dirbti vadybininku, jo darbo vieta buvo Vilniuje, Vilniaus oro uoste esančiame viešbytyje „(duomenys neskelbtini)". Dirbo kartu su L. T.. Įmonės veikla buvo automobilių nuoma. UAB „(duomenys neskelbtini)" nuomodavo automobilius, pasirašant sutartis su klientais būdavo imamas depozitinis garantas - 500 Eur, kuris grąžinus automobilį, jeigu po to viskas yra tvarkoje, per dvi savaites turėdavo būti grąžintas į kliento sąskaitą. Tokia tvarka buvo jam pradėjus dirbti įmonėje. 2015 m. rugpjūčio mėn. I. K. jam pasiūlė tapti UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriumi. Iki tol buvo direktoriumi E., pavardės neprisiminė. I. K. pasakė, kad pats negali būti direktoriumi, nes anksčiau jo vadovaujama įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)", bankrutavo. Jam pasiūlė didesnį atlyginimą, pasakė, kad įmonė dirba stabiliai, planuojama plėsti veiklą. Ateidamas dirbti direktoriumi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nesusipažino su įmonės balansine ataskaita, jos finansine padėtimi, patikėjo I. K., kad įmonėje viskas yra gerai. Apie įmonės skolas jis teigė nieko nežinojęs, pasirašė darbo sutartį ir tiek. Su buvusiu įmonės direktoriumi E. nepasirašė jokių priėmimo - perdavimo aktų. Kiek prisiminė UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinę apskaitą tvarkė I. K. ir kažkokia buhalterinės apskaitos įmonė, kurios pavadinimo neprisiminė. Pavedimus, mokėjimus UAB „(duomenys neskelbtini)" vykdė I. K. ir D. G., jie turėjo prieigą prie įmonės sąskaitos. Jis turėjo prieigą prie sąskaitos, bet nevykdė realių mokėjimų. Jis 2015-09-08 sudarė su AB (duomenys neskelbtini) banku Mokėjimo kortelių turėtojų aptarnavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią vyko apmokėjimai už automobilius. Iki to turėjo sutartį su AB (duomenys neskelbtini) banku. I. K. ir buvęs direktorius E. jam paaiškino, kad AB (duomenys neskelbtini) bankas atsisakė teikti Mokėjimo kortelių turėtojų aptarnavimą, nes gavo daug skundų iš klientų dėl nuskaityto depozitinio garanto. Tačiau jam I. K. ir E. paaiškino, kad įmonėje yra viskas gerai, tai tik laikinos problemos, todėl, jis jau pats su AB (duomenys neskelbtini) banku pasirašė Mokėjimo kortelių turėtojų aptarnavimo sutartį Nr. 6833. Nuo automobilių nuomininkų mokėjimo kortelių UAB „(duomenys neskelbtini)" nuskaitydavo ne tik automobilių nuomos užmokestį, bet ir depozitinį garantą - 500 Eur, nes tokios buvo automobilių nuomos sąlygos dar iki jam pradedant dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)". Jis negalėjo pasakyti, kodėl depozitas klientams nebuvo grąžintas, nes už tai buvo atsakinga D. G.. Jis nežinojo kokie yra UAB „(duomenys neskelbtini)" bendri įsiskolinimai, nežinojo įmonės finansinės padėties, jis tikėjo I. K., kad įmonė dirba pelningai ir yra tik laikini nesklandumai. 2016 m. rugpjūčio mėn. buvo susitikęs su AB (duomenys neskelbtini) banko darbuotojais, jį pakvietė patys darbuotojai į susitikimą. Jam pasakė, kad gauna daug klientų skundų dėl negrąžinto depozito, depozitas turėjo būti rezervuotas, įšaldomas, o ne nuskaičiuotas. Vėliau depozitas turėjo būti grąžintas klientams. Grįžęs apie tai paskė D. G. ir I. K., jie pasakė, kad dirbs kaip anksčiau, o jis pasakė, kad nenori dirbti direktoriumi, nes kyla problemų. I. K. pasakė, kad pats eis direktoriaus pareigas, jis pasakė, kad gerai, ir sutiko dirbti vadybininku. Dirbo iki 2016 m. lapkričio pabaigos. I. K. perdavė priėmimo perdavimo aktu antspaudus, ir banko kodų generatorių. Įmonėje auditas nebuvo atliktas. Jis nežinojo kokia įmonės finansinė padėtis, nei kai pradėjo dirbti direktoriumi, nei kai perdavė įmonės vadovavimą I. K. (b.l. I t. 132).

