Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Dalei Juškevičienei, Editai Juršienei, Nijolei Agurkienei, Gitanai Gervickaitei,

dalyvaujant prokurorui Andriui Kiuršinui, kaltinamajam J. S., jo gynėjui advokatui Alfonsui Mašalui, nukentėjusiajam S. K., nukentėjusiojo S. K. atstovui advokatui Sigitui Lukauskui, civilinio atsakovo ERGO Insurance SE (buvusi UADB „Ergo Lietuva“) atstovui Juliui Sakalauskui, civilinės atsakovės R. B. individualios įmonės atstovui advokatui Zenonui Juknevičiui,

J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Panevėžio r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, susituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 1984-10-08 Panevėžio r. teismo pagal LR BK 225 str. 2 d. – 2 m. laisvės atėmimo, BK 47-1 str. pagrindu nuosprendžio vykdymas atidėtas 2 m., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 137 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu apklaustas civilinio atsakovo ERGO Insurance SE (buvusi UADB „Ergo Lietuva“) atstovas Julius Sakalauskas parodė, kad draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklės yra sutarties sąlygos, kuriomis remiantis ne tik sudaroma sutartis, apskaičiuojama draudimo įmoka, tačiau taisyklės nustato ir žalos nustatymo esant draudiminiam įvykiui procedūrą ir tvarką. Įvykus draudžiamajam įvykiui, draudėja, laikydamasi sutarties sąlygų, kreipėsi į bendrovę, pranešdama apie įvykį, buvo atlikta draudžiamo įvykio administravimo procedūra. Draudimo sutartis numatė 4 rūšių draudimo objektą, t.y. sutartyje numatyta 100 000 Lt draudimo suma mirties atveju, 50 000 Lt – neįgalumo atveju, 10 000 Lt – kaulų lūžių atveju ir 10 000 Lt - laikino neįgalumo atveju. Ne visais atvejais mokama maksimali suma, nurodyta sutartyje, išmokos dydį reglamentuoja taisyklių 13 ir 14 sk., draudimo išmoka skaičiuojama remiantis draudžiamo įvykio metu surinktais medicininiais dokumentais. Šiuo atveju 2010-10-14 buvo priimtas sprendimas išmokėti draudimo išmoką, kurią kaulų lūžių atveju sudarė 32 proc. nuo nustatytos draudimo sumos, t.y. 3200 Lt. Taisyklės taip pat nustato, kaip yra nustatoma draudimo išmoka dėl neįgalumo. Taisyklės numato, kad dėl šios išmokos apdraustas asmuo ar draudėjas turi teisę kreiptis raštu per 3 metus nuo draudžiamo įvykio ir pateikti prašymą gauti draudimo išmoką. Draudimo išmoka dėl neįgalumo apskaičiuojama remiantis kita metodika, neįgalumo draudimo išmoka yra nesusijusi su nustatyto laikino ar pastovaus darbingumo sumažėjimu. Nukentėjusysis asmuo siunčiamas pas reabitologą, kuris nustato, kiek nukentėjęs asmuo dėl nelaimingo atsitikimo prarado organizmo funkcijų ir remiantis šiais apskaičiavimais yra nustatoma neįgalumo draudimo išmoka. Šiuo atveju, netgi nesant nukentėjusio asmens prašymo, kuris turėjo būti pateiktas praėjus metams, buvo apskaičiuota avansinė draudimo išmoka, t.y. 10 proc. nuo draudimo sumos ir išmokėta 5000 Lt dėl neįgalumo, todėl 3200 Lt išmoka dėl patirtų kaulų lūžių ir 5000 Lt dydžio išmoka dėl neįgalumo, buvo pravesta į draudėjai, kuri save paskyrė, esant apdrausto asmens sutikimui, naudos gavėja. Draudėja taip pat patyrė nuostolių dėl darbo technikos sugadinimo, transporto išlaidų, todėl šiuo atveju išmoka buvo pervesta ne apdraustajam asmeniui, bet pačiai draudėjai. Į draudimo bendrovę dėl neįgalumo lygio nustatymo turėjo kreiptis ir nukentėjęs asmuo, ir R. B. įmonė. Draudimo sutartis sudaryta nukentėjusiojo asmens naudai ir draudėjas turėtų informuoti asmenį apie sutarties sąlygas. Papildomai apklausiamas draudimo bendrovės atstovas Julius Sakalauskas parodė, kad gegužės pabaigoje nukentėjęs S. K. buvo apžiūrėtas gydytojų specialistų, buvo sudaryta lentelė, liudijanti apie tam tikrą galūnių arba viso kūno funkciją, sudarytas išrašas, kurių pagrindu draudimo bendrovė apskaičiavo draudimo išmoką dėl pastovios negalios, kurios draudimo suma yra 50 000 Lt. Liepos mėnesį buvo priimtas sprendimas, apie kurį informavo draudėją, kad remiantis specialistų ir draudimo bendrovės skaičiavimais, yra apskaičiuota 29 000 Lt draudimo išmoka pastovios negalios atveju, kurios išmokėjimui reikia draudėjo valios. Mano, kad UADB „Ergo Lietuva“ be pagrindo pripažinta civiliniu atsakovu byloje.

