- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-04-15
- Bylos Nr.
- A2.9.-5104-716/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04384-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Pažeidėjas
- J. V.
- Kategorijos
- 48.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), kuriai išaiškintos jos teisės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 str., teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. V. nuo 2014-12-24 iki 2015-02-20 paliko sūnų A. V., g. (duomenys neskelbtini), savo tėvams, tuo pažeidė vaiko teises.
J. V. teisme kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad su vaiku išvyko pas savo draugą į Širvintas. Sūnui tuo metu buvo atostogos. Atvažiavę tėvai sūnų pasiėmė. Tai buvo gruodžio mėnesį. Sausio mėnesį ji grįžo namo. Iki tol siuntė 50 eurų sūnaus išlaikymui, kuriuos gauna iš vaiko tėvo per uošvienę.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pakartotinio šeimos aplankymo akte nurodoma, kad 2015-02-17 namuose buvo nepilnametis A., jo senelė S. G. ir berniuko dėdė. S. G. nurodė, kad vaikaičio motina nuo 2014-12-23 yra išvykusi į Širvintas, taip pat su savim išvežė ir A.. Paskambinus berniukas paprašė jį paimti atgal į Vilnių. S. G. su vyru nuvažiavo ir paėmė A.. Pokalbio metu berniukas pasakė, kad motina žada kiekvieną kartą grįžti namo, bet nuolat meluoja. Buvo pasiteirauta, ar A. lanko (duomenys neskelbtini), senelė atsakė, kad nelanko ir ką jis ten veiks, bet pažadėjo jį nuvesti, tačiau nei senelė, nei grįžusi motina berniuko į centrą nenuvedė. Teigė, kad namuose A. piešia. Į klausimą, kodėl A. 2015-02-13 nebuvo mokykloje, moteris atsakė, kad nebuvo kam jį nuvesti, nes ji susilaužė ranką. 2015-02-26 į Šeškinės seniūniją pokalbiui atvyko J. V.. Moteris atrodė apleista, nuo jos sklido nemalonus kvapas. Ji paaiškino, kad į Š. 2014-12-13 ji išvažiavo kartu su sūnumi, tačiau kitą dieną atvažiavo jos tėvai ir išsivežė sunų. Moteris teigė, kad sūnaus nepamiršo, kad jam nuolat skambino, 2015 m. sausio mėn. atsiuntė motinai 50 EUR sūnaus išlaikymui. Į klausimą, ką ji veikė Š., atsakė, kad savo draugui ruošė maistą (anksčiau teigė, kad dirba). Pokalbio metu moteris nuolat išsisukinėjo, kaltino, kad vaiką skriaudžia mokykloje, klausė, kodėl vaiko teisių apsauga negina jos vaiko. SPC socialinė darbuotoja D. B. informavo vaiko teisių apsaugos skyrių, kad su grįžusia J. V. buvo kalbėta dėl bendros veiklos, siekiant pokyčių, iškeltų uždavinių kuriuos yra įsipareigojus vykdyti, tačiau J. V. nevykdo (pakartotinai užregistruoti į Vaiko raidos centrą, lankyti Šeškinės vaiko dienos centrą, kad berniukas lankytų ugdymo kolektyvą). S. K. vidurinė mokykla dėl A. V. netinkamo elgesio mokykloje ne kartą organizavo vaiko gerovės komisijas, į kurias buvo kviečiama berniuko motina, tačiau ji dažniausiai neatvykdavo (b. l. 5-6).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone pripažįsta, kad J. V. savo veiksmais atliko neteisėtą veiką ir yra kalta dėl to, kad pažeidė savo vaiko teises. Iš pažeidėjos paaiškinimų, S. G. nurodytų aplinkybių, kuris užfiksuotos šeimos aplankymo akte teismas nustatė, kad J. V. savo sūnų paliko tėvų priežiūrai, per mėnesį siuntė apie 50 eurų sūnaus išlaikymui, vaikas nepastoviai, bet lankė mokyklą. Tokios faktinės aplinkybės neleidžia teismui pripažinti, kad J. V. paliko sūnų be priežiūros, be išlaikymo, be ugdymo.
Kita vertus, teismas įvertina tai, kad Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas įpareigoja tėvus sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti šeimoje, rūpintis juo. Teismas nustatė, kad J. V. palikdama vaiką su tėvais, kurie negalėjo užtikrinti jos sūnaus nuolatinio ugdymo ir mokyklos lankymo, ji kaip vaiko motina pažeidė A. V. teisę į mokslą, ką garantuoja minėto įstatymo 14 straipsnis. Be to, palikdama vaiką be savo priežiūros J. V. pažeidė A. V. teisę turėti galimybes ir sąlygas žaisti, kas garantuojama minėto įstatymo 16 straipsnyje, nes iš šeimos aplankymo akto matyti, kad A. V. nesant motinai nebuvo išleidžiamas žaisti kieme bijant, kad vėliau gali būti nerastas. Tokios nustatytos aplinkybės verčia teismą pripažinti, kad J. V. padarė ne savo kaip motinos valdžios nepanaudojimą vaiko interesams, bet vaiko teisių ir laisvių pažeidimą, nesirūpindama ir neužtikrindama sūnaus galimybe jomis naudotis. Dėl šios priežasties teismas J. V. veiką perkvalifikuoja iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 2 d. į 181³ str. 1 d.
J. V. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas J. V. nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjos asmenybę – anksčiau bausta administracine tvarka už tėvų valdžios nepanaudojimą, nedirbanti, išsituokusi, nelinkusi tinkamai vertinti savo neteiėtus veiksmus. Įvertinęs visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas J. V. už padarytus pažeidimus skiria sankcijoje numatytą įspėjmą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 224 str., 286 str., 287 str., teismas
nutarė:
J. V. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181³ str. 1 d., skirti įspėjimą.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.