2018-05-02 BPK 80 str. 1 p. ir 82 str. 3 d. pagrindais papildomai apklaustas liudytojas I. A. paaiškino, jog I. K. pažįsta, su juo nebendrauja. Susipažino su minėtu asmeniu seniai, kuomet jis pasiūlė darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Minėtoje bendrovėje jis dirbo vadybininku, tačiau po kurio laiko iš darbo išėjo. Praėjus maždaug pusmečiui po išėjimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, įsidarbino vadybininku UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu jos direktorius buvo E. P.. Įsidarbinęs vadybininku buvo atsakingas už bendravimą ir kontaktavimą su klientais, sutarčių paruošimą, automobilių priežiūrą, tvarkymą ir paruošimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo automobilių nuoma tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių piliečiams. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofiso patalpos buvo įsikūrusios (duomenys neskelbtini) viešbutyje. 2015 m. rugpjūčio ar rugsėjo mėnesį jam I. K., kuris tuo metu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkės D. G. vyras, pasiūlė tapti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nurodydamas, jog pats juo tapti dėl kažkokių priežasčių negali, o E. P. juo jau nebenorėjo būti. Su Igorio pasiūlymu jis sutiko. Kuomet tapo bendrovės direktoriumi, jam nebuvo pasirašytinai perduoti visi bendrovės buhalteriniai dokumentai, antspaudai, banko sąskaitos generatorius. Su buvusiu direktoriumi E. P. nepasirašė dokumentų priėmimo perdavimo akto, negalėjo nurodyti priežasties kodėl. Kur ir pas ką buvo bendrovės buhalteriniai dokumentai, jam tuo metu nebuvo žinoma. Kai kurios sutartys, sudarytos su klientais buvo bendrovės ofiso patalpose. Kartais atrodydavo, kad kai kuriuos bendrovės buhalterinius dokumentus tvarkydavo pats I. K.. Kažkokius dokumentus jis veždavo į buhalteriją. Su kokia bendrove buvo sudaryta sutartis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymo, jam nebuvo žinoma, tuo rūpinosi I. K.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi jis buvo maždaug metus laiko. Su bendrovės finansine padėtimi labai išsamiai nebuvo supažindintas, tačiau žinojo, kad nors ir žiemos laikotarpiu bendrovės pelnas mažesnis, o vasaros laikotarpiu didesnis, per metus bendrovė veikia visgi pelningai. Jam nebuvo žinoma, ar bendrovė turėjo skolų. Jis manė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pajėgi klientams grąžinti sumokėtus užstatus. Tiesa, jam buvo žinoma informacija, kad užstatus bendrovė grąžinti vėlavo, tačiau kiekvienu atveju susitardavo ir juos grąžindavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimus ir pavedimus, jam būnant direktoriumi, administravo ir už juos buvo atsakinga D. G., kadangi ji, kaip ir jis, turėjo prieigą prie bendrovės banko sąskaitos. Tiesa, viską kontroliavo I. K.. Jis mokėjimų ir pavedimų neadministravo, tiesiog stebėdavo ar bendrovės banko sąskaitoje nėra susidaręs įsiskolinimas. Apmokėjimai už automobilius vyko pagal su AB „(duomenys neskelbtini)“ banku sudarytą sutartį. Ją sudariau jis. Prieš tai sutartis buvo sudaryta su AB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau minėtas bankas atsisakė teikti mokėjimo kortelių turėtojų aptarnavimą, nes gavo daug skundų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų dėl nuskaitomo depozitinio garanto, bent jau taip aiškino I. K.. Po kurio laiko jam tapo žinoma, kad bendrovė visgi turėjo finansinių problemų, dėl ko klientams nebuvo grąžinami užstatai už automobilius. Finansines problemas buvo bandoma spręsti. Buvo paimtos dvi paskolos, viena jo vardu, kita bendrovės. Paskolos buvo imtos tuo tikslu, kad būtų atsiskaityta su automobilių nuomininkais ir kitais bendrovės klientais. jam buvo žinoma, kad klientai kreipėsi tiek į jų bendrovę, tiek į banką su pretenzijomis dėl laiku negrąžinamų užstatų. Būtent dėl šių priežasčių ir buvo imamos paskolos. Klientams nebuvo grąžinami užstatai už automobilius, kadangi atitinkamu laikotarpiu bendrovė veikė nuostolingai. Klientų pervesti užstatų pinigai nei bendrovės, nei direktoriaus žinioje neliko, nebuvo pasisavinti, nebuvo naudoti kitoms reikmėms. Automobilio nuomininkui pervedus 500 Eur užstatą, gauti pinigai buvo panaudojami atsiskaitymui su kitu klientu, kuriam suėjus laikui, užstatas turėjo būti grąžintas. Nuo automobilių nuomininkų mokėjimo kortelių UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuskaitydavo ne tik automobilių nuomos užmokestį, bet ir depozitinį garantą – 500 Eur. Tai darė visiškai teisėtai, nes tokios buvo automobilių nuomos sąlygos dar iki jam pradedant dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš bendrovės direktoriaus pareigų pasitraukė dėl susidariusios situacijos, būtent dėl to, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ bankas bendrovę informavo, jog taip daryti, negalima. Pinigines lėšas, klientams nuomojant automobilį, būtina tik „užšaldyti“, o ne nurašyti. I. K. tam prieštaravo, todėl jis nematė kitos išeities, tik iš direktoriaus pareigų pasitraukti (b.l. I t. 133-135).