Teismo posėdžio metu apklausta specialistė J. R. parodė, kad palaiko tyrime išdėstytas išvadas ir paaiškino, kad darbdavys tinkamai neužtikrino darbų saugos, kadangi miške nebuvo darbų vadovo. Pavojingų darbų vadovas turi papildomai nurodyti valksmas, medžių leidimo kryptį, papildomai instruktuoti. Miško pjovimas priskiriamas prie pavojingų darbų. Atliekant pomiškio, privažiavimo, krūmokšnių tvarkymą, nekertant medžių, taip pat turi būti atsakingas darbų vadovas, kuris turi instruktuoti, nurodyti valksmas, medžių leidimo kryptis, sustatyti įspėjamuosius ženklus bei dalyvauti pjaunant medžius. Pirmą kartą atvykus į naują teritoriją, darbuotojai privalėjo būti instruktuoti, turėjo būti darbuotojų parašai. Darbuotojams nekertant miško, t.y. neatliekant pavojingų darbų, darbų vadovas gali nedalyvauti. Kad toje vietoje nebūtų atliekami pavojingi darbai, turėjo užtikrinti įgaliotas atstovas. Tuo atveju, jei darbuotojai dirbo pavojingus darbus savarankiškai, be darbdavio leidimo, tai turi atsakyti darbų vadovas, kuris gali atsitraukti nuo darbuotojo, tačiau darbo vietoje privalo būti. Šiuo atveju pagrindinės priežastys dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas buvo tos, jog nebuvo išlaikytas reikalingas atstumas bei blogas pjovimas. Darbdavys privalo kontroliuoti, kad darbuotojai nepertraukiamai laikytųsi darbų saugos reikalavimų, kaip numatytai pareiginių nuostatų 4.3 p. Medžio virtimo kryptį apsprendžia padaryta išpjova ir palikta užtvara, kuri garantuoja, kad medis normaliomis sąlygomis pats nekris. Nagrinėjamu atveju, medžio buvo nenupjauta beveik pusė, kadangi medis buvo apie 55 cm diametro, o 20 cm užtvaros buvo nupjauta. Jei medžio kamienas storesnis kaip 35 cm, tai jis pjaunamas 1/10 diametro užtvara, jam priklausytų 5,5 cm, kadangi medis labai storas, galima sumažinti iki 3,5.

Iš 2010-05-26 specialisto išvados Nr. G 1379/10(02) matyti, kad S. K. konstatuota politrauma: kompresinis VIII krūtininio slankstelio lūžis, VIII krūtininio slankstelio srities stuburo smegenų sumušimas, trauminis ASIA-D tipo mielitas, kairės mentės skeveldrinis, kairių II-VIII šonkaulių, krūtinkaulio rankenos lūžiai, krūtinės sumušimas, kairio plaučio pažeidimas, kairės pusės pneumohidrotoraksas, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, muštines žaizdas kaktoje, kairiame žaste, odos nubrozdinimai kairiame žaste, kaktoje, subkapsulinis kepenų S4 segmento plyšimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir galėjo išsivystyti 2010-02-10 užvirtus medžiui. Dėl krūtinės sumušimo, pasireiškusio kairio plaučio pažeidimu, kairiu pneumohidrotoraksu, kas komplikavosi kvėpavimo funkcijos nepakankamumu bei kompresinio 8-o krūtinkaulio slankstelio lūžio, dėl ko išsivystė 8-o krūtininio slankstelio srities stuburo smegenų sumušimas, ASIA-D tipo trauminis mielitas, kas komplikavosi kairės kojos plegija bei šalinimo funkcijų sutrikimu. S. K. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b.l. 35-36).

Iš 2011-02-17 specialisto išvados Nr. T-A 444/10(02) matyti, kad S. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, b.l. 51).

