- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-27
- Bylos Nr.
- 1S-917-168/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Sušinskienė
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Sušinskienė, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei, asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos pobūdžio priemonė – A. A., uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo A. A. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-09-30 nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir A. A. stacionarini stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pratęstas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Plungės rajono apylinkės teismo 2010-07-01 nutartimi A. A. už visuomenei pavojingų veikų, numatytų BK 178 str. 2 d., BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d., BK 284 str. 1 d. ir BK 178 str. 2 d. padarymą buvo taikyta priverčiamoji medicinos pobūdžio priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje gydymo įstaigoje - VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. A. A. stacionare stebimas nuo 2010-09-20. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-03-22 nutartimi A. A. stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pratęstas. Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-09-30 nutartimi tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir A. A. pratęstas stacionarini stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis.
Šalies argumentai
Skundu A. A. prašo pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-09-30 nutartį ir jam taikyti priverstinį gydymą ambulatorinio stebėjimo sąlygomis. Teismo nutartį laiko nepagrįstą ir mano, kad pagal esamą sveikatos būklę jis galėtų toliau būti priverstinai gydomas ambulatorinio gydymo sąlygomis. Norėtų gyventi Padvarių pensionate, kuriame be gydymo, turėtų galimybę matytis ir su mama. Nurodo, kad jo sveikata yra labai pagerėjusi. Nustatyto režimo jis nepažeidinėja, pareigingai naudoja jam paskirtus vaistus, nekonfliktuoja nei su juo prižiūrinčiu personalu, nei su kitais ligoninėje gydomais asmenimis. Mano, kad gydytojų komisija neįsigilino į jo sveikatos pagerėjimą, o teismas, pratęsdamas jam gydymą, vadovavosi jų padaryta išvada.
Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą atmesti, asmuo, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos pobūdžio priemonė - A. A. prašo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-09-30 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Skundą nagrinėjančiam teismui pateiktoje medžiagoje nėra faktinių duomenų, patvirtinančių, kad A. A. pasveiko arba jo psichikos būklė tiek pagerėjo, kad jis galėtų būti gydomas ambulatorinėmis stebėjimo sąlygomis. Todėl tenkinti skundą nėra pagrindo.
Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. LR BK 98 str. 6 d. ir LR BPK 405 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies pakeitimo į švelnesnę, priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė yra pagerėjusi, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista į švelnesnę. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.
Iš 2011-08-25 komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvados Nr. 305 matyti, jog A. A. serga psichine liga – paranoidine šizofrenija epizodinė eiga. A. A. 1997-12-20 pasikėsino nužudyti sugyventinę jai 7 kartus suduodamas į įvairias kūno vietas. Buvo iškelta baudžiamoji byla, atlikta TPE, iki 2001-07-10 gydytas priverstinai Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, o vėliau priverstiniam gydymui buvo iškeltas į Švėkšnos psichiatrijos ligoninę. Viso gydytas priverstinai apie 4,5 metų. Vėliau kelis kartus buvo gydytas Švėkšnos psichiatrijos ligoninėje, paskutinė hospitalizacija 2010-02-18 iki 2010-05-25 ir 2010-09-11 iki 2010-09-20. Išvadoje nurodyta, kad per stebimą laikotarpį A. A. stebėtas psichinės ligos paūmėjimas – santykio, poveikio kliedėjimo idėjos, neadekvatus elgesys. Gydymas koreguotas, psichikos būsena šiuo metu gerėjanti, protarpiais dar stebimas neadekvatus elgesys, stokoja kritikos susirgimo, nusikaltimo atžvilgiu. Komisija, susipažinusi su medicinine dokumentacija, įvertinusi gydančios gydytojos informaciją ir ligonio psichikos būseną pateikė išvadą, kad A. A. psichikos būsena lieka nestabili, stebėtas neadekvatus elgesys, išsakė kliedėjimo idėjas, nekritiškas. Rekomenduoja A. A. priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis pratęsti (b.l. 3). Pirmosios instancijos teismo posėdyje nagrinėjant VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo A. A., VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovė teikimą palaikė bei papildomai paaiškino, kad A. A. šiuo metu leidžiami ilgo veikimo vaistai. Gydymas yra tinkamas, jo būklė gerėja.
Pažymėtina, kad priverčiamųjų medicinos pobūdžio taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, o komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio. Todėl teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. BPK 405 str. 3 d. 1 p. nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą tik asmeniui, kurio sveikatos būklė nepasikeitė. Taigi įstatymas nenumato jokių kitų aplinkybių, o tik gydomo asmens sveikatos būklės nepasikeitimą kaip būtiną sąlygą tęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą. Iš komisijos išvados bei ligoninės atstovės paaiškinimų matyti, kad A. A. psichikos būsena šiuo metu gerėja. Tokia išvada darytina ir sulyginus šį bei ankstesnį A. A. psichikos būsenos stebėjimo laikotarpius. Ankstesniu stebėjimo laikotarpiu stebint A. A. psichiką buvo nustatyti konfliktų su ligoniais atvejai, kai A. A. imdavo be jų žinios maistą, arbatą, taip pat atsikalbinėjo med. personalui, bandė slėpti vaistus (b. l. 9). Per šį stebėjimo laikotarpį stebint A. A. psichiką tokių atvejų nenustatyta. Tačiau nurodyti duomenys leidžia daryti išvadą tik apie tam tikrą paciento būklės gerėjimą, nes iš gydytojų komisijos išvados bei ligoninės atstovės paaiškinimų matyti, kad A. A. psichikos būsena vis tik lieka nestabili, kas nereiškia pasveikimo, o stoka kritikos susirgimo ir padarytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų atžvilgiu rodo, kad A. A. socialinis pavojingumas dar išlikęs. Taigi visuma aptartų aplinkybių pagrindžia A. A. būtinumą toliau taikyti esamą priverčiamojo medicinos pobūdžio priemonę. Priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis kol kas nebūtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti.
Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir ją keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. A. skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-09-30 nutartį.
Nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.