2018-03-14 BPK 80 str. 1 p. ir 82 str. 3 d. pagrindais apklaustas liudytojas I. K. paaiškino, jog nuo 2016-08-30 pradėjo dirbti UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriumi. Nuo 1990 metų dirba su automobilių nuomomis. UAB "(duomenys neskelbtini)" įmonės akcininkę D. G. jis pažįsta maždaug nuo 1988 metų. Jis su ja visą laiką palaikydavo gerus ryšius, todėl ji paprašė pagalbos, nes prieš jam ateinant dirbti į įmonę UAB "(duomenys neskelbtini)" joje direktoriumi dirbo I. A.. Jis jo nuomone paprasčiausiai nesusitvarkė su įmonės veikla, todėl akcininkė paprašė pagalbos padėti išspręsti problemas įmonėje. Jis anksčiau dirbo direktoriumi UAB "(duomenys neskelbtini)", o I. A. įdarbino vadybininku. UAB "(duomenys neskelbtini)" veiklą vykdė viešbutyje "(duomenys neskelbtini)" adresu (duomenys neskelbtini) bei taip pat turėjo filialą Vilniuje viešbutyje "(duomenys neskelbtini)". Jis buvo atsakingas už visą įmonę "(duomenys neskelbtini)" tiek už jos filialą Vilniuje. Prieš ateidamas į įmonę dirbti direktoriumi žinojo, kad įmonės yra labai prasta finansinė padėtis ir matė, kad turi maždaug 30000 € (trisdešimt tūkstančių eurų skolų). UAB "(duomenys neskelbtini)" vertėsi automobilių nuomos paslaugomis. Įmonė pati automobilių neturėjo, o tik pernuomodavo juos klientams. Pagrinde nuomodavo automobilius iš įmonės "(duomenys neskelbtini)", iš UAB "(duomenys neskelbtini)", iš UAB "(duomenys neskelbtini)" bei iš UAB "(duomenys neskelbtini)" bei buvo dar ir smuklesnių nuomotojų. Žinodami įmonės automobilių paklausą, iš anksto išsinuomodavo automobilių, kuriuos vėliau galėdavo pernuomoti klientams. Įmonei priklausė interneto domenas (duomenys neskelbtini). Šiame interneto puslapyje prisijungus buvo galima užsakyti automobilį, taip pat buvo nurodyta visa kontaktinė informacija: telefono numeriai, el. paštas. Praktiškai 80 % procentų klientų buvo užsieniečiai, todėl naudodavosi brokerių paslaugomis iš užsienio, kurie pasiimdavo komisinius mokesčius taip pat nuo kliento. UAB "(duomenys neskelbtini)" direktorius ir AB "(duomenys neskelbtini)" bankas sudarė sutartį pagal kurią bankas suteikė kortelių aptarnavimo terminalą (skaitytuvą) bei atidarė įmonei "(duomenys neskelbtini)" banko sąskaitą. Klientas panorėjęs išsinuomoti iš įmonės UAB "(duomenys neskelbtini)" automobilį, sudarydavo paslaugų sutartis ir atvykęs į Lietuvą (dažniausiai oro uoste) pasirašydavo sutartis. Sutartyje aiškiai parašyta, kad jei klientas nuomos pradžioje palieka garantinį įnašą (dažniausiai 500 €), kuris gali būti nuskaičiuojamas nuo kliento kortelės ir būna gražinamas po 14 darbo dienų pasibaigus nuomai jeigu automobiliui arba kitiems tremtiesiems asmenims nepadaryta žalos. Viskas veikė gerai kol 2016 metais liepos mėn. AB (duomenys neskelbtini) bankas pranešė, kad su UAB "(duomenys neskelbtini)" nutraukia sutartį dėl kortelių skaitytuvo. Vėliau bankas pranešė, kad gavo iš klientų pretenzijas dėl įmonės, todėl buvo pranešta iš banko, kad neturi teisės nuskaičiuoti nuo klientų kortelių garantinio įnašo (dažniausiai 500 €). Jo nuomone dėl (duomenys neskelbtini) banko sutarties nutraukimo ir garantinio įnašo uždraudimo įmonė veiklos ir negalėjo vykdyti. Pradėjus blogėti įmonės padėčiai jis pradėjo ieškoti investicijų, partnerių, ieškojo kaip atiduoti skolas, todėl susidarė tokia situacija, kad garantinių įnašų (dažniausiai tai būdavo - 500 €) klientams ir negalėjo gražinti. Dėl tų garantinių įnašų čia visa problema ir susidarė, nes AB (duomenys neskelbtini) bankas teigė, kad įmonė jų paimti negali, o jo nuomone bankas neteisus ir UAB "(duomenys neskelbtini)" turėjo teisę su kliento sutikimu pasiimti garantinį įnašą. Jie visą laiką tą garantinį įnašą atiduodavo, tačiau vėliau dėl prastos įmonės finansinės padėties negalėjo atiduoti jų klientams, nes nebuvo iš kur paimti pinigų. Kiek tokių klientų buvo, kuriems negražinti garantiniai įnašai negalėjo pasakyti. Kaip tik suprato, kad įmonė išbristi iš tokios finansinės padėties be išorinės pagalbos (paskolos, investicijų) negali, jis 2016-11-30 pateikė prašymą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo ir 2017-01-09 Kauno apylinkės teismas UAB "(duomenys neskelbtini)" iškėlė bankroto bylą. Įmonei UAB "(duomenys neskelbtini)" buhalterinę apskaitą tvarkė UAB "(duomenys neskelbtini)" (b.l. I t. 139-140).