Iš 2011-02-10 akistatos protokolo matyti, kad suvedus akistaton liudytojus S. B. ir V. P., abu liudytojai nurodė, kad nei S. B., nei V. Š. nedavė darbininkams nurodymo 2010-02-10 pjauti medžius. Darbininkai medžius pjauti pradėjo savavališkai (t.1, b.l. 121).

Iš 2011-02-10 akistatos protokolo matyti, kad suvedus akistaton liudytojus S. B. ir V. Š., abu liudytojai nurodė, kad S. B. nedavė darbininkams nurodymo 2010-02-10 pjauti medžius. Jie turėjo susitvarkyti pomiškį. V. Š., kaip meistras, darbininkams nedavė nurodymo pjauti medžius. Kai pradėjo pjauti medžius, jis buvo nuėjęs apžiūrėti kitos biržės. Darbininkai medžius nupjovė savavališkai (t. 1, b.l. 133).

Iš 2008-08-25 darbo sutarties Nr. 182 matyti, kad S. K. buvo priimtas į darbą R. B. įmonėje motopjūklininku (t. 1, b.l. 181-182).

Iš 2006-08-03 darbo sutarties Nr. 163 matyti, kad J. S. buvo priimtas į darbą R. B. įmonėje motopjūklininku (t.1, b.l. 193-194).

Iš R. B. įmonės motopjūklininkų supažindinimo su pareiginiais nuostatais bei motopjūklo eksploatavimo instrukcija pasirašytinai matyti, kad J. S. 2009-07-24 pasirašytinai buvo supažindintas su motopjūklo eksploatavimo instrukcija ir pareiginiais nuostatais (t.1, b.l. 192).

Iš 2010-03-20 Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 01 (t. 2, b.l. 5-6) ir tyrimo medžiagos (t. 2, b.l. 7-74) matyti, kad šio nelaimingo atsitikimo priežastys – saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių) reikalavimų pažeidimai – pažeisti R. B. įmonės „Motopjūklininko (6141) saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr. 2, patvirtintos 2003-02-10 savininkės R. B. įsakymu Nr. 6-D, nurodyti reikalavimai: 4.15 p. „pavojingoje zonoje gali būti tik medį pjaunantys darbininkai“, 4.16 p. „pavojinga zona apie kertamą medį yra dvigubo pjaunamo medžio aukščio spinduliu“, 4.17 p. „kertant biržę dviem pjovėjams, tarp jų turi būti ne mažesnis kaip 2,5 pjaunamų medžių aukščio atstumas“, 4.22 p. „prieš pradėdamas pjauti medį, pjovėjas turi įsitikinti, ar pavojingoje zonoje nėra pašalinių. Į pavojingą zoną įeiti ar įvažiuoti gali leisti tik medžių pjovėjas“.

Lietuvos Respublikos BK 137 str. 3 d. numatyta atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Nusikalstama veika pagal BK 137 str. laikoma padaryta esant neatsargiai kaltės formai tada, kai kaltininkas nesuvokia savo veiksmų pavojingumo, nenumato galinčių kilti padarinių, nors gali ir turi juos numatyti, arba suvokia tik rizikingą savo veiksmų pobūdį, bet lengvabūdiškai tikisi išvengti galinčių kilti padarinių. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, todėl priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių yra būtinasis objektyviosios pusės požymis. Teismų praktikoje priežastiniu ryšiu tarp veikos ir pasekmių pripažįstamas toks santykis, kuriam esant veika sukelia ir nulemia pasekmes.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog 2010 m. vasario 10 d. R. B. įmonės miško kirtėjų brigada vykdė miško kirtimo darbus pagal sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kaišiadorių rajone, Žiežmarių girininkijos ribose, Triliškių kaimo miške (t. 2, b.l. 30). Darbams atlikti buvo išduotas leidimas A (duomenys neskelbtini), galiojantis nuo 2010.01.20 (t. 2, b.l. 31-32). Kvartalo Nr. 11, sklypų Nr. 6, 16, 17 rangovas – R. B. įmonė įsipareigojo darbus atlikti laikantis sutartyje numatytų reikalavimų, tarp jų – ir miško darbų saugos taisyklių. Miško kirtimo darbams vadovauti pavesta įmonės direktoriui S. B., kuris yra atestuotas vadovauti miško ruošos darbams. Tai patvirtina pažymėjimas B Nr. 159992 (t. 2, b.l. 42). Kirtėjų brigadoje dirbo S. K. (2008-08-25 sudaryta darbo sutartis Nr. 182 (t. 1, b.l. 181), miško pjovėjo kvalifikacijos pažymėjimas E Nr. 025841, atestacijos pažymėjimas Nr. 833, atestuotas 2009-09-15 (t. 2, b.l. 39)) ir J. S. (2006-08-03 sudaryta darbo sutartis Nr. 163 (t. 1, b.l. 193-194), miško pjovėjo kvalifikacijos pažymėjimas B Nr. 006299, atestacijos pažymėjimas Nr. 19, atestuotas 2009-09-15 (t. 2, b.l. 41)). Kaltinamasis J. S. paaiškino, kad pirmą dieną brigada turėjo pasiruošti biržės kirtimui – išversti valksmas, sutvarkyti pomiškį, išpjauti krūmus. Šiems darbams vadovauti buvo paskirtas V. Š.. Pats įmonės direktorius S. B. apie 9 val. 30 min. išvažiavo į kitą biržę. Kaip nurodė pats kaltinamasis J. S., kirtėjai žinojo, kokius darbus jiems reikia daryti. Išsipjovęs krūmus, kad nereikėtų sėdėti biržėje be darbo, J. S. pradėjo pjauti medžius iš valksmos. J. S. teigimu, jam medžių pjauti niekas neliepė. J. S. padarė eglei užpjovimą, po ko su V. P. pradėjus eglę versti, eglė pradėjo griūti ne į tą valksmą, kur turėjo, o skersai valksmos į S. K., maždaug už 20 metrų genėjusio nupjauto medžio šakas, pusę. Virsdama eglė kliudė S. K. ir jį traumavo. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo S. K., liudytojų S. B., V. P., R. J., V. Š., E. R. parodymai, nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiaga, specialistų išvados. Specialisto išvada Nr. G 1379/10(02) (t. 1, b.l. 35-36) S. K. konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas. Vertinant išdėstytą, žmogaus sunkaus kūno sužalojimo faktas 2010 m. vasario 10 d. įvykus nelaimingam atsitikimui, sąlygojusiam gamybinę traumą ir to pasekoje kilusias potraumines komplikacijas – laikytinas nustatytu objektyviai ir neginčytinai.

Specialisto išvadoje Nr. 11-1476(10) (t. 2, b.l. 78-83) nelaimingo atsitikimo priežastimi įvardinta tai, kad buvo paliktas per mažas atstumas tarp dviejų medžius pjaunančių pjovėjų, tai, kad medis buvo pjaunamas neįsitikinus, ar nėra pašalinių žmonių pavojingoje zonoje, tai, kad medis buvo pjaunamas netinkamai (tai sudarė techninę galimybę medžio virtimui netikėta kryptimi), ir tai, kad S. K. buvo medžio virtimo trajektorijoje.

Nelaimingas atsitikimas įvyko vykdant darbus, susijusius su darbo santykiais, todėl darbų saugą reglamentuoja LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas Nr. IX-1672, priimtas 2003-07-01, ir jo pagrindu galiojantys poįstatyminiai aktai. Miško darbų vykdymą reglamentuoja Miško darbų saugos taisyklės DT 1-96, patvirtintos Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1996-11-25 įsakymu Nr. 208. Be to, darbdaviams rengiant darbų saugos instrukcijas, leidžiama šių taisyklių reikalavimus sugriežtinti. Taigi, šiuo konkrečiu atveju darbuotojai turėjo vadovautis Miško darbų saugos taisyklėmis, o taip pat R. B. IĮ patvirtintais pareiginiais nuostatais, Motopjūklininko saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 2 (t. 2, b.l. 57-63).