2018-05-31 BPK 80 str. 1 p. ir 82 str. 3 d. pagrindais papildomai apklaustas liudytojas I. K. paaiškino, jog savo ankstesnės apklausos metu, kuomet buvo apklaustas 2017-03-14, duotus parodymus prisiminė, jie teisingi. Ankstesniu laikotarpiu atvykti į apklausą neturėjo galimybės, nors buvo tyrėjos kviečiamas tiek telefonu, tiek gyvenamosios vietos adresu atsiunčiant šaukimą. Kadangi jam buvo atlikta širdies operacija, kurį laiką atvykti į apklausą neturėjo galimybės būtent dėl sveikatos problemų ir po operacijos taikyto gydymo. Papildomai paaiškino, jog nuo 2016-08-30 iki bendrovės veiklos pabaigos dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Juo tapti jam niekas nesiūlė, niekas nepatarė, jis pats pasisiūlė juo tapti. Prieš jam tampant bendrovės direktoriumi, juo dirbo I. A.. Minėtas asmuo ankščiau jam buvo pažįstamas. Jis atitinkamu laikotarpiu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, tik vėliau tapo direktoriumi. Jis pats pasisiūlė tapti bendrovės direktoriumi ne atsitiktinai. I. A. dirbant bendrovės direktoriumi, bendrovės finansinė padėtis buvo sunki, bendrovė turėjo nemažai finansinių įsiskolinimų, dėl ko grėsė bankrotas. Tapdamas direktoriumi turėjo siekį bendrovę išgelbėti, pagerinti finansinę padėtį, tačiau jam nepavyko to padaryti. Bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo automobilių nuoma, tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybės piliečiams. Kiek prisiminė, didžioji dalis bendrovės nuomojamų automobilių buvo pernuomojami. Bendrovės patalpos buvo įsikūrusios „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje, adresu (duomenys neskelbtini). Bendrovė turėjo ir filialą Vilniuje, viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovės akcininkė buvo D. G.. Su D. G. susipažino labai seniai, jų tarpusavio santykiai yra labai geri. Jam pradėjus dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi bendrovės finansinė padėtis buvo labai prasta. Bendrovė turėjo finansinių įsiskolinimų, tačiau kokio dydžio, negalėjo nurodyti. Kuomet susipažino su bendrovės finansine padėti, kuomet atidžiai įsigilino, pamatė ir suprato, kad pataisyti bendrovės padėtį yra beviltiška, pats kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tapęs bendrovės direktoriumi jokių bendrovės buhalterinių dokumentų iš I. A. pasirašytinai neperėmė. Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri ir buvo atsakinga už bendrovės buhalterinių dokumentų saugojimą, visi dokumentai buvo ten. Tiesa, iš I. A. perėmė kažkokius juodraščius dėl užsakymų, pagrinde Vilniuje. Tiksliai neprisiminė, bet tikriausiai, kad tapęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi iš I. A. pasirašytinai perėmė bendrovės spaudą, banko sąskaitų generatorius. Gali būti, kad sutartis, pagal kurią AB „(duomenys neskelbtini)“ bankas suteikė kortelių aptarnavimo terminalą (skaitytuvą) bei atidarė įmonei „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą buvo sudaryta E. P. vardu, kuris atitinkamu laikotarpiu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Klientas norėdamas išsinuomoti automobilį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėdavo su minėta bendrove sudaryti paslaugų teikimo sutartį ir atvykęs į Lietuvą (dažniausiai oro uoste) pasirašyti sutartis. Sutartyje buvo aiškiai parašyta, kad jei klientas nuomos pradžioje palieka garantinį užstatą, dažniausiai 500 Eur, kuris būdavo nuskaičiuojamas nuo kliento kortelės ir būdavo grąžinamas po 14 darbo dienų pasibaigus automobilio nuomai, jei automobiliui ar tretiesiems asmenims nepadaryta žalos. Kiekvienu atveju ir kiekvienas klientas apie tai būdavo informuojamas ir su tokiomis sąlygomis sutikdavo. Be klientų žinios, garantiniai užstatai nebūdavo nuskaičiuojami. Klientams garantiniai įnašai buvo negrąžinami ar vėluojama tai padaryti, nes bendrovės finansinė padėtis buvo sunki, bendrovė turėjo finansinių įsiskolinimų, dėl ko nebuvo galimybės daliai klientų tuos įnašus grąžinti. Būtent dėl klientų pateiktų pretenzijų ir nusiskundimų, bankas nutraukė pasirašytą sutartį, dėl ko bendrovės finansinė padėtis dar labiau pablogėjo. Klientai su nusiskundimais kreipėsi tiek į banką, tiek ir mūsų bendrovę. Kuomet buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pateikdavo visus reikiamus bendrovės buhalterinius dokumentus, kurių prašydavo bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusi bendrovė. Bendrovės bankroto administratoriui taip pat pateikė visus bendrovės buhalterinius dokumentus, kurių jis reikalavo. Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl dėl visų bendrovės apskaitos registrų ir dokumentų buvo atsakinga būtent ji. Bendrovė pagal sudarytą sutartį privalėjo apskaitos dokumentais įforminti visas ūkines operacijas ir jas įtraukdama į bendrovės buhalterinę apskaitą sudaryti atitinkamus registrus, jis už bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą nebuvo atsakingas. Būdamas bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi išsaugojo ir buhalterinę apskaitą tvarkiusiai bendrovei bei bendrovės bankroto administratoriui pateikė visus reikiamus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus (b.l. I t. 141-143).