Atliekant darbų saugos tyrimą buvo išskirtos dvi būtinosios, bet kiekviena atskirai – nepakankamos, aplinkybės tiriamam nelaimingam atsitikimui įvykti. Pirmoji – medžio virtimas į tą pusę, kur tuo metu buvo miško pjovėjas S. K. (jeigu medis virstų kita kryptimi, nelaimingo atsitikimo būtų išvengta). Specialisto išvadoje Nr. 11-1476(10) nurodyta, kad tiriamuoju atveju taikyta eglės nupjovimo technologija neatitiko Miško darbų saugos taisyklių 54, 56 p. Nuostatų, nes buvo palikta plonesnė nei 3,5 cm užtūra (3 cm) bei dalis (20 cm ilgio) užtūros nuo gretimos valksmos pusės buvo nupjauta. Tokia išvada buvo padaryta remiantis J. S. nupjautos eglės kelmo schema (t. 2, b.l. 18), Taip pat šią išvadą patvirtino liudytoju teismo posėdyje apklaustas Žiežmarių girininko pavaduotoju dirbęs O. K., kuris apklausos metu parodė, kad kitą dieną po įvykio apžiūrint vietą ir nukentėjusįjį sužalojusios eglės kelmą, jis pastebėjo, jog eglė buvo blogai nupjauta, nes nebuvo palikta užtvara, kuri saugo, kad medis negriūtų nepageidaujama kryptimi. Šią aplinkybę taip pat patvirtino teismo posėdyje apklausta specialistė J. R., kuri patvirtino specialisto išvadoje nurodytas aplinkybes, jog medžio virtimo kryptis yra apsprendžiama išpjovos įrengimo metu, medžio nuvertimui naudojama svirtis, o kad medis nevirstų netikėtai, įrengiama užtūra. Todėl, nepaisant to, kad kaltinamasis J. S. paaiškinimo metu nurodė, kad J. S. S. K. prispaudusią eglę pjovė teisingai, kad medis virstų pagal valksmą, tačiau medis dėl to, kad buvo sušalęs, trūko ir krito ant nukentėjusiojo, teismas laiko, jog aplinkybė, kad tiriamuoju atveju J. S. taikyta eglės nupjovimo technologija neatitiko Miško darbų saugos taisyklių 54, 56 p. nuostatų, buvo įrodyta, o tai ir buvo viena iš nelaimingo atsitikimo priežasčių – jei eglė būtų nuversta valksmos medžių virtimo kryptimi, ji nebūtų galėjusi traumuoti gretimoje valksmoje buvusio S. K..

Antrąja nelaimingam atsitikimui įvykti būtina aplinkybe nurodyta – žmogaus buvimas medžio pjovimo pavojingoje zonoje. Bylos medžiaga nustatyta, kad tarp dviejų medžius pjovusių pjovėjų S. K. ir J. S. buvo apie 20 m atstumas, kas yra 9 m mažiau nei pjautos ir virtusios eglės aukštis (t. 2, b.l. 19, 20), ir ženkliai (apie 3,6 karto) mažiau, nei atstumas, kuris turėjo būti tarp pjovėjų (apie 72 m) pagal Miško darbų saugos taisyklių 46 p. Be to, pagal šių taisyklių 51 p. ir Motopjūklininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 2 4.22 p. reikalavimus, prieš pradėdamas pjauti medį, pjovėjas turi įsitikinti, ar pavojingoje zonoje nėra pašalinių. Į pavojingą zoną įeiti ar įvažiuoti gali leisti tik medžių pjovėjas. Dirbdamas pjovėjas turi stebėti, kad pavojingoje zonoje nebūtų žmonių. Taisyklių 44 p. ir Instrukcijos 4.15 p. nurodyta, kad pavojingoje zonoje gali būti tik medį pjaunatys darbininkai. Šiuo nelaimingo atsitikimo atveju ne tik medžio pavojingoje zonoje, bet ir virstančios eglės judėjimo trajektorijoje buvo pjovėjas S. K., kuris nebuvo pjovėjo J. S. padėjėju (nedalyvavo šio medžio pjovime) ir negalėjo būti pavojingoje zonoje.