2018-09-21 liudytojo E. P. apklausos protokolas, kuriame jis paaiškino, jog nuo 2015-01-15 iki 2015-08-20 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Prieš kelis metus, grįžęs iš užsienio valstybės pradėjo ieškoti darbo. Draugė atsitiktinai internete rado darbo skelbimą, kuriame buvo nurodyta, kad automobilių nuomos bendrovė ieško padalinio vadovo. Skelbime buvo nurodyti atitinkami reikalavimai, kuriuos jis atitiko, todėl nusprendė paskambinti skelbime nurodytu telefono numeriu ir susitarti pokalbiui, ką ir padarė. Atvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur tuo metu buvo įsikūrusi bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ ir susitiko su jos direktoriumi I. K., būtent taip su juo susipažino. Direktorius paaiškino, kad ketina atidaryti naują bendrovės padalinį, kuriam reikalingas vadovas. Paaiškino kokios tiksliai bus jo pareigos, ką turės daryti. Nors kalbėjo miglotai, bet pakankamai įtikinamai, todėl su darbo pasiūlymu sutiko ir taip tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), kur buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpos, taip pat kelias valandas retkarčiais buvo siunčiamas padirbėti į Kauno oro uostą, kur buvo speciali patalpa norintiems kreiptis dėl automobilio nuomos ir jį išsinuomoti. Realiai atliko ne direktoriaus, o vadybininko pareigas. Atliko tokius pačius darbus, kuriuos atliko kiti vadybininkai. Papildomai į buhalterinę programą, kompiuterio pagalba, turėjo suvesti pirkimo sąskaitas, taip pat pasirašyti ant atitinkamų dokumentų. I. A. pažįsta, susipažino gal po maždaug dviejų savaičių po to, kai įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. I. A. dirbo „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, Vilniaus padalinyje. Apmokėjimai už nuomojamus automobilius UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyko pagal su AB „(duomenys neskelbtini)“ banku sudarytą sutartį. Negalėjo paaiškinti kokiu pagrindu, kuo remiantis klientui nuomojantis automobilį nuo kliento banko sąskaitos būdavo nurašoma užstato suma – 500 eur, pervedama į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaita, o vėliau, grąžinus tvarkingą automobilį, per 14 dienų grąžinama klientui. Nežinojo kas nusprendė tokias nuomos sąlygas, ar tai buvo kažkur reglamentuota ir aprašyta. Kaip suprato, tokia praktika bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo taikoma ne vienerius metus, todėl natūralu, kad tokia praktika buvo taikoma ir naujai įkurtoje bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Automobilių nuomos sąlygos būdavo nurodytos bendrovės internetiniame puslapyje. Gali būti, kad jas sugalvojo pats I. K.. Klientui nuomojantis atitinkamą automobilį, kiekvienu kartu būdavo pasirašomas automobilio nuomos lapas, ne sutartis. Tiesiog tuos lapus ir vadindavome sutartimis. Dokumente klientas pasirašytinai būdavo įspėjamas ir informuojamas apie garantinio įnašo – 500 eur arba kitokios sumos nurašymą ir jų grąžinimą per 14 darbo dienų po automobilio atidavimo. Kiekvienas klientas apie pinigų nurašymo faktą būdavo informuojamas. Tik klientui pasirašius nuomos lape ir sutikus, kad garantinis įnašas bus nurašomas nuo jo banko sąskaitos, automobilis būdavo išnuomojamas. Priešingu atveju, sutartys nebūdavo sudaromos. Vadinamos sutartys su klientais, tie automobilių nuomos lapai būdavo saugomi bendrovės ofise. Praėjus kuriam laikui pastebėjo, kad klientams vėluojama grąžinti garantinius įnašus. Patys klientai su pretenzijomis kreipdavosi į bendrovę. Susidariusią situaciją puikiai žinojo ir I. K., bet aiškindavo, kad viskas yra gerai. Kadangi bendrovėje išlaidos būdavo didesnės, negu gaunamos pajamos, todėl ir nebuvo įmanoma klientams užstatų grąžinti laiku. Kam galėdavo, tam užstatus stengdavosi grąžinti, tiesiog eilės tvarka. Galbūt buvo tuo metu apie 20 klientų, kuriems užstatus buvo vėluojama grąžinti. Būtent dėl šių priežasčių, t. y. laiku klientams negrąžinamų užstatų ir klientų pateikiamų pretenzijų, nusprendė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų pasitraukti. Neprisiminė ar išeidamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų su naujuoju bendrovės direktoriumi I. A. pasirašė priėmimo-perdavimo aktą. Neperdavė jam bendrovės buhalterinių dokumentų, banko sąskaitų generatorių, nes jie buvo pas I. K., pats jų niekada neturėjo. Jį pakeisti ir naujuoju bendrovės direktoriumi tapti I. A., pasiūlė jis ir I. A. sutiko. Tuo metu, kai bendrovės finansinė padėtis buvo sunkoka, kuomet bendrovė vėlavo klientams grąžinti garantinius įnašus, automobiliai vis tiek klientams būdavo nuomojami ir būdavo sudaromos nuomos sutartys. I. K. aiškino, kad tai yra normali praktika (b.l. I t. 123-125).

2018-05-31 liudytojos D. G. apklausos protokolas, kuriame ji paaiškino, jog bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai yra žinoma ir girdėta. Buvo minėtos bendrovės akcininkė. Kada tiksliai įsigijo paminėtos bendrovės akcijas negalėjo pasakyti. Buvo vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė, daugiau akcininkų bendrovė neturėjo. Bendrovės veikla buvo automobilių nuoma tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių piliečiams. Automobiliai buvo pernuomojami, bendrovė savų automobilių neturėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpos buvo įsikūrusios Kaune, „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tikslaus bendrovėje dirbančių asmenų skaičiaus negalėjo nurodyti, jis nuolat svyruodavo priklausomai nuo sezono. Vasarą automobilių nuomos paklausa būdavo didesnė, todėl ir darbuotojai būdavo įdarbinami papildomai, žiemą automobilių nuomos paklausa mažesnė, tad dirbdavo mažiau asmenų, bet bendrovė daug darbuotojų neturėjo. Atitinkamais laikotarpiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriais dirbo E., kurio pavardės neprisiminė, I. A. ir I. K.. Prieš paminėtiems asmenims, atitinkamais laikotarpiais tampant bendrovės direktoriais, asmeniškai pažinojo tik I. A. ir I. K., E. jai nebuvo pažįstamas. I. A. bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ tam tikrą laiką, prieš tampant direktoriumi, dirbo vadybininku. Kada ir kokiomis aplinkybėmis vėliau I. A. tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, jai nebuvo žinoma. Su I. K. susipažino labai seniai, tikslių susipažinimo aplinkybių negalėjo nurodyti. Kada, kokiomis aplinkybėmis ir dėl kokių priežasčių UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi tapo I. K., jai nebuvo žinoma. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė kažkokia bendrovė, su kuria buvo sudaryta sutartis. Turbūt ji ir buvo atsakinga už bendrovės buhalterinių dokumentų saugojimą. Jai kaip akcininkei buvo žinoma, jog bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo problemų, tai yra finansinių įsiskolinimų. I. K. tapus bendrovės direktoriumi bendrovės finansinė padėtis jau buvo prasta. Ji pati stengėsi spręsti bendrovės problemas, ieškojo investuotojų, tačiau jų rasti nepavyko. Būdama bendrovės akcininke neturėdavo teisės administruoti bendrovės bankinių mokėjimų ar pavedimų, to niekada nedarė. Neturėjo ir nežinojo bendrovės banko sąskaitų elektroninio prisijungimo duomenų. Atitinkamu laikotarpiu už tai buvo atsakingas bendrovės direktorius. Jai informacija apie tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžindavo automobilių nuomotojams garantinių užstatų, buvo žinoma. Apie tai ją informavo bendrovės direktorius. Garantiniai užstatai klientams nebuvo grąžinami dėl to, kad tam tikru laikotarpiu, kuomet bendrovės finansinė padėtis buvo sunki, bendrovė tiesiog nebuvo pajėgi to padaryti, kadangi neturėjo piniginių lėšų, iš kurių garantiniai įnašai klientams galėjo būti grąžinti. Išsamesnę informaciją apie susidariusią bendrovės finansinę padėtį, taip pat apie su banku ar klientais sudarytas sutartis ir kitas aplinkybes nurodė, jog galėtų paaiškinti atitinkamais laikotarpiais bendrovės direktoriais dirbę asmenys (b.l. I t. 110-112).

2018-02-19 liudytojos S. L. apklausos protokolas, kuriame ji paaiškino, jog prisimena, kad laikotarpiu nuo 2016-10-01 iki 2016-10-05 nuomojosi automobilį „Dacia Sandero“,valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš automobilių nuomos kompanijos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tiksliau automobilį savo vardu nuomojosi mano vyras G. L., tačiau naudojo jos banko kortelę, todėl pretenziją į AB „(duomenys neskelbtini)“ banką rašė būtent ji. Tuo laikotarpiu, kuomet automobilį nuomojo, jis buvo reikalingas asmeninėms reikmėms. Buvo grįžę atostogų iš Anglijos, kur tuo metu gyveno, todėl atostogų laikotarpiu jiems su vyru buvo reikalingas automobilis. Automobilį pasirinko nuomotis iš automobilių nuomos kompanijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ visiškai atsitiktinai. Jos vyras pasinaudodamas interneto naršykle, į atitinkamą anglišką internetinį portalą įvedė duomenis, pagal kuriuos išmetė kelias automobilių nuomos kompanijas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirinko atsitiktinai, pagal palankiausią kainą. Užsakymą dėl automobilio, nurodydami laikotarpį kada automobilis reikalingas bei kitus reikiamus duomenis, pateikė internetu, tačiau kuomet grįžo į Lietuvą, nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą, kuris tuo metu buvo įsikūręs „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje, Kaune. Būtent atvykę į ofisą sumokėjo 551,60 Eur, t. y. automobilio nuomos kaina sudarė 51,60 Eur, o užstatas už automobilį sudarė 500 Eur. Tuo metu už automobilio nuomos paslaugą 551,60 Eur sumą sumokėjo savo AB „(duomenys neskelbtini)“ banko išduota banko kortele, po ko buvo išduotas kasos aparato čekis. Bendrovės ofise taip pat pasirašė automobilio nuomos sutartį, o tiksliau nuomos