Kaltinamasis J. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad išpjovęs užtvarą ir pradėjęs medį versti, to nepavykus padaryti, jis nuėjo pakviesti S. K. pagalbinį darbininką V. P., kad pastarasis padėtų medį nuversti. Kai kvietė V. P. į pagalbą, S. K. ir V. P. buvo prie bazės maždaug už 30-40 m nuo pjaunamos eglės. Prieš verčiant eglę nematė, kad eglės kritimo teritorijoje yra žmogus. Krentant eglei pamatė medžio kritimo vietoje stovint S. K. ir genintį savo nuleistą medį. Jis (J. S.) kartu su pagalbiniu darbininku V. P. pradėjo rėkti, bandydami įspėti S. K., tačiau pastarasis buvo su šalmu, ausinėmis, taip pat buvo didelis triukšmas, todėl negirdėjo. Liudytoju apklaustas V. P. parodė, kad jam (V. P.) ir S. K. sėdint bazėje, atėjo J. S. ir pakvietė V. P. padėti atversti medį, kurį buvo užpjovęs ir negalėjo atversti. Tuo metu S. K. dar buvo bazėje, o vėliau kažkur išėjo. Pasakė S. K., kad eina padėti „nuleisti“ J. S. medį. Kai krito medis, šaukė nukentėjusiajam trauktis, tačiau nukentėjusysis buvo su įjungtu pjūklu ir ausinėm, todėl negirdėjo. Nukentėjusysis S. K. apklausos metu nurodė, kad jis (S. K.) genėjo šakas ir į J. S. buvo nusisukęs nugara, todėl negalėjo matyti, ką J. S. daro. Tačiau, nukentėjusiojo nuomone, kaltinamasis turėjo S. K. matyti, kadangi nukentėjusysis buvo su ryškia liemene, sniego tuo metu buvo nedaug, matomumas nebuvo užstotas. Be to, nukentėjusiojo teigimu, iki užgriūnant ant jo J. S. nupjautai eglei, S. K. buvo nugenėjęs pusę medžio, tai užtrunka 4-5 min. Darytina logiška išvada, kad šio laiko pakako J. S. nupjautai eglei nuversti. Įvertinęs šiuos kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo V. P. parodymus teismas daro išvadą ir laiko įrodytu, kad J. S., prieš pradėdamas pjauti vėliau S. K. sužalojusį medį, neįsitikino, ar pavojingoje zonoje nėra pašalinių asmenų, bei dirbdamas nestebėjo, kad pavojingoje zonoje nebūtų žmonių, nes medžiui krintant tiek J. S., tiek ir V. P. matė S. K. įjungtu pjūklu genintį nukirsto medžio šakas, o ne ateinantį į įvykio vietą, taigi, logiška, kad S. K. šioje vietoje buvo ir tuo metu, kai J. S. ir V. P. ruošėsi versti eglę.

Bylos duomenys patvirtina, kad šiuo atveju pasekmes – sunkų S. K. sveikatos sutrikdymą sukėlė tai, kad medis buvo pjaunamas neįsitikinus, ar nėra pašalinių žmonių pavojingoje zonoje, kad medis buvo pjaunamas netinkamai (tai įtakojo netinkamą eglės virtimo kryptį, neleido kontroliuoti eglės virtimo ir sudarė techninę galimybę medžio virtimui netikėta kryptimi), ir tai, kad S. K. buvo medžio kritimo trajektorijoje. Darytina išvada, kad priežastinis ryšys tarp J. S. veikos ir pasekmių buvo įrodytas.

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo, jog kaltinamasis J. S., dirbdamas R. B. individualioje įmonėje miško pjovėju, vykdydamas miško kirtimo darbus pagal 2010-02-08 Miško ruošos darbų sutartį Nr. 1/2010, pažeidė „Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96, patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1996-11-25 įsakymu Nr. 208, 44 p., 46 p., 51 p., 54 p., 56 p. nurodytus darbų saugos reikalavimus, R. B. įmonės „Motopjūklininko (6141) saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr. 2, patvirtintos 2003-02-10 savininkės R. B. įsakymu Nr. 6-D, 4.15 p., 4.16 p., 4.17 p., 4.22 p. reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas, miško kirtėjui S. K. dėl neatsargumo buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Todėl kaltinamojo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 137 str. 3 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant J. S. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str.).

J. S. padarė neatsargų nusikaltimą (BK 16 str.), numatytą BK 137 str. 3 d., nusikaltimą padarė išnykus teistumui (t. 2, b.l. 102, 106-108, 109), psichikos sveikatos centro apskaitoje nėra (t. 2, b.l. 111), priklausomybės ligų kabineto apskaitoje nėra (t. 2, b.l. 111), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 2, b.l. 114-115), R. B. įmonės savininkės charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b.l. 116), Panevėžio rajono Šilų bendruomenės pirmininkės charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b.l. 86). Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, J. S. skirtina BK 137 str. 3 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu mažesnė nei bausmės vidurkis. Kaltinamasis J. S. teisiamas pirmą kartą, charakterizuojamas teigiamai, todėl teismas laiko, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatomis.

Kaltinamajam J. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str.).

Dėl civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos apsaugos ministerijos ieškinio.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 25106,00 Lt civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 40). Civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga (t. 1, b. l. 43--45), todėl tenkintinas visiškai. Žala nukentėjusiojo sveikatai buvo padaryta J. S. kaltais veiksmais. Civiliniam ieškovui neturtinė žala buvo padaryta kaltinamajam einant darbines pareigas, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 25106,00 Lt - priteistina iš civilinio atsakovo R. B. individualios įmonės (CK 6.264 str.).

Dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. K. civilinio ieškinio.