lapą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nurodytas nuomojamo automobilio modelis, nuomos laikotarpis, numatoma nuomos kaina ir kiti reikalingi duomenys. Pagal pasirašytą automobilio nuomos sutartį žinojo, jog 500 Eur užstatas turėtų būti grąžintas pasibaigus nuomai po 14 darbo dienų. Tikrai galvojo, kad užstato suma, tie 500 Eur nuo jos banko sąskaitos yra ne nuskaičiuoti, o tiesiog „užšaldyti“, kaip tai daro visos automobilių nuomos kompanijos ir laiku grąžinus automobilį bus sėkmingai „atšaldyti“. Tačiau pasibaigus automobilio nuomos laikui ir praėjus apie 16 darbo dienų pradėjo domėtis kada bus grąžinti automobilio užstato pinigai, kadangi automobilį grąžino nustatytu laiku, tvarkingą, taip kaip ir buvo nurodyta pasirašytoje sutartyje. Skambino UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytais kontaktiniais duomenimis, tačiau su ja bendravo labai nemandagiai, nurodė, jog bendrovė turi kažkokių problemų su banku, dėl ko užstatas, 500 Eur negali būti grąžintas ir nurodė tiesiog laukti, nenurodydami terminų. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais bendravo ir elektroniniu paštu, siekdama išsiaiškinti kada užstatas bus grąžintas. Tačiau sulaukė to paties atsakymo, kad dėl esamų problemų su banku, užstatas kol kas negali būti grąžintas. Buvo informuota, kad problemas jie bando spręsti ir daro ką gali. Bet pinigų grąžinimo terminų nė karto nenurodė. Pamačiusi, kad situacija nesikeičia, pinigų grąžinti niekas neketina, pasidomėjo internete ką tokiu atveju galima daryti ir kur galima kreiptis. Tuomet nusprendė kreiptis į AB „(duomenys neskelbtini)“ banką, kurio darbuotojai paaiškino, jog automobilio užstato pinigai, tie 500 Eur yra ne „užšaldyti“, o pervesti į kitą banko sąskaitą, tačiau į kokią, bankas informacijos nenurodė ir paaiškino, kad padėti šiuo klausimu negali, todėl pasikonsultavo su teisininku ir priėmė sprendimą kreiptis į banką dar kartą. 2016-11-17 pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“ bankui paklausimą/pretenziją, nurodydama pinigų nuskaičiavimo ir negrąžinimo aplinkybes, po ko praėjus maždaug 10 dienų, automobilio užstato pinigai, 500 Eur jai į jos banko sąskaitą buvo grąžinti. Ar vėliau bankas juos iš bendrovės atsiėmė, jai nėra žinoma. Banko darbuotojams taip pat pateikė elektroninius laiškus, gautus susirašinėjimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais, metu. Su minėtos bendrovės direktoriumi teko bendrauti, neprisiminė (b.l. I t. 104-108).

2018-03-07 liudytojos B. Č. apklausos protokolas, kuriame ji paaiškino, jog negali pasakyti, kad buvo atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, nes minėtos bendrovės apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne ji konkrečiai kaip fizinis asmuo. Nebuvo paskirta kaip atsakingas asmuo, tvarkantis minėtos bendrovės buhalterinę apskaitą, nors tikrai suvesdavo gautus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus į atitinkamus registrus. Dirbdama bendrovėje atlieka tokius darbus, kuriuos jai pavedama atlikti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarko tikrai ne vienos bendrovės buhalterinę apskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus kiek prisiminė, bent kartą į mėnesį bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pristatydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. Minėtos bendrovės direktoriai atitinkamais laikotarpiais keitėsi, pasikeitė net trys direktoriai. Prisiminė tik vieną iš jų, tai E. P.. Bendrovės atsakingi asmenys pristatydavo ne visus reikalingus buhalterinės apskaitos dokumentus, todėl ne kartą dokumentus pristatyti reikalavo. Yra skambinusi bendrovės telefonu ir paprašius, kad reikalingus dokumentus pateiktų. Nežino su kuo konkrečiai telefonu jai tekdavo bendrauti, bet atsiliepdavo vyriškis. Bendrovės sutarčių su klientais, ji nematė, bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ jos pateiktos nebuvo. Ar tokios sutartys buvo parengtos ir kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei nebuvo pateiktos, jai nebuvo žinoma. Į atitinkamus registrus suvesdavo tuos dokumentus, kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ jiems pristatydavo. Dokumentų nepristatymo priežasčių niekuomet niekas nekomentuodavo. Kur, pas ką buvo saugomi bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai, ar jie buvo išsaugoti, jai nebuvo žinoma. Už dokumentų saugojimą atsakingas bendrovės direktorius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovė turėjo tik tuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuos paminėta bendrovė pateikė. UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareikalavus policijos tyrėjams, visus turimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus, pateikė. Kiek prisiminė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išrašus pateikdavo, todėl reikiamus duomenis suvesdavo į atitinkamus registrus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentai nebuvo pateikti. Bendrovė pateikė tik vieną kasos pajamų orderį (b.l. I t. 114-116).