Nukentėjusysis S. K. pareiškė civilinį ieškinį (t. 3, b.l. 49-52, 135-138), kuriuo prašo priteisti iš atsakovės R. B. IĮ negaunamą mėnesinio uždarbio pajamų dalį - po 1800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 200 000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti; priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE (buvusi UADB „Ergo Lietuva“) 50000 Lt draudimo išmoką dėl suluošinimo darbe.

Dėl 50000 Lt draudimo išmokos dėl suluošinimo darbe priteisimo iš ERGO Insurance SE (buvusi UADB „Ergo Lietuva“).

Iš bylos medžiagos matyti, kad įmonės darbuotojai, tarp jų ir nukentėjusysis S. K., UADB „ERGO Lietuva“ buvo apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų (draudimo liudijimas Nr. 770-2203595, t. 3, b.l. 102-103, t. 4, b.l. 75-90). Draudimo sutartyje nurodyta, jog naudos gavėjas yra R. B. individuali įmonė, taip pat draudikui buvo pateiktas šios įmonės darbuotojų raštiškas sutikimas R. B. individualią įmonę paskirti draudimo išmokos gavėja (t. 3, b.l. 104). Šiuo konkrečiu atveju naudos gavėju buvo paskirtas darbdavys, todėl jam atlyginami nuostoliai pagal darbdavio interesą. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis J. S. ar R. B. individuali įmonė būtų apdraudę savo civilinę atsakomybę, todėl pareiga atlyginti žalą, atsiradusią dėl darbuotojo kaltės, kyla darbdaviui – R. B. individualiai įmonei (CK 6.264 str. 1 d.).

Kaip jau buvo minėta, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str.). Civiliniais atsakovais pagal BPK 111 straipsnio 1 dalį gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovu į bylą įtrauktas ERGO Insurance SE (buvusi UADB „Ergo Lietuva“) nėra materialiai atsakinga už kaltinamojo veika padarytą žalą, ieškovo ieškinys dalyje dėl 50000 Lt draudimo išmokos dėl suluošinimo darbe priteisimo iš šio atsakovo ERGO Insurance SE (buvusi UADB „Ergo Lietuva“) paliktinas nenagrinėtu, išaiškinant civiliniam ieškovui S. K. teisę kreiptis su ieškiniu į teismą civilinio proceso tvarka.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis S. K. pareiškė ieškinį 200000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kurią prašo priteisti iš atsakovo R. B. IĮ.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.), todėl pripažinus J. S. kaltu dėl nusikaltimo padarymo yra pagrindas tenkinti nukentėjusiojo S. K. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo.

CK 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalą, kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitą, teismo įvertintą pinigais. Nors žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str. nurodytais kriterijais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiamus kriterijus: žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias nukentėjusiojo savybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Teismų praktikoje, tame tarpe ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra naudojami ir tokie neturtinės žalos dydžio nustatymo aspektai, kaip šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai. Jie atspindi žalą padariusio asmens, valstybės – turtinę padėtį ir yra svarbūs teisingos kompensacijos parinkimo požiūriu. Kai nagrinėjama byla ne prieš valstybę, o prieš asmenį, savarankiškai atsakantį už savo prievoles, tai didesnės reikšmės turi tiesioginio skolininko turtinė padėtis. Be to, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principo, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos nereglamentuoja – vertinant padarytos neturtinės žalos dydį, kurios ribų įstatymai nenumato.

Iš bylos medžiagos matyti, kad civilinis atsakovas R. B. individuali įmonė nuo 1992 metų vykdo veiklą, gauna pajamų, jokių duomenų apie sunkią įmonės turtinę padėtį nėra. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamoje byloje iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta neatsargiais J. S. veiksmais.

Kaip matyti iš ekspertizės akto išvadų (t. 3, b.l. 35-36), J. S. padaryto nusikaltimo pasekmės yra sunkios, nukentėjusiajam S. K. nustatytas 40 proc. darbingumas (neįgaliojo pažymėjimas – t. 1, b.l. 30, t. 3, b.l. 54-59). Nukentėjusysis S. K. dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo nelaimingo atsitikimo metu patyrė dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus bei fizinį skausmą. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis patyrė daugybinius kaulų lūžius: krūtinės VIII stuburkaulio lūžimas, nugaros smegenų pažeidimas, kairės mentės lūžimas, kairės pusės 2-8 šonkaulių lūžimai, dėl ko jis turėjo kęsti skausmus, sužalojimai komplikavosi tuštinimo nelaikymu, kas sukėlė bei sukelia nukentėjusiajam ypatingus dvasinius išgyvenimus ir fizinius nepatogumus. Nukentėjusysis S. K. iki įvykio buvo sveikas ir darbingas, tačiau dėl patirtų sužalojimų neteko 60 proc. darbingumo. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo netekto darbingumo apimtį, taip pat į tai, kad jis iki sužalojimo dirbo nekvalifikuotą darbą, išvadoje dėl darbo ir pobūdžio sąlygų (t. 3, b.l. 63, 64) rekomenduojamo darbo pobūdį ir sąlygas, darytina išvada, kad dėl nelaimingo atsitikimo metu S. K. patirtų sužalojimų yra iš esmės apribota jo darbo pasirinkimo galimybė, o taip pat galimybė dirbti namų ūkio darbus, rūpintis šeimos nariais. Akivaizdu, kad patirti sužalojimai, skausmas sukėlė ir tam tikrą psichologinę traumą, nors byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis būtų gydytas psichologų ar psichoterapeutų. Tokiu būdu, įvertinus sužalojimo laipsnį, patirtą fizinį skausmą, išlikusį sveikatos pakenkimą, prarastą darbingumą, sužalojimo pasekmes, galimybių praradimą, teismas mano, kad protinga interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtus dvasinius ir emocinius išgyvenimus, skriaudą, patirtą fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus bus pasiekta bendrą neturtinės žalos dydį sumažinus iki 60000 Lt.

Dėl negautų pajamų priteisimo.

Sveikatos sužalojimo atveju asmuo turi teisę į negautų pajamų priteisimą. Pažymėtina, kad į žalos sąvoką įeina negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumą, t. y. atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokių pajamų, į jo pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokių pajamų. Negautas pajamas kaip netiesioginius nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų; pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Taigi pagal įstatymą nuostolių buvimas nepreziumuojamas. Lietuvos Aukščiausiasis yra nurodęs, kad negautų pajamų dydis, esant ginčui, turi būti įrodytas. Jo įrodinėjimo pareiga byloje tenka ieškovui (CPK 178 str.) (Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009).

Kaip matyti iš bylos duomenų, S. K. laikotarpiu nuo 2010-06-15 iki 2011-06-14 ir laikotarpiu nuo 2011-06-13 iki 2013-06-12 buvo nustatytas 40 proc. darbingumas (t. 3, b.l. 56- 58). Pažyma apie asmens gautas išmokas (netekto darbingumo pensija ir netekto darbingumo periodinė kompensacija) pateikta už laikotarpį nuo 2010-05-01 iki 2011-06-30 (t. 3, b.l. 69-70). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepateikė duomenų apie VSDFV jam išmokėtas išmokas už laikotarpį nuo 2011-07-01 iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, teismas laiko, kad civilinio ieškinio dalyje dėl negautų pajamų priteisimo už laikotarpį nuo 2010-06-15 iki 2013-06-12, kuomet S. K. nustatytas neįgalumas, apskaičiuoti negalima, todėl šioje dalyje pripažintina ieškovui teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Daiktiniai įrodymai – benzininis pjūklas „Stihl“ ir įskilęs šalmas su atitrūkusiomis dalimis – paliktini R. B. individualios įmonės nuosavybei.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 137 str. 3 d. ir paskirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Lietuvos Respublikos BK 75 str. pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto rajono ribų.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (įmonės kodas 191351679, Kalvarijų g. 147, LT-08221 Vilnius, atsisk. sąskaita LT 217300010002484333) iš civilinio atsakovo R. B. individualios įmonės (kodas 168555785, Taikos g. 5, Trakiškio k., Panevėžio r.) 25106,00 Lt (dvidešimt penkis tūkstančius šimtą šešis litus, 00 ct) už nukentėjusiajam S. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Nukentėjusiojo S. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovo S. K. ieškinį dalyje dėl 50000 Lt draudimo išmokos dėl suluošinimo darbe priteisimo iš atsakovo ERGO Insurance SE (buvusi UADB „Ergo Lietuva“) palikti nenagrinėtu, išaiškinant jam teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Priteisti iš civilinio atsakovo R. B. individualios įmonės (kodas (duomenys neskelbtini) 60 000 Lt (šešiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti S. K. naudai.

Pripažinti ieškovui S. K. teisę į ieškinio dalyje dėl negautų pajamų priteisimo iš R. B. individualios įmonės patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kitoje dalyje nukentėjusiojo S. K. ieškinį atmesti.

Kaltinamajam J. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinius įrodymus – benzininį pjūklą „Stihl“ ir įskilusį šalmą su atitrūkusiomis dalimis – palikti R. B. individualios įmonės nuosavybei.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.