2018-02-27 liudytojos I. M. apklausos protokolas, kuriame ji paaiškino, jog jos vadovaujama bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Už paminėtos bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą buvo atsakinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė B. Č.. Ji pati kaip įgaliotas asmuo tikrai pasirašė atitinkamus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuos pagal jai suteiktus įgaliojimus pasirašyti galėjo. Kiek jai žinoma, UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirtingais laikotarpiais vadovavo trys direktoriai: E. P., antrojo duomenų neprisiminė, nes su juo bendrauti man neteko, o trečiasis buvo I. K.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė automobilių nuomos paslaugas. Sutarčių su klientais bendrovė nepateikė, tačiau iš banko išrašų matė, kad klientai buvo ir užsienio valstybių piliečiai. Dėl kokių priežasčių UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi asmenys nepateikė sutarčių su klientai, jai nebuvo žinoma. Bendrovės vadovų ne kartą buvo prašyta jas pateikti, tačiau jie to nepadarė, nenurodydami nepateikimo priežasčių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ registracijos adreso teigė nežinanti, bet bendrovės ofisas buvo įsikūręs Kaune, šalia buvusio „Neries“ viešbučio. Negalėjo atsakyti, ar 2016-01-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonė turėjo įsiskolinimų ir jei taip, ar buvo pajėgi juos padengti. Šių duomenų reikėtų teirautis paties bendrovės direktoriaus. Kuomet UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo E. P., kasininkas buvo jis. Kas kasininku buvo vėlesniu laikotarpiu, t. y. 2017 metais, jai nebuvo žinoma, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė kasos dokumentų, tik vieną kasos pajamų orderį, tačiau su kieno parašais, neprisiminė. Kasos dokumentus ne kartą prašė pateikti I. K., tačiau dokumentai nebuvo pateikti, o nepateikimo priežastys nebuvo nurodomos. I. K. atsiųsdavo vieną iš savo bendrovės darbuotojų, kuris pristatydavo reikalingus bendrovės buhalterinius dokumentus, kuriuos peržiūrėję pastebėdavo, jog trūksta atitinkamų dokumentų, todėl juos pateikti prašydavo bendrovės direktoriaus I. K., kuris nei dokumentus pateikė, nei įvardijo nepateikimo priežastis. Kur, pas ką buvo saugomi bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai, ar jie buvo išsaugoti, jai nebuvo žinoma. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo tik tuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuos paminėta bendrovė pateikė. Kadangi buvo pateikti ne visi bendrovės dokumentai, nebuvo galimybės įforminti visas ūkines operacijas ir sudaryti apskaitos registrų. Turimų bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų reikalavo ir policijos tyrėjai. Visus turimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus tyrimui pateikė. Kas administravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitas, galėdavo matyti gautus klientų mokėjimus, teigė nežinanti, banko sąskaitų elektroninio prisijungimo duomenų neturėjo. Kas buvo atsakingas už atsiskaitymus su kreditoriais, taip pat nenurodė. Dėl savo skolos kalbėjo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi I. K.. Kas buvo atsakingas, kieno iniciatyva UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomodami automobilius nuo mokėjimo kortelių savininkų nusirašė ne tik automobilio nuomos kainą, bet ir papildomas lėšas, nors neturėjo tam teisinio pagrindo, jai nebuvo žinoma. 2016-11-30 buhalterinės pažymos pagrindu, pajamose apskaitydama 138129,22 Eur, iš klientų gautų garantinių įnašų sumą, buhalterinėje apskaitoje įformino ūkinę operaciją (kuria buhalterinėje apskaitoje buvo panaikinti įsipareigojimai klientams), kuri nemanė, kad neturi jokio realaus pagrindo. 2016 m. lapkričio mėnesį 4441 įsipareigojimų buhalterinėje sąskaitoje, pavadinimu: „gauti garantiniai įnašai ir kitos pajamos“, įformintą 138129,22 Eur garantinių įnašų sumą perkėlė į įmonės pajamas, t. y. apskaityta 528 buhalterinėje sąskaitoje, pavadinimu: „kitos pajamos“. Minėta ūkinė operacija tikrai buvo atlikta buhalterinės pažymos pagrindu, kurioje nurodyta, jog 2016-11-30 d. 138129,22 Eur negrąžintų garantinių įnašų suma pripažinta įmonės pajamomis. Dokumentą tikrai parengė ir pasirašė ji pati, tačiau dėl to, jog neturėjo visų reikalingų ir būtinų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų. Buvo pateikti tik kasos aparato lapai, o taip pat bendrovės banko sąskaitos išrašas atitinkamu laikotarpiu, iš kurio buvo matyti, jog yra grąžinamos atitinkamos pervestos sumos. Bendrovės kasos dokumentai pateikti nebuvo, duomenų, jog grąžinami sumokėti įnašai, taip pat neturėjo. Jokie dokumentai ar paaiškinimai dėl susidariusios situacijos nebuvo pateikti, nors ir reikalavo tą padaryti. Būtent dėl šios priežasties, tokiu būdu ir įformino aukščiau nurodytą ūkinę operaciją, t. y. dėl to, kad neturint tikslių duomenų biudžetui būtų apskaičiuotos pajamos, kurios galimai galėjo būti (b.l. I t. 118-121).